Civilinė byla Nr. e2-783-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00163-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.4.1; 3.4.5.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NORDUS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,NORDUS“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hortivita“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORDUS“ iškėlimo ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NORDUS“ direktoriaus R. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „NORDUS“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hortivita“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „NORDUS“. Nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. sausio 23 d. išdavė teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. eL2-1953-904/2023), kurio pagrindu buvo nutarta išieškoti iš atsakovės 5 716,06 Eur skolą, 152,36 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjus teismo įsakymui, skolos vykdymas buvo perduotas antstolio Zeno Zenkevičiaus kontorai, tačiau iki šios dienos nei iš antstolio, nei iš skolininkės ieškovė nėra gavusi jokio mokėjimo. Antstolis 2024 m. balandžio 29 d. ieškovei atsiuntė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė piniginių lėšų sąskaitose neturi, atsakovės vardu registruotos transporto priemonės buvimo vieta yra nežinoma, nekilnojamojo turto atsakovės vardu nėra registruota, todėl buvo konstatuota, jog išieškojimas iš atsakovės nėra galimas. Pareiškimo padavimo dieną atsakovė ieškovei yra skolinga 6 518,46 Eur (5 716,06 Eur skola, 152,36 Eur palūkanos, 465,94 Eur procesinės palūkanos, 33 Eur žyminis mokestis ir 151,10 Eur būtinosios vykdymo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vengia grąžinti skolą net ir gavusi pareiškėjos įspėjimą apie bankroto bylos iškėlimą, galima daryti prielaidą, jog bendrovė yra nemoki. Kadangi jau ilgą laiką atsakovė vengia atsiskaityti su kreditore, antstolis Z. Zenkevičius konstatavo, kad skolos išieškojimas nėra galimas, akivaizdu, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo, nėra gyvybinga, todėl jai turėtų būti iškelta nemokumo byla.
2. Atsakovė UAB „NORDUS“ atsiliepime prašė atmesti ieškovės UAB „Hortivita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pagal 2024 m. liepos 22 d. balansą bendrovei priklausančio turto vertė siekia 164 165 Eur, o jos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 75 663,20 Eur. Taigi kreditorių įsipareigojimai neviršija į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, todėl UAB „NORDUS“ yra mokus juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). UAB „NORDUS” su finansiniais sunkumais susidūrė ne dėl netinkamo bendrovės valdymo, kreditorių interesų pažeidimo, o dėl rinkos pokyčių ir nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. UAB „NORDUS“ laikinus finansinius sunkumus lėmė sumažėję bendrovės pardavimai, kuriems tiesiogiai įtaką padarė COVID-19 virusas ir dėl jo paskelbtas karantinas (pandemijos metu ėmė vėluoti statybinių medžiagų tiekimas, buvo apribotas darbų vykdymas statybų aikštelėse, ėmė sirgti darbuotojai), atsirado darbų terminų vėlavimai, kurie nepriklausė nei nuo užsakovų, nei nuo UAB „NORDUS“, kaip rangovo, vykdančio darbus; sumažėjo užsakymų ir sudaromų rangos sutarčių. Be to, UAB „NORDUS“ vykdant jau pasirašytas sutartis, užsakovai ėmė vėluoti atsiskaityti už atliktus darbus, bendrovė buvo įtraukta į sąrašus įmonių, turinčių valstybės pagalbą pandemijos metu.
3. Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo gautas pareiškėjo UAB „NORDUS“ direktoriaus R. G. pareiškimas dėl UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriuo prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Restruktūrizuoju.lt“.
4. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad dėl bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų struktūros pastaroji neturi galimybės iš karto padengti kreditorių reikalavimų. Be to, dėl didelių įsipareigojimų kreditoriams bendrovė negali tinkamai finansuoti veiklos, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, o tai turi neigiamą įtaką ir veiklos rezultatams. Šios aplinkybės rodo bendrovės finansinius sunkumus ir negalėjimą iš karto atsiskaityti su kreditoriais, būtinybę peržiūrėti ir stabilizuoti vykdomą veiklą bei imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant išsaugoti bendrovę. Šiuo metu siekiama išieškoti iš bendrovės skolininkų (debitorių) skolas, kurios 2024 m. liepos 22 d. yra 129 552,89 Eur plius palūkanos, delspinigiai ir kiti skolininkams privalomi mokėjimai. UAB „NORDUS“ artimiausiu metu planuoja bylinėtis su neatsiskaičiusia už atliktus darbus užsakove UAB „SIVYSTA“, kurios skola UAB „NORDUS“ siekia 102 682,13 Eur.
5. UAB „NORDUS“ kreditoriai UAB „Elstila“ (38 937,71 Eur dydžio finansinis reikalavimas) ir UAB „Alimaksa“ (9 903,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas), kurių finansiniai reikalavimai kartu sudaro 64,55 proc. visų UAB „NORDUS“ finansinių įsipareigojimų sumos, sutinka su restruktūrizavimo bylos UAB „NORDUS“ iškėlimu ir sutinka skolas atgauti restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais.
6. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutartimi civilinė byla pagal UAB „Hortivita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinė byla pagal R. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „NORDUS“ sujungtos į vieną civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo UAB „NORDUS“ direktoriaus R. G. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „NORDUS“ atmetė, ieškovės UAB „Hortivita“ pareiškimą patenkino ir atsakovei UAB „NORDUS“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Start Invest“.
8. Remdamasis atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis teismas nustatė, kad:
8.1. pagal 2022 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „NORDUS“ turto turėjo už 179 452 Eur, iš kurio materialus turtas – 42 918 Eur, transporto priemonė – 39 708 Eur, kiti įrenginiai ir įrankiai – 3 210 Eur, per vienerius metus gautina suma – 136 489 Eur, kurią sudaro: 119 553 Eur pirkėjų įsiskolinimai, 16 936 Eur vertės kitas trumpalaikis turtas, pinigai ir jų ekvivalentai – 41 Eur. Įsipareigojimai kreditoriams sudaro 89 701 Eur, iš kurių visa suma per vienerius metus mokėtinos sumos;
8.2. pagal 2023 m. gruodžio 31 d. balansą UAB „NORDUS“ 2023 m. pabaigoje turėjo turto už 167 150 Eur (iš kurių – 31 917 Eur ilgalaikio materialaus turto, 135 250 Eur per vienerius metus gautina suma, kurią sudaro: 129 125 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 6 125 Eur kitas trumpalaikis turtas. Įsipareigojimai kreditoriams sudarė 83 368 Eur, iš kurių visa suma per vienerius metus mokėtinos sumos;
8.3. pagal 2024 m. liepos 22 d. balansą UAB „NORDUS“ priklausančio turto vertė siekia 164 165 Eur (30 274 Eur – ilgalaikis materialus turtas (transporto priemonės), 2 Eur –atsargos, 131 794 Eur – per vienerius metus gautina suma, kurią sudaro: 129 553 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 2 241 Eur kitas trumpalaikis turtas, 2 114 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos); įsipareigojimai kreditoriams sudaro 75 663 Eur, iš kurių visa suma yra mokėtina per vienerius metus. Kreditorių sąraše 2024 m. liepos 22 d. UAB „NORDUS“ turi 14 kreditorių, pradelsta mokėti suma – 75 599,99 Eur, turi 5 debitorius, kurie skolingi atsakovei 129 552,89 Eur;
8.4. UAB „NORDUS“ iki 2024 m. liepos 22 d. gavo 4 721 Eur pelno, per 2023 m. patyrė 5 969 Eur nuostolių, per 2022 m. gavo 9 211 Eur pelno.
9. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „NORDUS“ atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos pagal išieškotojų UAB „ELEKTROBALT“, UAB Hortivita“ ir UAB „Elstila“ pareiškimus. UAB „NORDUS“ neturi įkeisto turto ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintų įsipareigojimų. 2024 m. balandžio 29 d. antstolis Z. Zenkevičius surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad piniginių lėšų skolininkei UAB „NORDUS“ priklausančiose banko sąskaitose nėra, nekilnojamojo turto skolininkės vardu nėra registruota, vienintelės skolininkės vardu registruotos kelių transporto priemonės buvimo vieta nenustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai UAB „Hortivita“.
10. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2024 m. liepos 22 d. turėjo ilgalaikio turto už 30 274,56 Eur likutinę vertę. Visą ilgalaikį turtą sudaro 5 transporto priemonės, kurių įsigijimo data 2022 m. balandžio 30 d. Tačiau antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodyta, jog atsakovės vardu registruota tik viena transporto priemonė, kurios buvimo vieta nebuvo nustatyta. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruotos šios transporto priemonės: KIA Sorento, dalyvavimas viešajame transporte leidžiamas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Caddy, dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Caddy, dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Touareg, dalyvavimas viešajame transporte leidžiamas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AUDI A6, dalyvavimas viešajame transporte leidžiamas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visoms transporto priemonėms yra taikomas apribojimo tipas – areštas.
11. Įvertinęs pateiktus duomenis ir pasisakydamas dėl UAB „NORDUS“ 2024 m. liepos 22 d. balanse nurodyto 164 165 Eur turto vertės, teismas įvertino, kad atsakovė turi realaus likvidaus materialaus turto už 30 274 Eur, t. y. UAB „NORDUS“ turimų transporto priemonių likutinė vertė.
12. Vertindamas atsakovės debitorių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės galimybę, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos didžiausia skolininkė yra UAB „SIVYSTA“ su 102 682,13 Eur skola ir atsakovės direktorius nurodė, jog ruošiasi kreiptis į teismą dėl šios skolos išieškojimo, tačiau nėra aišku, kokios šios skolos išieškojimo perspektyvos ir kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, nes, kaip matyti iš duomenų, nurodytų balansuose, pirkėjų įsiskolinimai didelėmis sumomis egzistavo jau nuo 2022 metų. Vertinant duomenis, nurodytus balansuose už 2022 ir 2023 metus bei iki 2024 m. liepos 22 d., matyti, kad kiekvienais metais yra nurodomos panašios pirkėjų įsiskolinimų sumos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas įvertino, jog tikimybė atgauti skolas iš debitorių nėra reali, todėl atsakovės turto vertė mažintina 129 553 Eur ir realaus likvidaus turto atsakovė turi 34 612 Eur vertės, tai yra per pusę mažiau nei turimi 75 663 Eur skoliniai įsipareigojimai.
13. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės (atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę, atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą,) atitinka nemokumo požymius ir nusprendė, jog byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad atsakovė UAB „NORDUS“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.
14. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ nuostatas nemokiam juridiniam asmeniui gali būti keliama ir restruktūrizavimo, ir bankroto byla. Pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-881/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-1120/2021). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
15. Teismas pažymėjo, kad, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022). Teisės doktrinoje pažymėta, jog sistemingas nuolatinis įmonės prievolių nevykdymas rodo, kad restruktūrizavimas, kaip nemokumo problemų sprendimo būdas, jau yra pavėluotas ir turėtų būti taikomas įmonės bankroto procesas. Todėl spręsdamas dėl įmonės gyvybingumo teismas turėtų įvertinti ne tik sąlygas, rodančias jos gyvybingumą, bet ir aplinkybes, kurios jį paneigia (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 569).
16. Teismas nustatė, kad UAB „NORDUS“ įregistruota 2006 m. kovo 27 d. Juridinių asmenų registre nurodomos UAB „NORDUS“ veiklos tikslai ir rūšys: veikla susijusi su duomenų bazėmis; įstaigos, buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra ir remontas; architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos; reklama; kita niekur nepaskirta verslo veikla. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad UAB „NORDUS“ tai įmonė, kurios pagrindinė veikla – įvairūs elektrotechnikos darbai, t. y. elektros tinklų montavimas, instaliacija, žaibosaugos įrengimas. UAB „NORDUS“ vykdo šiuos darbus: statinio elektrotechninės dalies (vidaus ir laiko elektros tinklų) projektavimą, vidaus tinklų elektros instaliaciją ir montavimą, lauko tinklų elektros instaliaciją ir montavimą, lietvamzdžių, grindų, patalpų elektrinio šildymo sistemų įrengimą, atlieka veikiančių elektros įrenginių aptarnavimą, lauko apšvietimo tinklų, apšvietimo stulpų, prožektorių montavimą, pajungimą, garantinį aptarnavimą, iki 1000 V įtampos kabelių ir laidų instaliacijos izoliacijos varžų matavimus, didelių ir vidutinių skylių 10-450 mm gręžimą deimantiniais – cilindriniais grąžtais, atlieka pastatų vidaus ir lauko elektros tinklų projektus ir kt.
