Civilinė byla Nr. e2A-1091-852/2024

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01213-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.10; 1.3.2.11

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Maviga Pro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Maviga Pro“ ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei UAB „Maviga Pro“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-6170 darbo byloje Nr. APS-109-16648/2023 išnagrinėjusi darbuotojo A. G. prašymą, nusprendė prašymą tenkinti iš dalies: 1) perkelti ieškovo A. G. ir atsakovo UAB „Maviga Pro“ 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d. nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; 2) ieškovo A. G. reikalavimus atsakovui UAB „Maviga Pro“ dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2023 m. gegužės 15 d. Trišalės mokymo sutarties Nr. 202305-15-01 galiojimo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išieškojimo atmesti; 3) ieškovo A. G. reikalavimą atsakovui UAB „Maviga Pro“ dėl nedraudiminio laikotarpio nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. pripažinimo darbo laiku ir darbo užmokesčio už jį išieškojimo atmesti; 4) išieškoti iš atsakovo UAB „Maviga Pro“ ieškovui A. G. 1236,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai; 5) išieškoti iš atsakovo UAB „Maviga Pro“ ieškovui A. G. 981,58 Eur dienpinigių dalį už komandiruotės Nyderlandų Karalystėje išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.; 6) ieškovo A. G. reikalavimą atsakovui UAB „Maviga Pro“ dėl delspinigių išieškojimo atmesti; 7) išieškoti iš atsakovo UAB „Maviga Pro“ ieškovui A. G. 1152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d.; 8) išieškoti iš atsakovo UAB „Maviga Pro“ ieškovui A. G. po 1646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. spalio 20 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 15 d.; 9) išieškoti iš atsakovo UAB „Maviga Pro“ ieškovui A. G. 500,00 Eur neturtinę žalą.

2.       Ieškovė (darbdavė) UAB „Maviga Pro“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama peržiūrėti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir: 1) pripažinti, kad darbo sutarties pasibaigimo įforminimą ieškovė pagrįstai atliko 2023 m. rugpjūčio 14 d. pagal atsakovo pateiktą prašymą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsnio 4 dalies nuostatas; 2) netenkinti atsakovo reikalavimų dėl nedraudiminio laikotarpio pripažinimo darbo laiku, darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigių, netesybų ir neturtinės žalos priteisimo; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 876,10 Eur nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio sumą; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė būdama darbdaviu ir vadovaudamasi DK 36 straipsnio 4 dalies nuostatomis neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik patenkinti atsakovo prašymą ir jo išreikštą valią – suėjus atsakovo prašyme nurodytam įspėjimo terminui konstatavo darbo sutarties pasibaigimą ir, kaip atsakovas ir prašė, 2023 m. rugpjūčio 14 d. įformino darbo sutarties nutraukimą. Ieškovės nuomone, kadangi 2023 m. rugpjūčio 14 d. pasibaigė darbo santykiai pagal darbo sutartį, tai atitinkamai pasibaigė ir atsakovo komandiruotė Olandijoje, į kurią jis buvo išsiųstas vadovaujantis darbdavio 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. K2023/06/23. Nepaisant to, ieškovė pasirūpino ir apmokėjo atsakovo kelionę atgal į Lietuvą 2023 m. rugpjūčio 15 d., nors ieškovė planuodama savo darbuotojų keliones į ir iš komandiruočių iš anksto jau buvo nupirkusi atsakovui ir lėktuvo bilietus 2023 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dienai, kada atsakovo komandiruotė turėjo baigtis. Ieškovės manymu, Darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendime šiuo klausimu yra neteisingai aiškinamas darbo sutarties pasibaigimo įforminimo momentas, nes ieškovė neturėjo nei teisės, nei pareigos nustatyti kitą darbo sutarties pasibaigimo dieną, nei tą, kurią nurodė pats atsakovas savo prašyme. Komisija neteisingai ir nepagrįstai savo iniciatyva sprendė, jog darbo sutarties nutraukimo diena turi būti perkelta į 2023 m. rugpjūčio 15 d. (iš dalies dėl ko Komisija taip pat neteisingai skaičiavo ir Komisijos sprendimu atsakovui priteistas sumas), nurodydama, jog atsakovas darbdavio neva „atleistas anksčiau, nei grįžo iš komandiruotės“. Toks Komisijos vertinimas iš esmės yra neteisingas ir priešingas atsakovo išreikštai valiai ir DK 36 straipsnio 4 dalies imperatyvams, nes atsakovo komandiruotė baigėsi tą pačią dieną, kai pagal jo prašymą ir valią buvo nutraukta darbo sutartis, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d., o darbdavys tiesiog privalėjo atlikti DK 36 straipsnio 4 dalyje jam nustatytą pareigą – įforminti darbo sutarties pasibaigimą, ką jis ir padarė. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį darbdavys bandė jo prašyti dirbti iki iš anksto suplanuotos komandiruotės pabaigos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo faktiškai dirbtas valandas apskaitė tinkamai ir už jas su atsakovu tinkamai atsiskaitė (tai patvirtina pridedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai (atskaitymai) už 2023 m. birželio–rugpjūčio mėnesius): 1) 2023 m. birželio mėn. atsakovas iš viso dirbo 58,5 val., iš kurių 8,5 val. naktį, 6 val. viršvalandžių ir 10 val. darbo šventinę ir poilsio dienomis; 2) 2023 m. liepos mėn. atsakovas iš viso dirbo 173,25 val., iš kurių 31,5 val. naktį ir 5,25 val. viršvalandžių; 3) 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas iš viso dirbo 80 val., iš kurių 16 val. naktį. Tai, kad ieškovės aukščiau nurodytos valandos yra iš tiesų atsakovo faktiškai būnant komandiruotėje dirbtos darbo valandos, patvirtina užsakovo, kurio objekte dirbo ieškovės darbuotojai, įskaitant ir atsakovą, darbo laiko apskaitos programos išrašai. Komisija sprendimu neteisingai ir nepagrįstai ženkliai padidino atsakovo realiai dirbtas darbo valandas, dėl ko atsakovui iš darbdavio nepagrįstai priteisė darbo užmokestį, kurio atsakovas šiuose darbo santykiuose neuždirbo. Komisija neteisingai ir nepagrįstai sprendime (10 lapas) nurodo, kad perskaičiuodama atsakovo darbo užmokestį vadovausis, be kitų, ir šiomis nuostatomis: 1) darbo užmokestis bus skaičiuojamas atsakovui ir už 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. jo grįžimo į Lietuvą dieną; 2) 30 min. pietų pertrauka bus įskaitoma į darbo laiką. Komisija nepagrįstai nusprendė įskaityti 30 min. trukmės pietų pertraukas į atsakovo darbo laiką remdamasi išimtinai tik žodiniais atsakovo teiginiais. Ieškovė paaiškino, kad nustatytos pietų pertraukos metu visi be išimties darbuotojai ja galėjo naudotis laisvai ir nevaržomai. Nėra ir nebuvo jokių apribojimų dėl pietų pertraukos metu išėjimo iš darbo vietos ir galimybės tą laiką naudoti darbuotojo nuožiūra. Užsakovo projektuose Olandijoje, kur dirbo ir atsakovas, dirba didelis skaičius darbuotojų, todėl jeigu vietinis užsakovas ar ieškovė bandytų riboti darbuotojų teisę į pietų pertraukas ar bet kokias kitas su darbo santykiais susijusias teises, tokie atvejai nedelsiant būtų pranešti vietinėms institucijoms. Atsakovas tokią versiją iškėlė vien tuo tikslu, kad Komisijai būtų sudarytas kuo blogesnis vaizdas apie ieškovę kaip darbdavį. Ir iki atsakovo, kuris net neišdirbo pas ieškovę bandomojo laikotarpio, ir po atsakovo pas ieškovę dirba didelis skaičius darbuotojų, kurie neturi jokių pretenzijų ieškovei nei dėl pietų pertraukų, nei dėl kitų darbo ar apgyvendinimo sąlygų. Ieškovės vertinimu, šio ginčo dėl teisės nagrinėjimo teisme metu su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta (ir net išmokėta per daug), o Komisijos sprendimu atsakovui nepagrįstai buvo priteista didesnė darbo užmokesčio dalis nei iš tikrųjų priklausė. Todėl atsakovui permokėta pinigų suma priteistina atgal ieškovei. Paaiškino, kad remiantis į bylą pateiktais atsakovo darbo laiko apskaitos dokumentais tikroji atsakovui priskaičiuota suma už visą jo darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. (darbo santykiai atsakovo prašymu baigėsi būtent 2023 m. rugpjūčio 14 d.) sudaro 3 277,25 Eur neatskaičius mokesčių, iš kurios 647,66 Eur darbo užmokestis už 2023 m. birželio mėn., 1647,65 Eur darbo užmokestis už 2023 m. liepos mėn., 754,40 Eur darbo užmokestis už 2023 m. rugpjūčio mėn. ir 229,54 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šią ieškovės priskaityto darbo užmokesčio sumą ieškovė atsakovui yra išmokėjusi ir netgi permokėjusi, ką patvirtina į bylą teikiami įrodymai – atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. rugpjūčio mėn. Šiame dokumente nurodyta, kad ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 165,03 Eur per daug, taigi ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei. Ši nurodyta 165,03 Eur permoka yra net neįskaitant 711,07 Eur (atskaičius mokesčius), kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovui skubiai vykdydama Komisijos sprendimą. Todėl šioje byloje ieškovei iš atsakovo priteistina 876,10 Eur (165,03 Eur + 711,07 Eur) suma. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Komisijos sprendimu dėl dienpinigių priteisimo atsakovui. Paaiškino, kad dienpinigiai atsakovui buvo išmokėti pagal galiojančius teisės aktus, darbo sutartį bei pas ieškovę galiojančius vidinius teisės aktus. Ieškovė pažymėjo, kad gyvenamąsias patalpas, kuriose yra apgyvendinami jos darbuotojai komandiruotės metu, nuomoja iš oficialiai tokias paslaugas teikiančių vietinių juridinių asmenų. Šiuo konkrečiu atveju gyvenamasis būstas atsakovui buvo išnuomotas iš Nyderlandų kompanijos Team Home Rentals B. V., kurie šia veikla užsiima daugiau nei dešimt metų. Šiuo metu tame pačiame būste taip pat gyvena ieškovės darbuotojai ir jokių nusiskundimų dėl jo būklės nėra išsakę. Pažymėjo ir tai, kad dėl tariamai netvarkingo būsto atsakovas, tik atvykęs į būstą, jokios informacijos ieškovės atsakingai darbuotojai (projekto koordinatorei) ar nuomotojų atstovams neteikė. Tik 2023 m. birželio 30 d., t. y. po kelių dienų gyvenimo būste, informavo projektų koordinatorę apie nesutvarkytą būstą, nešvarų čiužinį ir pagalves. Perdavus šią informaciją nuomotojo atstovui būstas netrukus buvo pakartotinai išvalytas, o čiužinys ir pagalvės pakeistos naujomis. Taigi, atsakovo teiginiai apie jo tariamai patirtus išgyvenimus dėl neva netvarkingo būsto yra absoliučiai nepagrįsti. Be to, kadangi paties atsakovo prašymu darbo sutartis ir darbo santykiai buvo nutraukti 2023 m. rugpjūčio 14 d., šią dieną laikant paskutine atsakovo darbo diena, taigi, ir komandiruotės diena, tai Komisija visiškai nepagrįstai nurodo priskaičiavusi dienpinigius dar ir už 2023 m. rugpjūčio 15 d., nors atsakovas pas ieškovę tą dieną jau nedirbo. Ieškovės įsitikinimu, ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka turėjo teisę mažinti atsakovui mokamus dienpinigius 50 procentų dėl to, kad jam buvo suteikusi gyvenamąsias patalpas, ir tą pagrįstai ir teisėtai darė. Ieškovė nurodė, kad neginčija to, kad priskaitytas galutinis atsiskaitymas su atsakovu nutraukus darbo sutartį buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl ieškovė sutiko su Komisijos sprendimu dalyje dėl 1152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą išieškojimo ir šią sumą atsakovui sumokėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pavedimu (921,92 Eur atskaičius mokesčius). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesutinka su atsakovo reikalavimais dėl netesybų priteisimo, nes nei darbo užmokesčio, nei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, nei dienpinigių šio ginčo nagrinėjimo teisme metu ieškovė atsakovui nėra skolinga. Taip pat ieškovė nesutiko su darbuotojo reikalavimais priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės nuomone, šiuo atveju nebuvo pažeistos darbuotojo neturtinės teisės ar vertybės – darbo sutartis yra nutraukta paties atsakovo prašymu ir valia, o darbdavys dėjo visas pastangas, kad atsakovas ir toliau dirbtų pas jį, tačiau atsakovas savo sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo nekeitė. Ieškovė nesutinka su Komisijos vertinimu, kad darbuotojui turi būti priteista 500 Eur neturtinei žalai dėl to, jog neva darbdavys „neužtikrino orių gyvenimo sąlygų komandiruotės metu“.

