PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-400/2020 pagal ieškovės L. Č. ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Irbra“,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti 2019-04-16 šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko iš atsakovės automobilį „Ford C-Max“ ir taikyti restituciją - grąžinti automobilį atsakovei, įpareigojant atsakovę per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį pasiimti iš jo buvimo vietos Panevėžyje, priteisti ieškovei iš atsakovės 4070 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad po automobilio pasiėmimo sudarius šalims sutartį buvo nustatyti  esminiai automobilio defektai. Techninės būklės patikrą atlikus  (duomenys neskelbtini) atstovybės Vilniaus servise buvo nustatyta, kad preliminari defektų remonto kaina būtų apie 1 650 Eur. Buvo nustatyta, kad dėl netinkamos pavarų dėžės veikimo, kondicionieriaus ir parkavimo sistemos remonto reikalingas papildomas ardymas ir defektavimas. Automobilis turi ne tik specialistams matomus, bet ir paslėptus trūkumus, dėl kurių remonto kaina paaiškėtų papildomai išardžius automobilį. Ieškovė negalėjo naudotis nusipirktu automobiliu, jai negrąžinta sumokėta kaina, jai reikėjo nuomotis pakaitinį automobilį. Defektų šalinimo kaina yra akivaizdžiai per didelė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas iš ieškovės priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, 24,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos likusią nepanaudotą ekspertizei 22,54 Eur sumą.

4.       Teismas nustatė, kad 2019-04-16 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė už 4 070 Eur kainą pardavė ieškovei 2008 metų gamybos naudotą automobilį „Ford C-Max“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).  Šalių  pasirašytoje sutartyje deklaruota, jog parduodamo automobilio rida – 201 220 km, galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, eismo įvykiai ar transporto priemonės trūkumai nenurodyti (b. l. 4).

5.        Kitą dieną 2019-04-17 ieškovė kreipėsi į atsakovę rašytine pretenzija dėl parduoto automobilio neatitikimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygoms dėl paslėptų trūkumų ir parduoto automobilio neatitikimo įprastiems reikalavimams, nurodydama, jog  jos nupirktas automobilis negali dalyvauti eisme, nes nustatyti automobilio paslėpti trūkumai – įsižiebė variklio gedimo indikatorius, (chek), neveikia parkavimo davikliai, automatinės pavarų dėžės gedimai, užvedus automobilį automobilio salone juntamas dyzelino kvapas, matomas dyzelino prasisunkimas ties kuro siurbliu, sunku išlaikyti važiavimo trajektoriją, matomi kėbulo remonto metu atsiradę defektai.

6.        Ieškovės iniciatyva 2019-04-17 atlikta pakartotinė automobilio techninė apžiūra, kurios metu specialistas nustatė trūkumus, nesuteikiančius teisės automobiliui toliau dalyvauti eisme, dėl paslėptų trūkumų negalima naudoti automobilio pagal paskirtį (b. l. 23).

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė pirko naudotą transporto priemonę, turėdama tikslą ją naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog perkamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nustatė, kad ieškovė, prieš pirkdama transporto priemonę, ją išbandė, pavažiavo 100-200 metrų. Atsakovės atstovai patvirtino ieškovei, kad parduodama transporto priemonė yra be trūkumų ir tinkama naudoti.

8.       Teismo paskirtos ekspertizės 2019-12-23 akto išvadose nurodyta, kad tyrimas leidžia daryti išvadą, jog automobilyje nustatyti sekantys esminiai ginčo automobilio trūkumai: tinkamai nepritvirtintas priekinis kairys žibintas (nėra tvirtinimo varžto), nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija, įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis, sudilusios padangos, išdilusi priekinio saileno įvorė, pažeistos slėginės sodžių (DPF) filtro žarnelės, pavarų dėžės valdymo sistemos gedimas, tačiau nurodyta, kad ekspertiniu tyrimu nėra galima nustatyti, kuris konkrečiai pavarų dėžės valdymo sistemos elementas yra sugedęs, taip pat nėra įmanoma nustatyti, kada visi išvardinti automobilio gedimai atsirado, nes tokia informacija automobilio informacinėje sistemoje neišsaugota. Ekspertinėje išvadoje pažymėta, kad negalima nustatyti, ar tinkamai nepritvirtintas priekinis kairys žibintas (nėra tvirtinimo varžto), nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija, įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis, sudilusios padangos, išdilusi priekinio saileno įvorė, pažeistos slėginės sodžių (DPF) filtro žarnelės,  bet greičių dėžės valdymo sistemos gedimas atsirado iki 2019-04-16, prkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

9.        Teismas nustatė, kad pirmą kartą transporto priemonės pavarų dėžės, kondicionieriaus ir parkavimo sistemos gedimai fiksuoti praėjus maždaug mėnesiui po sutarties sudarymo (2019-05-21  (duomenys neskelbtini) raštas, 2019-05-21  (duomenys neskelbtini) atstovybės Vilniaus autoserviso pažyma).

10.        Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog transporto priemone nebuvo galima naudotis iš karto po jos įsigijimo.Teismas, įvertinęs jos paaiškinimus nesutiko, kad ieškovė transporto priemonės neeksploatavo, kad automobilis  sugedo jai važiuojant tą pačią dieną iš Kretingos į Panevėžį, transporto priemonė nebuvo naudojama. Vertino, kad 2019-04-17  (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, buvo užfiksuota 201 482 km rida, (duomenys neskelbtini) atstovybės Vilniaus autoserviso atliekant elektros įrangos diagnostikos darbus 2019-05-21 buvo užfiksuota  jau 201 664 km rida. Po transporto priemonės įsigijimo, jos rida nuolat didėjo, iš ekspertizės akto MV 2019-74 matyti, kad transporto priemonės rida ekspertizės metu buvo jau 201 845 km. Kadangi transporto priemone po jos įsigijimo buvo naudojamasi (nuvažiuota virš 625 km), teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog transporto priemonės trūkumai egzistavo jos pirkimo iš atsakovės metu.

11.        Pažymėjo, kad transporto priemonės pavarų dėžės valdymo modulio gedimas pirmą kartą buvo nustatytas 2019-05-21, t.y. praėjus mėnesiui po transporto priemonės įsigijimo, kuomet ji buvo eksploatuojama. Sprendė, kad po transporto priemonės įsigijimo ieškovė turėjo galimybę ja naudotis pagal paskirtį.

12.       Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas). Vertino, kad pagal eksperto išvadą išvardinti gedimai būdingi didesnei eksploatavimo ridai/laikotarpiui, kai pasireiškia elementų susidėvėjimas, senėjimas ir pan. Po transporto priemonės įsigijimo jos rida nuolat didėjo, pirkimo metu automobiliui buvo jau daugiau nei 11 metų, todėl teismas vertino, jog nėra pagrįsta tikėtis, kad 11 metų senumo transporto priemonė neturės jokių trūkumų. Pirmas transporto priemonė gedimas buvo nustatytas 2019-05-21, kuomet transporto priemonė buvo eksploatuojama. Sprendė, kad atsakovė įrodė, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ir jie nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo.

13.       Teismas vadovavosi pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančiomis CK XXIII skyriaus normomis, pažymėjo, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti.

14.        Teismas vertino, kad ieškovė įrodymais nepatvirtino, jog tą pačią dieną atvažiavus į Panevėžį, automobilis tapo neeksploatuojamu ir dėl defektų ji automobiliu negali naudotis. Teismui nekilo abejonių, kad pagal paskirtį įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, šio fakto nepatvirtino ir 2019-04-17  (duomenys neskelbtini) atliktos pakartotinės techninės apžiūros duomenys (b.l. 12). Teismas nematė pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.

15.       Pažymėjo, kad įgyta anksčiau jau ne vienerius metus eksploatuota transporto priemonė, todėl jos pirkėjas negali tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvėsi. Ieškovė negalėjo tikėtis naujo automobilio kokybės ir turėjo suprasti, kad įsigijus naudotą automobilį, reikės atinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, reikės atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir/ar remonto darbus, o sugedus automobilio dalims- jas keisti.

16.       Teismo vertinimu, ieškovė, kaip apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo pareigą ir galimybes įsitikinti įsigyjamo automobilio kokybe- atidžiai apžiūrėti, pasitikrinti, įsitikinti perkamo automobilio tinkamumu. Pripažino, kad atsakovės nurodyti esminiai trūkumai iš esmės yra automobilio eksploatacijos pasekmė, taip pat galėjo būti nustatyti jo apžiūros metu, nes juos galima buvo užfiksuoti be specialaus tyrimo (pvz. serviso apžiūros), atsakovė atskleidė jai žinoma informaciją apie automobilio būklę ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

17.       Pripažino neįrodyta aplinkybę, kad ieškovei buvo perduotas automobilis, turintis paslėptų defektų, t. y., kad automobilio perdavimo metu ieškovė nežinojo arba negalėjo nežinoti apie jo trūkumus, kad jie buvo nuslėpti.

18.       Ieškovė neįrodė, kad jos nurodomi defektai atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nurodytus trūkumus.

19.        Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas taikyti ultima ratio priemonę - nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, taip pat atsiimti automobilį, yra nepagrįstas, nes ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad netinkamos kokybės daikto (automobilio) perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir daikto trūkumai negali būti pašalinti, daikto pardavėjas (atsakovė) atsisako juos ištaisyti ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (ieškovė) ir pan.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė L. Č. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, pardavėjo atsakomybę už parduodamo naudoto daikto kokybę ir pirkėjo teisę patikrinti perkamo daikto kokybę, nesivadovavo CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.333 straipsnio 4, 6 dalių nuostatomis, apibrėžiančiomis parduodamo daikto kokybės reikalavimus bei pardavėjo pareigas, nenustatė galimo taikyti tinkamiausio pirkėjo teisių gynimo būdo, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, priėmė nelogišką ir paremtą prieštaringomis išvadomis, sprendimą.

22.       Nurodo, kad po sutarties sudarymo sekančią dieną ieškovė kreipėsi į techninių apžiūrų centrą, kur nustatyti automobilio trūkumai, dėl kurių automobilis negali būti eksploatuojamas, 2019-06-10 automobiliui buvo atlikta techninės būklės patikra  (duomenys neskelbtini) atstovybės Vilniaus servise, nustatyta, kad dėl netinkamos pavarų dėžės veikimo, kondicionieriaus ir parkavimo sistemos remonto, reikalingas papildomai ardymas ir defektavimas, atliktos apžiūros nustatytų defektu preliminari remonto kaina 1650 Eur.

23.       Nesutinka su teismu, kad po įsigijimo ieškovė galėjo naudoti automobilį pagal paskirtį, pažymi, kad teismas sprendimą grindė prieštaringomis išvadomis, nurodė, kad 11 metų automobilis negali neturėti trūkumų, po to padarė priešingą išvadą, jog jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

24.        Sutinka, kad 11 metų automobilis gali turėti įvairių trūkumų, tačiau šie trūkumai privalo būti pardavėjo atskleisti. Šalys iki sandorio sudarymo aptarė parduodamos transporto priemonės būklę, laikė, kad ji yra techniškai tvarkinga ir gali būti naudojama viešame eisme. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai: 1) pirkimo pardavimo sutartis, kur nenurodyti jokie transporto priemonės trūkumai, 2) atsakovės ieškovei pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė, kur nurodyti smulkūs neesminiai trukumai, kurie netrukdo transporto priemonei dalyvauti eisme; 3) skelbimas apie parduodamą transporto priemonę, kuriame nurodyta, kad ji yra techniškai tvarkinga, geros išvaizdos.

25.       Nors ieškovė pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą, už kurią parduodamos tokio modelio ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ir jos perkama transporto priemonė bus tokios kokybės.

26.        Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pardavėja būtų atskleidusi pirkėjai esminius transporto priemonės kokybės trūkumus. Priešingai, byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai, rodo, kad pardavėja garantavo transporto priemonės kokybę. Nei automobilio apžiūros aikštelėje metu, nei susisiekus telefonu, atstovas nenurodė automobilio trūkumų, teigė, kad automobilis yra tvarkingas. Prielaidomis grįsti teismo teiginiai, kad esminiai trūkumai iš esmės yra automobilio eksploatacijos pasekmė, jie galėjo būti nustatyti automobilio apžiūros metu, nes juos galima buvo užfiksuoti be specialaus tyrimo (pvz. serviso apžiūros).