17. 2024 m. birželio 12 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo patvirtintas UAB „NORDUS“ direktoriaus iniciatyva parengtas restruktūrizavimo plano projektas. Tiek restruktūrizavimo plano projekte, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad bendrovė planuoja susisteminti bendrovės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pagal pardavimų kanalus, pagal atliekamų darbų / gaminamos produkcijos kategorijas, išplėsti savo darbų / prekių / paslaugų spektrą ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje; vykdyti konkurentų stebėseną, kontroliuoti rinkos pokyčius; keisti paslaugų rinkodarą; mažinti administracinius kaštus; preciziškiau ir racionaliau kontroliuoti išlaidas; išplėsti partnerių ratą – bendras projektų (klientų) aptarnavimas apjungiant skirtingas paslaugas; sukurti naujas paslaugas / produktus (inovatyvius), kurias būtų galima teikti už Lietuvos ribų – geografinė rinkos plėtra, sezoniškumo mažinimas. UAB „NORDUS“ ketina reklamuoti bendrovės teikiamas paslaugas internete, spaudoje, panaudojant komercinius pasiūlymus ir kitas priemones, jas pasirenkant pagal mažiausios kainos ir didžiausio efektyvumo kriterijus. UAB „NORDUS“ vykdoma ūkinė komercinė veikla yra sėkminga, bendrovė turi nuolatinių klientų. UAB „NORDUS“ vykdo einamąją veiklą, gauna pajamas. UAB „NORDUS“ sėkmingai vykdo esamas sutartis su klientais (užsakovais), minėtai aplinkybei pagrįsti pateikia 2024 m. kovo 4 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 20240304-01 ir 2024 m. kovo 6 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. NRD-A 001. Be to, UAB „NORDUS“ artimiausiu metu planuoja vykdyti naujas veiklas: specialiųjų darbų – elektrotechnikos, silpnų srovių ir automatizavimo – srityje. Pagrindinė veiklos sritis bus šios dalies darbų projektavimas, projekto vykdymo priežiūros darbai, šios naujos veiklos vykdymui planuojama įdarbinti du papildomus darbuotojus. UAB „NORDUS“ ketina plėsti savo veiklos sritis apimant šildymo–vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus. Pagrindinė veiklos sritis bus šios dalies darbų projektavimas, projekto vykdymo priežiūros darbai, šiai veiklai ketinama įdarbinti papildomai dar vieną darbuotoją. UAB „NORDUS“ vadovas yra atestuotas šių ketinamų vykdyti veiklų specialistas, todėl UAB „NORDUS“ nepatirs papildomų savo veiklos sąnaudų siekiant atestacijos. Šiuo metu bendrovėje faktiškai dirba vienas darbuotojas, atliekantis būtiniausius darbus, susijusius su UAB „NORDUS“ veiklos palaikymu ir vystymu. Susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, bendrovė siekia didinti veiklos apimtis, plėsti naujas veiklos sritis, sudaryti kuo daugiau sutarčių, gauti kuo daugiau užsakymų, uždirbti kuo daugiau pajamų, kad kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais, todėl bendrovė subalansavo piniginius srautus ir bendrovėje šiuo metu dirba tiek darbuotojų, kiek yra būtina. Tačiau artimiausiu metu planuoja įdarbinti dar bent 3 darbuotojus, kad sustiprinti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, padidinti pardavimus ir gaunamas pajamas, didinti verslo apimtis ir sėkmingai atsiskaityti su kreditoriais.
18. Atsakovė nurodomoms faktinėms aplinkybėms įrodyti pateikė 2024 m. kovo 4 d. pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 20240304-01 su UAB „Mapresta“ dėl specialiųjų statybos darbų (elektrotechnikos, silpnų srovių, automatizavimo) projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros darbų. Darbai numatomi vykdyti Klaipėdos rajone, bendra numatomų darbų kaina – 30 000 Eur. Sutarties 6.2 papunktyje nurodyta, jog iki darbų vykdymo pradžios užsakovas sumoka paslaugų teikėjui 10 000 Eur pagal pateiktą išankstinę PVM sąskaitą faktūrą. Išankstinis mokėjimas apmokamas tik pradėjus sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus.
19. Teismas pažymėjo, kad minimoje sutartyje nurodyta, jog darbų apimtis, jų atlikimo terminai yra nurodyti sutarties priede Nr.1, tačiau šis priedas teismui nėra pateiktas. Teismui nėra pateikti įrodymai, kad darbai pradėti ir 10 000 Eur išankstinis mokėjimas yra atliktas. Priešingai, į debitorių sąrašą yra įtraukta UAB „Mapresta“ su 10 000 Eur įsiskolinimu. Duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra. 2024 m. balandžio 29 d. antstolis Z. Zenkevičius surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad piniginių lėšų skolininkei UAB „NORDUS“ priklausančiose banko sąskaitose nėra. Teismas pažymėjo, kad vienos sutarties pateikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė vykdo veiklą, gauna ir (ar) restruktūrizavimo metu gaus stabilias pajamas.
20. UAB „NORDUS“ direktorius R. G. nurodė, kad atsakovė neturi skolų biudžetui ir darbuotojams. Patikrinus viešus duomenis (https://rekvizitai.vz.lt/imone/NORDUS/skolos-sodrai/) nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. UAB „NORDUS“ skolos Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – VSDF) ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. pradelstų mokestinių nepriemokų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) neturi, tačiau tai neįrodo atsakovės gyvybingumo.
21. Atsakovės direktorius pažymėjo, kad su kreditoriais UAB „Elstila“ (38 937,71 Eur finansinis reikalavimas) ir UAB „Alimaksa“ (9 903,25 Eur finansinis reikalavimas) buvo sudaryti susitarimai, kuriuose kreditoriai sutinka, jog UAB „NORDUS“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Šių kreditorių finansiniai reikalavimai kartu sudaro 64,55 proc. visų UAB „NORDUS“ finansinių įsipareigojimų, todėl mano, kad už UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo planą bus balsuojama ir restruktūrizavimo planui bus pritarta UAB „NORDUS“ kreditorių susirinkime.
22. Teismas nustatė, kad byloje yra susitarimas su kreditoriumi UAB „Alimaksa“, skola – 9 903,25 Eur, tačiau kreditorės UAB „Elstila“, kurios skola – 38 937,71 Eur, pasirašyto susitarimo nėra pateikta. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien kreditorių pritarimas nėra sąlyga, lemianti restruktūrizavimo bylos iškėlimą, restruktūrizavimo plano tvirtinimas yra teismo prerogatyva, įstatyme nurodyta, jog restruktūrizavimo planą tvirtina teismas (JANĮ 24 straipsnio 1 dalis ir 111 straipsnio 1 dalis), o pagal JANĮ 24 straipsnio nuostatas teismas turi spręsti ne tik dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, bet ir dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų egzistavimo.
23. Teismas pažymėjo, kad pateikdama restruktūrizavimo planą, atsakovė privalėjo pagrįsti galimybę nurodytomis priemonėmis pasiekti restruktūrizavimo plane iškeltus tikslus (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje yra nurodyta, jog restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės turi būti pagrįstos ne tik abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, bet ir objektyviais duomenimis, kurie būtų pakankami tam, kad teismas, spręsdamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, preliminariai numatomas priemones galėtų įvertinti, t. y. teismas turi turėti galimybę įsitikinti restruktūrizavimo plano projekte numatomų bendrovės gaivinimo priemonių realumu ir galimybe jas įgyvendinti.
24. Nagrinėjamu atveju UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės (susisteminti bendrovės pardavimų procesus pagal pajamų šaltinius, pagal pardavimų kanalus, pagal atliekamų darbų (gaminamos produkcijos) kategorijas, išplėsti darbų (prekių, paslaugų) spektrą ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienyje; vykdyti konkurentų stebėseną, kontroliuoti rinkos pokyčius; keisti paslaugų rinkodarą; mažinti administracinius kaštus; preciziškiau ir racionaliau kontroliuoti išlaidas; išplėsti partnerių ratą – bendras projektų (klientų) aptarnavimas apjungiant skirtingas paslaugas; sukurti naujas paslaugas (produktus) (inovatyvius), kurias būtų galima teikti už Lietuvos ribų – geografinė rinkos plėtra, sezoniškumo mažinimas; bendrovės teikiamų paslaugų reklama internete, panaudojant komercinius pasiūlymus ir kitas priemones, jas pasirenkant pagal mažiausios kainos ir didžiausio efektyvumo kriterijus; internetinės svetainės atnaujinimas ir kt.), teismo vertinimu, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio; atsakovė nepagrindė (apskaičiavimais ir kitais įrodymais) tokių priemonių įtakos UAB „NORDUS“ pajamų pokyčiui, nenurodė jų įgyvendinimui reikalingų sąnaudų ir pan.
25. Vien restruktūrizavimo plano projekte nurodomos planuojamos gauti pajamos savaime nepagrindžia aplinkybės, kad bendrovė yra gyvybinga, vykdys ūkinę komercinę veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Įrodymai, galintys patvirtinti aplinkybes, jog atsakovė turi vykdomų sutarčių, kad gauna pajamų vykdydama ūkinę komercinę veiklą, į bylą nebuvo pateikti. Atsakovė gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, kad ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir finansinė situacija realiai galėtų pagerėti. Atsakovės pozicija apie veiklos perspektyvas ir bendrovės gyvybingumą yra grindžiama deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teismas, atsižvelgdamas į bendrovės turtinę padėtį ir perspektyvas atkurti gyvybingumą bei vykdyti ūkinę komercinę veiklą, padarė išvadą, kad restruktūrizavimo procesas nesudarys galimybės įvykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmestinas. Byloje nustačius, jog UAB „NORDUS“ yra nemoki, ieškovės UAB „Hortivita“ pareiškimas tenkinamas ir UAB „NORDUS“ keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo argumentai
26. Atsakovė UAB „NORDUS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
26.1. Teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra negyvybinga ir nemoki. UAB „NORDUS“ yra mokus, gyvybingas juridinis asmuo (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgus atsiskaityti su savo kreditoriais.
26.2. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė turi realaus likvidaus materialaus turto tik už 30 274 Eur, kurį sudaro UAB „NORDUS“ turimų transporto priemonių likutinė vertė. Į šią civilinę bylą pateiktame UAB „NORDUS“ ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta, kad iš viso visų transporto priemonių likutinė vertė sudaro 30 274,56 Eur, tačiau akivaizdu, jog UAB „NORDUS“ ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytos transporto priemonių likutinės vertės neatspindi realios transporto priemonių vidutinės rinkos vertės, nes automobiliai realiai nekainuoja ir negali rinkoje kainuoti po 0,29 Eur.
26.3. Realiai transporto priemonių vidutinei rinkos vertei pagrįsti atsakovė teikia teismui skelbimus apie analogiškas šiuo metu kitų asmenų rinkoje parduodamas transporto priemones iš internetinio portalo www.autoplius.lt, kurie pagrindžia faktą, kad atsakovei priklausančios transporto priemonės KIA Sorento vidutinė rinkos vertė yra ne mažiau 4 650 Eur, VW Caddy Kombi – ne mažiau 9 699 Eur, VW Caddy Kombi – ne mažiau 7 200 Eur, VW Touareg – ne mažiau 24 000 Eur ir Audi A6 – ne mažiau 37 500 Eur. Taigi vien UAB „NORDUS“ priklausančių transporto priemonių reali vidutinė rinkos vertė siekia 83 049 Eur. Jau vien ši aplinkybė (neteisingas UAB „NORDUS“ priklausančio turto vertės paskaičiavimas, kurį neteisingai atliko pirmosios instancijos teismas), sudaro pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
26.4. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės turimos debetinės skolos nepriskirtinos prie bendrovės realaus turimo turto vertės. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji ketina bylinėtis su skolininke UAB „SIVYSTA“, kuri skolinga 102 682,13 Eur. Teisminis procesas nepradėtas vien dėl to, kad su skolininke buvo siekiama tartis taikiai dėl skolos grąžinimo. Šios skolos išieškojimo perspektyvos yra daugiau nei realios, kadangi UAB „SIVYSTA“ metinė apyvarta siekia 11 mln. Eur, grynasis pelnas 2023 metais siekė 41 447 Eur, UAB „SIVYSTA“ neturi skolų biudžetui, bendrovėje dirba 77 darbuotojai. Pastarąją aplinkybę patvirtina pridedamas išrašas iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt.
