Civilinė byla Nr. e2-43-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00252-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K. (M. K.) ir A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Radico“ (??? ??? „??????“) ieškinį atsakovams M. K., A. S., Profit World Ltd. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Specialus montažas – NTP“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų M. K., A. S. ir Profit World Ltd. 357 253,63 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ kreditorius, įtrauktas į kreditorių sąrašą. Ieškovas mano, kad trečiasis asmuo yra valdomas piktnaudžiaujant įgaliojimais, pažeidžiant restruktūrizavimo planą ir sąmoningai menkinant trečiojo asmens galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl ieškovas reikalauja tiesioginės trečiojo asmens akcininkų A. S., Profit World ltd bei akcininko ir direktoriaus M. K. atsakomybės.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 357 253,63 Eur sumai areštuoti atsakovams M. K., A. S., Profit World Ltd. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto ir/ar turtinių teisių nepakakus, areštuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba/ir trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – areštavo 357 253,63 Eur sumai atsakovams M. K., A. S., Profit World Ltd. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o turto neturint ar nepakankant išieškojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, nustatydamas, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad du atsakovai yra fiziniai asmenys, o trečiasis – Profit World Ltd. Jungtinės Karalystės Įmonių registre (UK Companies House) pažymėtas kaip „dormant“, t. y. nevykdantis veiklos, jo įstatinis kapitalas – 1 000 GBP, sprendė, kad ieškinio suma yra didelė visiems trims atsakovams, o tai, pasak teismo, leidžia daryti prielaidą, kad teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

              Atsakovai M. K. ir A. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; įpareigoti ieškovą sumokėti 3 358,84 Eur dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvavo tuo, kad yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o didelė ieškinio suma kelia grėsmę, kad galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nei vienas iš šių argumentų patys savaime be objektyvių duomenų neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesant byloje įrodymų, jog atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, argumentai dėl atsakovo galimo vengimo vykdyti būsimą teismo sprendimą, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013; 2014-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-296/2014). Vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties tikrai nepagerintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012; 2013-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2013-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013). Iš antstolio sudarytų turto aprašų matyti, kad atsakovai turi pakankamai turto, kad būtų įvykdytas galimai jiems nepalankus teismo sprendimas. Teismas atmetė ieškovo argumentą dėl atsakovų nesąžiningumo, nes nesąžiningas atsakovų elgesys yra įrodinėjimo dalykas byloje, dėl kurio teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad atsakovai ėmėsi ar ateityje galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekdami nuslėpti ar perleisti savo turtą ir (ar) galinčių apsunkinti ar padaryti neįmanomą įvykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimą. Todėl darytina išvada, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovai vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, ir teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta (CPK 144 str. 1 d., 178 str.).

2. Ieškovas, reikšdamas ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pats restruktūrizavimo bylos trečiajam asmeniui iškėlimas dar nereiškia, kad trečiasis asmuo RUAB „Specialus montažas – NTP“ vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui ar kad jis nepadengs ieškovo kreditorinio reikalavimo, pareikšto restruktūrizavimo byloje. Ieškovas savo, kaip kreditoriaus restruktūrizavimo byloje, kreditorinį reikalavimą mėgina patenkinti iškreipdamas įmonės restruktūrizavimo proceso esmę, apeidamas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme ir RUAB „Specialus montažas – NTP“ 2015 m. birželio mėn. restruktūrizavimo plano projekte nustatytą visų įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles, išskyrus atvejį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.). Tačiau iš pareikšto ieškinio nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė kiekvieno iš atsakovų nesąžiningi veiksmai, kaip jie konkrečiai turėjo įtakos ieškinyje nurodytų sandorių sudarymui, ir kokias pozityvias teisės aktų nustatytas pareigas jie, kaip įmonės akcininkai, pažeidė. Todėl darytina išvada, kad ieškovo argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo yra nepagrįsti.

3. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį. Du iš atsakovų yra fiziniai asmenys ir jie iš gaunamo darbo užmokesčio patys nemoka mokesčių valstybei, socialinio draudimo įmokų ir patys sau nemoka darbo užmokesčio. Iš šios teismo nutarties formuluotės nėra aišku, ar atsakovams leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, gautomis iš darbo užmokesčio. Vadovaujantis teisingumo principu, atsakovų fizinių asmenų gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartis bet kokiu atveju turėtų būti jiems paliekamas būtiniesiems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Atsakovas M. K. turi nepilnamečių vaikų, kuriuos išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio.

Ieškovas RAB „Radico“ prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovai nepagrįstai susiaurina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejus iki jų nurodytų – t. y. iki atsakovų galimo turto slėpimo ar veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo vykdymo. Atskirajame skunde ignoruojama aplinkybė, kad pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles, teismas turi vertinti ginčo sumos dydį kiekvieno konkretaus atvejo kontekste. Turimo turto (nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, transporto priemonių) realizavimas – konvertavimas į pinigus – savaime yra sudėtingas procesas, be to, dažnu atveju priklausantis ir nuo rinkos sąlygų konkrečiu metu. Būtent dėl to realizuojant turtą dažnu atveju yra gaunama ne nekilnojamojo turto vertinimo ar vertybinių popierių nominali vertė, o mažesnė suma. Prie Atskirojo skundo pridėtuose turto aprašuose nurodomos akcijos, kurių reali vertė, siekiant parduoti jas rinkoje, dažnu atveju yra ne lygi nominaliai akcijų vertei, o yra gerokai mažesnė. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių gerą atsakovų finansinę būklę, byloje nėra pateikta. M. K. ir A. S. yra įsiskolinę trečiajam asmeniui atitinkamai 9 175,33 Eur ir 10 802,32 Eur, be to, trečiasis asmuo jiems yra suteikęs atitinkamai 31 627,05 Eur ir 103 864,51 Eur dydžio paskolas. Atsakovų atžvilgiu kitose civilinėse bylose taip pat yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, kad atsakovai M. K. ir A. S. turi jiems priklausančio turto, jų finansinė padėtis nėra gera. Todėl 357 253,63 Eur suma atsakovams A. S. ir M. K. kaip fiziniams asmenims laikytina didele.

2. Ieškovas nurodė, kad i) atsakovai nevykdo restruktūrizavimo plano, taip sąmoningai kenkdami trečiojo asmens finansinei padėčiai ir vesdami bendrovę bankroto link. Atsakovai sąmoningai perleidžia pelningiausius trečiojo asmens restruktūrizavimo plane numatytus projektus susijusioms įmonėms, tokiu būdu pasisavindami įmonei ir jos kreditoriams priklausančias pinigines lėšas; ii) atsakovai, valdydami trečiąjį asmenį, iš trečiojo asmens banko sąskaitos atlieka mokėjimus tretiesiems asmenims, susijusiems su atsakovu, tokiu būdu sąmoningai prastindami trečiojo asmens finansinę padėtį ir užvaldydami trečiojo asmens turtą. Ieškovas ieškinį adresavo atsakovams ne tik kaip akcininkams, tačiau ir M. K. kaip vadovui. Atsakovų atsakomybė dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų siejama ne su faktu, kad atsakovai yra akcininkai, bet su jų galėjimu daryti įtaką trečiojo asmens veiklai, nesvarbu, kokiu pagrindu kildinama ši pozicija. Pagal teismų praktiką visi akcininkų veiksmai, susiję su konkrečia įmone, turi būti tokie, kad įmonė nepatirtų žalos. Trečiasis asmuo, kurio vadovas ir akcininkai yra atsakovai, atliko eilę mokėjimų įmonėms, kurių akcininkais yra M. K. ir A. S.. Šios aplinkybės atitinka CK 6.67 straipsnio 2 punkte numatytą sąlygą, kuri leidžia preziumuoti, jog kreditoriaus – ieškovo – interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos.

3. Tiek Lietuva, tiek Rusijos federacija yra 1954 m. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso šalys, todėl jų tarpusavio santykiuose negali būti taikoma CPK 794 straipsnyje įtvirtinta norma, numatanti užstato galimybę užsienio juridiniams asmenims. Konvencijos 17 straipsnyje numatyta, kad joks užstatas ar įnašas, kad ir kaip pavadintas, negali būti nustatytas vienos iš susitariančiųjų valstybių piliečiams ar juridiniams asmenims, nuolat joje gyvenantiems ar turintiems buveinę, dėl jų priklausymo užsienio valstybei, dėl jų gyvenamosios vietos ar buveinės nebuvimo valstybėje, kurioje vyksta teismo procesas, jei šie asmenys dalyvauja jame kaip ieškovai ar tretieji asmenys. Be to, bendras patvirtintas RAB „Radico“ finansinis reikalavimas į trečiąjį asmenį yra 357 253,63 Eur. Tokiu būdų teigtina, kad ieškovas turi turto Lietuvoje, kurio pakanka atsakovų bylinėjimosi išlaidoms padengti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areštas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Apeliantų teigimu, šiuo atveju nėra abiejų pirmiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011). Pažymėtina ir tai, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, atsakovų solidari atsakomybė kildinama iš jų, kaip trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ akcininkų (atsakovo M. K. – ir kaip įmonės vadovo), neteisėtų veiksmų, dėl kurių nevykdomas įmonės restruktūrizavimo planas, su atsakovais susijusioms įmonėms perleidžiami pelningiausi RUAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo plane numatyti projektai bei atliekami mokėjimai iš RUAB „Specialus montažas – NTP“ banko sąskaitos. Priešingai nei teigia apeliantai, ieškinyje yra nurodyti jų veiksmai, iš kurių kildinama jų civilinė atsakomybė, ieškovas taip pat įrodinėja kitas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus įrodymus, negalima daryti kategoriškos išvados, kad šiuo atveju ieškovui palankus teismo sprendimas apskritai negalėtų būti priimtas.

Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę teismas motyvavo didele ieškinio suma. Sutiktina su apeliantais, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelė ieškinio suma turėtų būtų vertinama kaip sukelianti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantams yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai motyvavo grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Kita vertus, šioje byloje ieškovas savo reikalavimus grindžia ta aplinkybe, kad atsakovai atliko nesąžiningus veiksmus, kuriais siekia išvengti trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ finansinių įsipareigojimų vykdymo ieškovui, t. y. atlieka mokėjimus su atsakovais susijusioms įmonėms ir perkelia į jas pelningiausius trečiojo asmens projektus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo įrodinėjamas apeliantų nesąžiningumas gali būti vertinamas kaip pakankama prielaida, kad patenkinus ieškinį jie gali vengti atlyginti žalą iš savo turto.

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atmetė ieškovo argumentą dėl atsakovų nesąžiningumo, nurodydamas, kad nesąžiningas atsakovų elgesys yra įrodinėjimo dalykas byloje, dėl kurio teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad šį motyvą teismas nurodė atmesdamas ieškovo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Antra, minėtas argumentas nepaneigia prielaidos, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų proceso metu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apeliantų nesąžiningumą grindžia ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiomis prieš tai jau minėtomis aplinkybėmis, kurios ir leidžia daryti tokią prielaidą.

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio sudarytus turto aprašus, kuriais įrodinėja, kad turi pakankamai turto įvykdyti ieškovo pareikštus reikalavimus tuo atveju, jei būtų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas. Šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepaneigia teismo išvados dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės dėl prieš tai jau nurodytų priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų turto aprašų matyti, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, aprašė apeliantams priklausančias įmonių akcijas, pinigines lėšas ir nekilnojamuosius daiktus, tačiau aprašyto turto vertė minėtuose dokumentuose nėra nurodyta. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad apeliantų atžvilgiu kitose civilinėse bylose taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Be to, ieškovo teigimu, pagal RUAB „Specialus montažas – NTP“ restruktūrizavimo plano duomenis apeliantai turi didelių finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui.

Nustačius visas būtinas sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti šias priemones apeliantų atžvilgiu, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Apeliantai teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties formuluotės nėra aišku, ar jiems kaip fiziniams asmenims leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, gautomis iš darbo užmokesčio. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovai M. K. ir A. S. gali naudoti lėšas, gaunamas iš darbo užmokesčio. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 145 straipsnio 6 dalis buvo papildyta nuostata, kad teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Apeliantai nenurodo, kokio dydžio lėšų jiems reikia kiekvieną mėnesį tenkinti savo asmeninius (šeimos) būtinuosius poreikius, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantų teigimu, jiems turėtų būti leidžiama naudotis gaunamu darbo užmokesčiu pagal darbo sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio darbo užmokestį gauna apeliantai. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamos nutarties, tačiau pažymi, kad tai neužkerta kelio apeliantams kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areštuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jų turimų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį.

Atskirajame skunde apeliantai taip pat prašo įpareigoti ieškovą sumokėti 3 358,84 Eur dydžio užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, tokį prašymą apeliantai formuluoja tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 794 straipsnio 3 dalį, pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Šiuo atveju atskirojo skundo pateikimas ir yra pirmasis apeliantų atliktas procesinis veiksmas šioje byloje. Kita vertus, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas (CPK 795 str. 1 d.). Šioje byloje apeliaciniame tvarka sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kaip matyti iš LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės dar neišnagrinėjo. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs atskirojo skundo priėmimo klausimą, apeliantų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo nesprendė. Esant tokiai situacijai bei vadovaujantis minėtomis proceso teisės normomis, apeliantų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovų M. K. ir A. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas