Baudžiamoji byla Nr. e1-482-1046/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55332-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.4.4.1.; 2.12.1.3.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas:

1) 2016 m. lapkričio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2017 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ( 3 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

3) 2019 m. kovo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL (300 Eur) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaičiavus laikiname sulaikyme išbūtą laiką, laikytina, kad neatlikta bausmės dalis yra 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda;

4) 2019 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto su 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda; bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. N. 2019 m. gruodžio 29 d., apie 13 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)  g. 14, daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, sudavė rankos kumščiu ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam T. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarydamas muštines žaizdas kaktos srityje, kairės akies apatiniame voke, nosies srityje, apatinės lūpos kairėje pusėje ir vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies srityje, minkštųjų audinių patinimus abiejų skruostų srityse, viršutinių 3-jų dantų panirimą, nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė T. K. sveikatą.

Kaltinamasis M. N., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 29 d. kartu su sugyventine D. M. nuo pat ryto su taksi nuvyko pas T. K. į namus. Pas T. K. namuose vartojo alkoholį. Viskas buvo draugiškai, nebuvo jokių nesutarimų. Nutarė važiuoti pas T. K. seserį S. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Su taksi visi keturi atvyko pas S. K. į namus ir toliau vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, išeidavo į bendro naudojimo koridorių parūkyti. Kas dar kartu su jais rūkė, nepamena, nes buvo jau stipriai apgirtęs. T. K. irgi buvo stipriai išgėręs. Abu tą dieną alkoholį vartojo vienodai. Kiek pamena, tarp jo ir T. K. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad tuo laiku, kai jis atlikinėjo bausmę pataisos namuose, T. K. rašinėjo žinutes ir pradėjo merginti D. M.. Konflikto metu T. K. atsistojo ir jam trenkė vieną smūgį dešine ranka į kairę akį. Skaudėjo, buvo kraujosruva. Kiek pamena, apimtas įniršio trenkė atgal. Kur pataikė, negali pasakyti, bet galėjo būti į veido sritį, į žandą. Nei vienas iš jų neparvirto. Tuomet abu susiėmė apglėbdami rankomis vienas kitą, vienas ant kito šaukdami. Taip apglėbę ir besistumdydami abu parvirto ant žemės. Abu voliojosi. Sutinka, kad sudavė T. K. įtarime nurodytą skaičių smūgių. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Su T. K. susitaikė, atsiprašė, šis jam atleido. Taip pat savo noru atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalą dėl T. K. suteiktų ir apmokėtų gydymo paslaugų išlaidų. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 55-58, 61-62).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo T. K. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 29 d. iš ryto nuvyko pas seserį S. K., gyv. (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, kur vartojo alkoholį. Kartu buvo sesuo, M. N. ir jo sugyventinė D. M.. Apie 10 val. jis nuėjo pas kaimynę, gyv. (duomenys neskelbtini). Paskui bendro naudojimo koridoriumi ėjo link sesers buto. Už nugaros buvo rūkomasis. Nematė, kas buvo rūkomajame, tik eidamas link sesers buto nuo rūkomojo pusės girdėjo sklindančius balsus. Ties (duomenys neskelbtini) butais pajuto smūgį iš nugaros pusės. Nepamena, kur buvo suduotas pirmas smūgis. Pamena tik protarpiais. Pamena, kad gulėdamas ant grindų, ant kurių parvirto nuo suduotų smūgių, bandė nuversti nuo savęs M. N.. M. N. daužė jį gulintį. Kiek jam buvo suduota smūgių ir į kurią tiksliai vietą, negali pasakyti, bet juto, kad smūgius sudavė į krūtinės ląstą, veido sritį. Vienu metu pajuto, kad M. N. nuo jo atsitraukė. Tuomet atsikėlė ir nuėjo į sesers kambarį. Sesers kambaryje nebuvo, bet ji atėjo jam iš paskos. Sesuo pasakė, kad matė, kaip jį mušė, norėjo padėti, bet negalėjo, nes bijojo, kad pati nenukentėtų. Kai M. N. sumušęs atsitraukė, dar pasakė „čia tau ir už (duomenys neskelbtini)“. Buvo toks laikas, kad M. N. sėdėjo įkalinimo įstaigoje, o jis (T. K.) susirašinėjo su jo sugyventine D. M.. Tomis dienomis stipriai vartojo alkoholį, gali daug ko ir neatsiminti, bet tikrai garantuotas, kad pirmas M. N. neužpuolė, nėra agresyvus. Iš ligoninės apžiūrėję medikai išleido tą pačią dieną gydytis ambulatoriškai. Ligoninėje buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas, galvos sumušimas, kairės akies apatinio voko žaizda, apatinės lūpos žaizda, dantų lūžimas, galvos sumušimas bei girtumas 2,63 promilės. Civilinio ieškinio M. N. nereikš. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant M. N. bet kokią bausmę (1 t., b. l. 26-28, 29-33, 34-37, 38-40, 41-44).

Iš liudytojos D. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio 29 d., pavakary, buvo prietema, paskambino S. K., kuri pasakė, kad ateitų parsivesti M. N.. Greitai nuėjo iki S. K.. Užlipusi į antrą aukštą bendro naudojimo koridoriuje pamatė stovintį M. N. su motina, o S. K. buto durys buvo atdaros, ji garsiai šaukė. Iš (duomenys neskelbtini) g. 14-o namo gyventojų kalbų sužinojo, kad T. K. buvo sumuštas. S. K. jai sakė, kad T. K. sumušė M. N.. Kaip buvo sumuštas T. K. nematė (1 t., b. l. 61-64).

Iš liudytojos S. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, kartu su broliu T. K. buvo bute (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Apie 4-5 val. ryto su broliu jau ruošėsi eiti miegoti, kai jai paskambino M. N. sugyventinė ir pasisiūlė atvykti pas juos ir vartoti alkoholį. Jie atvyko su taksi, už kurį sumokėjo brolis. Pabuvo neilgai, apie pusvalandį. Po to išsikvietė taksi ir nuvyko į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini)  g., nes jai reikėjo pašerti katę. Atvykę vartojo alkoholį. Paskui T. K. ir M. N. išėjo į koridorių. Pati liko namuose. Buto durys buvo uždarytos. Paskui išėjo į bendro naudojimo koridorių parūkyti, kur rūkant prie jos buvo ir M. N.. Berūkant atėjo ir T. K.. T. K. tik priėjus M. N. staigiai pašoko nuo suolelio ir priėjo prie T. K. iš nugaros pusės. Nei iš šio, nei iš to tarp jų prasidėjo muštynės. Kuris pirmas pradėjo ir kokiomis aplinkybėmis nematė, nes į juos nekreipė dėmesio, kadangi nieko blogo nenumanė. Matė, kad jie vienas kitam smūgiavo. Kiek ir kur buvo suduoti smūgiai, nežino, negali pasakyti. Viskas vyko labai greitai, jie smūgiavo abu, stumdėsi, judėjo, buvo apglėbę vienas kitą. Ji pradėjo šaukti, kad ramintųsi. Vienu metu muštis nustojo. Matė, kad vienu metu T. K. buvo pargriuvęs ant grindų. Jai šaukiant, staigiai viskas nurimo. Abu tuo metu stovėjo, T. K. jau buvo atsistojęs. M. N. pasišalino. Akivaizdžiai matėsi, kad brolis sumuštas. Jo veidas buvo visas kruvinas. Ant veido sužalojimų per kraują nė nesimatė. Rūbai nebuvo kruvini. Kaimynai iškvietė greitąją pagalbą (1 t., b. l. 67-70).

Iš liudytojos O. N. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, apie 7 val., išėjo iš namų. Į namus sugrįžo apie 15 val. Sugrįžus į namus, iš namo gyventojų išgirdo kalbas, kad tą dieną, jų namo antro aukšto koridoriuje jos sūnus M. N. rūkė, o iš buto išėjęs T. K., priėjęs prie M. N., liepė atsistoti ir pirmas trenkė M. N. (1 t., b. l. 73-76).