27.       Atsakovė, perduodama ieškovei automobilį, nurodė, kad jis techniškai tvarkingas, tinkamas naudoti pagal paskirtį, jokių transporto priemonės trūkumų atsakovė ieškovei nenurodė. Teismas nepagrįstai akcentavo, jog ieškovė įsigijo tinkamos kokybės daiktą, nes automobilį naudojo pagal paskirtį, įsigytas automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, šio fakto nepatvirtino ir 2019-04-17  (duomenys neskelbtini) atliktos pakartotinė techninės apžiūros duomenys, pirmas transporto priemonė gedimas buvo nustatytas 2019-05-21, kuomet transporto priemonė buvo eksploatuojama.

28.       Tai, kad automobilis yra važiuojantis, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti - naudoti pagal paskirtį ir tam tikslui, kuriam yra įsigytas, o 2019-04-17  (duomenys neskelbtini) atliktos pakartotinės techninės apžiūros metu dėl nustatytų trūkumų konstatuota, jog transporto priemonė negali būti eksploatuojama. Tai, kad po įsigijimo automobilio kilometražas didėjo, nereiškia, kad ieškovė automobiliu naudojosi pagal jo paskirtį, nes kilometražas susidarė grįžtant į namus, aiškinantis automobilio gedimus, kurie buvo pastebėti jau pirmos kelionės metu bei remonto galimybes ir kainą. Nustatyta rida susidarė dėl grįžimo iš Kretingos į Panevėžį, važiuojant į plovyklą, saugojimo aikštelę, techninių apžiūrų centrą, (duomenys neskelbtini) atstovybę Vilniuje ir atgal. Todėl išvada, kad transporto priemonė buvo eksploatuojama, ieškovė ją naudojo pagal paskirtį, yra nelogiška. Aplinkybė, jog transporto priemonė yra važiuojanti, nereiškia, kad ji yra saugi, tinkama eksploatavimui, nes dėl nustatytų techninių trūkumų, naudojant techniškai netvarkingą automobilį, didelė tikimybė, jog jis gali būti dar labiau sugadintas ar sukelti eismo įvykį, įstatymas draudžia dalyvauti eisme priemonėms, neatitinkančioms techninių reikalavimų.

29.       Teismo išvadą, jog automobilis techniškai tvarkingas, paneigia ir teismo ekspertizės išvada, kur nurodyta, kad tyrimui pateiktas automobilis 2019-12-12 buvo techniškai netvarkingas, nes bent kelių jo elementų/mazgų/sistemų techninė būklė (detalizavimas ekspertizės akto 2.4 p. ir 2.7 p.) neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 ir dėl to negali dalyvauti eisme. Automobilis neatitiko šių Techninių reikalavimų ir 2019-04-17 techninės apžiūros metu. Esminiai trūkumai, dėl kurių automobilis yra netinkamas eksploatacijai - tai tokie, dėl kurių automobilis FORD neatitiko Techninių reikalavimų (detalizavimas 2.7.1-2.7.5 punktuose (tinkamai nepritvirtintas priekinis kairės pusės žibintas; nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija; įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis; abiejų užpakalinių ratų padangų protektoriaus rašto gylis neatitinka reikalavimų; pernelyg didelis dešinės priekinio saileno įvorės sudilimas, 2.7.9 p. pažeistos slėginės sodžių (PDF) filtro žarnelės), taipogi - pavarų dėžės trūkumas (detalizavimas - 2.7.19 p.). Šis sąrašas galimai nepilnas, nes neatliktas automobilio variklio išmetamųjų dujų dūmingumo matavimas (detalizavimas - 2.7.24 p.). Todėl pripažintina, jog ieškovė įrodė, kad jos įsigytas automobilis turi esminius trūkumus, dėl kurių negali būti naudojamas pagal jo paskirtį.

30.       Ieškovė, elgdamasi kaip rūpestingas ir atidus pirkėjas, pati neturinti specialių žinių automobilio techninei būklei įvertinti, automobilį apžiūrėjo, jį išbandė, tiek kiek leido pardavėja, trūkumų nepastebėjo. Ieškovei nebuvo pasiūlyta patikrinti autorizuotame servise (atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gal ieškovė neišgirdo tokio pasiūlymo). Tai, kad ši sutarties sąlyga individualiai su ieškove nebuvo aptarta, patvirtina ir ta aplinkybė, jog sutartis tipinė, parengta atsakovės ir prie šios sąlygos nėra ieškovės parašo. Kadangi pardavėjas yra atsakingas už parduodamo daikto kokybę, būtent jis turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad įsitikintų parduodamo daikto kokybe, nes yra už tai atsakingas pagal įstatymą. Atsakovė ieškovei sudarant sutartį pateikė 2019-04-09 techninės apžiūros rezultatų kortelę ir patikino, jog automobilis techniškai tvarkingas. Teismo ekspertizės išvadose nurodyta, kad negalima teigti, jog ieškovė pirkdama automobilį galėjo pastebėti, labai tikėtina, tuo metu buvusius esminius trūkumus, o automobilio pavarų dėžės konkretaus defekto nustatymas reikalauja dar tolesnio automatinės pavarų dėžės ir jos sankabos ardymo. Net ekspertas, apžiūrėjęs automobilį, negalėjo nurodyti konkretaus gedimo ir tokio gedimo šalinimo apimties ir remonto kainos. Taigi, ieškovė sudarydama sutartį nežinojo ir negalėjo žinoti jau po įsigijimo specialistų nustatytų automobilio trūkumų ir negalėjo prisiimti negalėjimo automobilį naudoti pagal paskirtį dėl nustatytų jo trūkumų praėjus dienai po jo įsigijimo, rizikos.

31.       Ekspertizės akte teigiama, kad nustatyti trūkumai būdingi ilgesniam eksploatacijos laikotarpiui, todėl techniniu požiūriu labai tikėtina, kad esminiai pažeidimai atsirado dar prieš automobilio pirkimą-pardavimą. Pardavėjas internetiniame puslapyje ir sutartyje neteisingai nurodė, kad šis automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų. Pardavėjas turėjo nurodyti bent esminius trūkumus, dėl kurių automobilis FORD neatitiko Techninių reikalavimų (detalizavimas 2.7.1 - 2.7.5, 2.7.9 p.), taipogi - esminį pavarų dėžės trūkumą (2.7.19 p.). Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio automobilio trūkumus, šiuo atveju taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

32.       Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi pardavėjui teko pareiga įrodyti, jog jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą, o atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus, nenurodė.

33.       Atsakovė nurodė, kad automobilį tik atvežė iš Prancūzijos, juo nesinaudojo, todėl negalėjo pateikti informacijos apie esamus trūkumus, nes tokios informacijos nežinojo ir negalėjo žinoti, tačiau tai nešalina jos atsakomybės dėl nustatytų transporto priemonės trūkumų. Atsakovė verčiasi automobilių pardavimo veikla, o tai reiškia, kad ji yra profesionalus verslininkas, ji turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę ir laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Teismo išvada, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po sutarties sudarymo ir nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo, yra nepagrįsti, nes tokių išvadų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

34.       Pažymi, kad įrodymai yra pakankami nustatyti, jog parduotos transporto priemonės kokybė iš esmės neatitinka pardavėjos pareiškimų apie jos kokybę ir būklę. Pagal ekspertizės akto išvadą automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ekspertizės metu buvo nustatyti esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių automobilis yra netinkamas eksploatacijai, o bendra trūkumų šalinimo kaina gali siekti daugiau nei kainavo automobilis. Akivaizdu, jog ieškovė, jei būtų žinojusi apie tokius trūkumus, nebūtų pirkusi transporto priemonės, todėl netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovės siūloma ieškovei atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidų suma - 400 Eur yra akivaizdžiai per maža, tai kelia abejones dėl remonto kokybės. Kadangi ieškovė yra vartotoja, todėl, sprendžiant dėl jos teisės vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, turėjo būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo. Šiuo atveju automobilio defektai negali būti vertinamas kaip mažareikšmiai.

35.       Mano, kad buvo pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą sutartį tiek remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tiek CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu. Todėl teismas ne tik netinkamai vertino bylos duomenis ir padarė išvadas, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais, bet ir taikė ginčui netinkamą sutarties nutraukimo teisinį pagrindą. Pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatas, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Ieškovės ieškinys tenkintinas, jai priteistinos patirtos išlaidos.

36.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Irbra“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prieš perkant automobilį ieškovė automobilį apžiūrėjo, įvertino jo techninį stovį, išmėgino važiuodama. Atsakovė ieškovei siūlė automobilį patikrinti specializuotoje įmonėje, tačiau ieškovė patikrinimo atsisakė. Ieškovei automobilį padėjo įsigyti pažįstamas, turintis supratimą dėl įsigyjamų naudotų automobilių. Pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas neatsako už akivaizdžius parduodamo daikto trūkumus, kuriuos vidutiniškai protingas ir atidus pirkėjas turėtų pastebėti. Atsakovė ieškovei pardavė veikiantį, be trūkumų automobilį, su galiojančia technine automobilio apžiūra, t. y. automobilio sugedimo riziką perdavė ieškovei (CK 6.320 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, pirkėja turėjo įrodyti, kad automobilio perdavimo metu jis turėjo gedimų ar sugedo dėl paslėptų defektų. Perkant automobilį ieškovė buvo ne viena, kaip specialistas automobilio pirkime dalyvavo su ieškove giminystės ryšiais susaistytas asmuo, ieškovės dukra užsiima autoremontu ir tokias paslaugas teikia Panevėžyje.

37.       Pažymi, kad ekspertas nurodė, jog nėra galinio stabilizatoriaus traukių akivaizdžiai didesnio laisvumo, sudilimo ar klibėjimo, koks buvo nurodytas tinkamai neužfiksuotoje 2019-06-10  (duomenys neskelbtini) medžiagoje; alyvos tekėjimas (lašėjimas) nenustatytas; variklio aušinimo skysčio sumažėjimas, pratekėjimas nenustatyti; važiuojant atleidus vairaratį automobilio į dešinę pusę netraukia, o užvedus variklį ir važiuojant dyzelino kvapas automobilio salone nejaučiamas. Ekspertizės akto 2.7.3, 2.7.15 ir 2.7.16 punktuose užfiksuota, kad yra įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis, sulaužytas priekinis dešinysis posparnis ir sulaužyta apatinė variklio apsauga. Ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti, kada šie trūkumai atsirado, tokie trūkumai galėjo atsirasti vienkartinio smūginio poveikio metu, ieškovė automobilį apžiūrėdama iš išorės galėjo pastebėti sulaužytą priekinį dešinį posparnį, o kitus trūkumus apžiūrėdama automobilį iš apačios. Parduodant automobilį šių trūkumų nebuvo, o ieškovė patyrė autoįvykį, kurio metu atsirado ne tik šie trūkumai, bet ir kiti ieškovės nurodyti bei ekspertizės akte aprašyti trūkumai. Ekspertas nurodė, kad labai mažai tikėtina, kad 2019-04-09 techninės apžiūros metu automobilio techninė būklė neatitiktų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijas viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, jeigu 2.7.1. - 2.7.5. punktuose išvardintų netvarkingų elementų laikotarpiu nuo 2019-04-09 iki 2019-04-17 nebuvo pakeista. Ieškovės netinkama automobilio eksploatacija (patirtas autoįvykis) sąlygojo ir / ar galėjo sąlygoti ekspertizės akte 2.7.1. - 2.7.5. punktuose išvardintų elementų netvarkingumą bei kitų automobilio dalių ar agregatų sugedimą, kas reiškia, kad atsakovė neatsako už tokias automobilio eksploatavimo pasekmes (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

38.       Nurodo, kad ieškovė pirko padėvėtą 11 metų automobilį, kurio rida buvo virš 200 000 kilometrų, todėl tikėtina, kad nors dalis jo detalių ir / ar agregatų buvo iš dalies susidėvėję, tačiau akivaizdžiai veikė perduodant automobilį. Akivazdžiais trūkumais laikytini ekspertizės akte nurodyti trūkumai, pažymėti 2.7.1., 2.7.2., 2.7.4., 2.7.7., 2.7.11., 2.7.12., 2.7.14., 2.7.16., 2.7.17., 2.7.18., 2.7.19., 2.7.20., 2.7.21., 2.7.23. Šių trūkumų parduodant automobilį arba nebuvo, arba jie atsirado dėl ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo, arba jų akivaizdus buvimas tiesiog ieškovei nebuvo svarbus ir reikšmingas, priimant sprendimą įsigyti automobilį. Atsakovė 2019-04-09 atliko automobilio techninę apžiūrą, kurio metu buvo pripažinta, kad jis techniškai tvarkingas ir gali dalyvauti eisme. Atsakovė automobilį parsivežė iš užsienio ir jai nebuvo žinomi kokie nors šio automobilio esminiai trūkumai. Todėl nepagrįstas ekspertizės akto išvados 5 punktas, kad atsakovė sutartyje turėjo nurodyti esminius automobilio trūkumus (detalizavimas 2.7.1. - 2.7.5., 2.7.9.), taipogi - esminį pavarų dėžės trūkumą (2.7.19. punktas). Atsakovė siūlė bylą baigti taikos sutartimi, tačiau ieškovė su tokiu siūlymu kategoriškai nesutiko.

39.       Mano, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių iš esmės nepažeidė, nors detaliau apie eksperto išvadą ir jos įrodomąją reikšmę nepasisakė.

40.       Ieškovės neatidus, neapdairus elgesys apžiūrint ir perkant automobilį (nefiksavimas bent akivaizdžių automobilio trūkumų), tiek ekspertui, tiek teismui užkirto kelią nustatyti nemažos vertės automobilio defektų atsiradimo laiką ir priežastis. Didžioji dalis nustatytų defektų yra ieškovės netinkamo automobilio eksploatavimo pasekmė ir yra pagrindas taikyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas. Ieškovė neįrodė, jog automobilio trūkumai, neskaitant akivaizdžių trūkumų, už kuriuos atsakovė neatsako ir negali atsakyti (pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį), atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jo perdavimo (CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

42.       Apeliacinis procesas vyksta dėl automobilio pardavėjo atsakomybės už po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nustatytus parduoto automobilio trūkumus.

43.       Pažymėtina, kad pirkėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurio daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žinojo arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

44.        Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

45.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotą naudotą daiktą buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Toks teisinis reglamentavimas leidžia teismui spręsti, kad vien aplinkybė, jog gedimas išryškėjo po prekės perdavimo, nepaneigia pardavėjo atsakomybės už jos trūkumus.

46.       Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

47.       Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011).

48.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė (pirkėja) pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį grindė įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Šiam pirkėjo reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

49.       Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Skelbime internetiniame portale „Autoplius“ buvo nurodyta, kad automobilis techniškai tvarkingas, geros išvaizdos. Tokiu būdu pardavėjas deklaravo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas pagal įstatymo nuostatas garantavo (CK 6.317 straipsnis), jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus.

50.       Ieškovė teisme paaiškino, kad nespėjo įsitikinti, jog perkama transporto priemonė neturi pastebimų trūkumų, parduodamas transporto priemonę pardavėjo atstovas patikino, kad transporto priemonė yra tvarkinga, pateikė (duomenys neskelbtini) atliktos 2019-04-09 Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), kur buvo nurodyta, kad ginčo automobiliui nustatyti nedideli trūkumai (nėra gesintuvo, trikampio avarinio sustojimo ženklo ir pirmos pagalbos rinkinio) ir techninė apžiūra galioja iki 2021-04-09. Ieškovė nurodė patikėjusi Techninės apžiūros centro dokumentu, sudariusi automobilio pirkimo sutartį, automobilį išbandė pavažiuodama tik nedidelį atstumą. 2019-04-16 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti jokie automobilio FORD trūkumai.

51.       Ieškovė nurodė, jog netrukus po transporto priemonės įsigijimo, jai važiuojant namo į Panevėžį, ji pajuto, kad smūgiuoja važiuojant pavarų dėžė, pajuto salone stiprų dyzelino kvapą, atleidus vairaratį automobilį nutraukia į dešinę pusę, neveikia kondicionierius, šokinėjo variklio apsukos, neveikė parkavimo pagalbos sistema, užsidegė (check) kontrolinė lemputė dėl išmetamųjų dujų dūmingumo.

52.        2019-04-17 ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kur buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, kurios metu nustatyti automobilio trūkumai. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 08-P019245 kopijoje nurodyta, kad automobilis FORD neatitinka išvardintų reikalavimų. Apžiūra atlikta 2019-04-17, užfiksuota automobilio rida - 201482 km. Užfiksuoti tokie automobilio FORD dideli techniniai trūkumai (DT), dėl kurių šis automobilis negali būti eksploatuojamas: žibintai ir (ar) jų elementai nepritvirtinti arba pritvirtinti netinkamai, nepatikimai (Kairė priekis), akumuliatoriaus baterija netinkamai pritvirtinta, nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą; ratas įlenktas, deformuotas arba turi kitų akivaizdžių pažeidimų, dėl kurių rato naudojimas gali būti nesaugus (Dešinė priekis); padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų (a), sudilusi iki žymeklio (Dešinė galas, Kairė galas); pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas, (klibėjimas lankstinėje jungtyje). Dešinė priekis saileno įvorė; variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (check). 

53.       2019-04-17 ieškovė kreipėsi į pardavėją dėl automobilio trūkumų. Pardavėjas jau tuomet pasiūlė savo lėšomis pašalinti išvardintus automobilio trūkumus, ji nesutiko.