26.5. Taigi atsakovei UAB „NORDUS“ prisiteisus 102 682,13 Eur skolą iš UAB „SIVYSTA“, šią skolą realu išsiieškoti, todėl teismas neteisingai nusprendė, kad ši debitorinė skola minusuotina iš atsakovės turto. Atitinkamai teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė realaus likvidaus turto turi per pusę mažiau nei turimi skoliniai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad vien turimų UAB „NORDUS“ transporto priemonių reali rinkos vertė viršija turimų skolinių įsipareigojimų sumą.
26.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad lyginant 2022 ir 2023 metų bei 2024 m. liepos 22 d. balansus, matyti, jog atsakovės skolos mažėjo – 2022 m. gruodžio 31 d. siekė 89 701 Eur, 2023 m. gruodžio 31 d. – 83 368 Eur, 2024 m. liepos 22 d. – 75 663 Eur. Vadinasi, atsakovė pajėgi dengti savo skolinius įsipareigojimus ir tai daro. 2024 m. liepos 22 d. atsakovės pelnas siekė 4 721 Eur.
26.7. Į šią bylą buvo pateiktas atsakovės kreditoriaus UAB „Elstila“ (38 937,71 Eur finansinis reikalavimas), pasirašytas elektroniniu parašu (pasirašė UAB „Elstila“ direktorius E. Ž.), sutikimas (susitarimas), kuriuo kreditorius sutinka, kad UAB „NORDUS“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir pagal kurį UAB „Elstila“ sutiko 38 937,71 Eur skolą atgauti restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo planą. Tokį patį sutikimą (susitarimą) yra davusi (pasirašiusi) ir kreditorė UAB „Alimaksa“ (9 903,25 Eur finansinis reikalavimas). Taigi šios dvi skolos kreditoriams, kurių bendra suma siekia 48 840,96 Eur, laikytina nepradelstu kreditoriniu įsiskolinimu. Vadinasi, iš UAB „NORDUS“ turimų 75 663 Eur kreditorinių įsipareigojimų pradelsta suma yra tik 26 822,04 Eur.
26.8. Šių kreditorių finansiniai reikalavimai kartu sudaro 64,55 proc. visų UAB „NORDUS“ finansinių įsipareigojimų. Taigi akivaizdu, kad už UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo planą bus balsuojama ir restruktūrizavimo planui bus pritarta UAB „NORDUS“ kreditorių susirinkime, kadangi tie kreditoriai, su kuriais buvo sudaryti susitarimai, neabejotinai balsuos už UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo planą, tikslu kad bendrovė ir toliau vykdytų veiklą ir dengtų skolas kreditoriams.
26.9. Dėl į bylą pateiktos 2024 m. kovo 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 20240304-01 nurodoma, kad darbai pagal šią sutartį pradėti vykdyti ir 10 000 Eur išankstinis mokėjimas atsakovės bus gautas iš UAB „Mapresta“ artimiausiu metu. Planuojamos pajamos pagal šią sutartį yra 30 000 Eur. Priedas Nr. 1 prie 2024 m. kovo 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 20240304-01 yra konfidencialus pagal sutarties 8.1 papunktį, todėl į bylą nebuvo teiktas.
26.10. Savo vykdomai ūkinei komercinei veiklai bei gyvybingumui pagrįsti atsakovė papildomai teikia 2024 m. rugsėjo 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 20240902-01 su UAB „Bauservis“ dėl specialiųjų statybos darbų (elektrotechnikos, silpnų srovių, automatizavimo) ir techninės priežiūros darbų. Planuojamos atsakovės pajamos pagal šią sutartį yra 18 000 Eur.
26.11. Atsakovės vykdomai veiklai pagrįsti teikiamos vykdomos galiojančios sutartys patvirtina aplinkybę, kad atsakovė nuosekliai vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi sugeneruoti pelną, galintį padengti bendrovės skolas. Atsakovė neturi skolų ne tik VSDF ir VMI, bet ir darbuotojams. Ši aplinkybė yra atsakovės naudai, vertinant jos gyvybingumą, nes tai rodo atsakovės pajėgumą ir gebėjimą laiku vykdyti esminius prievolinius įsipareigojimus.
26.12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.
26.13. Teismas nepaisė nemokumo bylose jam skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės.
26.14. Atsakovė su šiuo atskiruoju skundu papildomai teikia teismui naujus įrodymus, kurie, atsižvelgiant į byloje vyraujantį viešąjį interesą, gali būti svarbūs sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, turi būti priimti ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas šią bylą, turėtų atkreipti dėmesį į su atskiruoju skundu teikiamus reikšmingus įrodymus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams, jos gyvybingumą.
26.15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Iš teikiamų įrodymų akivaizdu, kad atsakovė yra gyvybinga. Naujausioje teismų praktikoje pažymima, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1148-450/2023), o kreditoriai ir administratorius negali būti eliminuojami iš proceso.