Iš liudytojo J. D. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog pernai, gruodžio mėnesį, tiksliai datos nepamena, apie 10 – 11 val. buvo (duomenys neskelbtini) g. 14-o namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje. Praeidamas vienu metu išgirdo šaukiant kaimynės S. K. brolį T. K.. Matė, kad tuo metu koridoriuje ant minkštasuolio sėdėjo M. N.. Girdėjo, kad T. K. su M. N. pro uždaras duris ginčijosi. Vienu metu, būdamas kambaryje, išgirdo iš koridoriaus sklindantį bumbsėjimo garsą, t. y. girdėjo smarkaus vaikščiojimo garsą. Atidaręs duris pamatė, kad koridoriuje T. K. su M. N. apsistumdė. Tuo metu koridoriuje buvo S. K., kuri sėdėjo ant padarytos kėdės, šalia minkštasuolio koridoriuje. Uždarė buto duris. Būdamas motinos bute, dar girdėjo garsus, sklindančius iš koridoriaus, primenančius bumbsėjimą, t. y. tokius pat garsus, kuriuos girdėjo abiem besistumdant. Durų nebedarė. Matė, kad T. K. ir M. N. buvo neblaivūs. Po 10-15 min. išėjo į koridorių parūkyti. S. K. pasakė, kad M. N. sumušė T. K. (1 t. b. l. 79-82).

Iš liudytojos M. G. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, buvo sumuštas kaimynės S. K. brolis T. K.. Pati koridoriuje tą dieną jokio triukšmo negirdėjo ir jokių muštynių nematė (1 t., b. l. 85-88).

Iš liudytojos D. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog buvo namuose. Pamena, kad apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, išėjo iš buto ir ėjo bendro naudojimo koridoriumi į namo antro aukšto bendro naudojimo tualetą, kuris yra netoli koridoriaus bendro balkono. Koridoriuje, prie rūkymo vietos, esančios koridoriaus gale, prie balkono, pamatė M. N. ir T. K., kurie tarpusavyje ginčijosi. Abu buvo neblaivūs. Ji nuėjo į tualetą. Paskui grįžo atgal į butą. Išėjusi iš tualeto į koridorių pamatė, kaip prie koridoriuje rūkyklos T. K. rankos kumščiu trenkė M. N.. Paskui M. N. trenkė rankos kumščiu T. K. atgal. Galėjo pataikyti į veido sritį, galėjo pataikyti netgi į nosį. Nelabai į juos kreipė dėmesio, tik sudrausmino, kad jie apsiramintų. Nei vienas iš jų nuo suduotų smūgių neparvirto (1 t., b. l. 91-94).

Iš 2019 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)  gatvės daugiabučiame name, pažymėtame Nr. 14. Įėjimas į antro aukšto koridorių šiaurinėje pusėje. Į koridorių veda medinės rudos spalvos durys. Rytinėje koridoriaus pusėje yra langas. Koridoriaus vakarinėje pusėje sudėti įvairūs daiktai, dujinė viryklė. Koridoriaus grindys medinės, sienos iki pusės dažytos žalia spalva. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1560/2019 (05) matyti, kad T. K. nustatytos muštinės žaizdos kaktos srityje, kairės akies apatiniame voke, nosies srityje, apatinės lūpos kairėje pusėje ir vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies srityje, minkštųjų audinių patinimas abiejų skruostų srityse, viršutinių 3-ų dantų panirimą, nosies kaulų lūžį. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, mažiausiai 4 trauminių poveikių į veido sritį pasėkoje. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio T. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Tikimybė, kad T. K. galėjo susižaloti pats griūdamas, atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu T. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 101-102).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. gruodžio 29 d., apie 13 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini)  g., daugiabučio gyvenamojo namo antro aukšto bendro naudojimo koridoriuje, sudavė rankos kumščiu ne mažiau 4 smūgių nukentėjusiajam T. K. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintas (1 t., b. l. 146-147).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 170-200; 2 t., b. l. 1-27, 30-32), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 33-45), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 166-169), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. M. N. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 67-69). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina artima šios bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kitas aplinkybes.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

M. N. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, M. N. paskiriant galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. N. faktinio patalpinimo į pataisos įstaigą vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti M. N., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu M. N. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. M. N. per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja         Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė