Baudžiamoji byla Nr. 1-1367-111/2013

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-1005-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.6., 2.10.1.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis  (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis J. K. 2010 metų sausio mėn. – 2011 birželio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, pažeisdamas 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 27 str. 1 d. nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“, 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. nuostatą, kad „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 str. apskaitos tvarkymo 6 d. nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, 1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 str. 2 d. nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma“, 1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas jų socialinio draudimo įmokos“, 18 str. 4 d. nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka (arba) už juos yra mokamos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, - tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė individualią veiklą suteikdamas grynųjų pinigų vežimo paslaugas už 109.000,00 Lt, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 – 2011 metų laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų,  vykdė ekonominę veiklą, už 2010 - 2011 metus gautų 109.000,00 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent – sistemingai, 2 – 3 kartus per savaitę, asmeniškai arba panaudodamas kitus nieko neįtarusius asmenis, Vietnamo piliečio P. C. T. prašymu, iš Vokietijos, Čekijos, Lenkijos per Lietuvą į Latviją nuosavu automobiliu pervežė pinigų sumas eurais ir JAV doleriais ir už šios paslaugos suteikimą gavo ne mažiau kaip 109.000,00 Lt pajamų, t.y. versliškai ir neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos, gavo 109.000,00 Lt pajamų bei už 2010 - 2011 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo 11.445 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 8.675,38 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1.947 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą.

Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202  str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. K. 2011 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, ir parodė, kad maždaug apie 1990-us metus, kai vertėsi individualia prekyba įvairiomis plataus vartojimo prekėmis turgavietėse, kelis metus prekiavo ir Maskvos turguje, Lužnikuose, kur susipažino su Vietnamo piliečiu P. C. T., jis jį vadino tiesiog T. Pastarasis gabendavo prekes į Maskvą ir ieškodavo prekeivių turguose, kurie parduodavo atvežtas prekes. Pastarajam pasiūlius, jis, kaip vienas iš daugelio, taip pat sutiko pardavinėti prekes, kartu su savo atvežtomis iš Lietuvos. Po kiek laiko jis įgijo T. pasitikėjimą, šis patikėdavo jam vis didesnius kiekius savo prekių, nes jis visada su juo atsiskaitydavo. Paskutinį kartą Maskvoje buvo apie 2000 metus, tai buvo paskutinis kartas, kai buvo sutikęs T. Maždaug 2008 ar 2009 metais, būdamas Lenkijoje, Varšuvos prekybos bazėje, vėl susitiko su T. Dabar neprisimena, kaip atpažino vienas kitą po gana ilgos pertraukos, tačiau vėl pasikalbėjo apie verslą, papasakojo, kad perka ir veža prekes iš Lenkijos į Lietuvą, Latviją ir ten parduoda. Buvo matyti, kad T. užėmęs gana aukštą pakopą organizuojant didmeninę prekybą. Jam kelis kartus padėjo derybose su Vietnamiečių prekeiviais suderėti dėl mažesnės kainos, sumokant jiems iš karto ne visą kainą už gaunamas iš jų prekes, arba net atidėdavo pinigų grąžinimą už gautas pardavimui prekes. Be to, vėliau jam jau nereikėjo kreiptis į T. derantis dėl kainų ir prekių kiekių, nes pastarasis buvo jį rekomendavęs kaip patikimą partnerį. Jie buvo apsikeitę telefonų numeriais, todėl kai norėjo susitikti su T., skambindavo ir susitardavo dėl susitikimo. Po kiek laiko pats T. paskambino jam būnant Lietuvoje ir pasiteiravo jo, kada jis planuoja atvažiuoti į Lenkiją. Kaip tik tuo metu jis tokios kelionės neplanavo ir būtent tai pasakė T., tačiau šis pradėjo jį įkalbinėti atvažiuoti, nes turi labai gerų prekybinių pasiūlymų ir žadėjo suvesti su naujais prekeiviais. Jam atvažiavus, iš tikrųjų parodė kelis prekybininkus, tačiau jam jų prekės pasirodė visai nepaklausios, todėl jų atsisakė. Tada T. užsiminė, kad jei grįžtų be prekių, tai gal galėtų padaryti paslaugą ir paimti tam tikrą sumą pinigų ir perduoti jo partneriams. Jam paaiškino, kad už paslaugas savo prekybos partneriams iš Latvijos liko skolingas, todėl pasitaikius tokiai progai, kad jis grįžta į Lietuvą, ar galėtų perduoti pinigus, nuvežęs juos į Latviją. Jis paaiškino, kad visgi tai gana didelis atstumas, tačiau šis pažadėjo jam sumokėti už kelionę. Dar kartą perklausė, ar tai legalu ir pastarasis jį užtikrino, kad tai niekaip nepažeidžia jokių įstatymų. Pinigai buvo sudėti į kelis celofaninius baltos spalvos nepermatomus maišelius, ant kurių buvo atspausdinti adresai ir dar kažkokie užrašai, todėl viskas atrodė labai oficialiai. Jam buvo perduoti keturi tokie maišai, kiek juose buvo pinigų jis nežino, jam buvo sumokėta 300 dolerių. O kam vežė tuos pinigus pirmą kartą, dabar neprisimena ir negali pasakyti. Vėliau pinigus vežė ne vieną kartą, kai kada kartu su kažkokiais dokumentais. Už pervežimo paslaugas jam T. mokėdavo labai įvairiai. Jei veždavo iš Prahos ar Berlyno, tai atlygis buvo ir po 600 dolerių. Užeidavo į T. nurodytą prekyvietę, surasdavo pagal jo nurodytą pavardę prekybininką rytietį, europiečių nepasitaikė, paimdavo pinigus ir perveždavo juos į Latviją. Latvijoje, Rygoje yra atidavęs D. Z., A. H., V. K. arba vieno iš jų atsiųstam žmogui. Apie tai, kad veža pinigus, niekas nežinojo, suprato, kad veža dideles sumas, sužinojus apie tai bet kam, informacija galėjo pasiekti ir nusikalstamas grupuotes, todėl toks krovinys kėlė grėsmę ne tik sveikatai bet ir gyvybei, todėl apie tai nežinojo net jo artimieji sūnus ir žmona. Suprato, kad pavojinga vežti, bet žmona nieko nežinodama važiuodavo apsipirkti, o sūnų prašydavo, nes gana tolima kelionė, vienam sunku vairuoti. Jis nesisaugojo nei pasieniečių, nei muitininkų, nei policijos patikrinimų, bet pinigus slėpė vien todėl, kad jiems suradus pinigus, galėjo nutekėti informacija ir nusikaltėliams, kaip sakė, buvo įsitikinęs, kad pinigus gabena legaliai. Apie tolimesnes pinigų procedūras po jų perdavimo Latvijoje jis nieko nežinojo ir net neįtarė, nieko neklausinėjo ir jam tai buvo neįdomu. Buvo įsitikinęs, kad tai legalus verslas, legalūs pinigai ir legalus atsiskaitymas. Šiandien jis buvo sulaikytas perveždamas pinigus iš Leipcigo. Šį kartą buvo pirmas kartas, kai važiavo su automobiliu Audi, priklausančiu sūnaus draugei, ankščiau važinėdavo su kitu Audi A6, kurį dabar yra pardavęs. Pinigus slėpė slėptuvėje, nes, kaip minėjo, bijojo ne teisėsaugos darbuotojų, o saugodamasis apiplėšimo pakelėje. Iš Leipcigo važiavo taip pat pirmą kartą. Nežinojo, kad daro nusikaltimą, veždamas pinigus. (3 t., 7-9 b.l.)

2011 m. rugsėjo 8 d., apklausiamas kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad 5 000 eurų (pakete), paimti kratos metu 2011-09-01 automobilyje Audi A6 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeniniai, juos buvo gavęs, kai pardavė jam priklausantį automobilį Audi A6 (valstybinių numerių nepamena, bet šis automobilis priklausė jam asmeniškai). Šiuos pinigus buvo pasiėmęs, kadangi manė ką nors įsigyti kelionės metu. Šiuos pinigus pasienyje deklaravo jo sūnus, kadangi jie buvo pas jį striukėje, o jis buvo be striukės ir neturėjo kur jų įsidėti. Kiti smulkūs pinigai eurais, doleriais, zlotais, litais priklausė jam ir jo sūnui V. K. Šie pinigai buvo skirti kelionės išlaidoms, ir buvo deklaruoti pagal grynųjų pinigų deklaracijas 2011-09-01. Tarp šių visų pinigų nėra jam skirtų pinigų už T. (vietnamiečio) siuntinio – 265 000 eurų pervežimo paslaugą. Savo atlygį jis galėjo gauti tik kelionės pabaigoje, perdavęs siuntinį į rankas žmonėms, kuriems jie buvo skirti. Apie tai, kam jie buvo skirti, būtų sužinojęs tik netoli Rygos. Tuo metu jam turėtų paskambinti T. ir pasakyti konkrečiai kam perduoti 265 000 eurų. (3 t., 12-13 b.l.)

2011 m. rugsėjo 16 d., apklausiamas kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad nuo 2009 m., konkrečios datos neprisimena, jis važiuodavo į Lenkiją, kur Varšuvoje susitikdavo su asmeniu, vardu A. (tuo momentu jis jo pavardės nežinojo, sužinojo ją tik iš FNTT pareigūnų). Su šiuo asmeniu jį supažindino Vietnamo pilieti P. C. T. ir pasakė, kad pas šį asmenį jis turės paimti įvairias pinigų sumas. Vėliau jis jau bendraudavo su A. tiesiogiai, susisiekdamas su juo telefonu. Kai šis jam pranešdavo, kad reikia paimti paketus, jis nuvažiuodavo ir paimdavo, ant paketų būdavo surašytos pinigų sumos, kurios yra paketuose. Valiuta paketuose būdavo „balta“ ir „spalvota“, arba „standartinė“ ir „nestandartinė“. Ant paketų būdavo užrašytas valiutos ženkliukas, JAV doleriai arba eurai. Žodžius „balta“ ir „spalvota“, arba „standartinė“ ir „nestandartinė“ naudojo bendraujant tarpusavyje su A. arba P. C. T. Šie žodžiai reiškia: „balta“, „standartinė“ – JAV doleriai, „spalvota“, „nestandartinė“ – eurai. Kartu su juo važiuodavo žmona I. K. arba sūnus V. K. Šie apie tai, kad jis paimdavo pas A. paketus su pinigais nežinojo ir apie tai jiems nepasakodavo. Paketuose, kuriuos jam perduodavo A. būdavo nuo 200 000 iki 300 000 JAV dolerių arba eurų, bet ar tai tiksliai būdavo tokia suma jis pasakyti negali, kadangi paketų Lenkijoje neatplėšdavo ir pinigų neskaičiuodavo, tik pristatęs paketus į vietą klientui, o būtent Latvijoje, atidarydavo vieną iš paketų ir pasiimdavo sau priklausantį užmokestį. Jo užmokestis paimant pinigus iš Varšuvos Lenkijoje buvo toks – susumuodavau sumas surašytas ant paketų ir padaugindavo iš trijų. Tai ir buvo jo užmokestis už suteiktas paslaugas – paketų su pinigais pervežimą iš Lenkijos į Latviją. Norėtų patikslinti, kad ant paketų būdavo užrašyta pavyzdžiui 100 eurų, tai reiškia, kad pakete turėjo būti 100 000 eurų. Kodėl taip buvo rašoma pasakyti negali, bet buvo aišku, kad pakete yra tūkstančiai, o ne 100 eurų. Pavyzdžiui, jeigu jis į Latviją nuveždavo 250 000 eurų, o ant paketų užrašyta 250 jis šią sumą padaugindavau iš trijų ir gaudavosi 750 eurų, tai ir yra jo vieno reiso uždarbis. Šiuos paketus jis pasidėdavo į krepšį ir veždavo per Lietuvą į Latviją. Paketuose esančių pinigų jis nedeklaruodavo, kadangi niekas iš jo to nereikalavo. Paketus Latvijoje pristatydavo į tris pastovias vietas, kur nurodydavo T. Viena vieta buvo SIA „Dilers LTD“, kur jį pasitikdavo asmuo vardu D. (jo anketinių duomenų jis nežino, jį atpažinti galėtų, kadangi daug kartų yra matęs), šiam atiduodavo paketus su pinigais, kartais D. prie jo atidarydavo paketus ir skaičiuodavo kiek pinigų jis pristatė, nors jam buvo visiškai neįdomu, kadangi kokius paketus nepažeistus jis gavo, tokius ir atidavė. Buvo keli atvejai, kai paketus šioje vietoje paimdavo asmenys vardu S. ir P. (jų anketinių duomenų nežino). Bendraujant su A. pastaruosius asmenis vadindavau „metalistais“. Antra vieta buvo Latvijos Respublikoje, Rygoje, asmeniui vardu A. (jo anketinių duomenų nežino, atpažinti galėtų, kadangi yra susitikęs daug kartų). Tikslios vietos neprisimena, ją nurodydavo A., tiksliau vieną kartą ją nurodė ir daugiau susitikimo vieta nesikeitė. Trečia vieta – „Trasta komercbanka“, paketus su pinigais palikdavo banko patalpose, kabinete, kuris yra antrame aukšte, pirmas kabinetas kairėje pusėje, ant stalo, kur sėdėjo merginos vardais V., A., E., A. Bendraujant su A., šią vietą vadindavo „merginos“ arba pastaruoju metu „žaliais“. Šis bankas yra Rygos senamiestyje, Miesnieku gatvėje, pastato Nr. 9. Pirmą kartą vežant paketus su pinigais šią vietą jam nurodė T. Vėliau jau buvo žinoma kur vežti paketus. Kiekvieną kartą būdavo su A. ar T. suderinama, į kurias vietas reiks vežti paketus su pinigais. Taip pat gali pasakyti, kad paketai su pinigais iš Varšuvos būdavo perduodami per autobusų vairuotojus, o būtent per UAB „TOKS“ vairuotojus, kurie važiuodavo iš Varšuvos į Lietuvą. Tai yra, A. paduodavo paketus vairuotojams, šie atvažiuodavo į Lietuvą ir paketus jis pas juos paimdavo, o vėliau veždavo, kaip ir minėjo aukščiau, į Latviją. Kelių vairuotojų vardus prisimena – A. pravarde „Grubyj“, V., J., M., Č., A., V. Palikus paketus su pinigais Latvijoje jokie dokumentai: priėmimo – perdavimo, ar kiti surašomi nebuvo. (3 t., 14-15 b.l.)