26.16. Viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja išvadą, jog šiuo momentu atsakovės nepajėgumo savarankiškai išspręsti savo finansines problemas konstatavimas būtų skubotas. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, pagrindo išvadai, kad bendrovė nebegalės vykdyti veiklos, šiuo metu nėra. Atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas, generuoja ženklių pajamų gavimą į ateitį ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
26.17. Teismas apsiribojo formaliu procesinių veiksmų atlikimu, nesistengė imtis veiksmų bei išreikalauti pateiktus duomenis patvirtinančius, patikslinančius bei paaiškinančius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis viešuoju interesu, turėjo išsireikalauti jam trūkstamus duomenis, dokumentus, jeigu manė, kad byloje to reikia ar kad kažkas neįrodyta. Tačiau šiuo atveju teismas rėmėsi tik dokumentais, kuriuos į bylą pateikė ieškovė ir atsakovė, tačiau juos vertinant ir kilus papildomiems klausimams dėl faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas padarė spėjimus esant vienai ar kitai aplinkybei, jų papildomai nevertinant ir neargumentuojant.
27. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
28. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „NORDUS“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir jai iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.
29. Apeliantė UAB „NORDUS“ kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus: išrašo apie UAB „NORDUS“ priklausančias transporto priemones kopiją; išrašų iš portalo www.autoplius.lt kopijas; išrašo iš internetinio portalo www.rekvizitai.lt apie UAB „SIVYSTA“ kopiją; 2024 m. liepos 19 d. susitarimą dėl prievolės vykdymo ir UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo bylos kėlimo, sudarytą apeliantės ir kreditorės UAB „Elstila“ (pasirašytą elektroniniu parašu); apeliantės ir UAB „Bauservis“ 2024 m. rugsėjo 2 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 20240902-01 kopiją.
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
31. Įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad apeliantės pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos apeliantei iškėlimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės teikiami nauji įrodymai yra (turi būti) žinomi kitai šaliai ( pateikti su atskiruoju skundu), prieštaravimų dėl naujų įrodymų priėmimo nepareikšta (ieškovė UAB „Hortivita“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė), nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta esant pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo išimtį, pateiktus naujus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
32. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei UAB „NORDUS“ iškėlimo – ieškovė UAB „Hortivita“ prašė iškelti bankroto bylą, atsakovės direktorius R. G. – restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad UAB „NORDUS“ yra nemoki, negyvybinga, todėl yra pagrindas kelti jai bankroto bylą, o restruktūrizavimo byla nekeltina. Su tokiomis teismo išvadomis nesutinka atsakovė, atskirajame skunde nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose jam skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija iš esmės sutinka.
33. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
34. Restruktūrizavimas yra vienas iš juridinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų. Nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimui kaip ir visam nemokumo procesui taikomas veiksmingumo reikalavimas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, užtikrinant visų jame dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Be to, remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, būtent teismas turi pareigą užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šį klausimą turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020 13 punktas).
35. Taigi restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
36. Remiantis JANĮ 22 straipsnio 2 dalimi, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
37. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-669-450/2024 25 punktas).
38. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė UAB „NORDUS“ nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir kad turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – būtent dėl šios priežasties apeliantė ir prašo iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nėra pagrindo apeliantei iškelti restruktūrizavimo bylą šiai neįrodžius kitos būtinos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos – gyvybingumo. Apeliantė su šia išvada nesutinka.
39. Apeliantė neginčija turinti finansinių sunkumų, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ji nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, t. y nesutinka, kad ji atitinka abi (o ne vieną) JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytas alternatyvias juridinio asmens nemokumo sąlygas (kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę).
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis – gerėja ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).
41. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB „NORDUS“ turi realaus likvidaus materialaus turto tik už 30 274 Eur, kurį sudaro UAB „NORDUS“ turimų transporto priemonių likutinė vertė. Šį argumentą apeliantė grindžia pateiktais naujais įrodymais – išrašo apie UAB „NORDUS“ priklausančias transporto priemones ir išrašų iš portalo www.autoplius.lt kopijomis. Jais remiantis apeliantė teigia, kad jos turimų transporto priemonių reali vidutinė rinkos vertė siekia 83 049 Eur.
42. Iš apeliantės balanso, sudaryto 2024 m. liepos 22 d., matyti, kad 30 274 Eur įrašyta apeliantės ilgalaikio turto, kurį sudaro materialusis turtas (transporto priemonės), vertė. Iš byloje esančių duomenų – atsakovės ilgalaikio turto žiniaraščio, sudaryto 2024 m. liepos 22 d. (2 t., b. l. 22), ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones (2 t., b. l. 101–109), kuriais priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, jog atsakovei priklausančios transporto priemonės įsigytos 2022 m. balandžio 30 d.: KIA Sorrento (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė – 14 920,07 Eur, likutinė vertė – 0,29 Eur, pirmosios registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2008 m. vasario 27 d., dalyvavimas viešajame transporte leidžiamas; VW Caddy Kombi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė – 14 319,91 Eur, likutinė vertė – 0,29 Eur, pirmosios registracijos data – 2013 m. lapkričio 13 d., dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas; VW Caddy Kombi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė – 14 319,91 Eur, likutinė vertė – 0,29 Eur, pirmosios registracijos data – 2014 m. kovo 21 d., dalyvavimas viešajame transporte draudžiamas; VW Touareg (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė – 5 567,81 Eur, likutinė vertė – 1 689,89 Eur, pirmosios registracijos data – 2016 m. gegužės 12 d., dalyvavimas viešajame transporte leidžiamas; AUDI A6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė – 49 000 Eur, likutinė vertė – 28 583,80 Eur, dalyvavimas eisme leidžiamas.
43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės turimo ilgalaikio turimo turto realią vertę. Pažymėtina, kad remiantis 12-ajame verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintame Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d.), įtvirtintomis sąvokomis, ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė – suma, apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo sumą. Tikrąją verte laikoma suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai įprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti įsipareigojimą. Taigi transporto priemonių likutinė vertė, nurodyta apeliantės finansiniuose dokumentuose, nėra tas pats kas tikroji (reali) jų vertė.
