Administracinė byla Nr. eA-4386-438/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01625-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 24.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ ir 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“.
Nurodė, kad, prieš priimant minėtus sprendimus, nebuvo konsultuojamasi ir neinformuojami darbuotojai apie numatomus neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo struktūros pertvarkymus (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 str.). Skundžiami sprendimai turi įtakos darbuotojų teisinei padėčiai dėl galimo darbuotojų – buhalterių atleidimo, perkėlimo į kitą darbovietę.
Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad teisės aktuose konsultavimosi ir informavimo pareiga yra numatyta darbdaviui (DK 23 str. 1 d. 2 p.; 47 str. 1, 4 d.). Šiuo atveju biudžetinių įstaigų darbuotojų darbdavys yra biudžetinės įstaigos vadovas, ginčijamas sprendimas pareiškėjo ir jo narių teisių nepažeidė, tiesiogiai teisinių pasekmių nesukėlė. Ginčijamame sprendime nebuvo nuspręsta dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo santykių. Biudžetinių įstaigų reorganizavimas visiškai nesusijęs su pareiškėju ir jo įgaliojimais. Skundžiami tarybos sprendimai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių profesinei sąjungai nesukėlė ir nepažeidė jokių jos materialinių teisių ar interesų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“ buvo nuspręsta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinė apskaita nuo 2017 m. sausio 1 d. bus tvarkoma centralizuotai, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Skundžiamu 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 buvo susiaurintas subjektų ratas, kuriems taikomas buhalterinės apskaitos tvarkymas centralizuotai, išskiriant iš šios subjektų grupės ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Teismas pažymėjo, kad, priimant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 ir jo priėmimo metu, Kauno viešojo sektoriaus buhalterių ir apskaitininkų profesinės sąjungos narėmis buvo tik dvi biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterės, t. y. I. B., Moksleivių techninės kūrybos centro vyr. buhalterė, įstojusi į profesinę sąjungą 2016 m. gegužės 10 d., ir D. V., Kačanausko muzikos mokyklos vyr. buhalterė, įstojusi – 2015 m. gruodžio 18 d. Kitų biudžetinių neformalaus ugdymo įstaigų buhalterės profesinės sąjungos narėmis tapo vėliau – 2016 m. lapkričio 7 ir 8 dienų laikotarpiu, po skundžiamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 priėmimo, kuris vėliau skundžiamu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 571 buvo patikslintas, išskiriant ikimokyklinio ugdymo įstaigas iš subjektų grupės, kuriems numatytas buhalterinės apskaitos tvarkymas centralizuotai.
Atsižvelgęs į tai, kad faktiškai profesinė sąjunga, nagrinėjamu atveju gina ir atstovauja biudžetinėse neformaliojo ugdymo įstaigose dirbančias dvi buhalteres savo profesinės sąjungos nares, teismas sprendė, kad tai individualus, ne kolektyvinis atstovavimas. Skundžiamais sprendimais nebuvo pažeidžiamos visų ar daugumos biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių, visų profesinės sąjungos narių, darbo, ekonomines bei socialines teisės ir teisėti interesai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsniu, teismas pažymėjo, kad šio straipsnio pagrindu nebuvo galima ginčyti byloje aktualių atsakovo sprendimų. Teismas taip pat akcentavo, kad skundžiami sprendimai buvo priimti savivaldybės tarybai įgyvendinant priskirtas valdžios savarankiškas funkcijas, tačiau ne darbo, ekonominių ar socialinių darbuotojų teisių ir teisėtų interesų srityje. Skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyta jokių konkrečių patvarkymų, susijusių su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose buhalterių profesinėmis, darbinėmis, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis. Nenustatyta jokių duomenų, kad skundžiamais tarybos sprendimais būtų nulemiamos įstatymais suteiktos profesinės sąjungos narių ar pačios pareiškėjos teisės. Skundžiamais sprendimais nebuvo tiesiogiai sukurta kokių nors akivaizdžių materialinių teisinių padarinių, pasekmių, nulėmusių biudžetinėse neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių, profesinės sąjungos narių, buhalterių ir apskaitininkų profesines, darbines, socialines ar kitas teises.
Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, susijusius su biudžetinių įstaigų vidinės struktūros pertvarkymu, t. y. biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizuotu tvarkymu, neturėjo pareigos, įtvirtintos DK 47 straipsnio 4 dalyje, konsultuotis su biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių profesinės sąjungos atstovais dėl sprendimo priėmimo tikslingumo, teisinių bei ekonominių ir socialinių padarinių biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbantiems buhalteriams. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, savivaldybės taryba, priimdama ginčijamus sprendimus, įgyvendino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą savarankišką teisę priimti sprendimus savo nuožiūra, siekiant užtikrinti efektyvų jai priskirtų funkcijų ir tikslų įgyvendinimą. Savivaldybės taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, buhalterių profesinės sąjungos narių ir pačios profesinės sąjungos teisių nepažeidė. Pareiškėjas taip pat nebuvo biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigose dirbančių buhalterių, profesinės sąjungos narių, darbdavys, kurio sprendimai darytų įtaką darbuotojų teisėms, todėl ginčijamų tarybos sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas atstovavo profesinės sąjungos padalinio narius individualiame ginče. Tokiu atveju, vadovaujantis teismo išvada, buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl buhalterių I. B. ir D. V., kurios nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoti asmenys, be to, nebuvo suteikę pavedimo Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ atstovauti jų interesus individualiame ginče. Priėmus skundžiamą sprendimą 2016 m. liepos 12 d., jame nebuvo detalizuojama, kurioms švietimo sistemos įstaigoms buhalterinė apskaita nuo 2017 m. sausio 1 d. bus tvarkoma centralizuotai, taigi, pirminis sprendimas, kurio poveikis tik vėliau, 2016 m. lapkričio 8 d., buvo susiaurintas, darė įtaką ne dviem buhalterėms, o visoms švietimo įstaigų buhalterėms, priklausiusioms Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padaliniui „Kauno viešojo sektoriaus buhalterių ir apskaitininkų profesinė sąjunga“. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba centralizuotai. Taigi, biudžetinėje įstaigoje teisinis reglamentavimas nenumato galimybės, jog buhalterinė apskaita būtų tvarkoma ir centralizuotai, ir naudojantis buhalterio darbo funkcijomis, todėl ginčijamų sprendimų priėmimas nepaliko neformalaus ugdymo įstaigų vadovams jokios kitos išeities, kaip kad nutraukti darbo sutartis su įstaigų buhalterėmis.
Atsakovas pateikė atsilepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisių turinio ginčijant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ ir 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 571 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. T-390 „Dėl Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo“ pakeitimo“.
Byloje nustatyta, kad šiais sprendimais Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigų buhalterinę apskaitą nuo 2017 m. sausio 1 d. tvarkyti centralizuotai, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Pareiškėjas savo nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia dviem pagrindais: Profesinių sąjungų įstatymo ir Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatomis.
Iš bylos matyti, kad profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra savarankiška proceso administracinėje byloje šalis – pareiškėjas, bei kad ji siekia apginti savo profesinės sąjungos narių darbo, ekonomines bei socialines teises darbo teisinių santykių srityje.
Tokio pobūdžio teisinius santykius reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis.
Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises. (1 d.).Šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. (2 d.).Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.“(3 d.).
Teismų jurisprudencijoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip pareiškėjas, tais atvejais kai gina profesinių sąjungų narių teises ir teisėtus jų interesus. Profesinių sąjungų narių teisės gali būti pažeidžiamos darbdavio sprendimais, kai visiems darbuotojams privalomais vykdyti lokaliniais aktais susiaurinamos, paneigiamos ar kitaip pažeidžiamos įstatymais suteiktos teisės. Tai nebūtų nei individualus, nei kolektyvinis ginčas. Profesinė sąjunga, kaip atstovaujanti ir ginanti darbuotojų teises bei interesus organizacija, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 18 str. 1 d., turi teisę šios normos nustatyta tvarka reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus. Darbdavio sprendimai turi būti tokio pobūdžio, kad liestų jam pavaldžius darbuotojus, pažeistų jų darbo, ekonomines ir socialines teises, tos teisės turi būti numatytos įstatymų. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinę bylą Nr. 3K-3-1014/2003 m.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1554/2008).
Iš Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio dispozicijos taip pat matyti, kad šio teisinio santykio subjektais yra atitinkamoje įmonėje veikianti profesinė sąjunga bei šioje įmonėje dirbančių darbuotojų, darbdavys. Būtent šiems subjektams ir yra skirtos elgesio taisyklės, numatytos Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje.