3.       Atsakovas A. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad buvo išsiųstas į komandiruotę laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. Paaiškino, kad ieškovė darė psichologinį spaudimą neva jam išėjus iš darbo bus „blogai“ ar „labai blogai“. Nekalbėjo su atsakovu dėl pasilikimo iki komandiruotės galo. Paminėjo, kad ieškovė ignoravo bet kokį teisėtą atsakovo prašymą, pavyzdžiui, atsiųsti visus pasirašytus dokumentus. Jeigu teismas nustatytų darbo laiko pabaigos momentą 2023 m. rugpjūčio 20 d., tai ieškovė dar turėtų sumokėti papildomai už 5–6 dienas ir įskaityti į atsakovo išdirbtą laiką, kadangi DK 107 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.

4.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) perkelti 2023 m. gegužės 15 d. darbo sutarties Nr. 396 nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d. nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; 2) išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ 1 236,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai; 3) išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovui A. G. 981,58 Eur dienpinigių dalį už komandiruotės Nyderlandų Karalystėje išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.; 4) išieškoti iš ieškovės 1 152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d.; 5) išieškoti iš ieškovės po 1 646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. spalio 20 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d.; 6) išieškoti iš ieškovės 500,00 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad pilna apimtimi palaiko priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą ir prašo jį palikti galioti. Dėl galutinio atsiskaitymo atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalys atleidimo metu tarėsi dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei nepateikus atsakovo reikalavimus paneigiančių įrodymų nėra pagrindo netenkinti jo prašymo. Ieškovė pilnai neatsiskaitė, t. y. nesumokėjo galutinio atsiskaitymo – darbo užmokesčio ir kitų priteistų sprendimu išmokų. Dėl netesybų atsakovas paaiškino, kad jis pripažįsta ir sutinka su faktu, kad jo darbiniai santykiai tinkamai laikomi nutrūkusiais 2023 m. rugpjūčio 15 d., kadangi 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis dirbo iki 23 val. 30 min. (neskaitant kelionės iš objekto) ir nurodytą dieną 2023 m. rugpjūčio 15 d. grįžo iš komandiruotės. DK 107 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Dėl kompensacijos nustatymo pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Darbo ginčų komisija atsakovui darbo užmokestį perskaičiavo, perskaičiuotina ir kompensacija dėl galimai padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio. Vadovaujantis aukščiau apskaičiuotu darbo užmokesčiu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintu aprašu „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ jo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 78,80 Eur (739,62 Eur + 1874,63 Eur) / (82 d. val. + 183 val. 30 min.) x 8 d. val.), o kompensacija – 228,52 Eur (2,9 d. d. (b. l.30) x 78,80 Eur), todėl remiantis išdėstytu atsakovas pilna apimtimi sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime išdėstyta motyvacija ir skaičiavimu. Dėl dienpinigių dalies išieškojimo darbuotojas nurodė, kad ieškovė galėtų mažinti mokėtiną dienpinigių normą iki 50 proc., jei komandiruotės metu darbuotojas būtų apgyvendinamas viešbutyje, kur jam būtų užtikrinamas maitinimas bent kartą dienoje. Prie objektyvių kriterijų, mažinančių darbuotojo patiriamas išlaidas, galima priskirti ir tinkamas apgyvendinimo sąlygas ne viešbutyje, kur darbuotojui yra sudaroma galimybė gamintis maistą ir užtikrinama normali buitis. Bet šiuo atveju jam buvo suteiktos visiškai prastos būklės patalpos, dėl ko Darbo ginčų komisija jam netgi priteisė neturtinę žalą. Atsakovas pažymi, kad darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyti tik du kriterijai, kurių pagrindu ieškovė galėtų mokėti ieškovui mažesnę nei 50 proc. dienpinigių normą, t. y. komandiruotės metu užtikrinant nemokamą maitinimą ir nemokamą apgyvendinimą, o šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš kriterijų nebuvo nustatyti. Atsakovas nurodė, kad palaiko reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Pažymėjo, kad nors jis ir nepatyrė medicininių sutrikimų, tačiau, patyrė neigiamų išgyvenimų ir tai yra neturtinė žala. Prašė įvertinti, kad jis dirbo itin sunkų darbą t. y. dirbo didžiausioje naftos perdirbimo gamykloje Europoje, kurioje apstu pavojingų cheminių medžiagų, reikalingas padidintas atidumas, dirbo su radiacija, dideliame aukštyje, vakarais, naktimis, kas atitinkamai padidina riziką darbe.

5.       Ieškovė UAB „Maviga Pro“ atsiliepimu prašė priešieškinio netenkinti. Papildomai nurodė, kad jos įsitikinimu, Darbo ginčų komisija neteisingai aiškino 2023 m. gegužės 15 d. darbo sutarties Nr. 396 pasibaigimo įforminimo momentą, nes ieškovė kaip darbdavė neturėjo nei teisės, nei pareigos nustatyti kitą darbo sutarties pasibaigimo dieną nei ta, kurią nurodė pats atsakovas savo prašyme. Ieškovei privalomai patenkinus atsakovo, t. y. darbuotojo aiškiai išreikštą valią ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. įforminus darbo sutarties nutraukimą tą pačią dieną baigėsi ir atsakovo komandiruotė. Dėl 1 236,65 Eur darbo užmokesčio dalies už darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. išieškojimo pastebėjo, kad faktiškai yra ne skola, bet 165,03 Eur permoka. Dėl dienpinigių dalies išieškojimo ieškovė sutiko, kad Darbo ginčų komisija aiškiai nustatė ir patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdydama teisės aktų reikalavimus turėjo teisę mažinti atsakovui mokėtinų dienpinigių normą. Pažymėjo, kad viso atsakovo buvimo komandiruotėje metu ieškovė jam suteikė nemokamą apgyvendinimą. Atsakovas tik 2023 m. birželio 30 d., t. y. po kelių dienų gyvenimo būste, informavo ieškovės projektų koordinatorę apie nesutvarkytą būstą ir nešvarų čiužinį. Ieškovės atstovė iš karto sureagavo ir tą pačią 2023 m. birželio 30 d., 13 val. 44 min., atsakydama į atsakovo 13 val. 25 min. siųstą paskutinę žinutę, paprašė atsakovo atsiųsti dar kelias nuotraukas, nes ji nurodė rašanti pretenziją būstą suteikusiai nuomos kompanijai. Atsakovas, gavęs minimą ieškovės atstovės persiųstą nuomotojo žinutę, tą pačią 2023 m. birželio 30 d., 14 val. 39 min., ir 14 val. 43 min., nurodė „Kolkas tik tiek“, „Dar gerai butu sluosciu / grindim plaut“. O tos pačios 2023 m. birželio 30 d., 23 val. 01 min., atsakovas patvirtino „Tika atvare ciuzinius pasiimt“. Ieškovė pabrėžė, kad per visą likusį darbo pas ieškovę laikotarpį atsakovas daugiau nei karto ieškovės atstovei neužsiminė apie jokias tariamai netinkamas gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytą, visiškai nepagrįsta, neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga yra Darbo ginčų komisijos sprendime padaryta išvada priteisti atsakovui 100 proc. dienpinigių normos, nes Darbo ginčų komisija buvo suklaidinta atsakovo tikrovės neatitinkančių teiginių apie tariamai gyvenimui netinkamas ieškovės suteikto būsto sąlygas. Ieškovė pažymėjo, kad 1 152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. išieškojimo jau yra sumokėjusi, todėl dar kartą priteisti tą sumą priešieškiniu atsakovas prašo nepagrįstai. Dėl reikalavimo priteisti kitas netesybas, t. y. po 1 646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. spalio 20 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 15 d., išieškojimo ieškovė nurodė, kad visas atsakovo pas ieškovę pagal darbo sutartį faktiškai dirbtas laikas yra tinkamai apskaitytas ir už jį su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta. Dėl neturtinės žalos išieškojimo paaiškino, kad analogiškai kaip ir priteisiant atsakovui 100 proc. dienpinigių normos, taip ir priteisiant atsakovui iš ieškovės 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, Darbo ginčų komisija sprendime remiasi išimtinai tik atsakovo pateiktais tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais apie tariamai netinkamas apgyvendinimo sąlygas. Tačiau atsakovui suteiktos apgyvendinimo sąlygos buvo priimtinos ir jis jokios neturtinės žalos nepatyrė.

 

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: atsakovo A. G. reikalavimus ieškovei dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių už 2023 m. gegužės 15 d. Trišalės mokymo sutarties Nr. 202305-15-01 galiojimo laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. birželio 21 d. išieškojimo atmesti; atsakovo A. G. reikalavimą ieškovei dėl nedraudiminio laikotarpio nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. pripažinimo darbo laiku ir darbo užmokesčio už jį išieškojimo atmesti; atsakovo A. G. reikalavimą ieškovei dėl delspinigių išieškojimo atmesti; kitą ieškinio dalį atmesti; priešieškinį patenkinti iš dalies: perkelti atsakovo A. G. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maviga Pro“ 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d. nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovui A. G. 36,25 Eur dienpinigių dalį už komandiruotės Nyderlandų Karalystėje išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.; išieškoti iš ieškovės atsakovui 1 260,32 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.; išieškoti iš ieškovės atsakovui 500,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš ieškovės atsakovui 108,81 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ valstybei 90,68 Eur žyminį mokestį valstybei.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perkelti darbo sutarties nutraukimo datą, nurodė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovė laikosi pozicijos, kad vadovaujantis DK 36 straipsnio 4 dalimi, suėjus atsakovo 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašyme nurodytam įspėjimo terminui, atsakovui šio prašymo per šioje DK normoje nustatytą terminą neatšaukus, ieškovė privalėjo (neturėjo jokio kito pasirinkimo) konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą ir, kaip atsakovas ir prašė, 2023 m. rugpjūčio 14 d. įforminti darbo sutarties nutraukimą. Ieškovei privalomai patenkinus atsakovo, t. y. darbuotojo, aiškiai išreikštą valią ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. įforminus darbo sutarties nutraukimą tą pačią dieną baigėsi ir atsakovo komandiruotė. Ieškovė kaip darbdavė neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindo forminti komandiruotės ir mokėti fiziniam asmeniui, su kuriuo darbdavio nesieja darbo sutartiniai santykiai. Tai būtų laikoma nelegaliu darbu. Atsakovas, nesutikdamas su tokia ieškovės pozicija, priešieškinyje nurodė, kad atsakovo darbiniai santykiai turi būti laikomi nutrūkusiais 2023 m. rugpjūčio 15 d., kadangi 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis dirbo iki 23 val. 30 min. (neskaitant kelionės iš objekto) ir nurodytą dieną 2023 m. rugpjūčio 15 d. grįžo iš komandiruotės. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nesiekė, jog darbo santykiai pasibaigtų būtent 2023 m. rugpjūčio 14 d. 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo penktadienis, paskutinė darbo savaitės darbo diena, todėl ir paprašė jį atleisti iš darbo šią dieną (2024 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 55 sek. – 1 val. 14 min. 10 sek.). Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 14 d. ryte nusipirko bilietus į Lietuvą su persėdimu, nes tai buvo vienintelė galimybė. Tą dieną dar dirbo pilna apimtimi. Baigęs darbus, 23 val. 25 min. – 30 min., paliko drabužius. 23 val. 30 – 35 min. važiavo namo. Namuose buvo 2023 m. rugpjūčio 15 d., 10–15 minučių po vidurnakčio. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 15 d. nebedirbo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymu prašė jį atleisti iš darbo UAB „Maviga Pro“ nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. pagal DK 36 straipsnio 4 dalies nuostatas. Suėjus atsakovo prašyme nurodytam įspėjimo terminui darbdavys konstatavo darbo sutarties pasibaigimą ir, kaip atsakovas ir prašė, 2023 m. rugpjūčio 14 d. įformino darbo sutarties nutraukimą. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 12 punktą prieš darbo sutarties pasibaigimą, ne vėliau kaip iki paskutinės darbo dienos, darbuotojas turi grąžinti jam išduotas materialines vertybes, inventorių, asmenines apsaugos priemones (el. b. 1 t. l. 53–54). Vis tik ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovas turėjo pristatyti darbo drabužius ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 15 d., galėjo ir 2023 m. rugpjūčio 14 d., tačiau galbūt buvo nepatogu, nes dar dirbo. Ieškovė taip pat pasirūpino ir apmokėjo atsakovo kelionę atgal į Lietuvą 2023 m. rugpjūčio 15 d., nors ieškovė planuodama savo darbuotojų keliones į ir iš komandiruočių iš anksto jau buvo nupirkusi atsakovui ir lėktuvo bilietus 2023 m. rugpjūčio 20 d. Teismo vertinimu, nors DK 36 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta darbdavio pareiga įforminti darbo santykių pabaigą su darbuotoju suėjus 3 darbo dienų įspėjimo terminui (šiuo atveju 2023 m. rugpjūčio 14 d.), tačiau atsakovo komandiruotė tęsėsi ir 2023 m. rugpjūčio 15 d., kol jis grįžo į Lietuvą, todėl paskutinė atsakovo darbo diena įmonėje turėjo būti 2023 m. rugpjūčio 15 d. DK 107 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. DK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas. Teismo manymu, nors atsakovas 2023 m. rugpjūčio 15 d. neatliko tiesioginių savo darbo pareigų, tačiau tą dieną jį dar siejo darbo teisiniai santykiai, kadangi dar nebuvo pasibaigusi jo komandiruotė. Aiškinant priešingai kiltų neaiškumų, kaip traktuoti ieškovės patirtas atsakovo 2023 m. rugpjūčio 15 d. kelionės iš darbo vietos į apgyvendinimo vietą Nyderlandų Karalystėje išlaidas, jo kelionės į Lietuvą išlaidas, be to, ar atsakovas 2023 m. rugpjūčio 15 d. kelionių metu dar buvo draustas nelaimingų atsitikimų atveju ir pan. DK 107 straipsnio 4 dalis suponuoja ir tai, kad komandiruotės laikotarpiu darbuotojui paliekamas ir jo darbo užmokestis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad netenkina ieškovės prašymo pripažinti, kad darbo sutarties pasibaigimo įforminimą ieškovė pagrįstai atliko 2023 m. rugpjūčio 14 d. pagal atsakovo pateiktą prašymą ir DK 36 straipsnio 4 dalies nuostatas, bet tenkina analogišką atsakovo priešieškinio reikalavimą perkelti atsakovo A. G. ir ieškovės UAB „Maviga Pro“ 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d., nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

