Civilinė byla Nr. e2-6768-433/2021

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02065-2021-7

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10.;

 (S)

                                            2.6.12.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Michail Parchimovič,

atsakovui P. L.,

atsakovo atstovui advokatui Jurij Binevič,

  viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo

n u s t a t ė:

              Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu 2017 m. kovo 22 d. sudarė mainų sutartį Nr. VŠ-447, kurios pagrindu ji perleido atsakovui nuosavybės teises į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas perleido jai nuosavybės teises į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mainų sutarties 4.8 punktas numatė, kad mainų objektais esančiuose butuose nėra gyvenančių asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis butais ir pasikeitus savininkui. Mainų sutarties 4.9 punktas numatė, kad šalys atlaisvino mainų objektais esančius butus. Mainų sutarties 7.6 punktas numatė, kad ji įsigaliojo ją pasirašius ir patvirtinus notarui. Tai reiškia, kad nuo mainų sutarties sudarymo dienos ji įgijo nuosavybės teisę į mainų sutartimi įgytą butą, įskaitant ir teisę nevaržomai juo naudotis bei valdyti. Tačiau atsakovas pažeidė minėtą sutartį, iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neišsikraustė ir neiškraustė iš jo savo daiktų, t. y. faktiškai neperdavė jai nuosavybės teise perduoto buto. Reaguodama į šį pažeidimą ji kreipėsi į atsakovą su 2018 m. rugsėjo 17 d. reikalavimu išsikelti iš gyvenamųjų patalpų. Šiam dokumentui įteikti ji pasitelkė antstolį, tačiau atsakovas jo priimti nenorėjo. Atsakovui neįvykdžius minėto reikalavimo, ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu jos ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Gavusi palankų Vilniaus miesto apylinkės teismą sprendimą ir nesitikėdama iš atsakovo akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo, ji informavo atsakovą 2019 m. liepos 25 d. raštu, jog atsakovui įvykdžius teismo sprendimą iki 2019 m. rugpjūčio 10 d., ji atsisakys reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už negalėjimą naudotis butu. Minėtu raštu atsakovas buvo įspėjamas apie jos ketinimą reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu atsakovas nevykdys jos prašymo (250 Eur už kiekvieną mėnesį, kadangi ji buvo sudariusi sutartį su asmeniu, kuris būtent už tokią sumą sutiko išsinuomoti šį butą). Atitinkama nuomos sutartis atsakovui taip pat buvo pateikta. Šiems dokumentams įteikti ji pasitelkė antstolį, tačiau atsakovas jų priimti nenorėjo. Tačiau netgi ir įsitesėjus teismo sprendimui dėl iškeldinimo ir antstoliui pradėjus priverstinio iškeldinimo procedūrą atsakovas savo pareigų nevykdo, nesąžiningai vengia bendrauti su antstoliu, dėl ko pagal jos kreipimąsi į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo šiuo metu vykdoma atsakovo paieška. Taigi, ji ir toliau negali niekaip naudotis jai teisėtai nuosavybės teise priklausančiu butu. Taigi atsakovas nuo 2017 m. kovo 22 d. naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu butu be jokio teisėto pagrindo. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė ir tebekelia jai nuostolių negautų pajamų forma, kadangi dėl buto užvaldymo ji neturi galimybės išnuomoti šį butą ir gauti iš jo pajamų. Be to, atsakovas, nemokėdamas jai nuompinigių, praturtėjo ir toliau praturtėja jos sąskaita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 dalis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246-6.249 straipsniai numato tokias civilinės atsakomybės sąlygas kaip neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšis ir kaltė. Jos nuomone, visos šios sąlygos egzistuoja ir yra įrodytos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis naudojasi svetimu turtu be jos kaip savininkės leidimo ir neleidžia jai naudotis savo turtu, kas neatitinka CK 4.37 straipsnio 1 dalies, kurioje yra nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, formuojamoje praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisę, išaiškinta, kad nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visiška savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir krypti bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu. Atsakovo sukelti nuostoliai pasireiškia jos patirtų netiesioginių nuostolių forma, negalint išnuomoti butą ir gauti iš jo pajamų. Kadangi šiuos nuostolius nulėmė būtent atsakovo veiksmai, neišsikraustant iš jos buto, priežastinis ryšis taip pat yra konstatuotinas. Atsakovo kaltė