Civilinė byla Nr. 2T-16/2012

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

sekretoriaujant Ilonai Kovger ir Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos T. J. R. atstovui advokatui A. Č., suinteresuoto asmens BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotam asmeniui A. S., atstovui advokatui R. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. R. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl 3 000 000 Ukrainos grivinų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Solomjankos rajono teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-453/11 nusprendė išieškoti T. J. R. naudai iš ribotos atsakomybės bendrovės „Taurus development“ 3 000 000 grivinų, iš uždarosios akcinės bendrovės „Modernizacijos finansavimo fondas“ 3 000 000 grivinų ir iš RAB „Taurus development“ bei UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ T. J. R. po 850 grivinų valstybinio mokesčio ir po 60 grivinų išlaidų informaciniam techniniam bylos nagrinėjimo užtikrinimui.

Pareiškėja T. J. R. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria T. J. R. naudai iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ priteista 3 000 000 grivinų žalos atlyginimo, 850 grivinų valstybinio mokesčio ir 60 grivinų išlaidų informaciniam techniniam bylos nagrinėjimo užtikrinimui.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareikštą pareiškimą prašo neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą. Nurodo, kad RAB „Taurus Development“ ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ kredito sutartyje Nr. MFF-UA-09-12-11/01 numatė, kad ginčus, susijusius su sutarties vykdymu, nagrinės Vilniaus komercinis arbitražo teismas. Pareiškėja susitarimo nesilaikė, todėl ginčą išsprendė ne sutartyje numatytas teismas. Be to, RAB „Taurus Development“ iki Kredito sutarties pasirašymo ir po jos pasirašymo pažeidė šią sutartį. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad neatsako už santykius, atsiradusius tarp RAB „Taurus Development“ ir RAB „VV Strojtrans“.

2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nustatė šalims terminą iki 2011 m. gruodžio 8 d. pateikti papildomus įrodymus: UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ atsiliepimą į T. J. R. ieškinį RAB „Taurus development“, UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir patikslintą Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo vertimą. Papildomi įrodymai buvo pateikti.

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 810 straipsnyje įtvirtinta užsienio teismų sprendimų pripažinimą reglamentuojančių teisės normų konkurencijos taisyklė - užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu; šio straipsnio 1 dalyje nustatytos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo sąlygos taikomos tik tais atvejais, kai užsienio valstybės su Lietuva nesieja tarptautinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Nacionalinės proceso teisės normos, nustatančios kitokius ar papildomus užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindus negali būti taikomos, jeigu šių pagrindų taikymu yra pažeidžiami tarp valstybių sudarytoje tarptautinėje sutartyje įtvirtinti imperatyvai. Kita vertus, teismas, atliekantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti procedūrą, nepaisant tarptautinėje sutartyje įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, kiekvienu atveju turi įsitikinti, ar pripažinus bei leidus vykdyti užsienio teismo sprendimą, nebus pažeistas konstitucinėse nuostatose įteisintas viešasis interesas. Toks teisės aiškinimas atitinka Europos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, vadovaujantis viešosios tvarkos išlyga galima atsisakyti pripažinti sprendimą, jeigu valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas būtų toks nesuderinamas su valstybės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą teisine sistema, kad tai keltų pavojų pagrindiniams principams byloje (ETT sprendimas 2000 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Krombach v. Bamberski, bylos Nr. C-7/98, 37 paragrafas).

Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 str. 5 d.). Jomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią vykdo valstybių teisminės institucijos, ribų. Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjantis teismas netikrina sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 str. 4 d.), o tik įsitikina, jog nėra tarptautinėje sutartyje nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti, t. y. nesprendžiama, ar ieškovas turėjo materialinį teisinį reikalavimą į atsakovą, kokio pobūdžio šis reikalavimas. Užsienio teismų sprendimų pripažinimo bei leidimo vykdyti procedūra negali tapti užsienio teismų sprendimų kontrolės forma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita, kaip patikrinimą, ar nėra tarptautinėje sutartyje numatytų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011).

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos 1993 m. liepos 7 d. pasirašytos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 42 straipsnio pirmąja dalimi nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Sutarties 45 straipsnyje nurodyti šie pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią Sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais - pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Taigi Sutartyje nustatyti užsienio teismo sprendimo civilinėje (komercinėje) byloje nepripažinimo pagrindai siejami su esminių proceso taisyklių pažeidimu: nepagrįstu šalies neišklausymu teismo posėdyje; tapataus ginčo, dėl kurio yra priimtas baigiamasis aktas, išnagrinėjimu; išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Nustačius bent vieną iš šių pažeidimų, pripažįstama, kad yra pažeisti lygiateisiškumo, rungimosi principai, neužtikrintas asmens teisės į teisingą procesą realus įgyvendinimas. Pagrindą nepripažinti Ukrainos teisme vykusio proceso metu priimto sprendimo civilinėje byloje gali sudaryti tik duomenys apie neteisėtai pradėtą arba iš esmės neteisėtai vykusį procesą. Jeigu tokių duomenų nėra, o Ukrainos teisme vykusio civilinio proceso metu šalys byloje išdėstė savo pozicijas, t. y. buvo išklausytos, taip pat nenustačius konstitucinėse nuostatose įteisinto viešojo intereso pažeidimo, nepripažinti teismo sprendimo nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja (laiduotoja) T. J. R. prašo pripažinti Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453/11 dalį, kuria pareiškėjai iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” (skolininko) priteista 3 000 000 Ukrainos grivinų žalos atlyginimo. Iš teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių matyti, kad T. J. R. reikalavimus UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” grindė tuo, kad vykdydama 2009 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutartį, sudarytą su Ukrainos įmone „VV Strojtrans” (kreditoriumi), sumokėjo šiai įmonei 3 000 000 Ukrainos grivinų už skolininko RAB „Taurus Development” prievoles, kildinamas iš 2009 m. gruodžio 5 d. sutarties, sudarytos tarp Ukrainos įmonės „VV Strojtrans" ir RAB Taurus Development” dėl skolos grąžinimo sąlygų ir tvarkos. Pagal 2009 m. gruodžio 5 d. sutartį rangos darbus vykdžiusi Ukrainos įmonė „VV Strojtrans” ir užsakovas RAB Taurus Development” susitarė dėl 3 000 000 Ukrainos grivinų įsiskolinimo bei 3 000 000 Ukrainos grivinų netesybų. Skolininkui neįvykdžius prisiimtų sutartinių prievolių kreditoriui iki sutartos dienos (2010 m. gegužės 5 d.), laiduotoja sumokėjo kreditoriui 3 000 000 Ukrainos grivinų netesybas (tai patvirtina 2010 m. gruodžio 2 d. mokėjimo pavedimas), o 2011 m. kovo 9 d. pavedimu 3 000 000 Ukrainos grivinų skolą. Bylą dėl pinigų priteisimo nagrinėjęs Ukrainos teismas nustatė šias aplinkybes ir tenkino laiduotojos ieškinį atsakovams RAB „Taurus Development” bei UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” dėl pinigų priteisimo bei priteisė jai iš kiekvieno atsakovo po 3 000 000 Ukrainos grivinų. Teismas laiduotojos reikalavimą dėl pinigų priteisimo iš UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” iš esmės grindė deliktine skolininko atsakomybe.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ Ukrainos teisme buvo patrauktas atsakovu pagal reikalavimus dėl pinigų priteisimo, gavo ieškinio nuorašą, buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, proceso metu išdėstė nesutikimo su ieškinyje pareikštais reikalavimais argumentus, kuriuos įvertino teismas. Kijevo miesto Solomjankos rajono teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, išdėstė sprendimo motyvus. Nesutinkanti su priimtu sprendimu šalis turi teisę skųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teismui. UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” buvo padavęs apeliacinį skundą dėl Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo, tačiau apeliantui nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, Kijevo miesto apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino apeliantui. Taigi UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis teisės į apeliaciją nerealizavo (b.l. 16-25). Tai, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” netinkamai įgyvendino teisę į apeliaciją Ukrainoje, nesuteikia šiai įmonei teisės užsienio teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti normas naudoti kaip įrankį pasiekti tikslų, kurie gali būti pasiekti peržiūrėjus teismo baigiamąjį aktą tos valstybės, kurioje jis priimtas, civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (šiuo atveju Ukrainos teismuose). Pažymėtina, kad Ukrainos civilinio proceso įstatyme įtvirtinta teisė į proceso atnaujinimą bei nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Šioms normomis gali naudotis suinteresuotas asmuo, manantis, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą bei teisingą ginčo išsprendimą (Ukrainos Respublikos CPK 361 str. 2 d.). Tuo pačiu pastebėtina, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas” nereiškė reikalavimų teisme ir neginčijo pareiškėjos veiksmų, sumokant už įmonę netesybas kreditoriui, nors tokią teisę turėjo. Esant tokioms aplinkybėms, negalima laikyti, kad UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ nedalyvavo procese ir nebuvo išklausytas. Todėl Sutarties 45 straipsnio 1 punkte įtvirtintas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas šiuo atveju nenustatytas.

Byloje, kuri yra užbaigta ir kurioje įsiteisėjo sprendimas, taip pat nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo ir tarp tų pačių šalių jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas arba kad buvo pradėtas teismo procesas. Todėl nenustatytas ir Sutarties 45 straipsnio 2 punkte įtvirtintas užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas.

Kaip nepagrįsti atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad Ukrainos teismai negalėjo nagrinėti pareikštų reikalavimų, kadangi RAB „Taurus Development” ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ 2009 m. gruodžio 11 d. kreditavimo sutarties 18.7 punktu susitarė, kad ginčai, kylantys dėl šios sutarties vykdymo bus nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme (b.l. 42). Šias aplinkybes UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ nurodė civilinės bylos nagrinėjimo Kijevo miesto Solomjankos rajono teisme metu ir jas įvertino bylą nagrinėjantis teismas (b.l. 60-61). Pastebėtina ir tai, kad Ukrainos teismas ieškinį tenkino deliktinės, o ne sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, nes pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nesieja nei laidavimo, nei kreditavimo, nei kitokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai. Pareiškėja nebuvo kreditavimo sutarties, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga, šalimi. Todėl neturi teisinės reikšmės suinteresuoto asmens argumentas dėl skolininko ir kreditoriaus susitarimo dėl jų tarpusavio ginčų nagrinėjimo būdo. Akcentuotina, kad Ukrainos teismas nagrinėjo bylą ne dėl kreditavimo sutarties tarp RAB „Taurus Development” ir UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ (ne)galiojimo ar iš jos prisiimtų prievolių vykdymo tinkamumo, o skolininko laiduotojos reikalavimą dėl pinigų priteisimo delikto pagrindu. Tirti aplinkybių, susijusių su ieškinio pagrįstumu, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti, neturi pagrindo. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ iškėlė bankroto bylą (b.l. 46-47), taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės, kadangi Ukrainos teismo sprendimas priimtas 2011 m. kovo 14 d., t. y. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (b.l. 16, 46-47, Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad nėra pažeistos ginčo priskirtinumo teismui ar bylos išimtinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taisyklės (Sutarties 45 straipsnio 3 punktas).

Atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje padavęs suinteresuotas asmuo BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ nenurodė argumentų, jog pripažinus bei leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį dėl pinigų priteisimo iš BUAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ bus pažeistas Lietuvos konstitucinėse nuostatose įtvirtintas viešasis interesas. 

Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453/11 dalį, kuria T. J. R. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modernizacijos finansavimo fondas“ priteista 3 000 000 Ukrainos grivinų, 850 Ukrainos grivinų valstybinio mokesčio ir 60 Ukrainos grivinų išlaidų informaciniam techniniam bylos nagrinėjimo užtikrinimui, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Kijevo miesto Solomjankos rajono teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-453/11 dalį, kuria T. J. R. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Modernizacijos finansavimo fondas“ priteista       3 000 000 Ukrainos grivinų, 850 Ukrainos grivinų valstybinio mokesčio ir 60 Ukrainos grivinų išlaidų informaciniam techniniam bylos nagrinėjimo užtikrinimui.

Teismo nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.

Teisėjas                                                                      Artūras Driukas