Administracinė byla Nr. A-2716-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00577-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK atliko nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. Visą bausmės atlikimo laikotarpį Pravieniškių PN-AK jam trūko gyvenamojo ploto. Dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Buvo suteiktas netinkamas inventorius – gultas, kuris buvo netinkamas naudojimui dėl jo pasibaigusio eksploatavimo laiko, gulto dugnas buvo skylėtas, nelygus, buvo didelė tikimybė, kad lova gali sugriūti. Dėl netinkamo gulto negalėjo išsimiegoti, kamavo nuovargis, buvo juntamas organizmo išsekimas, skaudėjo nugaros ir kaklo sritys. Trūko sanitarinių įrenginių, būryje gyveno 63 nuteistieji, kuriems buvo skirtos 4 prausimosi kriauklės ir 4 unitazai, todėl rytinio kėlimosi metu susidarydavo eilės. Galimybė pasinaudoti dušu buvo suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Dėl to patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus, teko praustis prausimosi kriauklėse visiems matant. Būryje esanti virtuvė buvo tik 6 kv. m ploto, ja naudojosi 63 nuteistieji, todėl gaminti valgį buvo sudėtinga, nuolat kildavo konfliktai. Nebuvo poilsio kambario. Nebuvo įrengta rūkymui skirtų atskirų patalpų, nerūkantieji priversti kvėpuoti tabako dūmais. Todėl pats pareiškėjas tapo rūkančiuoju. Lokaliniame sektoriuje laikoma apie 150 nuteistųjų ir skirta pasivaikščiojimui krepšinio aikštelė, kurioje, jei dalis nuteistųjų žaidžia krepšinį, pasivaikščiojimui skirtas plotas visiškai apribojamas. Didelis nuteistųjų skaičius būnant lauke sudaro nuolatinę įtampą, nesaugumo jausmą. Nuo pat atvykimo į Pravieniškių PN-AK neturėjo galimybės tinkamai mokytis, kadangi pamokos dubliavosi su valgyklos laiku. Apsipirkimui parduotuvėje būtinų prekių, maisto produktų ir dušo suteikimui kartą per savaitę bei kirpėjo paslaugoms skirtas laikas dubliavosi, todėl visur susidarydavo eilės. Atsakovas sudarė galimybę apsipirkti visam lokaliniam sektoriui vienu metu, o veikiančioje parduotuvėje yra tik 3 langeliai, todėl buvo eilės. Kadangi parduotuvėje gyva eilė, nuteistieji turi spėti nusikirpti, tada nusiprausti, o jei nespės gali netekti teisės apsipirkti. Kirpykloje iškabintas Higienos pasas, kuris negalioja nuo 2014 metų. Todėl kirpimasis tokioje patalpoje sudaro abejonių, ar pareiškėjas nebus užkrėstas kokia nors liga. Kai kreipėsi į atsakovo atstovą su prašymu leisti ilgiau naudotis asmeniniu kompiuteriu, buvo kviečiamas į drausmės komisiją ir ten paaiškinta žodžiu, kad leidimas suteiktas nebus, raštiško atsakymo nebuvo pateikta. Skundų rašymas Pravieniškių PN-AK pavojingas nuteistajam, kadangi pareigūnai toleruoja subkultūrą, parašius skundą pareigūnai atlieka neplanines kratas, skiria drausmines nuobaudas, sudaroma nesaugi aplinka. Gyvenamuosiuose pastatuose yra asbesto, kuris kelia pavojų sveikatai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, buvo kankinamas, pažemintas jo orumas, kankina nemiga, dažnai skauda galvą, pasidarė agresyvus, dirglus, sutriko sveikata.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK karantino patalpose, 2 ir 3 būriuose ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Įstaigos gyvenamosios patalpos baldais ir inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos. Pataisos namai užtikrina tinkamą gulimą inventorių nuteistiesiems. Įstaigos inventorius yra atnaujinamas pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje arba gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas su skundais dėl baldų trūkumo, sulūžusio inventoriaus ar netinkamų gultų į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Konkretus kiekvieno asmens naudojimosi dušu laikas priklauso nuo nuteistųjų, kurie maudosi per dienotvarkėje nustatytą laiką. Dušinėje karštas vanduo yra nuolat. Sanitariniai mazgai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda. Pravieniškių PN-AK esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios skaidulos. Įstaigoje ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Visi įstaigoje esantys pastatai tinkami eksploatuoti. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu kreipėsi į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl asmenybės sumenkinimo, orumo pažeminimo, psichologinės įtampos, kurias sukėlė blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad nuteistajam būtų pablogėjusi sveikata, kurios pablogėjimą galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos nėra. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2 punktu – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui, atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 25 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas 40,69 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų (pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto), nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrio 1 brigadą, kurios plotas 52,02 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų (pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto), nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 2 brigadą, kurios plotas 66,56 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta (pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto).
7. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK karantino kameroje teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto normos nebuvo užtikrintas 6 paras – pareiškėjui trūko 0,47 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjui tenkantį plotą taip pat mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjui 6 paras nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose.
8. Teismas Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 88-214 duomenimis nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2-me sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti. Todėl konstatavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 punkto pažeidimą.
9. Teismas, akcentuodamas, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog konstrukcijos, kuriose buvo asbesto, būtų laužomos. Teismas pareiškėjo teiginius dėl asbesto vertino kaip deklaratyvius.
10. Teismas, įvertinęs Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos) bei nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatantį sanitarinių įrenginių skaičių, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, pripažino pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.
11. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 7 punkte, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, iš atsakovo atstovo pateiktų paaiškinimų nustatė, kad įstaigos būrių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais ženklais. Teismas pareiškėjo teiginius skundo dalyje dėl patalpų rūkymui nebuvimo, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais ir tapo rūkančiuoju, vertino kaip deklaratyvius.
12. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymos turinį bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamos baldų ir sanitarinių įrenginių būklės nesikreipė, darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl lovos blogos kokybės ir pasibaigusio jos eksploatavimo laiko.
13. Teismas pareiškėjo skundo argumentus (Pravieniškių PN-AK nėra galimybės tinkamai mokytis, kadangi pamokos dubliavosi su valgyklos laiku, apsipirkimui parduotuvėje būtinų prekių, maisto produktų ir dušo suteikimui bei kirpėjo paslaugoms, todėl visur susidarydavo eilės; kirpykloje iškabintas negaliojantis higienos pasas; Pravieniškių PN-AK netoleruojamas skundų rašymas, kadangi parašius skundą pareigūnai atlieka neplanines kratas, skiria drausmines nuobaudas, pareigūnai toleruoja subkultūrą; negavo raštiško atsakymo į jo prašymą leisti ilgesnį laiką naudotis kompiuteriu) vertino kaip deklaratyvius ir atmestinus, kadangi pareiškėjas nedetalizavo konkrečių pažeidimo aplinkybių, kilusių neigiamų pasekmių, neišskyrė priežastinio ryšio tarp galimai padarytų pažeidimų ir kilusios neturtinės žalos (nenurodė, kada konkrečiai ir kokius sunkumus patyrė norėdamas apsipirkti, pasinaudoti dušu ar kirpėjo paslaugomis, kada rašė skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ir kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, kuo pasireiškė Pravieniškių PN-AK subkultūros toleravimas ir kt.).
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. prašymu Nr. 71/4/116 prašė leisti naudotis asmeniniu kompiuteriu maksimaliai leistiną laikotarpį – 8 val. per dieną. Ant prašymo yra rezoliucija „Prieštarauju, nes laikmenos perduotos 2014 m.“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog į pareiškėjo 2017 m. sausio 30 d. prašymą nebuvo atsakyta. Be to, pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. birželio 5 d. prašymą Nr. 71/4/713, kuriuo prašė pateikti nutarimą dėl jo nubaudimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės, susijusios su atsakymų galimu nepateikimu į jo prašymus jam kilo, tik abstrakčiai konstatavo, jog „nenorima atsakinėti raštiškai“, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.
15. Teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl per mažos virtuvėlės, naudojimosi dušu, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir dydžio. Teismas likusius skundo argumentus vertino kaip perteklinius, neturinčius tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.
16. Teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo (6 paras pareiškėjui karantino kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), poilsio kambario nebuvimo, sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
17. Teismas, išanalizavęs teismų praktikoje nustatytus reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į tai, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas institucijas, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 70 Eur suma.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo netinkamai, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl kirpyklos patalpos būklės, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą šios patalpos Higienos paso. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą. Konkrečiu atveju pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo apie 3,13–3,16 kv. m, įskaitant baldus. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais už nustatytus pažeidimus – poilsio kambario nebuvimą ir sanitarinių įrenginių trūkumą. Šie pažeidimai trūko 330 dienų. Pažeidimas dėl poilsio kambario nebuvimo turi būti vertinamas kompleksiškai su gyvenamosios ploto normos pažeidimu, su nepagrįstai apribota galimybe judėti po visą lokalinį sektorių bei atskirų patalpų rūkymui nebuvimu. Šiferinis stogas trupa nuo temperatūros pokyčių, o tai gali sukelti sveikatos sutrikimus ateityje. Atsakovas nepaneigė skundo argumentų dėl rūkymui skirtų patalpų nebuvimo. Rūkymo vietų pažymėjimas nepaneigia aplinkybės, kad tenka kvėpuoti tabako gaminių skleidžiamais dūmais. Teismas netinkamai vertino skundo aplinkybę dėl netinkamų naudojimui miegamųjų lovų, nepagrįstai atmėtė šioje skundo dalyje pareiškėjo prašymą išreikalauti įrodymus. Šiuo atveju atsakovo atstovas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad lovos yra tinkamos eksploatuoti. Pravieniškių PN-AK dienotvarkė dėl veiklų dubliavimosi yra sudaryta netinkamai, todėl buvo apribotos galimybės pasinaudoti paslaugomis, kurias nustato teisės aktai. Dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti kompiuteriu buvo apribotos galimybės tinkamai apginti savo teises baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017, teikiant skundą kasacine tvarka ir dalyvaujant procese. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pareiškėjui turėjo būti sudarytos galimybės naudotis kompiuteriu 8 val. per parą, tačiau ši galimybė buvo apribota iki 3 val. per dieną.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi buvo pažeista, o šios teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmesti.
21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas vadovavosi teismų praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos situacijos ir aplinkybių, nepagrįstai plečiamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, suklydo vertindamas karantino patalpą kaip kamerų tipo patalpą, o priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pinigais galimai netinkamai įvertino valstybės finansinius pajėgumus ir ekonomines sąlygas, nepagrįstai sprendė, kad nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, sukėlusius jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir lemia teisės aktuose numatytos gyvenimo kokybės pablogėjimą.
22. Atsakovo atstovas pažymi, kad sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 60 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 70 straipsnio 6 dalyje, 83 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnyje, 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 ir 64 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas nepagrįstai karantino patalpas prilygino kamerų tipo patalpoms, todėl neteisingai įvertino minimalaus asmeniui tenkančio ploto normos priskyrimą. Pravieniškių PN-AK vertinimu, karantino patalpose asmeniui tenkantis plotas nėra reglamentuotas, todėl negali būti vertinamas.
23. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo nustatytu Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimu, pažymi, kad teismui paaiškino, jog nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, kuriose laisvai juda, yra įrengti poilsio kambariai ir bibliotekos, kuriuose nuteistieji gali leisti laisvalaikį. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta sąvokos „laisvalaikio kambarys“ definicija, pagal kurią laisvalaikio kambarys – patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui leisti. Pravieniškių PN-AK įrengtos patalpos nuteistųjų laisvalaikiui leisti, t. y. biblioteka, sporto salė ir kitos patalpos. Pravieniškių PN-AK fakto, jog nuteistiesiems skirtose patalpose nėra įkurta patalpa pavadinimu „laisvalaikio kambarys“, nenurodydamas neturėtų būti vertinamas kaip laisvalaikio kambario nebuvimas.
24. Atsakovo atstovas sutinka su teismo nustatytu pažeidimu dėl kietojo inventoriaus neužtikrinimo, tačiau pažymi, kad šio pažeidimo mastas, intensyvumas ir pobūdis negalėjo sukelti žymaus diskomforto arba teisės aktuose numatytų sąlygų pablogėjimo, todėl šis pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip sukėlęs neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Atsakovo atstovo vertinimu, šioje dalyje pakankama satisfakcija neturtinei pareiškėjo patirtai žalai atlyginti yra teisės pažeidimo pripažinimas.
25. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos sumą, vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kuri nėra aktuali, nes nurodytame teismo EŽTT sprendime buvo nustatytas didesnis pažeidimų mastas, be kita ko, konstatuojant Konvencijos nuostatų pažeidimą, ir trukmė. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo metodika, kuria vadovavosi teismas, nėra socialiai pagrįsta ir sąžininga. Neturtinės žalos atlyginimo suma nustatyta neatsižvelgus į ekonominius rodiklius bei į tai, kad pareiškėjas yra išlaikomas valstybės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo (6 paras pareiškėjui karantino kameroje nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), poilsio kambario nebuvimo, sanitarinių įrenginių trūkumo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 70 Eur suma.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo netinkamai, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl kirpyklos patalpos būklės. Pareiškėjas pateikia nesutikimą su teismo motyvais ir išvadomis dėl jam tenkančios gyvenamojo ploto normos, asbesto Pravieniškių PN-AK konstrukcijoje, rūkymui skirtų patalpų, lovos kokybės, galimybės dienotvarkėje nustatyta tvarka pasinaudoti paslaugomis, teisės naudotis kompiuteriu. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais už nustatytus pažeidimus – poilsio kambario nebuvimą ir sanitarinių įrenginių trūkumą.
29. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: pripažinti, kad pareiškėjo teisė į aprūpinimą kietuoju inventoriumi buvo pažeista, o šios teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmesti. Atsakovo atstovas išreiškia nesutikimą su teismo nustatytais pažeidimais dėl pareiškėjui tenkančios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto pažeidimo (laisvalaikio kambario neįrengimas) konstatavimu. Taip pat vertina, kad teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
31. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai karantino patalpas prilygino kamerų tipo patalpoms, todėl netinkamai apskaičiavo pareiškėjui tekusį plotą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Įvertinusi karantino patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir joje buvusių miegamųjų vietų skaičių (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjas karantino patalpoje nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 25 d. buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, t. y. jam teko 3,13 kv. m šios patalpos ploto. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m vienam asmeniui tenkančią ploto normą. Pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose jam teko 3,16 kv. m ir 3,25 kv. m ploto. Todėl pagrįstai nagrinėjamu atveju nekonstatuotas pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytą ploto normą bendrabučio tipo patalpose pažeidimas.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jam tenkantį gyvenamąjį plotą, nes į apskaičiuotą gyvenamojo ploto normą yra įskaičiuotas baldų užimamas plotas. Šiais argumentais pareiškėjas iš esmės siekia įrodyti, kad jam tenkanti ploto norma buvo dar mažesnė, nei teismo apskaičiuota, nes ją mažino patalpoje esančių baldų užimamas plotas.
33. Atsakant į nurodytus pareiškėjo argumentus pažymėtina, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi baldų užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastą, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas dėl kirpyklos būklės, dėl veiklų pagal Pravieniškių PN-AK dienotvarkę dubliavimosi yra nekonkretūs, abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nesusiejo nurodytų aplinkybių su konkrečiais jo teisių pažeidimais. Akcentuotina, kad pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju pagal nurodytas įrodinėjimo taisykles vertinant, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl kirpyklos būklės bei veiklų dubliavimosi, negalima teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų valstybei kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos kitos valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. priežastinis ryšis ir neturtinė žala. Pareiškėjas nenurodė, kaip netinkama kirpyklos būklė pažeidė jo teises, taip pat nenurodė, kokias konkrečias pasekmes sukėlė veiklų dubliavimasis. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl minėtų pažeidimų atsakovo atstovui. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu visuomenės sveikatos centrai visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, vykdo pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas nepateikė duomenų apie kreipimąsi į visuomenės sveikatos centrą dėl kirpyklos būklės, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių ir niekuo nepagrįstų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo atsakomybė dėl nurodytų pažeidimų negalima.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šiferinis stogas trupa nuo temperatūros pokyčių, o tai gali sukelti sveikatos sutikimus ateityje.
36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką yra vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent jau tai, ar tam buvo kilusi reali rizika (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 ir kt.). Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN-AK atsiliepime paaiškino, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Pareiškėjas iš esmės šios atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl kenksmingų asbesto dulkių yra nepagrįsti.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo atstovas nepaneigė skundo argumentų dėl rūkymui skirtų patalpų nebuvimo.
38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbu nustatyti, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar įrengta rūkymo vieta, ar imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016). Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2329-442/2015, 2015 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015).
39. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigos būrių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais ženklais. Rūkymui skirtų vietų ženklinimo pareiškėjas neginčija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK administracija veikė pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, siekdama užtikrinti, jog būtų rūkoma specialioje tam skirtoje vietoje lauke. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių Pravieniškių PN-AK administracijos rūkymo gyvenamosiose ar kitose rūkymui neskirtose vietose toleravimą.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundo dalį dėl netinkamų naudojimui miegamųjų lovų.
41. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad metalinės lovos naudojimo terminas yra 10 metų. Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie lovų, kuriais ginčui aktualiu metu naudojosi pareiškėjas būklę, eksploatavimo laiką, tačiau pabrėžtina, kad iš Patalpų aprūpinimo inventoriumi normose nurodyto laiko savaime negalima daryti išvados, jog suėjus šiam laikui metalinė lova buvo netinkama naudoti, juolab, kad atsakovui pareigos suėjus nurodytam laikotarpiui juos pakeisti Patalpų aprūpinimo inventoriumi normos nenumato. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog lova buvo netinkamos būklės, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl šių sąlygų, t. y. būtų prašęs išduoti naują lovą ar reiškęs kitokio pobūdžio pretenzijas dėl lovos kokybės. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nurodytu aspektu konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad dėl nesuteiktos teisės pasinaudoti kompiuteriu buvo apribotos jo galimybės tinkamai apginti savo teises kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. sausio 30 d. prašymu, adresuotu Pravieniškių PN-AK direktoriui, siekė, kad jam apygardos teismo raginimo pagrindu būtų suteikta galimybė naudotis kompiuteriu 8 valandas, tačiau ši galimybė nepagrįstai buvo apribota iki 3 val.
43. Nustatyta, kad pareiškėjas savo 2017 m. sausio 30 d. prašymą dėl galimybės naudotis interneto paslaugomis siejo su apygardos teismo raginimu sudaryti sąlygas naudotis kompiuteriu ilgesnį laiką. Prašyme taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla, kuri bus nagrinėjama kasacine tvarka. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, kurį pareiškėjas įvardina kaip raginimą, matyti, jog šis raštas yra adresuotas ne Pravieniškių PN-AK, o Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, kuriuo prašoma suteikti galimybę pareiškėjui, kaip kaltinamajam, susipažinti su skaitmenine bylos medžiaga. Todėl negalima teigti, kad Pravieniškių PN-AK buvo tas subjektas, kuris turėjo vykdyti teismo prašymą. Be to, pareiškėjo prašymas rašytas 2017 m. sausio 30 d., o teismo raginimas yra 2014 m. spalio 3 d. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl nesuteiktos galimybės naudotis kompiuteriu jis negalėjo tinkamai apginti savo teises Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo vardu kasacinį skundą nurodytoje byloje pateikė, baudžiamąją bylą vedė ir jo teises Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atstovavo advokatas G. P., todėl teigti, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo apribota ar kitaip suvaržyta nėra pagrindo.
44. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas neneigia, jog teisė naudotis kompiuteriu jam buvo suteikta, tačiau ji buvo apribota iki 3 val. Šios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje skundo dalyje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Be to, nenustatyta, kad dėl apribotos galimybės naudotis kompiuteriu pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, kurias galima būtų įvardinti kaip žalą.
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju pasitvirtino pareiškėjo skundo argumentai dėl poilsio (laisvalaikio) kambario nebuvimo. Laisvalaikio kambario įrengimo privalomumą nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktas. Aplinkybės, kad laisvalaikio kambarys būryje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, nėra įrengtas, iš esmės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuotinas pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl kitų patalpų (bibliotekos, sporto salės ir kt.) Pravieniškių PN-AK įrengimo yra reikšmingi vertinant pareiškėjui sukeltų nepatogumų mastą.
46. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo, pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
47. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
48. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
49. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl 6 paras neužtikrinto minimalaus ploto (pareiškėjui trūko 0,47 kv. m ploto), laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. poilsio kambario nebuvimo ir sanitarinių įrenginių trūkumo.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra reikšminga tai, jog pareiškėjas dėl asmenybės sumenkinimo, orumo pažeminimo, psichologinės įtampos, kurias sukėlė blogos gyvenimo sąlygos, ginčo laikotarpiu kreipęsi į Pravieniškių PN-AK psichologinę tarnybą, tačiau byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos duomenimis nenustatytas neigiamas netinkamų kalinimo sąlygų poveikis pareiškėjo fizinei sveikatai. Akcentuotina ir tai, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl šių pažeidimų pašalinimo. Be to, byloje nustatyto poilsio kambario trūkumą pareiškėjui kompensavo galimybė laisvai judėti įstaigos teritorijoje, užsiimti nedraudžiama veikla.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatytinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2091-415/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1844-415/2019, 2019 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3311-624/2019), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 70 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti,
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė