Civilinė byla Nr. e2-852-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00281-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Abelas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Abelas“.

        Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinyje prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Abelas“. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo mokestinių prievolių ir nėra galimybės skolas išieškoti priverstine tvarka. Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „Abelas“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik 2018 metais, vėliau nebuvo teikiami. Atsakovė darbuotojų neturi ir veiklos nevykdo. Taip pat neturi nekilnojamojo turto. Atsakovės vardu registruotos trys transporto priemonės yra areštuotos. 

2.       Atsakovė UAB „Abelas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Abelas“; nemokumo administratoriumi paskyrė G. V..

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Abelas“ nepateikė teismui aktualių duomenų apie savo finansinę būklę, turtą, jo vertę, vykdytą ar vykdomą ūkinę veiklą, todėl teismas atsakovės finansinę būseną ir gyvybingumą vertino pagal pareiškėjos VMI pateiktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis.

6.       Teismas iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatė, kad atsakovė UAB „Abelas“ buvo įregistruota 2018 m. gegužės 16 d., jos veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma; taksi veikla; variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. UAB „Abelas“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik pirmaisiais atsakovės veiklos metais     (2018 m.), vėliau nepateikti. Pareiškėjos VMI pateiktais duomenimis, UAB „Abelas“ nepriemoka valstybei susidarė nuo 2019 m. spalio mėn. ir ieškinio pateikimo teismui dieną (teisme gautas   2022 m. gegužės 12 d.) buvo 61 376,85 Eur. Pareiškėja nuo 2019 m. gruodžio mėn. vykdo priverstinį išieškojimą iš atsakovės turto ir banko sąskaitų, tačiau iki pareiškimo pateikimo jokia skolos dalis neišieškota. Nekilnojamojo turto registro viešai teikiamais duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „REGITRA“ duomenimis, atsakovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės: „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 gamybos metų, „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 gamybos metų ir „Skoda Fabia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 gamybos metų. Dviejų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme uždraustas, leidžiamas tik vienos transporto priemonės („VW Passat“). Visos transporto priemonės nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. areštuotos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš skolininkės UAB „Abelas“. Antstolių priverstinai išieškoma skolų suma sudaro beveik 100 000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) viešai teikiamais duomenimis atsakovė turi 238,71 Eur dydžio socialinio draudimo skolą, apdraustų asmenų (darbuotojų) UAB „Abelas“ nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-14657-1162/2022 ir Nr. e2-9-962/2022, kuriose UAB „Abelas“ yra atsakovė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.

7.       Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Abelas“ keltina bankroto byla, kadangi bendrovė veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, negauna ir ateityje negaus, taip pat nemoka mokesčių valstybei, neturi turto, o skolos kreditoriams sudaro apie 100 000 Eur sumą. Tokia UAB „Abelas“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuojamą juridinio asmens nemokumo sąvoką.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Abelas“ prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjos VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Abelas“. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė turi tris transporto priemones, iš kurių dviejų eismas viešuosiuose keliuose uždraustas. Tačiau tai nereiškia, jog šis turtas (transporto priemonės) yra bevertis. Taip pat UAB „Abelas“ turi debitorių, iš kurio gali atgauti skolą, t. y. buvęs vadovas A. Ž., skolingas atsakovei 14 000 Eur bei palūkanas. Nors atskirojo skundo padavimo dieną skola nėra sugrąžinta bendrovei, tačiau šiam tikslui buvęs vadovas su sutuoktine R. Ž. yra įkeitę atsakovei savo 45 000 Eur vertės butą. Tą patvirtina 2019 m. vasario 5 d. hipotekos sutartis. 

8.2.       Atsakovės veikla buvo laikinai sustabdyta dėl nesutarimų, vykusių tarp akcininkų, kurie nesutarė dėl naujo direktoriaus paskyrimo, o buvęs direktorius A. Ž. nenorėjo toliau eiti vadovo pareigų. 2022 m. gegužės 12 d. pasikeitė atsakovės UAB „Abelas“ vadovas. Paskyrus naują vadovą, UAB „Abelas“ veikla buvo atnaujinta, sudarytos sutarys su užsakovais, bet pareiškėja VMI inicijavo bankroto bylos iškėlimą. Šiuo metu UAB „Abelas“ yra moki, veiklą vyko ir gali ateityje atsiskaityti su kreditoriais.

9.       Lietuvos apeliaciniam teismui el. paštu 2022 m. rugpjūčio 10 d. 23:22 atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32

11.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje

12.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: 2018 m. gruodžio 5 d. duomenis apie UAB „Abelas“ akcininkus, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, 2019 m. vasario 5 d. sutartinės hipotekos sutartį.