54.       Ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl automobilio elektros sistemos gedimų, diagnostikos. (duomenys neskelbtini) 2019-05-15 pažymoje ir jos priede nurodyta, kad atlikus automobilio „Ford C-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinę diagnostiką, nustatytos elektros sistemos gedimų klaidos. 2019-06-10(duomenys neskelbtini)  2019-06-10 pažymoje Nr. 20190610/22 ir jos prieduose nurodyta, kad dėl netinkamo pavarų dėžės veikimo, kondicionieriaus ir parkavimo sistemos remonto, reikalingas papildomas ardymas ir defektavimas (automobilio rida apžiūros metu - 201664 km). Automobilio patikros lape nurodyti tokie automobilio FORD trūkumai: neveikia parkavimo sistema; akumuliatoriaus tvirtinimas; trūksta tosolo, pr. D/P posparnis; neprisuktas K/P pr. žibintas; pr. D/P šarnyras; lenktas Pr. D/P ratlankis; nulaužta antena; DPF žarnelės; G. stabdžių kaladėlės; G.stab.traukelės; G.padangos sutrūkinėjusios (eksploatuoti negalima); Pr. D/P svirties didžioji įvorė ir KJP; apsitepalavęs variklis; apatinė variklio apsauga - palaužyta; vidinis stogo apmušimas (pažeistas); daiktadėžės dangčio laikiklis; neveikia A/C; smūgiuoja važiuojant pavarų dėžė, taip pat kompiuterinės diagnostikos protokole nurodyti trūkumai. Servise nurodyta, kad automobilio remontas kainuotų apie 1 600 Eur.

55.       Bylos nagrinėjimo metu paskirta teismo ekspertizė. 2019-12-23 teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilis techniškai netvarkingas, nes bent kelių jo elementų/mazgų/sistemų techninė būklė (detalizavimas - 2.4 p. ir 2.7 p.) neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008- 07-29 įsakymu Nr. 2B-290) ir dėl to negali dalyvauti eisme. Vadovaudamasis bylos medžiaga ekspertas pripažino, kad šis automobilis neatitiko šių Techninių reikalavimų ir 2019-04-17 techninės apžiūros metu.

56.       Ekspertizės akto 2.4 p. numatyta, kad po bandomojo važiavimo ekspertui apžiūrėjus automobilį nustatyta, jog: nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija, trūksta varžto, kuriuo tvirtinamas priekinis kairys žibintas, įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis, jo vidinėje pusėje, sulaužyta apatinė variklio apsauga, pažeistas iš vidaus priekinis dešinys posparnis, suplyšusios abiejų priekinių svirčių įvorės (sailentai); užpakalinio dešinio rato padangos protektoriaus rašto gylis yra mažesnis nei 1,6 mm (sprendžiant iš nusidėvėjimo žymeklio), o užpakalinio kairio rato padangos protektoriaus rašto gylis yra arti šios minimalios ribos, įtrūkusi šios padangos šoninė dalis greta protektoriaus, analogiškai pažeista ir užpakalinio kairio rato padanga, pažeisti (turi senėjimo požymių) suodžių filtro slėginių žarnelių paviršiai, yra alyvos pėdsakų ant variklio karterio ir ant apačioje esančio vamzdelio. 2.7 punkte išvardinti 25 nustatyti trūkumai, taip pat nurodyta, kad 2.7.1 - 2.7.10 p. išvardintų trūkumų vertinimas privalomas atliekant techninę apžiūrą, o šiuo atveju tinkamai nepritvirtintas priekinis kairys žibintas (nėra tvirtinimo varžto) (2.7.1 p.); nepritvirtinta akumuliatoriaus baterija (2.7.2 p.); įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis (2.7.3 p.); abiejų užpakalinių ratų padangų protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų, padangos sudilusios iki žymeklio, vietomis sutrūkinėję padangų išoriniai paviršiai (2.7.4 p.); pernelyg didelis dešinės priekinio saileno įvorės sudilimas (2.7.5 p.); priekinės dešinės pakabos apatinio šarnyro trūkumas (sudilimas, klibėjimas) (2.7.6 p.); nusidėvėjusios galinių stabdžių trinkelės (2.7.7 p.); galinio stabilizatoriaus traukiu trūkumas (sudilimas, klibėjimas) (2.7.8 p.); pažeistos slėginės sodžių (DPF) filtro žarnelės (2.7.9 p.); eksploataciniu skysčiu (alyvos) prasisunkimas (2.7.10 p.). Ekspertas pažymėjo, kad jei 2.7.1 - 2.7.5 p. išvardintų netvarkingų elementų techninė būklė laikotarpiu nuo 2019-04-09 iki 2019-04-17 nebuvo pakeista, labai mažai tikėtina, jog 2019-04-09 techninės apžiūros metu jo techninė būklė atitiko Techninius reikalavimus.

57.       Ekspertas pažymėjo, kad internetiniame puslapyje „autoplius.lt“ ir 2019-04-16 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas neteisingai nurodė, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi trūkumų. Automobilio pardavėjas turėjo nurodyti bent esminius trūkumus, dėl kurių automobilis FORD neatitiko Techninių reikalavimų (detalizavimas 2.7.1 - 2.7.5, 2.7.9 p.), taipogi - esminį pavarų dėžės trūkumą (2.7.19 p.). 2.7.19 punkte numatyta, kad smūgiuoja važiuojant pavarų dėžė, daugiausia tikėtina, kad šis automatinės pavarų dėžės trūkumas yra susidėvėjimo pasekmė ir techniniu požiūriu, labai tikėtina, jog automatinės pavarų dėžės trūkumas buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu 2019-04-16. Ekspertas nurodė, kad automobilio pavarų dėžės konkretaus defekto nustatymas reikalauja tolesnio automatinės pavarų dėžės ir jos sankabos ardymo, o nustačius defektą (-us) tikslingas susidėvėjusių detalių keitimas ir pavarų dėžės sureguliavimas, tokio remonto kaina galėtų būti nuo 1400 iki 2000 Eurų.

58.       Nurodė, kad slėginės sodžių (DPF) filtro žarnelės yra pažeistos (nehermetiškos) (2.7.9 p.), šis trūkumas būdingas ilgesniam eksploatacijos laikotarpiui, defekto pašalinimo išlaidos gali siekti 252 Eurus. Ekspertas pažymėjo, kad jei pašalinus šių žarnelių trūkumą, išmetamųjų dujų dūmingumas neatitiks nustatytų reikalavimų, galima to priežastimi gali būti neveikiantis sodžių filtras, tada galimos išlaidos keičiant šį filtrą gali siekti 1300 Eurų ar didesnę sumą.

59.       Ekspertas nurodė, kad esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių jis yra netinkamas eksploatacijai - tai tokie, dėl kurių automobilis FORD neatitiko Techninių reikalavimų (detalizavimas 2.7.1-2.7.5, 2.7.9 p.), taipogi - pavarų dėžės trūkumas (detalizavimas - 2.7.19 p.). Šis sąrašas galimai nepilnas, nes neatliktas automobilio variklio išmetamųjų dujų dūmingumo matavimas (detalizavimas - 2.7.24 p.). Ekspertas nurodė, kad 2.7.1-2.7.5, 2.7.9 p. nurodytų trūkumų bendra šalinimo kaina (pagal (duomenys neskelbtini) duomenis) gali siekti apie 750 Eurų. Pavarų dėžės defekto (2.7.19 p.) šalinimo kaina gali būti nuo 1400 iki 2000 Eurų (tikėtina, kad suremontavus pavarų dėžę, bus pašalintas ir 2.7.20 p. nurodytas trūkumas). Jeigu po slėginių žarnelių (2.7.9 p.) keitimo dar reikės keisti ir sodžių filtrą (2.7.24 p.), tai galimos išlaidos šiuo atveju gali siekti apie 1300 Eurų ar didesnę sumą.

60.       Pažymėtina, kad ekspertas, pasisakydamas dėl 2.7.1, 2.7.2 punktuose nurodytų trūkumų, pasisakė, kad šių trūkumų nustatymas reikalauja specialių žinių (techninių reikalavimų išmanymo), todėl negalima teigti, kad ieškovė perkant automobilį galėjo teisingai įvertinti šiuos, labai tikėtina, buvusius trūkumus. 2.7.3 punkte numatytas trūkumas galėjo susidaryti vienkartinio smūginio poveikio metu, jį buvo galima pastebėti vizualiai, apžiūrėjus automobilį iš apačios ir negalima teigti, kad ieškovė galėjo trūkumą pastebėti. Dėl šio trūkumo atsiradimo laiko ekspertas nurodė, kad negalima nustatyti, ar buvo šis defektas automobilio pirkimo-pardavimo metu. 2.7.4 punkte numatytas trūkumas galėjo būti pastebėtas vizualiai, apžiūrint automobilį iš apačios ir negalima teigti, kad ieškovė pirkdama automobilį  galėjo pastebėti šį, labai tikėtina, buvusį trūkumą.

61.       Ekspertas nurodė, kad mažai tikėtina, jog automobiliui nuvažiavus tik 262 km padangos nusidėvėjo iki protektoriaus minimalaus gylio žymeklio ar sutrūkinėjo jau po automobilio pirkimo. 2.7.5 punkte įvardinti trūkumai buvo automobilio pirkimo-pardavimo metu, juos buvo galima pastebėti vizualiai.

62.        2.7.9 punkte įvardinti trūkumai, techniniu požiūriu labai tikėtina, buvo automobilio pirkimo- pardavimo metu juos buvo galima pastebėti vizualiai. 2.7.19 punkte įvardinti trūkumai galėjo būti pastebėti bandant - automobiliu nuvažiavus didesnį atstumą, įvairiais režimais (o ne riboto ploto aikštelėje), šio trūkumo negalima buvo nustatyti techninės apžiūros atlikimo metu, nes jos atlikimo metu lėtai važiuojamas nedidelis atstumas.

63.       Tokios eksperto išvados patvirtina, kad tik 2.7.3 punkte numatytas trūkumas (įlenktas priekinio dešinio rato ratlankis) galėjo atsirasti ir po pirkimo-pardavimo, tuo tarpu visi kiti išvardinti trūkumai, labai tikėtina, atsirado dar iki 2019-04-16, jų ieškovė pastebėti pati negalėjo.

64.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis, atlikus pakartotinę techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų. Pagal eksperto išvadas automobilis neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų ir dėl to negali dalyvauti eisme, šių reikalavimų neatitiko Techninių reikalavimų ir 2019-04-17 techninės apžiūros metu, t.y. sekančią dieną po automobilio įsigijimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad automobilio gedimai išryškėjo praėjus itin trumpam laiko tarpui po automobilio įsigijimo, dar tą pačią dieną, po ko ieškovė ėmėsi veiksmų dėl detalesnės automobilio diagnostikos (duomenys neskelbtini), kur buvo atlikta pakartotinė techninė apžiūra, bei autoservisuose. Nors nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai buvo užfiksuota automobilio rida iki atliktų ginčo automobilio įvertinimų automobilio rida pakito, tačiau tai savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, kadangi nupirkto automobilio trūkumai pradėjo aiškėti dar tą pačią dieną. Be to, ieškovė iš Kretingos turėjo grįžti į Panevėžį, automobiliu važiavo į skirtingus autoservisus Panevėžyje ir Vilniuje, dėl to pasikeitė automobilio rida, o ne dėl to, kad ieškovė automobiliu važinėjo, jį eksploatavo.

65.       Sandorio sudarymo metu automobilio rida buvo 201 220 km. Sekančią dieną (duomenys neskelbtini) nustatyta rida - 201 482 km (skirtumas 262 km), tikėtina susidarė dėl grįžimo iš Kretingos į Panevėžį ir važiuojant į plovyklą, saugojimo aikštelę, techninių apžiūrų centrą. (duomenys neskelbtini) atstovybės automobilis patikrintas ir nustatyta rida 201 664 km, tačiau tikrinta buvo Vilniaus autoservise, o per mėnesį susidaręs ridos skirtumas - 182 km, kai vien nuo Panevėžio iki Vilniaus atstumas yra apie 140 km, iki tol automobilis patikrintas 2019-05-15 (duomenys neskelbtini), 2019-05-21 (duomenys neskelbtini) Panevėžyje. Ekspertizės akte nurodyta transporto priemonės rida - 201 845 km, ekspertizė buvo atlikta Panevėžyje, rida per septynis mėnesius padidėjo dar 181 km. Tačiau akivaizdu, kad ieškovė turėjo grįžti iš autoserviso Vilniuje, (duomenys neskelbtini) į Panevėžį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog automobilio rida padidėjo išimtinai dėl to, kad buvo tikrinama specialistų tikslu gauti patvirtinimus, kad automobilis techniškai netvarkingas, o ne dėl to, kad automobilis ieškovės buvo eksploatuojamas pagal jos pačios poreikius.