44. Tokia išvada daroma ir įvertinus su atskiruoju skundu pridėtų skelbimų iš automobilių skelbimų portalo (2 t., b. l. 137–64) turinį, juose nurodytas kainas. Todėl apeliantė pagrįstai tvirtina, kad UAB „NORDUS“ ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytos transporto priemonių KIA Sorrento ir dviejų VW Caddy Kombi likutinės vertės neatspindi realios šių transporto priemonių vidutinės rinkos vertės, nes transporto priemonės realiai nekainuoja ir negali rinkoje kainuoti po 0,29 Eur. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip reikšmingą aplinkybę įvertinęs tai, jog dalis apeliantės vardu įregistruotų transporto priemonių neturi galiojančio leidimo dalyvauti eisme, nematė pagrindo suabejoti UAB „NORDUS“ 2024 m. liepos 22 d. balanse nurodytos ilgalaikio materialiojo turto vertės realumu, nekvestionavo UAB „NORDUS“ 2024 m. liepos 22 d. ilgalaikio turto žiniaraštyje, kuriuo remiantis sudarytas minėtas balansas, nurodyto turto (transporto priemonių) vertės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad net jei transporto priemonės dalyvavimas eisme yra draudžiamas, ji vis tiek išlaiko tam tikrą vertę (kaip atskirų dalių (detalių) rinkinys, kaip metalo laužas ir pan.) be to, leidimas ar draudimas dalyvauti eisme gali būti reikšmingas transporto priemonės pardavimo kainos nustatymui, tačiau ne apskritai apibrėžti realią transporto priemonės vertę.
45. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pridėti tų pačių gamintojų ir modelių transporto priemonių skelbimai (jų turinys) nepatvirtina apeliantės vardu įregistruotų transporto priemonių realios vertės, kuri, apeliantės vertinimu, yra 83 049 Eur, jau vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie apeliantei priklausančių transporto priemonių faktinę būklę, jų ridą, galbūt esamus gedimus (pažeidimus) ir pan., todėl nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, jog apeliantė pateikė analogiškų transporto priemonių skelbimus. Vien tai, kad skelbimuose parduodamų transporto priemonių gamintojas, modelis, pagaminimo metai ir kuro tipas sutampa, nėra pakankami tokiai išvadai padaryti. Nepaisant to, susitiktina su apeliante, kad jeigu tokia reali apeliantės nurodoma transporto priemonių vertė būtų teisinga (arba bent jau panaši), apeliantės įsipareigojimų suma neviršytų turimo turto vertės ir nebūtų pagrindo pripažinti nemokumo būsenos dėl to, kad apeliantės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę.
46. Apeliantė taip pat nesutinka su trumpalaikio turto, kurį sudaro pirkėjų skolos, neįskaitymu į bendrą apeliantės turto masę, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, jog juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti juridiniam asmeniui aspektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikimybė apeliantei atgauti skolas iš debitorių nėra reali, todėl atsakovės turto vertė mažintina 129 553 Eur, šiuo konkrečiu atveju stokoja pagrįstumo.
47. UAB „NORDUS“ skolininkų sąraše (2 t., b. l. 21) nurodoma, kad didžiąją skolos atsakovei dalį – 102 682,13 Eur sudaro UAB „SIVYSTA“ įsiskolinimas, kitą dalį sudaro UAB „Mapresta“ (10 000 Eur), UAB „Mikado komponentai“ (169,96 Eur) ir UAB „Versina“ (15 800,80 Eur) įsiskolinimas. Patikrinus viešai prieinamus Juridinių asmenų registro duomenis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad nors viena iš šių apeliantės kontrahenčių būtų likviduota ar jai būtų iškelta (keliama) nemokumo (bankroto) byla, nė viena iš jų nėra įtraukta į juridinių asmenų, ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikę metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.
48. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo aiškios skolos iš UAB „SIVYSTA“ išieškojimo perspektyvos ir, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pakankamas pagrindas UAB „SIVYSTA“ skolos neįskaityti į apeliantės trumpalaikio turto sudėtį, vertinant apeliantės turto ir įsipareigojimų santykį, juo labiau kai tokia apeliantės nuostolių mažinimo priemonė įvardijama restruktūrizavimo plano projekte (2 t. b. l. 42), o byloje sprendžiamas ne tik bankroto bylos apeliantei iškėlimo, tačiau ir restruktūrizavimo apeliantės vadovo iniciatyva, klausimas. Akivaizdu, kad tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pagrįsti turėtų būti surinkta daugiau duomenų, kadangi išieškojimo iš minėtos skolininkės galimybės neabejotinai sietųsi ir su restruktūrizavimo plano įgyvendinimo realumu, o spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas privalo, be kita ko, vertinti, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Apeliantė teisingai nurodo, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, apeliantė į bylą buvo pateikusi jos kreditorės UAB „Elstila“ direktoriaus E. Ž. elektroniniu parašu 2024 m. liepos 22 d. pasirašytą sutikimą, kuriuo kreditorė sutinka, jog UAB „NORDUS“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir pagal kurį UAB „Elstila“ sutiko 38 937,71 Eur skolą atgauti UAB „NORDUS“ restruktūrizavimo byloje pagal restruktūrizavimo planą. Toks dokumentas pateiktas prie apeliantės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (priedas 13.1) (2024 m. liepos 26 d., procesinis dokumento Nr. CPB-208), kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. eB2-624-796/2024 (vėliau prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-557-796/2024 pagal UAB „Hortivita“ pareiškimą dėl bankroto bylos apeliantei iškėlimo).
50. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas mato, kad tiek prie apeliantės atsiliepimo į UAB „Hortivita“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktame susitarime su kreditore UAB „Alimaksa“ (vadovas V. M. (V. M.)) ir susitarime su kreditore „UAB „Elstila“ (vadovas E. Ž.) (1 t. b. l. 88, 89), tiek prie apeliantės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (priedai Nr. 13.1 ir 13.2), pasirašančiųjų juridinių asmenų rekvizitų vietoje nurodyti tos pačios kreditorės UAB „Elstila“ rekvizitai (juridinio asmens pavadinimas ir juridinio asmens kodas). Tačiau įvertinus tai, kad susitarimų tekste yra teisingai nurodomi atskirų juridinių asmenų rekvizitai, be to, įvardinamos ir atitinkamos apeliantės skolos šiems asmenims (UAB „Alimaksa“ – 9 903,25 Eur, o UAB „Elstila“ – 38 937,71 Eur), minėto rekvizito neatitikimas nėra reikšmingas, juo labiau kad abu susitarimai pasirašyti skirtingų juridinių asmenų (kreditorių) vadovų. Šios aplinkybės teikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai atidus.
51. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad jos įsiskolinimas minėtus sutikimus pareiškusioms kreditorėms, kurio bendra suma siekia 48 840,96 Eur, laikytinas nepradelstu finansiniu įsiskolinimu, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nemokumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis JANĮ nuostatomis, kurios, priešingai nei iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos (2 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens nemokumo nesieja su pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu. Šiuo atveju vertinamas įsipareigojimų ir turto santykis (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
52. Dėl apeliantės argumentų, kuriais pirmosios instancijos teismas skundžiamas neužtikrinęs viešojo intereso, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors nemokumo bylose teismo vaidmuo įrodinėjimo procese paskirstant įrodinėjimo naštą yra aktyvesnis nei dispozityviose bylose, tačiau ir apeliantė, kaip asmuo, siekianti vienokio ar kitokio procesinio rezultato, nėra atleista nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi nemokumo bylose teismas, nors ir turi būti pakankamai aktyvus, tačiau dalyvaujantys byloje asmenys neatleidžiami nuo pareigos pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Be to, civilinis procesas yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principais (CPK 8 straipsnis).
53. Apeliantė, įrodinėdama, kad bendrovė atitinka gyvybingumo sąlygą, pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi su UAB „Mapresta“ sudarytos 2024 m. kovo 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 20240304-01 dėl specialiųjų statybos darbų (elektrotechnikos, silpnų srovių, automatizavimo) projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros darbų kopiją. Pagal sutartį darbai numatomi vykdyti Klaipėdos rajone, bendra numatomų darbų kaina – 30 000 Eur. Sutarties 6.2 papunktyje nurodyta, kad iki darbų vykdymo pradžios užsakovas sumoka paslaugų teikėjui 10 000 Eur pagal pateiktą išankstinę sąskaitą faktūrą. Išankstinis mokėjimas apmokamas tik pradėjus sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, padarė išvadą, kad šios sutarties pateikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė vykdo veiklą, gauna ir (ar) restruktūrizavimo metu gaus stabilias pajamas. Tokia išvada visų pirma buvo grindžiama tuo, kad apeliantė nepateikė teismui šios sutarties priedo, iš kurio būtų matyti darbų apimtys, jų atlikimo terminai, įrodymai, jog darbai pradėti ir kad 10 000 Eur išankstinis mokėjimas atliktas. Apeliantė atskirajame skundė nurodo, kad sutarties priedas nebuvo teikiamas teismui dėl to, kad šios sutarties priedas yra konfidencialus pagal sutarties 8.1 papunktį.
54. Siekdama paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė nėra gyvybinga, ir savo vykdomai ūkinei komercinei veiklai bei gyvybingumui pagrįsti apeliantė apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė 2024 m. rugsėjo 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 20240902-01 su UAB „Bauservis“ dėl specialiųjų statybos darbų (elektrotechnikos, silpnų srovių, automatizavimo) ir techninės priežiūros darbų, nurodydama, kad planuojamos atsakovės pajamos pagal šią sutartį yra 18 000 Eur, kuria remiantis darbai numatomi vykdyti Klaipėdos rajone, bendra numatomų darbų kaina – 18 000 Eur (sutarties 1.1 papunktis). Tačiau, kaip ir pirmiau nurodytos sutarties su UAB „Mapresta“ atveju, darbų apimtis, jų atlikimo (pradžios, pabaigos) terminai, atsiskaitymo už paslaugų teikimo grafikas sutartyje nenurodyti, o sutarties priedas Nr. 1 apeliacinės instancijos teismui nepateiktas, taip pat nepateikti kiti įrodymai patvirtinantys, kad konkretūs darbai būtų pradėti, todėl nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, jog apeliantė iš tiesų vykdo veiklą, tai yra gyvybinga.
55. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bendra tvarka civilinės bylos yra nagrinėjamos viešuose teismo posėdžiuose ir taip yra užtikrinamas jau išnagrinėtos bylos viešumas (CPK 9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis), tačiau byla gali būti nagrinėjama ir uždarame teismo posėdyje (CPK 9 straipsnio 1 dalis). Be to, teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybes užtikrinti į bylą pateikiamos informacijos apsaugą ir neskiriant uždaro teismo posėdžio. Teismas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek po bylos išnagrinėjimo gali apsaugoti šalies pateiktą informaciją, pripažindamas ją nevieša. Taigi apeliantės teiginiai, kad ji negali pateikti teismui konfidencialios informacijos (įrodymų) (pvz. paslaugų sutarčių priedų) yra nepagrįsti.
56. Šiame kontekste pažymėtina, kad tam, jog teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 275-302).
57. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Nagrinėjamu atveju byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad UAB „NORDUS“ nevykdo jos nurodytos veiklos, taip pat nėra aiškus realus apeliantės turimo turto vertės ir jos prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams (75 663 Eur) santykis, nėra galimybės spręsti apie restruktūrizavimo plane numatytų priemonių (ne)veiksmingumą ir realias apeliantės galimybes jai vykdyti prievoles ateityje.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės UAB „NORDUS“ direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir iškeldamas bendrovei bankroto bylą, tinkamai neišsiaiškino aplinkybių, reikšmingų atsakovės gyvybingumui įvertinti, nepatikslino apeliantei jos pareigos įrodinėti byloje reikšmingas aplinkybes, todėl neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir apeliantės nemokumo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus, iš naujo įvertinti atsakovės (ne)mokumą laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu, realias atsakovės galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus bei finansinę padėtį.
59. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl už jį sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, t. y. už apeliantę sumokėjusiai S. G. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir nemokumo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORDUS“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NORDUS“ (juridinio asmens kodas 300553438) (mokėtoja S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 4 d. „Swedbank“, AB mokėjimo pavedimu Nr. 98.
Teisėja Alma Urbanavičienė