Civilinė byla Nr. e2S-1149-775/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02526-2023-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo L. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Destra“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Destra“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo L. P. (toliau – atsakovas) 15 246 Eur skolą, 747,05 Eur delspinigius, 11,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant, Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

2.       Atsakovas 2024 m. balandžio 19 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; 2) peržiūrėti ir panaikinti 2024 m. vasario 22 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) priimti naują teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą teisminei mediacijai; 4) panaikinti teismo 2024 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5202-1085/2024.

3.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2024 m. sausio 10 d. per Lietuvos teismų informacinę sistemą (EPP) jis buvo pateikęs prieštaravimą dėl priimto teismo įsakymo ir prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant ginčą su ieškove. 2024 m. kovo 17 d. jam atsitiktinai prisijungus prie EPP, paaiškėjo, jog jis 2024 m. sausio 31 d. per (EPP) gavo ieškinį, apie kurį nebuvo informuotas nei paprastu, nei elektroniniu paštu ar kitomis informavimo priemonėmis ir dėl to neturėjo galimybės per teismo nustatytą 14 dienų terminą pateikti atsiliepimo į pateiktą ieškinį. Atsakovas tik 2024 m. kovo 17 d. sužinojo apie teismo priimtą sprendimą už akių. Atsakovo teigimu, visas teismo procesas įvyko jo tinkamai neinformavus, todėl jam buvo užkirstas kelias ginti savo interesus. Teismas dokumentus jam išsiuntė per EPP, tačiau nepasidomėjo, ar atsakovas apie jam pateiktus dokumentus buvo informuotas, todėl, atsakovo vertinimu, procesiniai dokumentai jam įteikti fiktyviai. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais, kadangi jis neturi galimybės sumokėti reikalaujamos skolos. Siekdamas per kuo trumpesnį laiką ir mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis atsiskaityti su ieškove, suderinti kreditoriaus prašomas sumokėti palūkanas bei kitas sumas, prašė sudaryti galimybę ginčą spręsti taikant teisminę mediaciją.

4.       Ieškovė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad atsakovas, turėdamas aktyvią LITEKO VEP paskyrą ir per ją proceso metu pageidavęs gauti dokumentus, žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai jam bus siunčiami į šią paskyrą, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Teismui išsiuntus dokumentus į LITEKO VEP paskyrą, paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei elektroniniu paštu, kurį nurodė sukurdamas paskyrą. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad byla, priimant sprendimą už akių, buvo išnagrinėta neteisingai. Be to, atsakovas iš esmės neginčija nei savo prievolės ir jos dydžio ieškovei, nei kitų bylos aplinkybių. Tai, kad atsakovas susiduria su neigiamomis pasekmėmis (priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, išieškotinomis vykdymo išlaidomis) dėl to, kad piktybiškai vengė įvykdyti savo prievolę ieškovei, nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių. Be to, šalių sutartinių santykių laikotarpiu ar proceso metu atsakovas nebandė ir nesiekė sudaryti jokių taikių susitarimų su ieškove. Ikiteisminio ginčo metu būtent ieškovė siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį ir patvirtinti ją teisme, tačiau atsakovas tik vilkino laiką ir piktnaudžiavo ieškovės pasitikėjimu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2024 m. sausio 31 d. buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemį, kadangi atsakovas jame buvo užsiregistravęs. Atsakovo paskyra buvo aktyvi, jis neatšaukė savo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nedeaktyvavo savo paskyros. Be to, teikiant prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-10191-839/2023, pats atsakovas juos pateikė per EPP bei išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui pagrįstai buvo siųsti per LITEKO VEP ir buvo įteikti tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų. Atsakovas su procesiniais dokumentais laiku nesusipažino dėl to, kad jis pats netinkamai vykdė pareigas, susijusias su LITEKO VEP paskyros naudojimu.

7.       Pagal CPK 142 straipsnį, atsakovas privalėjo pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, tačiau to nepadarė, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo, ieškovei prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. vasario 22 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis nurodytu, konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad sprendimas už akių šioje byloje negalėjo būti priimtas (CPK 178 straipsnis).

8.       Nesutikimą su 2024 m. vasario 22 d. sprendimu už akių atsakovas motyvavo tuo, kad teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netaikė teisminės mediacijos, kurios metu būtų suderintos visos atsiskaitymo su ieškove sąlygos arba kitos palankesnės sumokėjimo sąlygos. Be to, atsakovas negali apmokėti susidariusios skolos, kuri nepagrįstai išaugo dėl prisidėjusių bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų.

9.       Teismas, vadovaudamasis CPK 287 straipsnio 2 dalimi, vertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad tai, jog atsakovas susiduria su neigiamomis pasekmėmis (priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, išieškotinomis vykdymo išlaidomis) dėl to, kad vengė įvykdyti savo prievolę ieškovei, nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių.

10.       Atsakovo argumentų teismas nepripažino aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovui neįrodžius, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 – 2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas netenkino (CPK 288 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu atsakovas L. P. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį; peržiūrėti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5202-1085/2024, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; priimti naują sprendimą ir teisminei mediacijai perduoti teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5202-1085/2024 ieškovės UAB „Destra“ atsakovui pareikštą ieškinį arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Apelianto vertinimu, teismas jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, netinkamai įvertinęs sprendimo priėmimo aplinkybes, nepagrindė esminio fakto – sprendimo už akių teisėtumo.

11.2.                      Apelianto teigimu, apie tai, kad 2024 m. sausio 31 d. jam į teismų informacinę sistemą buvo įkeltas UAB „Destra“ ieškinys, jis sužinojo atsitiktinai 2024 m. kovo 17 d. prisijungęs prie e.teismai.lt sistemos. Apie ieškinį jis nebuvo informuotas nei paprastu, nei elektroniniu paštu ar kitomis informavimo priemonėmis, dėl ko neturėjo galimybės per teismo nurodytą 14 dienų terminą pateikti atsiliepimo. Patvirtino, kad jis 2024 m. sausio 10 d. per informacinę sistemą e.teismas.lt buvo pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo, tačiau paskutinis iš teismo gautas dokumentas buvo 2024 m. sausio 29 d. nutartis, kuria panaikinus 2023 m. gruodžio 20 d. teismo įsakymą, civilinė byla pagal teismingumą buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Minėta nutartis jam buvo atsiųsta paštu, po to jokių dokumentų nurodytais kontaktais jis negavo.

11.3.                      Apie teismo 2024 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą už akių apeliantas taip pat nebuvo informuotas ir apie jį sužinojo tik 2024 m. kovo 17 d., kai 20 dienų terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jau buvo praleistas. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė, kad nors vienas procesinis dokumentas apeliantui buvo įteiktas tinkamai, argumentuodamas tuo, kad apeliantas pats turėjo nuolat jungtis prie sistemos ir tikrinti, ar nėra jam pateikta kokių nors dokumentų. Tokie argumentai niekuo nepagrįsti, kadangi neatitinka teisės aktų nuostatų, nes tokios pareigos apeliantas neturi.

11.4.                      Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 21 ir 22 punktuose nustatyta, kad būtent teismas yra įpareigotas patikrinti, ar adresato paskyra yra aktyvi ir ar yra pateiktas sutikimas (prašymas) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Todėl teismo argumentai nepagrindžia tinkamo procesinių dokumentų apeliantui įteikimo, nes neatitinka nei CPK 124 straipsnio nuostatų, nei Aprašo 21 ir 22 punktų, kadangi teismo dokumentai turėjo būti pateikti ne tik juos įkeliant į sistemą, bet ir jo nurodytu elektroniniu paštu. Todėl teismas neatliko savo pareigos tinkamai jį informuoti ir nesudarė galimybės įsitraukti į procesą.