2011 m. rugsėjo 20 d., apklausiamas kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad su Vietnamo piliečiu vardu T., bendravo telefonu, o pastaruoju metu, t.y. šiais metais būdavo, kad bendraudavo naudojantis programa „Skype“. Jo vartotojo vardas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o T. vartotojo vardas buvo „(duomenys neskelbtini)“ (bet gali kažkurios raides būti ne tos, nes tiksliai nepamena). „Skype“ programoje jį užregistravo jo sūnus V. K., kadangi jo amžiui jis nelabai nusimano kompiuteriuose. Bet naudotis šia programa išmoko, parodė sūnus kaip naudotis. Dėl paketų su pinigais perdavimo per autobusų vairuotojus gali pasakyti, kad A. jį informuodavo, kad turi paruoštus paketus su pinigais. Tada jis sužinodavo, koks autobuso vairuotojas tuo metu būdavo Varšuvoje ir telefonu pasakydavo A. šio vairuotojo kontaktus. A. įduodavo paketus su pinigais vairuotojui. Vėliau vairuotojas jam paskambindavo ir pasakydavo, kada bus Vilniuje, tada jis paskirdavo susitikimo vietą. Tos vietos buvo Vievyje, trasoje Vilnius – Kaunas, Vilniuje prie „greitosios pagalbos“ autobusų stotelės, Vilniaus autobusų stotyje, statybinių medžiagų parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žvalgų gatvėje, Vilniaus mieste. Susitikimo metu vairuotojas jam atiduodavo paketą, vairuotojui neaiškindavo, kas yra paketuose. Pasakydavo, kad juose yra siuvimo reikmenys, furnitūra, etiketės. Apie tai, kad paketuose yra pinigai jie nieko vairuotojams nesakydavo. Už paketo atvežimą vairuotojui sumokėdavo apie 50 litų. Taip pat gali paaiškinti aplinkybes, kai 2010 m. vasarą, A. buvo išvažiavęs atostogauti ir jo paprašė atlikti tam tikrus veiksmus: A. buvo palikęs nurodymus, surašytus ant popieriaus, kuriuos jis turėjo atlikti. Žinoma tai buvo suderinta ir su Vietnamo piliečiu, vardu T. Taip pat A. jam paliko savo mobilų telefoną su jame esančiais visais kontaktais, kurių gali prireikti dirbant jo darbą. Vienu žodžiu Varšuvoje esančiose prekybos bazėse „Wulka Kosowska“ surinkinėjo paketus su pinigais iš ten prekiaujančių prekybininkų. Šie prekybininkai azijiečiai. Jų kontaktinius duomenis buvo palikęs A. Pagal nurodytus kontaktus jis nueidavo pas prekybininką, prisistatydavo, kad nuo T., tada prekybininkas susiskambindavo su T. ir pasitikslindavo, ar gali jam perduoti paketą. Suderinus visus atitikimus, prekybininkas jam perduodavo paketą su pinigais. Tuo metu Varšuvoje gyveno bute, kurį jam parūpino A. Taip pat iš Vokietijos atvažiuodavo asmuo, vardu G. ir atveždavo į Varšuvą paketus su pinigais – eurais. Šis asmuo kalbėdavo rusiškai, jam apie 40 metų, atvažiuodavo vienas (atpažinti jį galėtų). Jam surinkus paketus, atvažiuodavo į Varšuvą kurjeriai nuo asmens, vardu D. Šių kurjerių vardai yra K. apie 45 – 50 metų amžiaus (atpažinti galėtų), D. apie 23 – 30 metų amžiaus (ar atpažinti galėtų negali pasakyti, reiktų pamatyti šio asmens fotografiją). Šie asmenys jam paskambindavo ir susitardavo kur susitikti. Dažniausiai susitikdavo aikštelėje po prekybos centru „Reduta“, Varšuvoje. Šie atvažiuodavo automobiliais „Škoda“ pilkos ir juodos spalvos. Jiems atiduodavo paketus su pinigais, kuriuos surinkdavo iš prekeivių arba asmens, vardu G. Būdavo įvairios sumos, nuo 150 000 iki 300 000 eurų arba JAV dolerių. Taip pat paketus su pinigais, T. nurodymu, perduodavo ir kurjeriams, atvažiavusiems iš Ukrainos, kadangi šie atvažiuodavo su automobiliais, kurių valstybiniai numeriai buvo Ukrainos Respublikos ir šie asmenys kalbėdavo su ukrainietišku akcentu. Per savaitę šie asmenys buvo atvažiavę gal du kartus, kadangi vietoj A. jis dirbo savaitę. Jokio papildomo uždarbio už tai negavo. Pinigų kiekio nė vienas iš kurjerių neskaičiavo, jis taip pat neskaičiavo. Paketai buvo uždari ir už pinigų kiekį, esantį paketuose, atsakydavo tas, kuris perduodavo pinigus. 2011 m. pavasarį buvo sustojęs paketų su pinigais vežimas iš Lenkijos per Lietuvą į Latviją. Tai yra jo paslaugų suteikimas T. buvo sustojęs. Dėl ko taip įvyko, jis paaiškinti negali, nes nežino. Tik 2011 m. rugpjūtį jo paslaugų prireikė A. iš Latvijos ir šiam du kartus vežė paketus su pinigais, ir 2011-09-01, kai buvo sulaikytas, vežė 265 000 eurų, jie greičiausiai buvo skirti A. iš Latvijos. Taip pat, T. prašymu, kelis kartus vykęs į Prahą ir Berlyną, kur paėmė paketus su pinigais ir vežė į Latviją asmenims, kuriuos minėjo ankstesnėse apklausose. Jam būdavo paskirtos susitikimo vietos, jis atvykdavo į nurodytas vietas ir paimdavo paketus, pinigų kiekio netikrindavo. (3 t., 16-17 b.l.)

2011 m. rugsėjo 26 d., apklausiamas kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad patvirtina savo telefoninius pokalbius ir SMS žinutes, kurių suvestinės yra pateiktos apklausos metu. Parodė, kad tai jis bendravo su jau anksčiau minėtais asmenimis apie pinigų vežimą. (3 t., 18-26 b.l.)

2011 m. rugsėjo 29 d., apklausiamas teisme kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. (3 t., 27-32 b.l.)

2012 m. spalio 9 d., apklausiamas kaip įtariamasis, J. K. parodė, kad savo kaltę pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d., pripažįsta visiškai, nori atlyginti valstybei padarytą žalą. Dėl savo padarytos veikos gali pasakyti, kad jis tik vykdė savo pažįstamo vietnamiečio P. C. Tai prašymus pervežti paketus su pinigais į Latviją ir perduoti asmenims, kuriuos šis nurodys. Apie šiuos asmenis jis jau ankstesnėse apklausose davė parodymus. Kartais su juo paketų paimti vykdavo arba jo žmona I. K. arba jo sūnus V. K. Apie tai, kad jis vyksta paimti minėtų paketų, nei žmona, nei sūnus nežinodavo. Juos pasiimdavo tik dėl to, kad būtų nenuobodu vykti vienam, arba sūnus jį kartais pakeisdavo prie vairo, nes kelionės būdavo ilgos. Nei žmona, nei sūnus nematydavo, kam jis atiduoda paketus, jie likdavo automobilyje. Dėl 2012-10-08 atliktos apžiūros, kur yra surašytos pinigų sumos, kurios 2010 – 2011 metų laikotarpyje buvo perduotos jam ir kurias jis nuvežė į Latviją, gali pasakyti, kad konkrečiai įvardinti ir prisiminti kiek paketuose būdavo pinigų, kokia valiuta ir kam konkrečiai turėjo išdalinti, šiuo metu nepamena. Gali tik patvirtinti, kad paketus su pinigais vežė 2010 – 2011 metų laikotarpiu, ir už šios paslaugos suteikimą gavo ne mažiau ir ne daugiau kaip 109.000 litų. Dėl jo atlygio jis buvo sutaręs su vietnamiečiu P. C. T. Atsiimdavo kartas nuo karto iš pervežamų paketų. Gali pasakyti, kad šių gautų pajamų jis niekur neapskaitė, nuo jų jokių mokesčių nemokėjo, jis tik tuo metu susimokėdavo už verslo liudijimą, deklaracijose rašydavo „0“, kad jokių pajamų negavo. Dėl šių savo padarytų veiksmų jis labai gailisi, nori atlyginti valstybei padarytą žalą ir pageidauja, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinto proceso tvarka. Gali tik dar kartą patikslinti, kad šią paslaugą Vietnamo piliečiui P. C. T. suteikė draugiškai, buvo seni pažįstami ir tekę kartu dirbti turguose. Jokioje organizuotoje grupėje jis nedalyvavo, kad pinigai, kuriuos vežė, būtų gauti iš nusikalstamos veikos, jis nieko nežinojo. Taip pat nieko nežinojo ir ką su šiais pinigais (eurai ir JAV doleriai) daro asmenys Latvijoje, kuriems juos nuveždavo. (3 t., 36-37 b.l.)

2013 m. kovo 6 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą J. K., papildomai parodė, kad sutinka su ankščiau savo duotais parodymais. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Valstybei padarytą žalą dalyje atlygino, o būtent gyventojų pajamų mokesčius sumokėjo, dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo su valstybinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi sudarė sutartis, pagal kurias įsipareigojo sumokėti priskaičiuotas įmokas iki 2015-05-25. (3 t., 40-41 b.l.)

2012 m. kovo 20 d., A. R. apklausiamas vykdant teisinės pagalbos prašymą, kaip specialusis liudytojas, parodė, kad šiuo metu Lenkijoje prieš jį vykdoma baudžiamoji byla, kurioje yra įtariamasis. Šioje byloje kaltinamas pinigų apyvarta ir jų siuntimu į užsienį. 2007-2011 metais buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, dabar šios bendrovės veikla yra prekybos patalpų nuoma Wolka prekybos centre. Šios bendrovės savininkas yra Vietnamo pilietis T., su kuriuos susipažino 2006 m., registruojant bendrovę. Būtent jo prašymu formaliai įregistravo bendrovę Lenkijoje. Nuo tol palaiko ryšius su T., tuo laikotarpiu šis jam pavesdavo įvairius darbus, nes Lenkijoje būna tik retkarčiais, du, tris kartus per metus. Vienas jų T. pavedamų darbų buvo pinigų rinkimas VVolka Kossowska iš asmenų, kurie ten nuomojosi patalpas. Tas rinkimas prasidėjo, tikslios datos neatsimena, bet tikrai tai darė nuo 2010 m. iki jo sulaikymo 2011-09-01. Tuo laikotarpiu jis rinkdavo pinigus iš dviejų pastovių asmenų: L. ir S. Jie yra vietnamiečiai, nežino jų tikrų pavardžių. Be to, rinkdavo pinigus retkarčiais iš keturių žmonių: K., T., K. ir L. Šių žmonių pavardžių taip pat nežino. Būdavo ir tokių laikotarpių, kuriais iš viso nerinkdavo iš jų pinigų, bet būdavo ir taip, kad gaudavo iš jų pinigus kas antrą mėnesį. Gali būti, kad buvo dar du žmonės, tačiau iš jų ėmė pinigus tik kartą ar du kartus. Visi išvardyti asmenys duodavo skirtingas pinigų sumas, nebuvo vienos nustatytos sumos. Mano, 2011 m. galėjo surinkti ir perduoti apie 60-80 milijonų Amerikos dolerių. Surinktus pinigus perduodavau kitiems asmenims, kurie išveždavo juos į Ukrainą, Latviją ir Lietuvą, taip mano. Taip mano, nes pinigus paimdavo žmonės, važinėjantys automobiliais su šių šalių registraciniai numeriais. Pinigus perduodavo ir žmonėms, kurie važiavo į Ukrainą traukiniais. Jam rodos, kad pinigų rinkimą ir paskui jų perdavimą kontroliavo T. Būtent iš jo gaudavo telefoninį arba SMS pranešimą, kad pinigai jau paruošti paėmimui arba važiavo paimti pinigų iš jam žinomų asmenų. Taip pat jam duodavo nurodymus, kam turi tuos pinigus atiduoti. Jis savo iniciatyva nedarė jokių veiksmų, tik gaudavo nurodymų. Nežino, kokiomis priemonėmis tie pinigai buvo perduodami toliau ir kam jie buvo skirti. Jis tik perduodavo pinigus kurjeriui. Jei priimdavo pinigus, tai gaudavo lapelį, kuriame buvo nurodyta suma ir asmuo, iš kurio turi juos paimti. O štai kai atiduodavo tuos pinigus toliau, jis jau nerengė jokių dokumentų ar pakvitavimų. Jį sulaikius buvo sulaikyti ir tie lapai su ranka užrašytais asmenimis, kurie perduodavo jam pinigus. Šie užrašai nebuvo niekaip dokumentuoti. 2007-2011 m. laikotarpiu matydavo T. 3 ar 4 kartus per metus. Jis su juo susipažino per V. L., kuris pirmiau buvo bendrovės (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas. Jie abu, būdami užsieniečiai, galėjo įsteigti tokią įmonę, bet bendrovės valdybai jiems reikėjo Lenkijos piliečio. Pradžioje, už bendrovės vadovo pareigas gaudavo 2500 zlotų per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Jis T. gerbė, jam patiko, bet tai nebuvo draugystė. Kai šis atvažiuodavo į Lenkiją, jis stengdavosi padėti buities klausimais, nes šis nežinojo lenkų kalbos. Pavyzdžiui, šiam susirgus, jis jį nuvežė į ligoninę. Nežino, kuo būtent užsiiminėjo T. būdamas Lenkijoje, šis nuolat lakstydavo po Wolka patalpas, mano, kad čia tvarkė savo verslo reikalus. Bet jam apie savo reikalus nepasakojo. Net nesidomėjo bendrove (duomenys neskelbtini), tai jam labiau rūpėjo, kad bendrovė pradėtų veikti pelningai. Tiesioginį ryšį su T. turėjo tik šiam esant Lenkijoje, čia būdavo trumpai, 2 arba 3 dienas. Tik kartą čia buvo ilgiau, turbūt 2010 m.. O šiaip bendravo tik SMS pranešimais ir telefonu, bet pokalbiai buvo trumpi. Jis nežino, ar pinigai, kuriuos rinko, pasiekdavo T. Nepažįsta žmogaus vardu J. K. Gali tik spėti, kad gal būt kalbama apie J. Šioje vietoje liudytojui buvo parodyta atpažinimo kortelė Nr. 8, kurioje pateiktos 6 vyrų nuotraukos. Apžiūrėjęs nuotraukas, liudytojas tęsė parodymus. Mano, kad parodytose jam nuotraukose atpažįsta vyrą Nr. 2. Jo manymu, tai yra J.. Šioje vietoje apklausiantysis nurodė J. K. nuotrauką. Su K. susipažino, kiek atsimena, 2010 m., nors gali būti, kad galėjo žinoti šį ir anksčiau. 2010 m. pavasarį šis atvažiavo į Lenkiją, kad organizuotų pinigų persiuntimą autobusais, kurie reguliariai kursavo maršrutu Varšuva - Vilnius. Šis pirmas susisiekė su juo telefonu, bet anksčiau iš T. turėjo informaciją, kad šis žmogus paskambins jam. Todėl spėja, kad jo telefoną K. gavo iš T. K. davė jam telefono numerį, kuriuo skambino po to, kai T. jį informuodavo, jog reikia perduoti pinigus J. Jis visada perduodavo pinigus autobusų vairuotojams Varšuvos Vakarų stotyje, iš kurio autobusai išvykdavo j Vilnių. Jis tuos pinigus vežiodavo iki 2011 m. pradžios ir staigiai tai nutrūko. Nežino kodėl J. nevairavo tų autobusų. Jie neturėjo jokių bendrų reikalų. Atsitiko taip, kad tiems autobusams nustojus važinėti, jis perdavė J. tiesiogiai apie 250-300 tūkstančių dolerių. Jis pastarajam yra perdavęs pinigus kelis kartus, bet neatsimena, kokiomis aplinkybėmis. Be jokių pakvitavimų. Visada apie pinigų perdavimą J. informuodavo T. Beje, T. jam sakydavo, kiek turi šiam duoti. J. visada informuodavo SMS žinute apie tai, kiek pinigų davė vairuotojui. Nežino, kokiu tikslu perduodavo tuos pinigus ir kas buvo su jais daroma toliau. Žino, kad 2010 m. birželio mėnesį ir 2011 m. gegužės mėnesį K. rinko pinigus Wolka Kossovvska vietoj jo, nes jis tuomet buvo užsienyje. K. darė tai T. pavedimu, tai šis jį siuntė. Nežino, iš ko K. rinko pinigus, gali tik spėti, kad tik iš tų asmenų, iš kurių rinko jis. J. K. pasakė, iš ko rinko pinigus ir davė šiam jų telefonų numerius. Taip pat parašė šiam SMS ir nurodė tų patalpų vietas Wolka. Nežino, kokią pinigų sumą galėjo surinkti K. Pažįsta V. K., šis gali būti J. sūnus. Šioje vietoje liudytojui parodyta atpažinimo kortelė Nr. 1, kurioje pateiktos 6 vyrų nuotraukos. Apžiūrėjęs nuotraukas, liudytojas tęsia parodymus. Iš parodytų jam nuotraukų atrodo, kad vyrai pažymėti Nr. 6 arba Nr. 4 jam primena V. Nėra tikras, nes šį matęs tik 3 kartus. Šis buvo tada Lenkijoje. Susipažino su juo 2010 m. Šis atvažiavo į Wolka Kossovvska, kai jis negalėjo dirbti. V. K. tik paėmė iš jo kontaktinius duomenis tų asmenų, kurie jam perduodavo pinigus. Pinigus rinkdavo J. Nežino, ar V. rinko pinigus. Nežino, kieno nurodymu V. atvažiavo į Lenkiją, mano, kad šiam galėjo liepti tėvas. Pažįsta I. K., yra matęs turbūt tik kartą. Ji J. žmona ir yra matęs ją su juo. Bet visiškai neatsimena, kokiomis aplinkybėmis susitiko. Nežino, ką ši veikė, nežino, ar ši padėdavo vyrui rinkti pinigus. Šioje vietoje liudytojui parodyta atpažinimo kortelė Nr. 2, kurioje pateiktos 6 moterų nuotraukos. Parodžius nuotraukas, liudytojas tęsia parodymus. Parodytose jam nuotraukose nemato jokios pažįstamos moters. Mano, kad galėtų atpažinti vairuotojus, kuriems perduodavo pinigus į Lietuvą. Mano, pinigus perduodavo trims vairuotojams, kurių pavardžių nežino. Jis juos vadindavo M., dar vienas M. ir G. Vienas M. buvo lieknas, apie 180 centimetrų ūgio. Vietomis pražilęs, apie 45-50 metų amžiaus. Kitas M. buvo lieknas, apie 175 centimetrų ūgio, tamsiaplaukis, apie 45-50 metų amžiaus. G. buvo tiesiog storas, apie 45-50 metų amžiaus, vidutinio ūgio. Nė vienas jų neturėjo išskirtinių bruožų. Nežino, kiek galėjo būti jiems perdavęs pinigų iš viso. Jis tuos vairuotojus matydavo trumpai, įlipdavo į autobusą, duodavo jiems supakuotus pinigus ir įdėtus į maišelį ir išlipdavo. Turėjo jų telefonų numerius, kuriuos jam buvo davęs J. Mano, kad šie nežinojo, ką veža į Lietuvą, jis jiems irgi nesakė, nebent sakė J. Jie niekada jo neklausė, kas yra tose pakuotėse. Šioje vietoje liudytojui parodytos atpažinimo kortelės Nr. 9, 10, 11, 12, 13, 14, kiekvienose jų buvo pateiktos 6 vyrų nuotraukos. Parodžius nuotraukas, liudytojas tęsia parodymus. Mano, kad atpažinimo kortelėje Nr. 9 vyras pažymėtas Nr. 2 yra vienas vairuotojų, kurį vadino G. Taip mano, kad tai gali būti jis. Šioje vietoje apklausinėjantysis konstatuoja, kad vyras pažymėtas Nr. 2 yra A. S. Liudytojas tęsia savo parodymus. Nežinojo to vyro pavardės. Kelis kartus yra šiam davęs pinigus, bet neatsimena sumos ir tiksliai kiek kartų tai darė. O kitose jam parodytose atpažinimo kortelėse nemato nė vieno pažįstamo vyro. Perduodavo pinigus ir į Latviją per kurjerius, kurie automobiliais atvažiuodavo j Lenkiją. Buvo 3 kurjeriai, galėtų juos atpažinti. Jų pavardžių nežinojo. Yra juos matęs kelis kartus. Pinigus jiems perduodavo Varšuvoje, jie atvažiuodavo į vieną vietą, į prekybos centrą „Reduta", nors retkarčiais paimdavo pinigus ir Jankuose. Vieną kartą T. nurodymu jis jiems negalėjo duoti daugiau kaip 300 tūkstančių dolerių. Paprastai duodavo eurus. Tai vyko 2010-2011 metais. Anksčiau T. yra jam pranešęs, kad važiuoja kurjeris iš Latvijos ir jis žinojo, kad turi surinkti šiam pinigus. Tie kurjeriai jam taip pat atsiųsdavo SMS žinutes, kad atvažiuos. T. kalbėdamas apie tuos kurjerius naudojo apibūdinimą „kryptis pas D.", o J. šią kryptį vadino „Metalistai". O jis juos vadino „Idiotas" - kurjeris atrodė apie 50 metų amžiaus, neaukštas, nešiojo akinius, garbanotais plaukais. Kitą vadino „D.", jo ūgis buvo apie 175 centimetrų, plaukai trumpi, 35 metų. Trečią vyrą vadino „Vitalik", šis buvo lieknas, apie 30 metų amžiaus. Pastarasis atvažiuodavo retai, pasirodydavo laikotarpio pabaigoje. Nė vienas jų neturėjo išskirtinių bruožų. Jie atvažiuodavo skirtingais automobiliais. D. atvažiuodavo juoda Skoda arba Passat. Idiotas atvažiuodavo sidabro spalvos automobiliu, gamintojo neatsimena. Taip pat neatsimena, kokiu automobiliu atvažiuodavo V. Visi šie automobiliai turėjo Latvijos registracijos numerius, bet numerių neatsimena. Šioje vietoje liudytojui parodytos atpažinimo kortelės Nr. 4, 3, 5, 6, 7. Apžiūrėjęs korteles liudytojas tęsė parodymus, nepažįsta nė vieno iš nuotraukoje parodytų vyrų. Jis nežino, kokiu tikslu buvo perduodami šie grynieji, nežino, kas toliau buvo su jais daroma. Nepažįsta vyro vardu A. iš Latvijos. Nepažįsta vyrų D. Z., A. M., D. K., P. C., A. H., N. J. Šios pavardės jam nežinomos. Jam atrodo, kad vardą A. kadaise yra girdėjęs, bet neatsimena, kokiomis aplinkybėms. Pavadinimas Trasta Komercbank jam nežinomas, nepažįsta nieko iš šio banko, nežino Latvijos bankų pavadinimų. Pavadinimas Allerta Allance LTD jam nežinomas, iš viso nežino, kas tai yra. Kaip jau sakė anksčiau, pažįsta V. L., yra šį matęs tik 2006 m. steigiant bendrovę. Vėliau su juo nesusisiekė, nežino, ką šis veikė ir kokią veiklą vykdė. Nežino, kokie buvo jo ryšiai su T. Nežino jokių įmonių pavadinimų, kurias turėtų T., išskyrus (duomenys neskelbtini). Žino, kad gyvena Ukrainoje, bet nežino, kokia veikla ten verčiasi ir kokia veikla verčiasi kur kitur, pavyzdžiui, Vietname. Žino apibrėžimą „žalieji", girdėjo jį pokalbyje su J., bet nežino, su kuo susiejamas šis apibrėžimas. (1 t., 154-198 b.l.; 2 t., 1-53)

2011 m. gruodžio 16 d., 2012 m. sausio 20 d. A. R. apklausiamas Lenkijos Respublikoje atliekamame tyrime Nr. Ap V Ds 121/10 įtariamuoju davė analogiškus parodymus kaip ir 2012 m. kovo 20 d. vykdant teisinės pagalbos prašymą (2 t., 54-104 b.l.).

2011-09-01 apklausta kaip liudytoja R. B. parodė, kad 2011-09-01 apie 5:30 val. kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 97 km. patikrinimui buvo sustabdytas lengvasis automobilis Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. K. bei keleiviui V. K. buvo pateiktos užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos. J. K. deklaravo gabenantis 290 eurų bei 160 zlotų, o V. K. deklaravo 400 dolerių, 250 litų bei 5000 eurų. Deklaracijų antrieji egzemplioriai buvo pateikti deklaravusiems asmenims (2 t., 193 b.l.).

2011-12-21 apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „TOKS“, iki 2010 m. rugsėjo mėn. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju – ekspeditoriumi. 2007 – 2010 m. laikotarpiu būdavo, kad dirbdavo ir maršrutu Vilnius – Varšuva – Vilnius. Šiuo maršrutu autobusu veždavo keleivius. Teko vežti siuntinius. Įvardinti šių asmenų negali, kadangi tokių asmenų buvo nemažai, ir kiekvieno neprisimena. Kartais asmenys parodydavo siuntinio turinį, kartais neparodydavo. Daugumoje atvejų perduodami siuntiniai būdavo supakuoti į maišelius. Perduodami siuntas, asmenys palikdavo kontaktus, kam reikia perduoti siuntinį Vilniuje. Būdavo atvejų, kai siuntinį palikdavo jų įmonės terminale, ir kas juos pasiimdavo, jis nežino. Asmens, pavarde J. K. nepažįsta, o vardas yra girdėtas. Asmuo šiuo vardu, kiek pamena, atsiimdavo siuntas Vilniuje, kurias jam perduodavo Varšuvoje. Kas konkrečiai perduodavo jam siuntas, šiuo metu nepamena. Su šiuo asmeniu susisiekdavo telefonu, kurį buvo gavęs Varšuvoje iš asmens, kuris ir perduodavo siuntą. Jei pasakius tiksliau, jam atveždavo gal kartą, gal du kartus į mėnesį po siuntą. Kiek laiko taip buvo ir nuo kada iki kada pasakyti negali, kadangi nepamena. Šiam asmeniui skirtos siuntos būdavo parduotuviniuose maišeliuose. Jam priklauso telefonų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jais naudojasi jau senai. Iš šių numerių susiskambindavo ir su jo jau minėtu J. (2 t., 194-196 b.l.).

2011-12-21 atliktas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką su liudytoju A. S. Atpažinimo metu A. S. atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr.2 kaip J., apie kurį davė parodymus (J. K.) (2 t., 197-199 b.l.).

2011-09-05 apklausta kaip liudytoja J. M. parodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, dabar tiksliai datos neprisimena, ji „Regitroje“ įformino automobilį Audi A6 AVANT, pilkos spalvos, pirkimą savo vardu. Automobilio valstybinio numerio neprisimena. Įforminti šio automobilio pirkimą jos vardu paprašė V. K. Su juo pažįstama apie 7 metus, jis yra jos draugo V. N. vaikystės draugas. Su V. susitinka gana dažnai, todėl, kad jie su V. yra artimi draugai. Šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tą pačią dieną kai ir buvo įformintas automobilio pirkimas jos vardu, jai paskambimo V. K. ir paprašė savo vardu įforminti jo perkamą automobilį. Paaiškino, kad, kadangi jau turi vieną automobilį, registruotą savo vardu, o šiuo metu niekur nedirba, tai, nenorėdamas atkreipti į save mokesčių inspekcijos dėmesio, prašo tokios paslaugos, nes jo automobilis sugedo, o jam skubiai reikalingas automobilis. Ji sutiko, nes tikrai nematė tame nieko, pažeidžiančio įstatymus. V. K. jai paskambino prieš pietus, apie 11 valandą. Susitarė, kad V. K. ją paims per pietų pertrauką, nes ji kaip tik tą dieną baigė darbą 12 val., biure, esančiame Laisvės prospekte. Šis atvažiavo su automobiliu Audi A6 AVANT, kuris turėjo būti įformintas jos vardu ir jie dviese nuvažiavo į „Regitrą“, už Gariūnų, Lentvario gatvėje. V. jau buvo užpildęs reikalingą dokumentą, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet ji neįsidėmėjo, kas buvo automobilio savininkas, jai atrodo kažkokia įmonė, bet dokumentus pasiliko pas save V. K. Registruodami užtruko apie 40 minučių, buvo išduoti automobilio numeriai ir techninis pasas, kurį pasiėmė V. Jis po automobilio registracijos parvežė ją namo. Pinigų už automobilį ji nemokėjo, tačiau ji ir nedalyvavo V. mokant pinigus automobilio pardavėjui, kaip minėjo registravimo procedūroje dalyvavo tik ji ir V. K. Specialiai V. jos neprašė pasakoti iš anksto su juo sutartos istorijos, kad šis automobilis realiai yra jos, o ne jo, o ji tik jam paskolino laikinai pasinaudoti, kaip geram pažįstamam, t.y. neakcentavo, kad tokia tikimybė yra. Negali paaiškinti, kodėl V. K. nenorėjo įgyjamą turtą registruoti savo vardu. Apie tai, kad V. K. jos vardu užregistravo realiai sau nupirktą už jo pinigus automobilį, žinojo ir jos draugas V. N. V. K. dar paaiškino, kad bet kuriuo metu, jai pareikalavus, jis įformins automobilį savo vardu. Apie tai, kad automobilyje bus įrengta slėptuvė, ji nežinojo ir nieko negalėjo įtarti. Kadangi automobilį V. K. pirko sau, o jis buvo registruotas tik jos vardu, todėl jis, žinoma, nieko neturėjo jai sakyti ir apie automobilio perdarymą, todėl ji nieko nežinojo apie jokias įrengtas slėptuves šiame automobilyje ir kas jas įrenginėjo. Taip pat nežino, kur V. važinėjo šiuo automobiliu ir kam jis buvo naudojamas. (3 t., 1-2 b.l.)

Iš kratos protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. atliekant kratą automobilyje Audi A6 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojosi J. K., buvo rasta „slėptuvė“, kurioje buvo sudėta 265.000 eurų ir kurie, pagal J. K. paaiškinimą, buvo vežami Vietnamo piliečio P. C. Tai prašymu iš Vokietijos per Lenkiją, Lietuvą į Latviją (1 t., 42-58 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. apžiūrėti 261.030 eurų iš 265.000 eurų, kurie buvo išimti kratos metu automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-09-02 šie eurai perduoti saugojimui FNTT prie LR VRM Finansų skyriui (1 t., 72-78 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. apžiūrėti 4.070 eurų iš 265.000 eurų, kurie buvo rasti „slėptuvėje“ ir išimti kratos metu automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš 5.000 eurų, kuriuos 2011-09-01 deklaravo V. K. grynųjų pinigų deklaracijoje. 2011-11-07 šie eurai perduoti saugojimui FNTT prie LR VRM Finansų skyriui (1 t., 81-85 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. apžiūrėti 4.900 eurų iš 5.000 eurų, kurie buvo išimti kratos metu automobilyje Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriuos 2011-09-01 deklaravo V. K. grynųjų pinigų deklaracijoje. 2011-09-02 šie eurai perduoti saugojimui FNTT prie LR VRM Finansų skyriui (1 t., 102-108 b.l.)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2012 m. balandžio 17 d. apžiūrėtas mobilus telefonas „Nokia 2323 classic“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir juose esantys duomenys. Apžiūros metu nustatyta, kad šiame telefone duomenys apie susirašinėjimą SMS žinutėmis su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., 126-127, 141-153 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėtas automobilis Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vežama 265.000 eurų (1 t., 91-100 b.l.).

2011-09-05 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės J.Žeberskienės nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į J. M. priklausantį automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., 111-127 b.l.).

2012-10-09 ikiteisminis tyrimas J. K. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 25 str. 3 d. 216 str. 1 d. padarymo. Surinkta medžiaga dėl J. K. padaryto administracinio pažeidimo, numatyto LR ATPK 2097 str. 1d., 265.000 eurų, automobilis Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduota Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo priėmimui (1 t., 15-19 b.l.).

2012-11-22 Marijampolės  apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo J. K. už LR ATPK 2097 str. 1d. numatytą pažeidimą skyrė 1000 Lt baudą su 265.000 eurų konfiskavimu, automobilį Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinant savininkei J. M., kuris 2013-02-07 grąžintas (1 t., 20-22 b.l.; 3 t., 128-129 b.l.).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. atliekant kratą V. K. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose adresu Laisvės pr. 77c-41, Vilniuje, buvo rasta ir paimtas nešiojamas kompiuteris „Toshiba Satellite A200-1AX“ serijos Nr. 87164427K (1 t., 109-112 b.l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2012 m. liepos 5 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistams atlikus nešiojamo kompiuterio „Toshiba Satellite A200-1AX“ serijos Nr. 87164427K tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-2357(11), kuria nustatyta, kad kompiuteryje buvo naudojama „Skype“ programa ir iškeltos pokalbių istorijos, kuriose matyti vartotojo vardu „vladikamira1965“ ir vartotojo vardu „parniska“ susirašinėjimas rusų kalba dėl kurjerio paslaugų suteikimo pervežant pinigus (1 t., 113-125 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2011 m. spalio 21 d. Lenkijos Respublikoje atliekamame tyrime Nr. Ap V Ds 121/10 Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų buvo apžiūrėta užrašų knygutė 117 lapų, kuri buvo paimti kratos metu A. R. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (2 t. 105-166 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2012-10-08 buvo apžiūrėta užrašų knygutė 117 lapų, kuri buvo paimta kratos metu A. R. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad joje esantys įrašai yra pinigų sumos eurais bei JAV doleriais ir asmenys, kam šios pinigų sumos buvo perduotos. Tarp nurodytų asmenų yra asmuo, įvardintas kaip „J.“ arba „J.“. Atliekant apžiūrą buvo sudaryta lentelė, į kurią perkelti duomenys apie asmenį „J.“ arba „J.“ iš apžiūrimos užrašų knygutės. Viso, pagal įrašus, esančius užrašų knygutėje, asmeniui, įvardintam kaip „J.“ arba „J.“ per 2010 – 2011 m. laikotarpį buvo perduota 3.777.982 JAV dolerių ir 7.717.120 eurų. (2 t., 111-166, 167-173 b.l.)

Iš 2013-01-22 Vilniaus apskrities VMI pranešimo apie mokestinį tyrimą matyti, kad Vilniaus apskrities VMI atliko J. K. mokestinį tyrimą ir 2012-12-12 surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. 388-114. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. K. suteikiant grynųjų pinigų vežimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 – 2011 metų laikotarpiu, mokesčių mokėtojas pažeidė:

2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 27 str. 1 d. nuostatą, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“,

2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 3 d. nuostatą, kad „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“, 10 str. apskaitos tvarkymo 6 d. nuostatą, kad „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“,

1991-05-21 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 str. 2 d. nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) suma“,

1996-05-21 LR Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatą, kad „Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir asmenis, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, tačiau kurių pajamos iš šios veiklos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas jų socialinio draudimo įmokos“, 18 str. 4 d. nuostatą, kad „Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka 9 procentų minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, gali įmokų kas mėnesį nemokėti, jeigu jie moka (arba) už juos yra mokamos šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jeigu jie yra asmenys, išvardyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, - tokie asmenys įmokas sumoka šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad už 2010 – 2011 metų laikotarpį mokesčių mokėtojas pateikė patikslintas metines pajamų deklaracijas (GPM308) kuriose deklaravo 109.000 Lt individualios veiklos pajamų, 32.700 (30%) leidžiamų atskaitymų ir 11.445 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, kurią 2012-11-28 sumokėjo.

Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad J. K. turėjo apskaičiuoti 10.872,75 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Nustatyta, kad J. K. 2010 m. patikslintos GPM deklaracijos GPM308V priede deklaravo 27.000 Lt individualios veiklos pajamų sumą, 8.100 Lt leidžiamų atskaitymų sumą ir 15% GPM tarifu apskaičiavo 2.835 Lt mokėtiną GPM sumą bei 792 Lt PSD įmokų. Mokesčių mokėtojas į biudžetą sumokėjo 792 Lt PSD įmokų.

J. K. 2011 m. patikslintos GPM deklaracijos GPM308V priede deklaravo 82.000 Lt individualios veiklos pajamų sumą, kuri apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, 24.600 Lt leidžiamų atskaitymų sumą, apskaičiavo 8.610 Lt mokėtiną GPM sumą bei 739 Lt [800 Lt x 9% x 11 mėn. (02-12 mėn., nevisoms mėn. dienoms, J. K. buvo įsigijęs verslo liudijimą)] PSD įmokų.

Mokestinio tyrimo metu mokesčių mokėtojas į biudžetą sumokėjo 1.224 Lt PSD įmokų (3 t., 140-141 b.l.).

Iš 2013-02-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VM1 gautus duomenis apie J. K., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287) 17 str. 4 d., 18 str. 5 d., papildomai priskaičiavo 3447,00 Lt privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokų (iš jų: 864,00 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, 2583,00 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo2011-01-01 iki 2011-08-31). J. K. 2013-01-29 sumokėjo 1500,00 Lt PSD įmokų. J. K., vykdančio individualią veiklą, (draudėjo kodas 2196725) 2013-02-13 skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 11276,99 Lt, iš jų:

• 8675,38 Lt VSD įmokų ir 468,47 Lt delspinigių už nustatyta tvarka nesumokėtas VSD įmokas;
• 1947,00 Lt PSD įmokų ir 186,14 Lt delspinigių už nustatyta tvarka nesumokėtas PSD įmokas (3 t., 142-143 b.l.).

Iš 2013-03-01 Dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. K. prie bylos pateikė 2013-02-25 sutarčių Nr. 7-1Į-31 ir Nr. 7-1Į-32 dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo patvirtintas kopijas; 2013-01-29 tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. 4253811 patvirtintą kopiją apie tai, kad sumokėjo 1.500 Lt sodros įmokų; 2012-11-28 įmokos mokėjimo kvito patvirtintą kopiją apie tai, kad sumokėjo 11.445 Lt gyventojo pajamų mokesčių ir 1.224 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų (3 t., 144-155 b.l.).

Išdėstytais faktiniais duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis J. K. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos, kitą dalį žalos įsipareigojo atlyginti (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, į tai, kad J. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, materialinė žala dalyje yra atlyginta, dėl kitos dalies yra pasirašytas susitarimas, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis J. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl prokuroro siūlomos skirti 100 MGL (13000 Lt) dydžio baudos J. K. pareiškė, kad prašo baudą sumažinti iki 70 MGL, kadangi šiuo metu jis ir jo žmona yra bedarbiai, be to, prižiūri savo tėvą (T. 3, b.l. 174).

Išnagrinėjęs bylą ir atsižvelgęs į tai, kad J. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir narkologo įskaitose neįrašytas, šiuo metu yra bedarbis, prižiūri savo sergantį tėvą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam 90 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, baudos dydį, nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamasis J. K. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2011-09-01, 06 val. 15 min. (3 t., 87-89 b.l.), 2011-09-02 J. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 45 paroms, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. (3 t., 91-98 b.l.). 2011-10-05 vadovaujantis LR BPK 119 str., 121 str., 122 str., 139 str. J. K. paleistas į laisvę (3 t., 99-101 b.l.). Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., J. K. taikytas laikinas sulaikymas ir kardomoji priemonė – suėmimas įskaitytini į paskirtą bausmę.

2011-10-05 J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. J. K. asmens tapatybės  kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugoma FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje. (3 t., 102-107 b.l.). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos.

2012-10-12 nutarimu laikinai apribotos J. K. nuosavybės teisės į 5.000 eurų, kurie yra saugomi FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje (3 t., 130-134 b.l.). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikintinas.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (11700 Lt) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-09-01 iki 2011-10-05 (35 paras), 1 (vieną) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p.p.) ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (2 600 lt.) dydžio baudą.  

              Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti ir grąžinti J. K. FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje saugomą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

              Panaikinti 2012-10-12 nutarimą dėl laikino J. K. nuosavybės teisių apribojimo į 5.000 eurų, kurie yra saugomi FNTT prie LR VRM Finansų skyriuje.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,  įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis  įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais  nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas              Jonas Ivanauskas

Nuorašas tikras