pasireiškia tyčiniais veiksmais neišsikraustant iš jos buto, ignoruojant jos raginimus, nevykdant jai palankių bei įsiteisėjusių teismų sprendimų ir yra preziuomuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (tokiu išimčių nagrinėjamu atveju nėra). Be to, CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimasis svetimu nekilnojamuoju turtu be tesėto pagrindo ir neatsiskaitymas už tai laikytinas nepagrįstu praturtėjimu, todėl atitinkamo nekilnojamojo turto savininko nuostoliai turi būti atlyginami. Atsakovas privalo atlyginti visus jos nuostolius, kurių ji patyrė dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Skaičiuojant jai priklausančios sumos dydį, būtina atsižvelgti į buto naudojimosi trukmę ir nuomos kainą. Kaip buvo minėta, jai nuosavybės teise priklausančiu butu atsakovas be jokio teisėto pagrindo naudojasi nuo 2017 m. kovo 22 d., kai šis butas buvo perleistas jai nuosavybės teise. Taigi šio ieškinio dieną naudojimosi trukmė sudaro daugiau nei 45 mėnesius. Vertinant nuomos kainą, pažymėtina, kad ji dar 2019 m. gegužės 17 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta 250 Eur nuompinigių suma. Be to, ginčo butas yra Vilniaus Žvėryno rajone. Atitinkamai, iš vienintelio skelbimo, kurį pavyko rasti apie panašaus ploto buto nuomą minėtoje vietoje, matyti, kad vieno kambario 30 km. m. butas nuomojamas už 380 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto agentūra UAB „Vilniaus būstas“ pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vieno kambario buto Vilniaus (duomenys neskelbtini) rajone nuo 2017 m. svyravo maždaug nuo 300 Eur iki 400 Eur. Siekdama išvengti ginčų dėl buto nuomos kainos dydžio, ji ieškinio dalykui paskaičiuoti taiko ne vidutinę, o mažiausią iš pateiktų nuomos kainų, tai yra 250 Eur per mėnesį, tai yra tiek, kiek jai už buto nuomą buvo sutikęs mokėti jos surastas nuomininkas. Taigi atsakovas, naudodamasis jos butu ir neleisdamas juo naudotis jai padarė mažiausiai 11250 Eur (45 mėn. x 250 Eur) nuostolių ir tokia pat suma pats nepagrįstai praturtėjo. Ieškovės sudarytos 2019 m. gegužės 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 dalies 3 punktas numatė ir papildomą nuomininko pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Tai atitinka CK 6.493 ir 6.636 straipsnius, įpareigojančius asmenis, kurie naudojasi butu, išlaikyti tą butą (nuomininkus ir panaudos gavėjus). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ji prašo priteisti tik nuompinigius, kurių ji negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Paaiškėjus, kad atsakovas neišlaikė buto, kuriame gyvena, ir jai padengus atitinkamą skolą, ji pasilieka teisę pareikšti atsakovui ieškinį dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su pareigos išlaikyti daiktą nevykdymu, atlyginimo. Prašo priteisti iš atsakovo11250,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog su ieškovės motinos seserimi (teta) atsakovas gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki jos mirties (duomenys neskelbtini) m. Padėjo ieškovės motinos ir tetos vienišai motinai gyvenančiai Baltarusijoje, darydamas vyriškus darbus iki jos mirties, o po mirties prižiūrėjo tuščią namą, sėjo rugius ir dengė stogą. Ieškovės motinos ir tetos broliui atliko būsimo namo sklypo geodezinius matavimus, neatlygintinai atsiuntė aukštos kvalifikacijos darbininką įrengti klojinių, sudėti armatūrą ir išbetonuoti būsimo namo požeminę dalį. Ieškovės motinos ir tetos tėveliams Baltarusijoje savo rankomis pastatė paminklą, o Vilniuje paminklą jų broliui. (duomenys neskelbtini) m. ieškovės tetai ir atsakovui valstybė suteikė po vieno kambario butą, kuriuos jie privatizavo. Blogėjant sveikatai ieškovės teta testamentu butą paliko ieškovei, o atsakovą patikino, kad ieškovė jo iš buto neišvarys iki jo mirties. Ieškovės tetai susirgus, atsakovas globojo ir slaugė ją neatlygintinai, tačiau jos sutikimu perleisti butą jam nepasinaudojo. Ieškovė paskutinį kartą matė tetą prie 11 metų iki jos mirties ((duomenys neskelbtini) m. ). Ieškovės tetai mirus (duomenys neskelbtini) metais, atsakovas palaidojo ją Baltarusijoje šalia jos tėvų, prižiūri, lanko kapą iki šiol, nors tai jam ir kelia nepatogumų. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) m. ieškovė priėmė tetos palikimą ir tapo buto savininke. 2017 m. kovo 22 d. atsakovas apsikeitė butais su ieškove. Atsakovas nurodo pageidaujantis sudaryti su ieškove taikos sutartį bei mokėti už ginčo butą nuompinigius. Be to, pažymi, jog slaugant ieškovės tetą, atsakovas turėjo daug išlaidų, todėl jo manymi, ieškovei jis nėra skolingas.  

               Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo  ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

              Atsakovas P. L. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais.

Ieškinys tenikintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį Nr. VŠ-447, kurios pagrindu ieškovė perleido atsakovui nuosavybės teises į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas perleido jai nuosavybės teises į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mainų sutarties pagrindu ieškovės nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 28 d. Sudarydamos mainų sutartį šalys patvirtino, kad bute nėra gyvenančių asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis butu pasikeitus jo savininkui, taip pat kad butas yra atlaisvintas prieš pasirašant mainų sutartį (mainų sutarties 4.8, 4.9 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu teismas sprendė iškeldinti atsakovą su asmeniniais daiktais iš buto/patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti jį geruoju. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, nuomos mokestis 250 Eur per mėnesį. 2019 m. liepos 25 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų. 2021 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto bendrovė UAB „Vilniaus būstas“ pranešimu nurodė, jog vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) rajone nuomos kaina nuo 2017 m. nuo 300 iki 400 Eur per mėnesį.  

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovui neįvykdžius savo pareigos kylančios iš mainų sutarties.

Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).

Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnis). Pagal CK 6.434 straipsnį abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Kaip žinia, CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2013; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011; etc.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu atsakovo veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti ir teismas nusprendė jį iškeldinti su asmeniniais daiktais iš buto/ patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vieno) mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiam teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog šalių sudaryta mainų sutartis būtų nuginčyta arba pripažinta negaliojanti (CPK 178, 185, 187 straipsniai). Byloje nustatyta, jog atsakovas nei geruoju, nei pasitelkiant antstolio pagalba neišsikėlė iš ginčo patalpų (buto).

CK 6.249 straipsniu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 17 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, nuomos mokestis 250 Eur per mėnesį. Mainų sutartis tarp ginčo šalių sudaryta 2017 m. kovo 22 d., todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai, sudarius su trečiuoju asmeniu buto nuomos sutartį, tikėjosi gauti pajamų. Minėta buto nuomos kaina yra taipogi pagrįsta 2021 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Vilniaus būstas“ pranešimu, kuriame nurodyta, jog vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) rajone nuomos kaina nuo 2017 m. nuo 300 iki 400 Eur per mėnesį. Ieškovė prašo priteisti mažesnę, t. y. 250 Eur (pagal nuomos sutartį) dydžio nuomos mokestį į mėnesį.   

Teismas sprendžia, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis naudojasi svetimu turtu, be to pažeidžia ieškovės kaip buto savininkės nuosavybės teisę naudoti, valdyti ir disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Atsakovo sukelti nuostoliai pasireiškia ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių forma, t. y. negalėdama išnuomoti butą (sudaryta nuomos sutartis), pastaroji negali gauti iš jo pajamų. Kaltė ir priežastinis ryšis – ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) atsirado būtent dėl atsakovo tyčinių veiksmų neišsikėlus iš ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, ignoruojant ieškovės raginimus, nevykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostata, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, nenustačius atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 11 250 Eur nuostolių atlyginimas (45 mėn. x 250 Eur), t. y. nuo 2017 m. kovo 22 d. nuosavybės teisės atsiradimo momento iki kreipimosi į teismą dienos.

 CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas sumokėtas 253,00 Eur žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 968,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 968,00 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

   Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-780-3351 „Dėl antrinės pagalbos teikimo, atsakovui P. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

   Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

           Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 250,00 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 11 250,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Priteisti iš atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 253,00 Eur (du šimtai penkiasdešimt trys eurai) žyminį mokesti bei  968,00 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) už advokato teisinę pagalbą.

 Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                       Edvardas Juozėnas