Administracinė byla Nr. I-776-121/2014
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02775-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.3.1.; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2014 m. vasario 28 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 40–47), kurį patikslino (b.l. 82–89), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013-06-19 sprendimą Nr. (6.5) 1-4141; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2013-06-06 skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2010-03-24 sprendimu pareiškėjui paskirta 1 247,71 Lt dydžio senatvės pensija iki gyvos galvos, kuri pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas pareiškėjui, kaip gaunančiam draudžiamųjų pajamų pensininkui, buvo sumažinta. Apie perskaičiuotą pensijos dydį pareiškėjas sužinojo tik tada, kai gavo pirmąją sumažintos senatvės pensijos dalį, t.y. 2010-04-28. Pasak pareiškėjo, Konstitucinis Teismas (KT) 2012-02-06 prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino nuostatas, kuriomis pensijos dirbantiems asmenims buvo sumažintos daugiau negu nedirbantiems. Tokiu būdu pareiškėjas tik nuo šio KT išaiškinimo suprato ir realiai suvokė, jog 2010–2011 m. jam paskirtos senatvės pensijos dydis buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažintas pažeidžiant jo konstitucines teises.
Tvirtina, kad dėl sumažintos senatvės pensijos jis kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių, tačiau šis atsisakė išmokėti sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį, motyvuodamas tuo, jog KT 2012-02-06 nutarimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai taikytinas į ateitį. VSDFV jo skundą dėl minėto Kauno skyriaus sprendimo atmetė, pagrįsdama tuo, kad jis praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą.
Su tokiais VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų motyvais nesutinka ir dėl termino praleidimo paaiškina, kad VSDFV neteisingai traktuoja skundo padavimo datą, nes jis savo pažeistas teises pradėjo ginti anksčiau. Į VSDFV Kauno skyrių su prašymu (skundu) išmokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalį kreipėsi 2013-04-26. Pirmąją sumažintą pensiją gavo 2010-04-27, o apie ją sužinojo 2010-04-28, kai prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos. Tad jo sužinojimas apie pensijos gavimą sietinas su pirmos pensijos išmokos gavimu – 2010-04-28. Be to, siekdamas sužinoti savo teisių pažeidimo apimtį, jau 2013-03-06 su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, reikalaudamas, kad būtų išduota pažyma, apibrėžianti skirtumą tarp perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą ir mokėtos, atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, senatvės pensijos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (adm. bylos Nr. AS10-200/2006, Nr. A8-518/2007, Nr. AS39-325/2008, Nr. AS63-168-11, Nr. AS525-29/2011), teigia, kad 2013-04-26 kreipdamasis į VSDFV Kauno teritorinį skyrių dėl Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, laikėsi išankstinės ginčo ne per teismą tvarkos, jos nepažeidė bei laiku pagal nustatytus terminus kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo. Todėl pagrįstai mano, kad sprendimą dėl jo, kaip dirbančio pensininko, senatvės pensijos sumažinimo apskundė nepraleisdamas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyto 3 metų termino. Be to, atkreipė dėmesį, jog apie savo teisių pažeidimą, t.y. apie tai, jog jam kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų asmeniui pensija buvo sumažinta nepagrįstai, subjektyviai sužinojo ir suprato tik 2012 metais, kai KT išaiškino, jog Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija ir 2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Iki to laiko, būdamas demokratinės valstybės pilietis, tikėjo, kad valstybės veiksmai yra teisėti ir nepažeidžiantys jo konstitucinių teisių.
Nurodo, kad VSDFV, atsisakydama nagrinėti jo skundą vien dėl to, kad aktyviai siekdamas apginti savo teises, pasirinko VSDFV teritorinį skyrių skundui pateikti, užkirto jam kelią apginti savo teises. Jo prašymas išmokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu sumažintos ir neišmokėtos pensijos dalį savo esme traktuotinas kaip skundas, nes jame aiškiai išreiškė savo valią išmokėti jam neteisėtai 2010–2011 m. laikotarpiu nusavintą pensijos dalį. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 23 str. 4 dalį skundo pateikimo data turėtų būti laikytina pirminei institucijai (šiuo atveju – VSDFV Kauno skyriui) 2013-04-26 pateiktas prašymas išmokėti neteisėtai nusavintą senatvės pensijos dalį. Todėl VSDFV Kauno skyrius, nepersiųsdamas skundo Valdybai ir jį nagrinėdamas, nesilaikė VAĮ nustatytos pareigos bei tokiu būdu sudarė kliūtis tinkamai ginti pažeistas teises ir interesus.
Be kita ko, nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus argumentais, kad Lietuvoje nėra įtvirtintas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas ir dėl to nėra pagrindo tenkinti jo prašymo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo negautą senatvės pensiją, nes tiek LVAT 2013-03-12 nutartyje adm. byloje Nr. A-552-519/2013 suformuota teisminė praktika, tiek KT 2012-02-06 nutarime pateikti išaiškinimai sudaro prielaidą kreiptis dėl teisių gynimo ir reikalauti teisminiu keliu įpareigoti atsakovą išmokėti sumažintą senatvės pensiją.
Atsakovė VSDFV atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus arba bylą nutraukti Tuo atveju, jei J. K. reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą būtų patenkintas pilnai ar iš dalies, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis (b.l. 91–95, 115–116).
Paaiškino, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. balandžio mėnesį. Pareiškėjas, prašydamas įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, 2013-06-06 skundu įpareigoti išmokėti (skundas VSDFV gautas 2013-06-12, registracijos Nr. GP-1004) kreipėsi į VSDFV. VSDFV, įvertinusi, kad Kauno skyrius pirmąją sumažintą senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų balandžio mėnesį, ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. balandžio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV su 2013-06-06 skundu įpareigoti išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Dėl šios priežasties atsisakė nagrinėti J. K. 2013-06-06 skundą ir nurodė, kad, jei iki 2013-07-10 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas, nepateikęs jokių įrodymų praleisto termino atnaujinimui, 2013-07-22 skundu kreipėsi į teismą.
Tvirtina, kad rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas - perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų balandžio mėnesį. Pabrėžė, kad LVAT 2013-02-19 nutartyje adm. byloje Nr. A602-167/2013 išaiškino, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, jog šios yra pažeistos. Apie tai, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui šio įstatymo nustatyta tvarka pradėta mokėti ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. balandžio mėnesį, todėl jo reikalavimui dėl nuo 2010-01-20 neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 metų balandžio mėnesio. Pareiškėjas su prašymu įpareigoti išmokėti jam 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi 2013-06-06, o į teismą - 2013-07-22, taigi, praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą, todėl byla nutrauktina.
Taip pat pažymi, kad, kol nėra priimti atitinkami teisės aktai, o lėšos nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų ir išmokėti jam senatvės pensijos skirtumą, susidariusį tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuotos ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas 2010-2011 metais jam mokėtos senatvės pensijos. Be to, KT 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, leidinyje „Valstybės žinios“ oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012-09-21. Įsigaliojus šiam KT nutarimui, pareiškėjui nebuvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažinta senatvės pensija, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo, kurio senatvės pensija nuo 2012-01-01 apskaičiuojama netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų, reikalavimą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo negautos senatvės pensijos dalies. Nurodo, kad VSDFV 2013-06-19 sprendimas Nr. (6.5)1-4141 priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika (adm. bylos Nr. A55-432/2013. A602-167/2013), todėl jį panaikinti ir įpareigoti Valdybą išnagrinėti jo 2013-06-06 skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nėra pagrindo.
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus arba bylą nutraukti (b. l. 102–105, 115–116).
Paaiškino, kad pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, kurios privalėjo būti taikomos, atsižvelgiant į įstatymų privalomumo principą ir atkreipė dėmesį, jog LVAT 2013-03-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 pažymėjo, kad mokant valstybinio socialinio draudimo pensiją ginčo laikotarpiu, Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis galiojo ir galėjo būti taikoma, o 2013-01-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-683/2013 išaiškino, kad šiuo požiūriu pareigūnų, priėmusių sprendimus dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Todėl naikinti VSDFV sprendimą nėra teisinio pagrindo, jis pripažintinas teisėtu.
Pažymi, kad VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokant pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančių teisės aktų, kuriais būtų nustatyta laikinai sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis nustatė, kad Vyriausybė parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą. Kol šis teisės aktas nėra priimtas, o papildomos lėšos pensijų kompensavimui nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijų dalies.
Pabrėžė, kad VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti J. K. skundą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, nes pareiškėjas J. K. skundą VSDFV pateikė tik 2013-06-06, t.y. praleidęs 3 metų senaties terminą, o pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per tris metus.
Pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti jo argumentais, atsisakė nuo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt. Pažymėjo, kad atsakovė VSDFV neneigia, kad teritoriniai skyriai individualių aktų dėl pensijų sumažinimo nepriiminėjo.
Bylos dalis nutraukiama, skundas tenkinamas.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje atsisakė nuo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt. Pareiškėjo atstovas pagal su pareiškėju 2013-05-30 sudarytą atstovavimo sutartį (b.l. 75) tokią teisę turi.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį ir tai yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 101str. 3 p.).
Teismas sprendžia, kad pareiškėjo atstovas“ pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti nuo skundo. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, o administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui (ABTĮ 56 str. 2 d.).
Bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt nutraukiama.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius 2010-03-24 sprendimu Nr. 10.33.C-6496 paskyrė J. K. 1 247,71 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2010-01-20 iki gyvos galvos (b. l. 106-107, 108). VSDFV Kauno skyriaus 2012-05-28 sprendimu Nr. 10.19-32545 pareiškėjui nuo 2011-08-01 iki gyvos galvos skirta 1 316,01 Lt senatvės pensija (b. l. 109).