11.5.                      Registravimosi sistemoje e.teismas.lt metu jis nurodė visus savo kontaktinius duomenis ir buvo įsitikinęs, kad sistema apie visus naujai įkeltus dokumentus jį informuos. Tik vėliau sužinojo, kad jis nebuvo pažymėjęs varnelės, jog nori gauti sistemos pranešimus, todėl jų ir negavo. Teismas, turėdamas pareigą tinkamai informuoti bylos šalis, turėjo įsitikinti, kad apeliantas gauna sistemos pranešimus arba elektroniniu paštu informuoti apie pateiktus dokumentus. Juolab, kad naudojantis kitomis valstybės valdomomis sistemomis (VMI, „Sodra“ ir t.t.), vartotojas arba būna automatiškai informuojamas pranešimu apie pateiktus jam dokumentus ar pranešimus, arba registracijos į sistemą metu aiškiai prašoma pažymėti dėl informavimo būdų. Todėl nepažymėjus varnelės specialioje vietoje, apie kurią registravimosi metu net neklausiama, apeliantui nebuvo žinoma, kad jis nebus neinformuojamas apie sistemoje įkeltus dokumentus. Nepaisant to, vien dokumento įkėlimą į sistemą teismas laikė kaip tinkamą atsakovo informavimo būdą, nors informavimo būdas per el. sistemą CPK nenumatytas.

11.6.                      Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Kadangi apeliantui nebuvo tinkamai pranešta apie ieškinį, jis mano, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, o šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas taip pat turėtų būti panaikintas, antstolio veiksmai sustabdyti ir atšaukti, kol bus išnagrinėtas apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimtas naujas sprendimas bylą išnagrinėjus teisme.

11.7.                      Priėmus sprendimą už akių, apeliantas neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant šį ginčą, todėl gerokai padidėjo bylos nagrinėjimo išlaidos bei prisidėjo vykdymo išlaidos, kurios tik dar labiau apsunkina apelianto galimybes grąžinti ieškovei įsiskolinimą.

11.8.                      Apeliantas teigia, kad jis galės atsiskaityti su ieškove, kadangi pateikė skundą teismui dėl Žemės ūkio ministerijos sprendimo, kuriuo jam neleidžiama įkeisti turto, kuris yra įsigytas iš dalies iš suteiktos paramos lėšų, nors paramos lėšų dalis sudaro mažesnę įsigyto prašomo įkeisti turto dalį, o didesnioji įsigyto turto vertės suma sumokėta iš mano nuosavų lėšų. Be to, Nacionalinei mokėjimo agentūrai priėmus sprendimą dėl apelianto projekto įgyvendinimo užsodinus 6,5 ha svarainių sodinukus, jam turėtų būti pervesta likusi paramos lėšų dalis, kuri padengtų nemažą dalį ieškovės įsiskolinimo.

12.       Ieškovė UAB „Destra“ atsiliepimu atskirąjį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė visiškai pritaria teismo argumentams, išdėstytiems skundžiamoje nutartyje. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, be to, apeliantas net neginčija ieškovės reikalavimo patenkinimo fakto.

12.2.                      Nenustatyta, jokių svarbių priežasčių, dėl ko apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kurį privalėjo pateikti per teismo nustatytą terminą ir nedalyvavo procese.

12.3.                      Apeliantas pareiškimą ir atskirąjį skundą išsamiausiai grindžia CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindo egzistavimu – neva priimdamas sprendimą už akių, teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus – tinkamai neįteikė atsakovui teismo procesinių dokumentų. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apeliantas buvo aktyvavęs LITEKO VEP posistemio paskyrą ieškinio padavimo metu, dėl ko procesiniai dokumentai, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, jam buvo įteikti per EPP, kadangi aktyvavęs paskyrą apeliantas tokiu būdu sutiko joje gauti procesinius dokumentus.

12.4.                      Pagal LITEKO VEP teikimo taisyklių 11.5 punktą, paslaugų gavėjas turi teisę deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą, tačiau apeliantas tokia teise nepasinaudojo. Ta aplinkybė, kad apeliantas nebuvo užsisakęs pranešimų gavimo į elektroninį paštą naudodamasis EPP, nereiškia kad teismui gali būti perkelta pareiga papildomai domėtis apelianto naudojimosi EPP ypatumais, kai jis jau yra išreiškęs sutikimą gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Todėl privalėdamas elgtis protingai, būtent apeliantas, davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje, turėjo tinkamai ja naudotis.

12.5.                      Apeliantas nagrinėjamoje civilinėje byloje neatšaukė sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagal LITEKO VEP taisyklių 35 punktą. Priešingai, proceso metu, teikdamas prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-10191-839/2023, pats juos pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų sistemą e.teismas.lt bei išreiškė pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantas žinojo ir turėjo tikėtis, kad teismų procesiniai dokumentai jam bus siunčiami į jo paskyrą, iš kurios paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei elektroniniu paštu. Kadangi procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių.