Minėta, kad pareiškėjas savo reikalavimą – panaikinti ginčijamus sprendimus, grindžia ir Darbo kodekso 47 straipsnio nuostatomis.
Iš pareiškėjo teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad kaip faktinį pagrindą savo reikalavimui pagrįsti, pareiškėjas nurodo tai, jog ginčijamais sprendimais buvo sukurtos sąlygos pertvarkyti Kauno miesto savivaldybės biudžetinių neformaliojo švietimo įstaigas bei nutraukti darbo sutartis su tam tikrais šių įstaigų darbuotojais (buhalteriais), esančiais ir profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariais.
Šis pareiškėjo nurodytas jo materialinių - teisinių reikalavimų pagrindas apsprendžia tai, jog byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Darbo kodekso 47 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, kurios galiojo ginčijamų sprendimų priėmimo metu.
Šiose teisės normose nustatyta, kad „Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų padarinius.“ (3 d.). „Prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.“(4 d.).
Iš šių teisės normų matyti, kad jos nustato pareigą darbdaviui informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis dėl numatomo darbuotojų atleidimo, įmonės reorganizavimo ar kitų darbdavio priimamų sprendimų, galinčių turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Ši pareiga yra nustatyta tik atitinkamos įmonės darbuotojų darbdaviui, bet ne kitiems su šia įmone susijusiems subjektams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550-687/2015).
Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis ir Darbo kodekso 47 straipsnio 3 ir 4 dalys reguliuoja skirtingus teisinius santykius bei šių teisės normų dispozicijos nustato skirtingas sąlygas jose įtvirtintų elgesio taisyklių taikymui.
Tačiau minėtas teisės normas vienija bendras požymis, tai subjektų tapatumas, nes atitinkamos teisės bei pareigos šiose teisės normose yra nustatytos tiems patiems subjektams – atitinkamoje įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai ir šioje įmonėje dirbančių darbuotojų darbdaviui.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės taryba yra savivaldybę atstovaujančioji institucija, kuriai yra suteiktos teisės vykdyti vietos valdžios funkcijas, bet nėra suteikta teisių vykdyti funkcijų darbo teisinių santykių srityje, o būtent, savivaldybės tarybai nėra suteikta teisių priimti ir atleisti iš valstybės tarnybos tarnautojų, sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.; 16 str.). Išimtį iš šios taisyklės sudaro savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų priėmimas į valstybės tarnybą bei atleidimas iš jos (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 1 d. 9 p.), tačiau byloje nagrinėjamu atveju tai nėra aktualu, nes byloje nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojų teisėmis darbo teisinių santykių srityje.
Paprastai į valstybės tarnybą priima tarnautojus ir atleidžia iš jos bei sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais, dirbančiais savivaldybei priklausančiose institucijose ir įstaigose, savivaldybės administracijos direktorius bei savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai, kurie yra savarankiški subjektai darbo teisinių santykių srityje (Vietos savivaldos įstatymo 29; 30 str.). Pagal teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, nuostatas subjektas, kuriam yra suteikta teisė priimti į valstybės tarnybą ir atleisti iš jos valstybės tarnautojus (Valstybės tarnybos įstatymo 10; 44 str.) ar sudaryti bei nutraukti darbo sutartis su darbuotojais (Darbo kodekso 21 str.), yra pripažįstamas darbdaviu.
Kadangi savivaldybės taryba tokių funkcijų nevykdo, todėl ji teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, taikymo prasme negali būti pripažįstama darbdaviu, o tai lemia, kad ji nėra teisinių santykių, kurie yra reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 47 straipsnyje, subjektu.
Šio fakto konstatavimas savo ruožtu reiškia, kad pareiškėjas materialinius – teisinius reikalavimus byloje pareiškė subjektui, kuriam byloje nagrinėjamu atveju nėra taikomos taisyklės, numatytos reglamentuojami Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje ir Darbo kodekso 47 straipsnyje.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pareikštus materialinius - teisinius reikalavimus atsakovui, byloje iš esmės priėmė teisingą sprendimą.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos profesinės sąjungos „ Sandrauga“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ramutė Ruškytė
Virginija Volskienė