Civilinė byla Nr. e2-863-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00279-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 119.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Z. A. atskirąją skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-419-357/2015 pagal ieškovės L. Z. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Šiaulių centro poliklinikai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Stomatologijos poliklinika“, „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovė L. Z. A. 2014-07-07 su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 418 Lt turtinės žalos, 15 000 Lt neturtinės žalos, įpareigoti atsakovą ieškovei atlyginti jos pasirinktoje įstaigoje, atliktas dantų protezavimo procedūras, avansu kompensuoti patirtas papildomas išlaidas pagal kitos įstaigos pateiktą numatomą paslaugų teikimo planą ar sąmatą.

Į 2015-02-25 teismo posėdį ieškovė L. Z. A. ir jos atstovas adv. D. V., per EPP sistemą pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, neatvyko. Prašyme nurodė, kad per EPP sistemą jam tapo žinoma apie byloje paskirtą teismo posėdžio datą. Ieškovės atstovas dalyvauti bylos nagrinėjime dėl užimtumo kitose bylose negali

Atsakovo VšĮ Šiaulių centro poliklinika atstovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015-02-25 nutartimi (nutartyje padarytas rašymo  apsirikimas, vietoje tikrojo posėdžio datos nurodant 2015-01-25) ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad pačiai ieškovei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau teismui nepateiktas jos prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir duomenys apie neatvykimo priežastis. Ieškovės atstovo adv. D. V. nurodytą neatvykimo priežastį teismas pripažino nesvarbia. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neįvykdė ir kitų procesinių pareigų pagal Šiaulių apygardos teismo 2014-12-23 nutart, padaręs išvadą, kad toks procesinių pareigų nesilaikymas nepateisinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė L. Z. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-02-25 nutartį ir bylą skirti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas CPK 246 straipsnio nuostatą, nepagrįstai ieškovės atstovo užimtumo nepripažino svarbia priežastimi. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų siekusi vilkinti bylos nagrinėjimą ar kaip nors kitaip elgėsi procesiškai nesąžiningai. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovės atstovas pastoviai būtų teikęs prašymus dėl bylos atidėjimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą po jos sustabdymo, posėdžio data su ieškovės atstovu nebuvo derinama. Bylos nagrinėjimo sustabdymo laikotarpiu atstovo užimtumas galėjo kisti ir tapti neįmanomas konkrečiomis dienomis, tame tarpe ir teismui po bylos nagrinėjimo atnaujinimo nustsytai posėdžio datai.
2. Teismas nepagrįstai kaltina ieškovę nevykdžius įpareigojimų, susijusių su reikalavimu įmokėti į teismo depozitą 2 700 Lt sumą už ekspertizės atlikimą. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovė teikė prašymus atleisti nuo šios įmokos mokėjimo atsižvelgiant į jos turtinę padėtį.
3. Bylos nagrinėjimas teisme pradėtas ieškovės iniciatyva ir jai aktyviai dalyvaujant procese, naudojantis advokato pagalba, t. y. proceso vedimas buvo pasirinktas per teisinį atstovą. Ieškovės atstovas informavo ieškovę prieš posėdį, kad negalės jame dalyvauti ir apie tai yra informavęs teismą. Atsižvelgiant į ieškovės garbų amžių, atstumą, kurį būtų reikėję vykti į posėdį, t. y. iš Radviliškio į Šiaulius, kuomet posėdis greičiausiai turėjo neįvykti, ieškovė nedalyvavo bylos nagrinėjime.
4. Skundžiama teismo nutartis užkertą kelią ieškovės kaip pacientės pažeistų teisių gynimui, kuomet jos interesas itin jautrus ir opus. Tokios kategorijos bylos nagrinėjamos ikiteismine tvarka ir ieškinio pakartotinio teikimo atveju bus nepateisinamai praleistas jo teikimo senaties terminas, kas taip pat užkirs kelią tolesniam galimo ginčo nagrinėjimui.

Atsakovas VšĮ Šiaulių centro poliklinika atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovės atstovas, kaip savo srities profesionalas, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą ir nuolat dalyvaujantis teismo posėdžiuose, nesiėmė pakankamų priemonių savalaikiam teismo informavimui apie ieškovės ir jo neatvykimą į teismo posėdį. Apie pačios ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismas iš viso nebuvo informuotas.
2. Ieškovo atstovo nurodytos kitos tos dienos bylos buvo paskirtos 10 val. (Nr. 1-87-409/2015) ir 13.30 val. (Nr. 2-292-907/2015). Ieškovės atstovas turėjo realią galimybę 9.15 val. atvykti į civilinės bylos Nr. e2-419-357/2015 teismo posėdį.
3. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė nesilaikė procesinių pareigų, nes neįvykdė 2014-12-23 nutarties. Atskirojo skundo argumentai dėl sunkios ieškovės materialinės padėties nepagrįsti, kadangi ieškovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis,  ji  nesinaudoja nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, dėl to negali būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Trečiasis asmuo UAB „Stomatologijos poliklinika“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2015-02-25 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovės atstovas apie būsimą teismo posėdį, atnaujinus sustabdytą bylą, buvo informuotas teismo šaukimu, įkeltu į EPP 2015-01-27, o prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pateikė tik 2015-02-25, iki teismo posėdžio likus 1 valandai ir 15 minučių.
2. Ieškovės atstovas prašyme ir skunde nenurodė, tačiau minėtose kituote dviejuose bylose Šiaulių apylinkės teismo posėdžiai buvo paskirti nuo 10 val. ir nuo 13.30 val. Šioje byloje teismo posėdis prasidėjo 9.15 val. Negalima teigti, jog ieškovės atstovas negalėjo dalyvauti bylos teismo posėdyje dėl kito teismo posėdžio.
3. Ieškovės atstovas su 2015-02-25 prašymu nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, nors CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja asmenį, siekiantį pasinaudoti teise prašyti bylos nagrinėjimo atidėjimo, pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą.
4. Teismas 2014-12-23 nutartimi nustatė ieškovei užstatą ekspertizei atlikti. Tačiau ieškovė nesinaudojo CPK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta teise skųsti tokią nutartį. Taip pat neskundė teismo nutarties atmesti prašymą sumažinti mokėtiną užstato sumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys, jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį palikdamas nenagrinėtą, nevisiškai tinkamai įvertino apeliantės procesinį elgesį viso bylos proceso metu ir nepagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, į teismo posėdį neatvykus apeliantės atstovui. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina ir byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Kita vertus, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar  jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantės L. Z. A. ieškinys atsakovui VšĮ Šiaulių centro poliklinikai dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas per EPP sistemą, civilinė byla Šiaulių apygardos teisme iškelta 2014-07-07. Pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, teismas 2014-09-29 nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2014-10-30 teismo posėdyje, kuriame byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, byloje dalyvaujantys asmenys paaiškino dėl bylos aplinkybių, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl to, kad šalys pateiktų klausimus ekspertizės įstaigai, įmokėtų į depozitinę sąskaitą. 2014-12-02 nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, apeliantė buvo įpareigota įmokėti 2 700 Lt depozitinę sumą, 2014-12-16 nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl ekspertizės atlikimo, 2014-12-23 nutartimi paskirta ekspertizės, bylos nagrinėjimas sustabdytas, o 2015-01-26 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas žodinis teismo posėdis 2015-02-25, apie kurį byloje dalyvaujančių asmenų atstovai buvo informuoti pranešimais, išsiųstais per EPP sistemą. Nustatyta ir tai, kad šioje byloje pagal 2014-06-12 atstovavimo sutartį apeliantės L. Z. A. interesus nuo pat bylos proceso pradžios gynė ir atstovavo advokatas D. V., kuris jos vardu teikė visus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, taip pat atliko ir organizavo kitus veiksmus, būtinus ieškinio reikalavimams pagrįsti, atsižvelgdamas į teismo siūlymus, jam buvo siunčiami teismo pranešimai ir procesiniai dokumentai. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie 2015-02-25 teismo posėdį apeliantės atstovui advokatui D. V. buvo tinkamai pranešta. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą dėl to, kad į 2015-02-25 9.15 val. teismo posėdį neatvyko apeliantės atstovas, kuris buvo tinkamai informuotas apie posėdį. Teismas sprendė, kad apeliantės atstovo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą įvardijama priežastis – dalyvavimas kitose bylose, nėra svarbi, todėl ši aplinkybė bei pačios apeliantės procesinių pareigų nesilaikymas sudarė prielaidas vertinti, kad bylos nagrinėjimo atidėjimas neatitiktų CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas skundžiamoje nutartyje cituoja Civilinio proceso įstatymo nuostatas, įpareigojančias proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, bendradarbiauti su teismu. Tačiau nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylą inicijavusios šalies atstovo neatvykimą į teismo posėdį, dėl ko ginčo nesama, ar ekspertizės išlaidų nepamokėjimą pagal 2014-12-23 teismo nutartį kaip apeliantės nesąžiningą naudojimąsi procesu ar atsisakymą bendradarbiauti, nepagrįstai susiedamas šias dvi aplinkybes su užsitęsusiu bylos procesu. 

Pažymėtina, kad ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2407/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-348/2010).

Įvertinus aukščiau aptartus šioje byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nebuvo išspręstas bylos šalių ginčas iš esmės, visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog apeliantę atstovaujančio advokato elgesys iki tol vykusio bylos proceso metu buvo aktyvus bei pagrįstai leido susiformuoti apeliantės teisėtam lūkesčiui, kad jos, sudariusios su advokatu atstovavimo sutartį, ieškinys bus išnagrinėtas iš esmės Šiaulių apygardos teisme. Kita skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog pagal teismo įpareigojimą apeliantė neįmokėjo teismo nustatytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą, yra aktuali vertinat šalių įrodinėjimo pareigos atlikimą (CPK 12 str., 13 str., 178 str.), atitinkamai įtakojančią vienų ar kitų faktinių aplinkybių nustatymą ir bylos išnagrinėjimo  rezultatą, tačiau neaktuali sprendžiant dėl apeliantės procesinio elgesio ir nesudaranti prielaidų ieškovę laikyti procesiškai pasyvia ar, juo labiau, procesu piktnaudžiaujančia, siekiančia nepagrįstai užtęsti teismo procesą šalimi. Būtų neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės atžvilgiu dėl jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2 str., 7 str., 8 str., 159 str. 1 d.). Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako. Panaikinus teismo nutartį ir nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentų, susijusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja               Dalia Kačinskienė