66.       Nors parduotas automobilis senas, o jo rida didelė, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti itin trumpą laiką ir savo rizika pirko automobilį. Pažymėtina ir tai, kad automobilio kokybė priklauso ne tik nuo tokių objektyvių kriterijų, kaip automobilio pagaminimo metai, juo nuvažiuoto atstumo, bet ir nuo paties savininko (valdytojo) veiksmų, t. y. automobilio priežiūros jo eksploatacijos metu. 

67.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilio nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, t. y. dalis jo nustatytų trūkumų buvo esminiai, esminius trūkumus nustatė specialistai, ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovei sutarties sudarymo metu, nes automobilį jis pradėjo naudoti iškart po sutarties sudarymo ir turėjo tikslą naudoti ir toliau. Aplinkybė, kad automobilis gali važiuoti, nereiškia, kad jis yra techniškai tvarkingas ir jį galima eksploatuoti. Teismo išvadą, kad automobilis techniškai tvarkingas, paneigia teismo ekspertizės išvada, kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti. Eksperto išvada patvirtina, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kurių įprastai apžiūrint automobilį nebuvo galima pastebėti, todėl ieškovė apie juos negalėjo žinoti.

68.       Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ieškovė prieš sutarties sudarymą nesikreipė į servisą. Be to, pastebėtina, kad ieškovės iniciatyva atsakovės buvo atlikta pirmoji techninė apžiūra, kurios metu nebuvo nustatyti esminiai defektai, kas leido ieškovei pagrįstai manyti, jog perka tvarkingą automobilį.

69.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė atvyko automobilio apžiūrėti su pažįstamu asmeniu; kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė; atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, kad trūkumų nėra. Sutiktina, kad ieškovė, pirkdama 11 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau ir naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. 

70.       Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad galimai atsakovė apie juos nieko nežinojo. Kadangi automobilio trūkumai, neleidžiantys automobilio eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus pakartotinę automobilio techninę apžiūrą, po to, kai ieškovė kreipėsi į autoservisus, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Eksperto nustatyta, kad esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių jis yra netinkamas eksploatacijai - tai tokie, dėl kurių automobilis FORD neatitiko Techninių reikalavimų (detalizavimas 2.7.1-2.7.5, 2.7.9 p.), taipogi - pavarų dėžės trūkumas (detalizavimas - 2.7.19 p.) ir visi jie (išskyrus 2.7.3 punkte nurodytą), labai tikėtina, buvo sutarties sudarymo metu. Pripažintina, kad šiuo atveju ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės defektus. Tuo tarpu pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti, ar kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ar dėl pirkėjo kaltės. Atsakovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, kad galimai defektai atsirado ieškovei eksploatuojant automobilį ar specialiai juos padarant dukters autoservise.

71.       Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams išaiškėjus tik po atliktos pakartotinės automobilio techninės apžiūros bei defektų diagnostikos autoservisuose, pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

72.        Vertindamas, ar galima taikyti šį išimtinį pirkėjo teisių gynimo būdą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad defektų šalinimui turėtų būti skiriama suma, sudaranti mažiausiai pusę automobilio kainos, parduotas automobilis su daug trūkumų, dalis jų yra esminiai, parduotas automobilis su trūkumais, dėl kurių apeliantė iš esmės negali automobilio eksploatuoti, t. y. apeliantė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (įgyti tvarkingą važiuojantį automobilį), kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Tuo pačiu atsižvelgtina, kad atsakovė turi galimybę atlikti remonto darbus mažesnėmis sąnaudomis, sutvarkyti ir vėliau parduoti automobilį.

73.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas (CK 6.333 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas dėl parduoto daikto kokybės, tai lėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartais argumentais, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

74.       Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei (apeliantei) priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), t. y. 1888,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur žyminis mokestis, 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 1187,46 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų, 101,45 Eur išlaidos, patirtos gedimų nustatymui) patirtų pirmosios instancijos teisme bei 592 Eur bylinėjimosi išlaidų (92 Eur žyminis mokestis, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei gražintina iš pirmosios instancijos teismo depozitinės sąskaitos ieškovei likusi nepanaudota ekspertizei 22,54 Eur suma. Iš atsakovės taip pat priteistinos 24,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei apeliantės nesumokėta už apeliacinį skundą 108 Eur žyminio mokesčio dalis, valstybei (CPK 96 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės L. Č. ir atsakovės UAB „Irbra“ 2019-04-16 sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. Č. nusipirko iš UAB „Irbra“ automobilį FORD C-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti ieškovę L. Č. grąžinti atsakovei UAB „Irbra“ automobilį FORD C-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovė UAB „Irbra“, juridinio asmens kodas 303347450, per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį pasiims iš jo buvimo vietos Panevėžyje.

Įpareigoti atsakovę UAB „Irbra“, juridinio asmens kodas 303347450, grąžinti ieškovei L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4070 Eur sumokėtą transporto priemonės kainą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Irbra“ ieškovei L. Č. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4070 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Irbra“ 2480,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Č. bei 132,60 Eur bylinėjimosi išlaidų – į valstybės biudžetą ( gavėjas VMI , įmokos kodas 5660).

Grąžinti iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų depozitinės sąskaitos ieškovei L. Č. likusią nepanaudotą ekspertizei 22,54 Eur sumą.

Teisėjai                                                       Dalia Pranckienė

                                                                                                      Laimutė Sankauskaitė

                                                                                                      Birutė Valiulienė