13.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikti įrodymai yra nedidelės apimties, jais apeliantė atskirajame skunde įrodinėja atitinkamas aplinkybes, kitam proceso dalyviui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl šių įrodymų, todėl jie priimtini ir dėl jų pasisakyta sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 10 d. 23:22 el. laišku teikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Prašyme nurodyta, kad atsakovė negalėjo šių įrodymų pateikti nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, kadangi jai faktiškai nebuvo pranešta, jog teisme nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, keitėsi įmonės direktorius. Šie dokumentai nebuvo pateikti su atskiruoju skundu, nes nespėjo surinkti visų dokumentų, o kai kurios sutartys sudarytos tik po atskirojo skundo pateikimo.

16.       Pasisakant dėl el. paštu teikto prašymo pažymėtina, kad:

16.1.       i) CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Aptariamu atveju apeliantei prašymą dėl įrodymų prijungimo pateikus nurodytu būdu, t. y. elektroniniu laišku, apeliacinės instancijos teismui nėra procesinės galimybės patikrinti pasirašyto dokumento autentiškumo;

16.2.       ii) CPK 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Šiuo atveju, teiktas priedas prie prašymo neatitinka nurodytų reikalavimų;

16.3.       iii) CPK 7 straipsnis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Aptariamu atveju vertinant tai, kad įrodymai teikti iš esmės prieš pat teismo posėdį, nors pats teikiamas įrodymas datuojamas 2022 m. birželio 7 d. data (kiek galima suprasti iš dokumento), darytina išvada, jog tokie apeliantės veiksmai neatitinka minėto straipsnio reikalavimų.

17.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliantės el. laišku teiktą prašymą dėl įrodymų prijungimo bei teiktus įrodymus (dokumento reg. Nr. DOK-3231) atsisakytina priimti.

Dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo

18.       JANĮ

19.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20.       Faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010; 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 2-2599/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).

21.       Nepaisant to, kad nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

22.       Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

23.       Iš atsakovės UAB „Abelas“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad jos vadovas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. (paskyrimo data 2018 m. lapkričio 29 d.) iki 2022 m. gegužės 31 d. (įgaliojimų pabaigos data 2022 m. gegužės 12 d.) buvo A. Ž., o nuo 2022 m. gegužės 31 d. (paskyrimo data 2022 m. gegužės 12 d.) yra T. O.. UAB „Abelas“ akcininkai yra trys: A. Ž. (turi 373 vnt. akcijų), A. S. (turi 373 vnt. akcijų) ir O. D. (turi 374 vnt. akcijų).

24.       Atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties pateikė atsakovė UAB „Abelas“, todėl jai kilo pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė yra moki ir gali įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, t. y. paneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl UAB „Abelas“ nemokumo ir negyvybingumo.

25.       Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrui pateikto vienintelio UAB „Abelas“ 2018 m. balanso nustatyta, kad bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 676 Eur vertės turto (12 225 Eur ilgalaikio ir 44 451 trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 011 Eur.  UAB „Abelas“ 2018 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2018 finansiniais metais atsakovė gavo 26 665 Eur pelną. Atsakovės mokestinė nepriemoka kreditorei VMI susidarė nuo 2019 m. spalio mėn. 

26.       Atskirajame skunde atsakovė UAB „Abelas“ nurodo, kad atsakovės finansinė padėtis neatitinka nemokaus juridinio asmens būsenos, tačiau ji apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei išsamaus (motyvuoto) paaiškinimo apie bendrovės turtinę padėtį ir vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei gaunamas pajamas, nei įrodymų (finansinių dokumentų), nei kitos informacijos, pavyzdžiui, atskirajame skunde minimam argumentui, kad dvi transporto priemonės, kurių eismas viešuose keliuose yra uždraustas, nėra bevertės, pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Taigi, ir apeliacinės instancijos teismui nepateikti aktualūs finansiniai dokumentai, kokia šiuo metu yra atsakovės UAB „Abelas“ finansinė būsena (turto ir įsipareigojimų santykis) bei nepateikta įrodymų, kokia yra atsakovės nuosavybės teise priklausiančių transporto priemonių vertė (rinkos arba likutinė) (CPK 178 straipsnis). 