12.6.                      Nors apeliantas kvestionuoja teismo priimto sprendimo už akių teisėtumą, tačiau pats pripažįsta reikalavimą pilnoje apimtyje ir jo nekvestionuoja, todėl apeliantui neginčijant ieškinio reikalavimų byloje, būtų priimtas analogiškas sprendimas. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantui nepateikė jokių įrodymų, jog jam dalyvaujant procese, būtų priimtas kitoks sprendimas, nepaisant jo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

12.7.                      Apeliantas savo pozicijai pagrįsti nepateikia jokių įrodymų, savo prievolės dydžio bei su ja susijusių aplinkybių neginčija. Tai, kad apeliantas susiduria su neigiamomis pasekmėmis (priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, išieškotinomis vykdymo išlaidomis) yra dėl to, kad jis piktybiškai vengė įvykdyti savo prievolę ieškovei, tačiau tai nėra pagrindas panaikinti sprendimą už akių.

12.8.                      Proceso išlaidos apeliantui padidėjo ne dėl to, kad jis neva negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių, o dėl to, kad jomis piktnaudžiavo, nesistengė nei dengti įsipareigojimo ieškovei, nei sudaryti taikių susitarimų, kuo ieškovė visada buvo suinteresuota. Nors apeliantas skundžiasi proceso išlaidomis, tačiau pats toliau tęsdamas šį teisminį procesą, piktavališkai nesistengdamas jokia apimtimi dengti savo įsipareigojimo ieškovei, proceso išlaidas didina ir toliau. Jokių pasiūlymų ginčą spręsti taikiai ieškovė iš apelianto nėra gavusi, o ieškovės teikti pasiūlymai ginčą išspręsti taikiai dar iki proceso teisme inicijavimo apelianto buvo atmesti. 

12.9.                      Apelianto pateikiami motyvai apie teisminę mediaciją ir/ar taikos sutarties sudarymo galimybes teisminio proceso metu neturi jokios įtakos sprendimo už akių priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui, o taikos sutarties sudarymo galimybės numatytos ir vykdymo procese.

12.10.                      Dėl atsiskaitymo su ieškove apeliantas nurodo aptakius teiginius dėl paskolos derinimo galimybių, įvykdytų ūkio veiklos įsipareigojimų, tačiau viso proceso metu nepateikė jokių realių įrodymų, kad jis ne tik siekia gauti papildomus finansavimus ar lėšas, bet kad būtent jomis bus padengtas ginčo įsipareigojimas. Tačiau šios aplinkybės taip pat neturi jokios įtakos sprendimui už akių ir nepaneigia teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

12.11.                      Kaip minėta, visus ieškovės pateiktus siūlymus dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo apeliantas atmetė, su ieškove nebendradarbiavo. Vienintelis kartas, kai apeliantas savo iniciatyva susisiekė su ieškove, buvo laikotarpis po sprendimo už akių priėmimo ir vykdomojo rašto pateikimo antstoliui. Ieškovė pozityviai vertino ginčo išsprendimą neužvedant vykdomosios bylos, tačiau apelianto prašė pateikti realius įrodymus, kad jis tikrai siekia gauti papildomą finansavimą ar artimiausiu metu ketina gauti lėšų už įvykdytus projektus. Pateikus tokius įrodymus, ieškovė prašė sudaryti susitarimą, kad šiomis lėšomis tikrai bus dengiamas apelianto įsipareigojimas, tačiau apeliantas įrodymų apie ketinamas gauti lėšas nepateikė. Nors ieškovė geranoriškai siūlė padengti bent 20 proc. reikalavimo ir pasirašyti susitarimus, kokiu grafiku bus dengiamas likęs reikalavimas, apeliantas šio pasiūlymo taip pat nepriėmė, dėl ko vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdymui. Iki atsiliepimo teikimo dienos antstolis nėra priverstinai nurašęs jokių apelianto lėšų bei jų paskirstęs ieškovei.

12.12.                      Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taigi neegzistuoja ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas panaikinti sprendimą už akių. Apeliantas neginčija ieškinio reikalavimo, tik siekia vilkinti procesą, dirbtinai atitolinant įsipareigojimų ieškovei įvykdymą, todėl atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, ieškovė atskirąjį skundą prašė atmeti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16.       Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė savo 2024 m. balandžio 18 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (su adoc priedais); skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį; Žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 2 d. atsakymą į apelianto 2024 m. balandžio 10 d. skundą (dėl įkeitimo) ir Žemės ūkio ministerijos 2024 m. balandžio 26 d. atsakymą į apelianto 2024 m. kovo 29 d. skundą (dėl NMA sprendimo dėl projekto įgyvendinimo).

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Su apelianto pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jo priedais bei skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“, todėl šių apelianto pateiktų dokumentų apeliacinės instancijos teismas į bylą nepriima. Žemės ūkio ministerijos atsakymai į apelianto skundus nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas šių dokumentų į bylą taip pat nepriima.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

19.       Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

20.       Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pareiškime nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

21.       CPK

22.       Nagrinėjamu atveju, apeliantas iš esmės neginčija priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, savo skolą ieškovei pripažįsta bei nurodo aplinkybes, kurių pagrindu ketina susidariusį įsiskolinimą jai grąžinti. Tačiau nesutinka su teismo nutartimi, kuria netenkintas jo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teigdamas, kad apie procesą jis iš esmės nebuvo informuotas. Apie jo atžvilgiu pateiktą ieškinį ir vėliau priimtą sprendimą už akių, apelianto teigimu, jis sužinojo atsitiktinai pasitikrinęs savo EPP paskyrą. Kadangi teismas tinkamai nevykdė savo pareigos informuoti apeliantą apie procesą, apeliantas mano, kad sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.

23.       Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-5202-1085/2024 duomenys patvirtina, kad apeliantui pranešimas dėl atsiliepimo per 14 dienų terminą į ieškinį pateikimo bei ieškinys 2024 m. sausio 31 d. buvo išsiųsti į jo aktyvią EPP paskyrą ir vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi laikomi įteiktais 2024 m. vasario 1 d. Tai reiškia, kad atsakovas atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti iki 2024 m. vasario 15 d. (įskaitytinai).

24.       Tiek bylos duomenys, tiek pats apeliantas patvirtina, kad jis EPP paskyra naudojasi. Tai, kad apelianto paskyra yra aktyvi, patvirtina ir aplinkybė, kad po Utenos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo priėmimo, kuriuo ieškovės naudai iš apelianto buvo priteistas susidaręs įsiskolinimas, apeliantas, būtent naudodamasis savo EPP paskyra, teismui 2024 m. sausio 10 d. pateikė prieštaravimus, kurie priimti 2024 m. sausio 11 d. teisėjo rezoliucija ir kartu su apelianto prašymu dėl mediacijos taikymo persiųsti ieškovei.

25.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad jis apie jam pareikštą ieškinį sužinojo tik 2024 m. kovo 17 d. atsitiktinai prisijungęs prie e.teismai.lt sistemos. Pats apeliantas atskirajame skunde patvirtina, jog Utenos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartis jam buvo įteikta asmeniškai, nutartį atsiuntus paštu. Minėta nutartimi buvo priimtas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš apelianto, panaikintas Utenos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas ir civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui. Iš šios nutarties motyvų akivaizdu, kad teismo priimtas įsakymas buvo panaikintas, o ieškinys priimtas, būtent dėl to, kad apeliantas pareiškė prieštaravimus. Kadangi šalys pagal jų sudarytą 2023 m. rugpjūčio 25 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį buvo susitariusios dėl teritorinio teismingumo (8.1 punktas), byla pagal teismingumą nagrinėjimui perduota Kauno apylinkės teismui.

26.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kad jam apie procesą ir jo atžvilgiu pareikštą ieškinį nebuvo žinoma. Nurodyti duomenys ir pats apeliantas patvirtina, kad apie priimtą ieškinį jam buvo žinoma asmeniškai gavus Utenos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį, o tai, kad apeliantas dėl teismui nežinomų priežasčių prie sistemos prisijungė tik 2024 m. kovo 17 d., nesudaro pagrindo pripažinti, kad apie procesą jam nebuvo žinoma. Byla nesibaigė prieštaravimų priėmimu, tai aiškiai matyti iš aptartos nutarties motyvų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pateikęs prieštaravimus dėl teismo įsakymo, privalėjo domėtis tolimesne nagrinėjamos bylos eiga ir bendradarbiauti su teismu, o ne pasyviai laukti neigiamų procesinių pasekmių.

27.       Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

28.       Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

29.       Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

30.       Teismas, spręsdamas, aktyvi byloje dalyvaujančio asmens paskyra LITEKO VEP posistemyje ar ne, turi nustatyti: 1) atšaukė jis savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, ir teismas šį prašymą tenkino arba 2) deaktyvavo savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). 

31.       Nors apeliantas teigia, kad teismas neatliko savo pareigos tinkamai jį informuoti ir nesudarė galimybės įsitraukti į procesą, tačiau sutikti su tuo nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, teismas, spręsdamas dėl proceso šalies paskyros aktyvumo, turi nustatyti dvi sąlygas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, to nenurodė ir pats apeliantas. LITEKO sistemoje taip pat nėra pažymėta, jog apeliantui kaip EPP sistemos vartotojui procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą. Pats apeliantas taip pat nenurodė, kad jis būtų deaktyvavęs savo paskyrą, kas reiškia, kad jo LITEKO VEP paskyra yra aktyvi, jis yra EPP vartotojas ir jam procesiniai dokumentai, vadovaujantis minėtais išaiškinimais, įteiktini per EPP sistemą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinius dokumentus apeliantui siuntė per EPP sistemą.

32.       Nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo žinoma, jog jungiantis prie sistemos jis turi pažymėti atitinkamą varnelę, kad į sistemą įkėlus atitinkamus dokumentus jis apie tai būtų informuojamas, tačiau teismas šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai, spręsdamas, kad šis apelianto argumentas negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, apribojusia jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise įstatyme numatytu terminu. Juo labiau, kad apeliantui apie jo atžvilgiu pareikštą skolinį reikalavimą jau buvo žinoma teismui priėmus ieškovės pareiškimą (teismo įsakymą), dėl kurio atsakovas pareiškė prieštaravimus. Akivaizdu, kad apeliantas naudojasi savo paskyra, kadangi tiek prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tiek atskirąjį skundą teikė pasinaudodamas būtent ja, todėl spręstina, kad sistemos funkcijos ir jos naudojimosi galimybės apeliantui yra žinomos.

33.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantui buvo žinoma apie iškeltą bylą, o procesiniai dokumentai jam išsiųsti CPK nustatyta tvarka ir laikomi tinkamai įteiktais, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo, spręsti, jog iš esmės negalėjo būti taikomos sprendimo už akių instituto nuostatos.

34.       Nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas turi įvertinti ir aplinkybes dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 42 punktą).

35.       Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantas savo skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties ieškovei neginčija ir jį pripažįsta. Apeliantui neginčijant ieškinio reikalavimų spęstina, kad byloje būtų priimtas analogiškas sprendimas. Tai, kad apeliantas susiduria su neigiamomis pasekmėmis (priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, išieškotinomis vykdymo išlaidomis) laikytina jo paties pasyvumo pasekmėmis, tačiau nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą už akių.

36.       Pažymėtina, kad apeliantui siekiant atsiskaityti su ieškove ir derinti skolos mokėjimo klausimą, jam nėra užkirstas kelias teikti pasiūlymus dėl taikaus susitarimo sudarymo ir vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).

37.       Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

38.       Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

40.       Apelianto atskirasis skundas netenkintinas, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teikė prašymą priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal ieškovės 2024 m. liepos 8 d. pateiktą pranešimą bendrai sudaro 1 391,50 Eur sumą.

41.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 726 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinio dokumento – atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5202-1085/2024 ir 665,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinio dokumento – atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-1149-775/2024.

42.       Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta ir pirmąja, ir apeliacine instancija, todėl ir bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai kiekvienos instancijos teismo priteistinos atskirai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl prašomų priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų išlaidų.

43.       Atskirąjį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos 665,50 Eur apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinio dokumento – atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punktuose nurodyto dydžio.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Destra“, juridinio asmens kodas 302600801, 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                Edita Šliumpienė