VSDFV Kauno skyriuje 2013-04-26 gautas pareiškėjo 2013-04-24 prašymas išmokėti jam Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstą sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt (b. l. 9–10).
VSDFV Kauno skyrius 2013-05-07 sprendimu Nr. (10.1) S-33307 išaiškino Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis vadovaujantis šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokėta senatvės pensija, nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensijos dydžius, bei informavo, kad, kol nėra priimtas teisės aktas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 metus, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo (b. l. 13–15).
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu, 203-06-12 kreipėsi skundu į Valdybą ir prašė išmokėti jam Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt (b. l. 98–101).
VSDFV 2013-06-19 sprendimu Nr. (6.5) I-4141 nurodė, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami Valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pabrėžė, kad, kreipdamasis į Valdybą su 2013-06-06 prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Todėl jo 2013-06-06 prašymą nagrinėti atsisakytina. Jeigu iki 2013-07-10 pareiškėjas pateiktų įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 96-97).
Pagal pateiktus duomenis dėl J. K. pensijos (b.l. 11–12) pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. buvo 482,98 Lt, 2010 m. vasario mėn.–2011 m. liepos mėn. buvo 1 247,71 Lt, o 2011 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. gruodžio mėn. buvo 1 316,01 Lt.
Perskaičiavus pareiškėjo senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas, pareiškėjui 2010 m. sausio mėn. buvo priskaičiuota 435,39 Lt, 2010 m. vasario mėn.– 2011 m. liepos mėn. buvo priskaičiuota po 1 124,77 Lt, o 2011 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota po 1 183,09 Lt per mėnesį.
Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį pareiškėjui 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 130,62 Lt, 2010 m. vasario mėn.– 2011 m. liepos mėn. buvo išmokėta po 337,43 Lt pensijos kas mėnesį, o 2011 m. rugpjūčio mėn.–2011 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta po 354,93 Lt pensijos per mėnesį.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Likęs ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjas praleido terminą kreiptis į senatvės pensijų skyrimą bei mokėjimą administruojančias institucijas (VSDFV ir VSDFV Kauno skyrių) ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994-07-18 Pensijų įstatymo Nr. I-549 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2170 redakcija (nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01)), kurio 45 str. 1 dalis numato, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (Pensijų įstatymo 45 str. 2 d.).
Pagal praktiką, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinių teisėjų kolegijų nutartyse administracinėse bylose Nr. A552-519/2013 bei A444-2232/2013, kuri iš esmės tinka ir ginčams dėl valstybinių senatvės pensijų nepriemokų, taip pat ir LVAT 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, kurioje, įvertinus Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatuota, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir kad termino eiga prasideda tuomet, kai asmuo gavo pirmąją pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą Pensiją. Pažymėta, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, kt.).
Minėta, kad abu atsakovai neneigia, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį, t.y. pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 m. balandžio mėnesį. Į bylą pateiktas pareiškėjo sąskaitos SEB banke išrašas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 tvirtina, kad konkrečiai 2010 metais SODRA pirmąją išmoką pervedė 2010 m. balandžio 27 dieną (b.l. 61), kas reiškia, kad minėtų trijų metų termino eiga prasidėjo 2010 m. balandžio 28 dieną.
Taip pat minėta, kad pareiškėjas su 2013-04-24 prašymu išmokėti jam Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstą sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt – į VSDFV Kauno skyrių kreipėsi 2013-04-26 dieną.
Teismo nuomone, aukščiau cituotas dvi teisės normas (t.y. 1994-07-18 Pensijų įstatymo Nr. I-549 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2170 redakcija (nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01) 45 str. 1 dalį bei 45 str. 2 dalį) aiškinant sistemiškai, ypač įvertinus, kad pagal Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalį teismui gali būti apskundžiami tiek Valdybos, tiek jos teritorinių skyrių sprendimai, laikytina, kad galimas ir skundo (ar prašymo su konkrečiu reikalavimu) padavimas pirmiausia teritoriniam skyriui ir šiuo atveju taikytinas tas pats 3 metų terminas, kurio pareiškėjas šiuo atveju nepraleido.
Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, kolegija sprendžia, kad skundžiamas VSDFV 2013-06-19 sprendimas Nr. (6.5) 1-4141, kuriuo nuspręsta, kad, kreipdamasis į Valdybą su 2013-06-06 prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą ir prašymą atsisakyta išnagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, yra neteisėtas, todėl naikintinas, VSDFV įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013-06-06 skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 3 p., 127 str., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies galiojimo laikotarpiu nepagrįstai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 18 617,69 Lt - nutraukti.
Skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-06-19 sprendimą Nr. (6.5) 1-4141.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013-06-06 skundą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Egidija Puzinskaitė
Henrikas Sadauskas
Nijolė Žalnieriūnienė