27.       Nors atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovė veiklą buvo laikinai sustabdžiusi kol vyko nesutarimai tarp akcininkų, bet atnaujino ir vykdo, tačiau VSDFV viešai teikiamais duomenimis nuo 2021 m. sausio 19 d. iki šiol UAB „Abelas“ nėra darbuotojų (apdraustųjų). Kokiu būdu UAB „Abelas“ veiklą vykdo (atnaujino, tęsia) be darbuotojų atskirajame skunde nepaaiškinta.

28.       Atsakovė ilgą laiką negali vykdyti mokestinių prievolių: VMI nuo 2019 m. spalio mėn. bei iki šiol nėra priverstinai išieškota 61 376,85 Eur mokestinė nepriemoka. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylų nagrinėjimas turi viešąjį interesą iš verslo rinkos pašalinti būtent realiai nemokias įmones, kuo efektyviau apginti kreditorių, o taip pat paties skolininko interesus – užkirsti kelią tolesniam tokios įmonės skolų didėjimui, todėl nustačius, kad įmonė eilę metu nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017).

29.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022 2021 m. gegužės 19 d. priimtas ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Teisinių konsultacijų centras ieškinys atsakovams UAB „Abelas“ ir A. Ž. dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, antstolis M. P.. Taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-14657-1162/2022 2022 m. birželio 14 d. priimtas ieškovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinys solidariems atsakovams UAB „Abelas“ ir A. Ž. dėl 6 445,55 Eur negrąžintos finansavimo sumos (skolos), 978,54 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 739,82 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 3 676,18 Eur negautų pajamų bei procesinių palūkanų priteisimo. Nurodytos bylos neišnagrinėtos.

30.       Atskirajame skunde nurodyta, kad UAB „Abelas“ buvęs vadovas A. Ž. skolingas atsakovei 14 000 Eur bei palūkanas. Atskirojo skundo padavimo dieną skola bendrovei negrąžinta, tačiau šiam tikslui buvęs vadovas su sutuoktine R. Ž. yra įkeitę savo 45 000 Eur vertės butą. Iš prie atskirojo skundo pridėtos 2019 m. vasario 5 d. sutartinės hipotekos sutarties nustatyta, kad įkaito davėjai R. Ž. ir A. Ž. įkeitė 45 000 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), įsipareigojimams (prievolės dydis 14 000 Eur), kylantiems iš 2019 m. vasario 5 d. paskolos sutarties, patvirtintos Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

31.       2019 m. vasario 5 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Abelas“ ir A. Ž., teismui nepateikta, todėl nėra galimybės nustatyti, ar prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo terminas yra suėjęs. Tačiau iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022 priimto ieškinio turinio nustatyta, jog iš A. Ž. yra priteistas 119 904,62 Eur žalos atlyginimas. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Abelas“ būtų ėmusi priemonių įgyvendinti savo teises.  

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė UAB „Abelas“ turi ilgalaikių finansinių sunkumų, kuriuos pagrindžia šie požymiai: 1) nuo 2019 m. neviešinami bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismui neatskleista kokia šiuo metu yra atsakovės finansinė būklė; 2) bendrovė nuo 2019 m. spalio mėn. negali įvykdyti įsipareigojimų kreditorei VMI; priverstine tvarka skolos neišieškotos; 3) UAB „Abelas“ neturi darbuotojų (apdraustųjų) ir nepateikta įrodymų, kad atsakovė gauna pajamas; 4) UAB „Abelas“ nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamasis turtas (transporto priemonės) yra areštuotas bei nepateikta įrodymų kokia yra jų vertė; 5) galimai atgautinos 14 000 Eur skolos iš debitoriaus          A. Ž. bei 2000, 2001 ir 2007 gamybos metų transporto priemonių vertės nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Abelas“ turi kito likvidaus turto arba lėšų, iš kurių gali patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus.

33.       Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos.

34.       Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

35.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog teisme nėra gauto / priimto ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Abelas“. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovė mažina savo įsipareigojimus kreditoriams, jog realiai vykdo veiklą ir gauna pajamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tikėti, jog atsakovės UAB „Abelas“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y., kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas ir prievoles savo kreditoriams atsakovė UAB „Abelas“ galėtų įvykdyti ateityje (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju egzistuoja pagrindas UAB „Abelas“ nemokumui konstatuoti – bendrovė ilgą laiką negali įvykdyti mokestinių prievolių kreditoriams, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė su pareiškėja VMI ilgą laiką neatsiskaito dėl kitų, o ne dėl ilgalaikės blogos finansinės būklės (nemokumo) nulemtų, priežasčių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

36.       Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada atsakovės atskirais skundas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                         Irmantas Šulcas