8.       Teismas, pasisakydamas dėl nedraudiminio laikotarpio pripažinimo darbo laiku, dėl 1 236,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalies už darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai išieškojimo iš darbdavio atsakovui, 876,10 Eur nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio sumos priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo ir delspinigių išieškojimo, nurodė, kad šiuos reikalavimus tenkina iš dalies. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė atsakovo faktiškai dirbtas valandas, kurios, ieškovės teigimu, yra tinkamai apskaitytos ir už kurias su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta (tai patvirtina pridedami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir paskaičiuoti darbuotojo priskaitymai (atskaitymai) už 2023 m. birželio–rugpjūčio mėnesius): 1) 2023 m. birželio mėn. atsakovas iš viso dirbo 58,5 val., iš kurių 8,5 val. naktį, 6 val. viršvalandžių ir 10 val. darbo šventinę ir poilsio dienomis; 2) 2023 m. liepos mėn. atsakovas iš viso dirbo 173,25 val., iš kurių 31,5 val. naktį ir 5,25 val. viršvalandžių; 3) 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas iš viso dirbo 80 val., iš kurių 16 val. naktį. Ieškovės atstovė paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. yra įtraukta į atsakovo darbo laiką (2024 m. vasario 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 44 min. 30 sek.). Be to, ieškovė pastebėjo, kad darbo santykiams pasibaigus 2023 m. rugpjūčio 14 d. nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsakovui skaičiuoti darbo užmokestį už 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. jo grįžimo į Lietuvą dieną. Taip pat ieškovė nurodė, kad visi darbuotojai gali naudotis savo nuožiūra 30 minučių pertrauka, todėl šis laikas neturėtų būti įskaitomas į darbo laiką. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 15 punktą pietų pertrauka į darbo laiką neįskaitoma. Atsakovas, priešingai, paaiškino, kad laisvu pietų pertraukos laiku niekas nedisponavo, niekur nevažiavo, nebelikdavo laiko išvažiuoti iš gamyklos, laisvo laiko pavalgyti turėjo 5–10 min. Ieškovės paskaičiavimu, remiantis į bylą pateiktais atsakovo darbo laiko apskaitos dokumentais, tikroji atsakovui priskaičiuota suma už visą jo darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. (darbo santykiai atsakovo prašymu baigėsi būtent 2023 m. rugpjūčio 14 d.) sudaro 3 277,25 Eur neatskaičius mokesčių, iš kurios 647,66 Eur darbo užmokestis už 2023 m. birželio mėn., 1 647,65 Eur darbo užmokestis už 2023 m. liepos mėn., 754,40 Eur darbo užmokestis už 2023 m. rugpjūčio mėn. ir 229,54 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Šią ieškovės priskaityto darbo užmokesčio sumą ieškovė atsakovui yra išmokėjusi ir netgi permokėjusi, ką patvirtina į bylą teikiami įrodymai – Atlyginimo žiniaraštis už 2023 m. rugpjūčio mėn. Ieškovės atstovė paaiškino, kad buvo klaidos darbo laiko apskaitoje ir todėl ieškovė permokėjo 165,03 Eur. Teismas nustatė, kad pagal 2023 m. gegužės 15 d. UAB “Maviga Pro” ir A. G. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 3 punktą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių): 8,55 Eur valandinį atlyginimą, bet ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, padauginus iš koeficiento 1,65 plius 0,07 Eur (5,14 x 1,65 + 0,07), išmokant vieną kartą per mėnesį (iki kito mėnesio 30 dienos), pervedant į banko kortelę. Už papildomus darbus gali būti mokami priedai darbdavio nustatyta tvarka. Vadovaujantis 5 punktu nustatoma 8 val. darbo dienos laiko norma. Atsakovo suvestinėje nurodomas 2023 m. gegužės 29–31 d. mokymosi valandų skaičius, iš viso 24 val., ir jo mokymosi laikas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 4 d., iš viso 35 val. Atsakovo suvestinėje nurodomas atsakovo mokymosi laikas nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d., ir jo komandiruotės laikas nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d., kuris bendrai sudaro 167 val. dieną ir 20 val. 20 min. naktį. Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. birželio 23–30 d. dirbo, kaip ieškovė ir teigia, 58,50 val., tai yra 8 darbo dienas, iš jų 8,50 val. naktį, 6 val. viršvalandžius, 10 val. poilsio dienomis. Kita vertus, pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad 2023 m. birželio mėn. atsakovo dirbtas laikas yra 47 val. Pagal ieškovės Atlyginimų žiniaraštį už 2023 m. birželio mėn. atsakovui priskaičiuota išmokėti mėnesio bėgyje 612,44 Eur (290,70 Eur etatinis atlyginimas (darbo užmokestis komandiruotės metu) + 256,00 Eur dienpinigiai + 171 Eur už darbą poilsio ir šventinę dieną komandiruotėje + 185,96 Eur kita – 129,53 Eur pajamų mokestis (neįskaitant dienpinigių) – 45,21 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokestis – 81,09 Eur valstybinio socialinio draudimo mokestis – 19,43 Eur pensijos kaupimui – 15,96 Eur išmokos suma). Pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad iš viso priskaičiuota išmokėti suma yra 612,44 Eur. Ieškovė 2023 m. liepos 3 d. sumokėjo atsakovui bendro atlyginimo už 2023 m. birželio mėn. dalį – 200,00 Eur, 2023 m. liepos 17 d. sumokėjo už 2023 m. birželio mėn. dalį – 200,00 Eur, 2023 m. liepos 25 d. sumokėjo atsakovui 2023 m. birželio mėn. dalį – 212,44 Eur. Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. liepos mėn. dirbo 173,25 val., tai yra 21 darbo dieną, iš jų 31,50 val. naktį, 5,25 val. viršvalandžius. Kita vertus, pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad 2023 m. liepos mėn. atsakovo dirbtas laikas yra 159 val. Pagal ieškovės Atlyginimų žiniaraštį už 2023 m. liepos mėn. atsakovui priskaičiuota išmokėti mėnesio bėgyje 2 384,72 Eur (1 169,92 Eur etatinis atlyginimas (darbo užmokestis komandiruotės metu) + 992,00 Eur dienpinigiai + 477,73 Eur kita – 329,53 Eur 20 proc. pajamų mokestis (neįskaitant dienpinigių) – 115,01 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokestis – 206,29 Eur valstybinio socialinio draudimo mokestis – 49,43 Eur pensijos kaupimui + 445,33 Eur išmokos suma). Pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad iš viso priskaičiuota išmokėti suma yra 2 384,72 Eur. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo atsakovui 2 384,72 Eur atlyginimą už 2023 m. liepos mėn., dienpinigius. Kitaip tariant, ieškovė sumokėjo atsakovui galutinę sumą už 2023 m. liepos mėn. Atsakovo suvestinėje nurodoma, kad 2023 m. liepos mėn. jis dirbo dieną 152 val., naktį 31,30 val. įskaitant 30 min pietų pertrauką, iš viso 183,30 val. Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. rugpjūčio 1–14 d. dirbo 80 val., tai yra 10 darbo dienų 8 val. per dieną, iš jų 16 val. naktį. Kita vertus, pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovo dirbtas laikas yra 79 val. Pagal ieškovės Atlyginimų žiniaraštį už 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovui priskaičiuota išmokėti mėnesio bėgyje 1 888,71 Eur (547,20 Eur etatinis atlyginimas (darbo užmokestis komandiruotės metu) + 448,00 Eur dienpinigiai + 229,54 Eur atostoginiai + 1 441,85 Eur kiti – 443,72 Eur 20 proc. pajamų mokestis (neįskaitant dienpinigių) – 154,86 Eur privalomojo sveikatos draudimo mokestis – 277,77 Eur valstybinio socialinio draudimo mokestis – 66,56 Eur pensijos kaupimui + 165,03 Eur išmokos suma (ieškovė nurodė, kad pastaroji suma yra klaida). Kita vertus, pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas yra matyti, kad iš viso priskaičiuota išmokėti suma yra 1 177,64 Eur (675,45 Eur darbo užmokestis + 135,48 Eur už nepanaudotas atostogas + 646,77 Eur dienpinigiai – 97,60 Eur pajamų mokestis – 182,46 Eur socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos). Pagal 2023 m. rugpjūčio 15 d. Algos dokumento vidurkį kompensacija už nepanaudotas atostogas 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo 229,54 Eur. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo atsakovui 1 177,64 Eur darbo užmokestį 2023 m. rugpjūčio mėn., dienpinigius, galutinis atsiskaitymas. Kitaip tariant, ieškovė sumokėjo atsakovui galutinę sumą už 2023 m. rugpjūčio mėn. Atsakovo suvestinėje nurodoma, kad 2023 m. rugpjūčio 1–15 d. jis dirbo dieną 109 val., naktį 16 val. įskaitant 30 min pietų pertrauką, iš viso 125 val. Pagal ieškovės 2023 m. rugsėjo 6 d. ataskaitą Nr. 6171 / S815 atsakovo atostogų likutis už periodą 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. yra 2 896 Eur. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 19 d. sprendime Nr. DGKS-6170 nurodė, jog iš viso A. G. priskaičiuotina suma už visą darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. sudaro 3 808,88 Eur (739,58 Eur + 1 874,63 Eur + 966,15 Eur + 228,52 Eur) neatskaičius mokesčių, o atsakovas priskaičiavo 2 572,23 Eur (401,85 Eur + 1 359,45 Eur + 675,45 Eur + 135,48 Eur) neatskaičius mokesčių, kuri ieškovui yra išmokėta, taigi neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 1 236,65 Eur (3 808,88 Eur – 2 572,23 Eur), kuri išieškotina iš UAB „Maviga Pro“. Komisija perskaičiuodama A. G. darbo užmokestį vadovavosi tokiomis nuostatomis: 1) vykimą į / iš komandiruotės vietos laikė darbo laiku ir skaičiavo sutartyje sulygtą darbo užmokestį netaikant DK 144 straipsnio 1–3 dalyse nustatyto padidinto apmokėjimo; 2) darbo užmokestį skaičiavo už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 23 d. (nors komandiruotė pagal įsakymą prasidėjo 2023 m. birželio 24 d.) iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., grįžimo iš komandiruotės dienos; 3) 30 min. pietų pertrauką įskaitė į darbo laiką, nes iš A. G. paaiškinimų Komisija sprendė, kad ji neatitinka DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto požymio – galimybės jos metu palikti darbovietę, t. y. ieškovas nustatyta pietų pertrauka laisvai negalėjo disponuoti; 4) darbo laiku nelaikė ir darbo užmokesčio neskaičiavo už laiką, kai ieškovas derino mašinos atidavimą ir tvarkė butą, nes tai niekaip nėra susiję su darbo funkcijų vykdymu. Komisija sprendė, kad A. G. faktiškai dirbtas laikas buvo toks: 2023 m. birželio mėn. – iš viso 82 val., iš kurių 9 val. naktį; 2023 m. liepos mėn. iš viso 183 val. 30 min., iš kurių 24 val. 30 min. (183 val. 30 min. – 159 val.) viršvalandžių, 30 val. naktį ir 8 val. 30 min. šventinę dieną 2023-07-06; 2023 m. rugpjūčio mėn. iš viso 105 val., iš kurių 16 val. naktį. Komisija vadovaudamasi patikslintais suvestinių duomenimis apskaičiavo tokias darbo užmokesčio sumas ieškovui: už 2023 m. birželio mėn. – 739,58 Eur (701,10 Eur (82 val. x 8,55 Eur); 38,48 Eur (9 val. x 8,55 Eur) x 0,5 už darbą naktį); už 2023 m. liepos mėn. – 1 874,63 Eur (1568,93 Eur (183 val. 30 min. x 8,55 Eur); 104,77 Eur (24 val. 30 min. x 8,55 Eur) x 0,5 už viršvalandinį darbą; 128,25 Eur (30 val. x 8,55 Eur) x 0,5 už darbą naktį; 72,68 Eur (8 val. 30 min. x 8,55 Eur) x 1 už šventinę dieną 2023-07-06); už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 966,15 Eur (897,75 Eur (105 val. x 8,55 Eur); 68,40 Eur (16 val. x 8,55 Eur) x 0,5 už darbą naktį) (el. b. t. 1 l. 27–28).Komisija apskaičiavo, kad ieškovo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 78,80 Eur (739,62 Eur + 1 874,63 Eur) / (82 d. val. + 183 val. 30 min.) x 8 d. val.), o kompensacija – 228,52 Eur (2,9 d. d. x 78,80 Eur). Komisija sprendė, kad iš viso A. G. priskaičiuotina suma už visą darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. sudaro 3 808,88 Eur (739,58 Eur + 1 874,63 Eur + 966,15 Eur + 228,52 Eur) neatskaičius mokesčių, o atsakovas priskaičiavo 2 572,23 Eur (401,85 Eur + 1 359,45 Eur + 675,45 Eur + 135,48 Eur) neatskaičius mokesčių, kuri ieškovui yra išmokėta, taigi neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 1 236,65 Eur (3 808,88 Eur – 2 572,23 Eur), kuri išieškotina iš UAB „Maviga Pro“. Teismas nurodė, kad pritaria Komisijos skaičiavimams ir jų nekartoja. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas netenkinti atsakovo reikalavimų dėl nedraudiminio laikotarpio pripažinimo darbo laiku yra pagrįstas, kadangi atsakovas aptartu laikotarpiu mokėsi pagal tarp šalių sudarytą civilinio pobūdžio sutartį, Komisija šio laikotarpio neįskaičiavo į ieškovės papildomai sumokėtiną atsakovui darbo užmokestį, priešieškinyje dėl šio laikotarpio taip pat nepasisakyta. Be to, teismas kaip ir Komisija laikė, kad atsakovui nebuvo suteikta 30 minučių trukmės pietų pertrauka, kadangi ji neatitinka DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kriterijaus – realios galimybės palikti darbovietę. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisijos nurodytas apskaičiavimas „2 572,23 Eur (401,85 Eur + 1 359,45 Eur + 675,45 Eur + 135,48 Eur)“ remiasi 2023 m. rugsėjo 6 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Iš šios pažymos galima pastebėti, kad tai yra tos pačios sumos, kurias ieškovė išmokėjo atsakovui. Taigi 711,07 Eur yra ieškovės išmokėta atsakovui darbo užmokesčio dalis. Kita vertus, tai reiškia, kad už 2023 m. rugpjūčio  mėn. ieškovė 2023 m. rugsėjo 6 d. sumokėjo atsakovui 165,03 Eur per daug, per klaidą, to neginčijo ir atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2023 m. rugpjūčio 15 d., be to, laikydamas patikimesnius atsakovo darbo laiko paskaičiavimus, kadangi jie yra detalūs, labiau atitinka faktinę situaciją, o ieškovės pateikti duomenys yra prieštaringi (Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašai neatitinka 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas), taip pat į tai, kad atsakovo pietų pertraukos įskaitomos į darbo laiką, nepritaria ieškovės atstovės išvadai, jog ieškovės priskaityto darbo užmokesčio sumą ieškovė atsakovui yra išmokėjusi, o 711,07 Eur yra sumokėjusi pagal neva klaidingą Komisijos sprendimą. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 711,07 Eur išmokėto darbo užmokesčio. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad 711,07 Eur šio teismo sprendimo priėmimo metu jau yra sumokėti, todėl teismas atmetė ir priešieškinio reikalavimą išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovui A. G. 1 236,65 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už darbo laikotarpį nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. visą šią sprendimo dalį įvykdant skubiai. Teismas nusprendė iš atsakovo ieškovei priteisti 165,03 Eur permoką. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimu nebuvo priteisti delspinigiai, todėl tokiu būdu ieškinio prašymas netenkinti atsakovo reikalavimų dėl delspinigių išieškojimo yra jau patenkintas.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl 981,58 Eur dienpinigių dalies už komandiruotės Nyderlandų Karalystėje išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. išieškojimo iš ieškovės, nurodė, kad šį reikalavimą tenkina iš dalies. Ieškovės nuomone, ji turėjo teisę mažinti atsakovui mokamus dienpinigius ir tą pagrįstai ir teisėtai darė. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad komandiruotės metu atsakovui buvo užtikrintas nemokamas apgyvendinimas, maitinimas – ne. Ieškovė neneigė, kad atsakovui įsikėlus į butą šis butas buvo nepilnai sutvarkytas. Šis nesklandumas galėjo būti greitai, tą pačią dieną, kai atvyko atsakovas, išspręstas ir buvo išspręstas, kai atsakovas informavo apie tai ieškovę. Be to, ieškovės teigimu, kadangi paties atsakovo prašymu darbo sutartis ir darbo santykiai buvo nutraukti 2023 m. rugpjūčio 14 d., šią dieną laikant paskutine atsakovo darbo diena, taigi, ir komandiruotės diena, tai Komisija visiškai nepagrįstai nurodo priskaičiavusi dienpinigius dar ir už 2023 m. rugpjūčio 15 d., nors atsakovas pas ieškovę tą dieną jau nedirbo. Atsakovas pažymi, kad darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyti tik du kriterijai, kurių pagrindu ieškovė galėtų mokėti ieškovui mažesnę nei 50 proc. dienpinigių normą, t. y. komandiruotės metu užtikrinant nemokamą maitinimą ir nemokamą apgyvendinimą, o šiuo konkrečiu atveju nė vienas iš kriterijų nebuvo nustatyti. Atsakovui buvo suteiktos visiškai prastos būklės patalpos. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad atvykus reikėjo laukti valandą, kol sutvarkys laikiną butą. Sutvarkius pamatė, kad buto būklė klaiki. Atsakovas neišsiuntė pranešimo tą pačią dieną, kadangi jis naktį vairavo, dėl to iš karto nuėjo miegoti. Su juo gyvenęs asmuo sakė, kad parašys koordinatorei dėl prastos buto būklės. Teismas nustatė, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 punktą darbovietėje laikomasi Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarkos, taip pat Dienpinigių dydžių diferencijavimo tvarkos (Priedas Nr. 2). Pagal minėtos tvarkos 11 punktą dienpinigiai įmonės darbuotojams apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, yra nustatyti šioje tvarkoje. Remiantis 12 punktu visais atvejais, vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis įmonės darbuotojams nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mokami mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. 13 punkte yra nurodyti atvejai, kai dienpinigiai gali būti mažinami. Tarp jų ir atvejai, kai darbuotojui komandiruotės metu užtikrinamas nemokamas maitinimas (13.4 papunktis), darbuotojui užtikrinamas nemokamas apgyvendinimas ir ne darbo metu (13.5 papunktis). Šiais atvejais darbdavys turi teisę pasibaigus darbuotojo komandiruotei rašytiniu įsakymu konkrečios komandiruotės laikotarpiui padidinti dienpinigių dydį nuo 50 proc. iki 100 proc. teisės aktuose nustatyto maksimalaus dienpinigių dydžio. Teismas nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. Darbo migrantų apgyvendinimo standarte yra nurodyta, kad apžiūrėtos įmonės darbuotojų apgyvendinimo vietos būklė atitinka galiojančios SNF schemos reikalavimus. Ieškovės personalo vadybininkės 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. K 2023/06/23 įpareigota buhalterija paskaičiuoti ir išmokėti darbuotojams priklausančius dienpinigius. Darbdavio kompensuojamos išlaidos: 1. 50 procentų dienpinigių pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą dienpinigių normą. Darbdavys turi teisę savo nuožiūra / sprendimu nustatyti / išmokėti didesnę nei 50 procentų dienpinigių normą. 2. Dokumentų, susijusių su komandiruote, tvarkymo išlaidas. 3. Gyvenamojo ploto nuomos išlaidas. 4. Kuras, pagal nustatytą kuro normą. Pagal 2023 m. gegužės 15 d. UAB „Maviga Pro“ ir A. G. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 7.5 papunktį nustatomi dienpinigiai užsienio šalyse: 50 proc. dienpinigių sumos, nustatytos toje šalyje (mokama vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais). Darbdavys vienašališkai, savo nuožiūra, gali išmokėti daugiau nei numatyta mažiausia dienpinigių suma, tačiau ši nuostata niekaip neįpareigoja darbdavio mokėti didesnę nei nustatyta šiame straipsnyje dienpinigių sumą. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymoje apie priskaičiuotus dienpinigius Nr. 2023/09-06-6 nurodyta, jog UAB “Maviga Pro” darbuotojas A. G. 2023 m. birželio 23 d. įsakymu komandiruojamas į Nyderlandus laikotarpiui 2023 m. birželio 23 d. – 2023 m. rugpjūčio 14 d. (53 kalendorinės dienos), įmonė įpareigojo priskaičiuoti ir išmokėti 72,9 procentus dienpinigių pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintą dienpinigių normą. Vykdant įsakymą buhalterija priskaičiavo 2 474,42 Eur dienpinigių (Nyderladuose dienpinigių norma 64,00 Eur. 72,9 procentų sudaro 46,68 x 53 dienos). Dienpinigiai buvo jam išmokėti: 2023 m. liepos 3 d. – 200,00 Eur; 2023 m. liepos 17 d. – 151,51 Eur; 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 1 476,14 Eur; 2023 m. rugsėjo 6 d. – 646,77 Eur. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisija sprendime pažymėjo, jog, Komisijos nuomone, tik du Darbo tvarkos taisyklių kriterijai realiai mažintų darbuotojo patiriamas asmenines išlaidas komandiruočių metu – tai kai darbuotojui komandiruotės metu užtikrinamas nemokamas maitinimas (4 p.) ir kai darbuotojui užtikrinamas nemokamas apgyvendinimas ir ne darbo metu (5 p.). UAB „Maviga Pro“ neužtikrino tinkamo apgyvendinimo komandiruotės metu, todėl A. G. priskaičiuotina 100 proc. dienpinigių norma Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje), nustatyta sąraše – 64,00 Eur. Komisija apskaičiavo, kad už komandiruotės laikotarpį nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. (54 dienos) priskaičiuotini dienpinigiai sudaro 3 456,00 Eur (54 d. x 64,00 Eur), ir atsižvelgiant į tai, jog UAB „Maviga Pro“ 2 474,42 Eur dienpinigių yra išmokėjusi, Komisija konstatavo, jog A. G. neišmokėta 981,58 Eur (3 456,00 Eur – 2 474,42 Eur) dienpinigių suma, kuri išieškotina iš UAB „Maviga Pro“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atvyko į apgyvendinimo vietą Nyderlandų Karalystėje 2023 m. birželio 24 d. Ieškovė neneigė, kad atsakovui įsikėlus į butą šis butas buvo nepilnai sutvarkytas. Teismas nustatė, kad vėliausias atsakovo nusiskundimas apgyvendinimo sąlygomis buvo gautas 2023 m. liepos 2 d. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad iš esmės nėra ginčijamos netinkamos apgyvendinimo sąlygos aptariamu laikotarpiu, teismas vertino, kad ieškovė turėjo mokėti 100 proc. dydžio dienpinigius atsakovui nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. liepos 2 d., viso 9 dienas. Kitą laikotarpį ieškovė turėjo teisę išmokėti sumažintus dienpinigius, kadangi daugiau nebuvo nustatyta atvejų, kad apgyvendinimas neatitiko įprastų sąlygų. Todėl teismas nusprendė pakoreguoti tiek ieškovės, tiek Komisijos paskaičiavimus ir paskaičiuoja iš viso 2 675,70 Eur (2 099,70 Eur + 576,00 Eur) dydžio dienpinigius taip: už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. liepos 2 d., viso 9 dienas, teismas priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 576,00 Eur dydžio dienpinigius, apskaičiuodamas juos taip: 64,00 Eur x 9 dienos = 576,00 Eur; už kitą laikotarpį, tai yra 2023 m. birželio 23 d., nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d., viso 45 dienas, teismas priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 2 099,70 Eur dydžio dienpinigius apskaičiuodamas juos taip: 64,00 Eur x 72,90 proc. / 100 proc. = 46,66 Eur; 46,66 Eur x 45 dienos = 2 099,70 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 2 474,42 Eur (351,51 Eur + 1 476,14 Eur + 646,77 Eur) dydžio dienpinigius, todėl papildomai turi sumokėti atsakovui dar 201,28 Eur (2 675,70 Eur – 2 474,42 Eur) dydžio dienpinigius. Tokiu būdu teismas atmeta ieškinio reikalavimą netenkinti atsakovo reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo, o šį reikalavimą tenkina iš dalies (priteisiant ne 981,58 Eur, o 201,28 Eur). Be to, teismas nurodė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovui 201,28 Eur, o atsakovas ieškovei 165,03 Eur, teismas įskaito atsakovo mokėtiną permoką į dienpinigius ir priteisia iš ieškovės atsakovui 36,25 Eur (201,28 Eur – 165,03 Eur) dienpinigių.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 1 152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. nurodė, kad reikalavimą tenkina iš dalies. Teismas pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija nurodė netesybas išieškoti už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. taikant A. G. dienos vidutinį darbo užmokestį. Komisija apskaičiavo, kad išieškotinos iš atsakovo netesybos sudaro 1 152,40 Eur (78,77 Eur x 20,9 d. d.) / 30 d. x 21 d.). Ieškovė teigia, kad galutinis atsiskaitymas su atsakovu nutraukus darbo sutartį buvo atliktas 2023 m. rugsėjo 6 d., todėl ieškovė sutiko su Komisijos sprendimu dalyje dėl 1152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą išieškojimo ir šią sumą atsakovui sumokėjo 2023 m. lapkričio 20 d. pavedimu (921,92 Eur atskaičius mokesčius). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui netesybas aptariamu laikotarpiu, nurodė, kad tenkina ieškovės prašymą dar kartą neišieškoti šių netesybų ir atmeta priešieškinio reikalavimą išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovui A. G. 1 152,40 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Dėl reikalavimo priteisti po 1 646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. spalio 20 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d., teismas nurodė, kad kaip minėta, ieškovė su atsakovu galutinai atsiskaitė 2023 m. lapkričio 14 d., kai ieškovė sumokėjo atsakovui 711,07 Eur pagal Komisijos sprendimą. Todėl teismas nurodė, kad atmeta ieškovės prašymą netenkinti atsakovo reikalavimo dėl šių netesybų išieškojimo, tačiau tenkina iš dalies atsakovo reikalavimą išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovui A. G. po 1 646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas nuo 2023 m. spalio 20 d. už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d., t. y. patikslina Komisijos sprendimą išieškoti iš UAB „Maviga Pro“ A. G. po 1 646,29 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d., kas sudaro 1 260,32 Eur (78,77 Eur x 16 d. d.) (neatskaičius mokesčių).

11.       Teismas taip pat nurodė, kad tenkina priešieškinio reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės atsakovui. Teismas nurodė, kad atsakovas argumentavo, kad buvo pažeistos dvi vertybės – tiesioginė žala kūnui, poilsiui ir emocinei būklei. Nurodė, kad priešieškiniu teikė nuotraukas, kaip atrodė jo gyvenamasis būstas jame apsistojus, kurios tik patvirtina faktą apie labai prastas apgyvendimo sąlygas ir netinkamų sąlygų suteikimą iš ieškovės pusės. Teismas vertino, kad atsakovo apgyvendinimo sąlygos minėtu laikotarpiu galėjo sukelti atsakovui neigiamus išgyvenimus, todėl laikė, kad nurodytas darbdavės elgesys su darbuotoju nėra suderinamas su DK 24 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi įtvirtintais principais ir nuostatomis. Komisijos paminėtos aplinkybės yra vertos neturtinės žalos atlyginimo (DK 151 straipsnis, 218 straipsnio 4 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Teismas, išanalizavęs atsakovo apgyvendinimo sąlygas, laikotarpį, kuriuo jis gyveno netinkamomis sąlygomis, jam kilusius padarinius, atsižvelgdamas taip pat į atsakovui priteisiamas iš ieškovės sumas, be to, į teismų praktikoje darbo ginčų bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga atsakovo neturtinio pobūdžio išgyvenimų satisfakcija. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad darbdavė jam darė psichologinį spaudimą, bandydama tartis dėl komandiruotės pratęsimo, t, y. kad atsakovas pasiliktų komandiruotėje iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės elektroninio laiško atsakovui matyti, jog ieškovė šiuo el. laišku nedarė jokio neleistino spaudimo atsakovui, priešingai, ieškovė siekė išsaugoti darbo santykius, kvietė kalbėtis, rekomendavo išbūti iki komandiruotės pabaigos, leido pačiam atsakovui priimti sprendimą.

12.       Teismas, atsižvelgdamas į procesinę ginčo baigtį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad byloje buvo patenkinta 19,04 proc. (945,33 Eur (981,58 Eur – 201,28 Eur + 165,03 Eur) x 100 proc. / 4 965,92 Eur (1 236,65 Eur + 981,58 Eur + 1 152,40 Eur + 1 260,32 Eur + 500,00 Eur – 165,03 Eur = ~ 19,04 proc.) ieškovės ieškinio reikalavimų ir atitinkamai patenkinta 80,96 proc. (100 proc. – 19,04 proc.) atsakovo priešieškinio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 579,35 Eur (24,37 Eur + 554,98 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidas, o ieškovė atsakovui 688,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir nurodė, kad galutinai priteisia iš ieškovės atsakovo naudai 108,81 Eur (688,16 Eur – 579,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

 

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

13.       Ieškovė UAB „Maviga Pro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą toje dalyje, kurioje atmestas ieškovės UAB „Maviga Pro“ ieškinys dėl: 711,07 Eur nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio sumos priteisimo iš atsakovo A. G.; taip pat toje dalyje, kurioje tenkintas A. G. priešieškinis dalyse, kuriomis nuspręsta: perkelti atsakovo A. G. ir ieškovės UAB „Maviga Pro“ 2023 m. gegužės 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 396 nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d. nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo; išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovo A. G. naudai 36,25 Eur dienpinigių dalį už komandiruotės Nyderlandų Karalystėje išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.; išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovo A. G. naudai 1 260,32 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d.; išieškoti iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ atsakovo A. G. naudai 500,00 Eur dydžio neturtinę žalą; tenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstyti tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Apeliantė UAB „Maviga Pro“ nurodo šiuos pagrindinius apeliacinio skundo argumentus:

14.1.                      Teismas neteisingai nustatė darbo sutarties nutraukimo datą. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad darbdavė galėjo koreguoti darbuotojo prašymą, kuriame jis prašė nutraukti darbo sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. DK 36 str. 4 d. numatyta, kad darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Darbuotojo pateiktas prašymas nutraukti darbo sutartį suėjus įspėjimo terminui pats savaime darbo santykius užbaigia ir sukuria darbdaviui imperatyvią pareigą šią aplinkybę teisiškai įforminti. Įprastai, darbo santykių negalima nutraukti atostogų ar laikino nedarbingumo metu. Tačiau Darbo kodeksas nustato šiai taisyklei išimtį – tai galima padaryti, jei darbo santykiai nutrūksta paties darbuotojo iniciatyva. Teismas nepagrįstai perkėlęs atleidimo datą, be pagrindo perskaičiavo mokėtinas sumas, t. y. priskaičiavo dienpinigius už 2023 m. rugpjūčio 15 d.

14.2.                      Apeliantė paaiškina, kad byloje buvo kilęs ginčas dėl darbuotojo faktiškai išdirbto laiko ir ieškovės pareigos už tai tinkamai atsiskaityti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, pagal kurias mokėtinas darbo užmokestis atsakovui paskaičiuotas pagal jo paties pateiktus išdirbto laiko duomenis. Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nepagrindė, kodėl nesivadovauja darbdavės pateiktais įrodymais. Paaiškina, kad teismui buvo pateikusi rašytinius įrodymus, kurie patvirtina tokias atsakovo išdirbtas valandas: 2023 m. birželio mėn. atsakovas iš viso dirbo 58,5 val., iš kurių 8,5 val. naktį, 6 val. viršvalandžių ir 10 val. darbo šventinę ir poilsio dienomis; 2023 m. liepos mėn. atsakovas iš viso dirbo 173,25 val., iš kurių 31,5 val. naktį ir 5,25 val. viršvalandžių; 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas iš viso dirbo 80 val., iš kurių 16 val. naktį. Šiuos duomenis ieškovė grindė darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuos patikslino pagal trečiosios šalies – užsakovo Olandijoje oficialius iš sistemos ištrauktus duomenis. Ieškovė teigia, kad pietų pertraukos laiku darbuotojas disponavo laisvai, todėl nesutinka su teismo vertinimu, kad šis laikas turi būti įskaitytas į darbo laiką. Taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais apie itin pavojingas darbo sąlygas dėl radiacijos. Tokius atsakovo paaiškinimus paneigia trečiosios šalies – užsakovo atstovų rašytiniai paaiškinimai, jog pietų pertraukos laiku darbuotojai disponuoja savo nuožiūra, kad persirengti nereikia, tik nusivilkti apsauginius rūbus. Teismas nepagrįstai palaikė Darbo ginčų komisijos išvadas dėl išdirbto darbo laiko ir nepagrįstai nusprendė nepriteisti iš atsakovo 711,07 Eur sumos, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui skubiai vykdydama Komisijos sprendimą.

14.3.                      Apeliantė pažymi, kad teismas sprendimu pakoregavo dienpinigių skaičiavimą, priteisiant ne 981,58 Eur, o 201,28 Eur dienpinigių. Tačiau apeliantė su tokiu vertinimu taip pat nesutinka. Mano, kad teismas neteisingai nustatė, jog už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. liepos 2 d., viso 9 dienas, ieškovė neturėjo teisės mažinti dienpinigius. Paaiškina, kad darbo sutarties 7.5 punkte šalių buvo susitarta, kad „Nustatomi dienpinigiai užsienio šalyse: 50 proc. dienpinigių sumos, nustatytos toje šalyje (mokama vadovaujantis LR teisės aktais). Darbdavys vienašališkai, savo nuožiūra gali išmokėti daugiau nei numatyta mažiausia dienpinigių suma, tačiau ši nuostata niekaip neįpareigoja Darbdavio mokėti didesnę nei nustatyta šiame straipsnyje dienpinigių normą“. Ieškovė paaiškina, kad atsakovui mažino dienpinigius vadovaudamasi Darbo tvarkos taisyklių 13.5 papunkčiu, nes atsakovui suteikė apgyvendinimą komandiruotės metu. Gyvenamasis būstas atsakovui buvo išnuomotas iš Nyderlandų kompanijos Team Home Rentals B.V. Pažymi, kad atsakovas apie būsto nepatogumus pranešė tik 2023-06-30, tačiau būstas buvo sutvarkytas jau anksčiau, kadangi ieškovė nedelsiant sureagavo į atsakavo kambarioko (D. D.) pranešimus. Ieškovė byloje neneigė, kad buvo tam tikrų nusiskundimų dėl buto, tačiau šie buto trūkumai nebuvo tokie, dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs gyventi bute ir būtų priverstas išsikelti, ieškotis kito buto (kas jau tada leistų teigti, kad darbdavys apgyvendinimo tuo laiku nesuteikė). Apeliantė teigia, kad atsakovui yra išmokėti visi jam priklausantys dienpinigiai (2 474,42 Eur) ir nėra jokio pagrindo papildomai priteisti 201,28 Eur ir į šią sumą įskaityti ieškovei grąžintiną 165,03 Eur sumą.

14.4.                      Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti atsakovui 500 Eur neturtinės žalos. Mano, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog darbdavio elgesys buvo toks netinkamas ir sukėlė neigiamų išgyvenimų atsakovui, dėl kurių ieškovei turi būti taikoma atsakomybė. Apeliantė pažymi, kad visus klausimus, susijusius su gyvenimo sąlygomis ji siekė nedelsiant išspręsti ir juos sprendė. Nelogiški atsakovo teiginiai, kad netvarkingas kambarys jam sukėlė tokius neigiamus išgyvenimus, už kuriuos net turi būti priteisiama neturtinė žala, kai pats atsakovas nesiėmė jokių veiksmų iš savo pusės apie savo nusiskundimus iš karto informuoti darbdavį.

15.       Atsakovas A. G. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:

15.1.                      Atsakovas pripažįsta ir sutinka su faktu, kad jo darbiniai santykiai tinkamai laikomi nutrūkusiais 2023-08-15 dieną, kadangi 2023-08-14 dieną jis dirbo iki 23:30 val. (neskaitant kelionės iš objekto) ir nurodytą dieną 2023-08-15 grįžo iš komandiruotės, o DK 107 str. 4 d. nustatyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Šiuo atveju nėra svarbu, kad jis prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė 2023-08-14 dieną.

15.2.                      Darbuotojo įsitikinimu, teismas teisingai peržiūrėjo ir patvirtino Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje nustatytą išdirbtų valandų grafiką. Atsakovas mano, kad teismas taip pat teisingai nustatė, jog pietų pertraukos metu jis negalėjo palikti darbovietės, dėl ko šios pertraukos laikas 30 min. turėjo būti įskaitomas į darbo laiką. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad tokias išvadas paneigia jos pateiktas trečiosios šalies (užsakovo atstovo) el. laiškas. Atsakovas nesutinka, kad šis naujas įrodymas būtų prijungtas ir vertinamas apeliacinėje instancijoje (CPK 314 straipsnis). Darbuotojas nurodo, kad palaiko savo poziciją, jog galimybė palikti darbo vietą buvo tik teorinė, bet dėl didelio gamyklos ploto ir būtinybės persirengti, jis niekada jos nepalikdavo per pietų pertrauką.

15.3.                      Darbuotojas nurodo, kad nesutinka su apeliante, jog egzistavo teisinis pagrindas taikyti sumažintą dienpinigių normą už visą komandiruotės laikotarpį, įskaitant ir nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. liepos 2 d. ieškovė turėjo laikytis savo patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių, pagal kurias mažinti mokėtiną dienpinigių normą iki 50 proc. galėtų, tik jei komandiruotės metu darbuotojas būtų apgyvendinamas viešbutyje, kur jam būtų užtikrinamas maitinimas bent kartą dienoje. Teismas teisingai vertino, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nuo 2023 m. birželio 24 d. iki 2023 m. liepos 2 d. ir už šį laikotarpį pagrįstai priteisė 100 proc. priskaičiuotų dienpinigių. Taip pat pagrįstai priskaičiavo dienpinigius už 2023 m. rugpjūčio 15 d.

15.4.                      Darbuotojas prašo palikti teismo sprendimo dalį dėl priteistos 500 Eur neturtinės žalos nepakeistą. Paaiškina, kad dėl netinkamų patalpų jis kreipėsi 2024-06-30 dieną ir visi patalpų tinkamumo gyventi jose klausimai išspręsti nebuvo, dėl ko tiek jis, tiek jo kambariokas patyrė neigiamus išgyvenimus ir karčią patirtį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

 

Dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimų ir atleidimo datos perkėlimo

 

17.       Darbdavė UAB „Maviga Pro“ prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė perkelti darbuotojo A. G. darbo sutarties nutraukimo datą iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. į 2023 m. rugpjūčio 15 d. nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

18.       Apeliantė nurodo, kad darbuotojas 2023 m. liepos 9 d. pateikė prašymą jo iniciatyva nutraukti darbo sutartį per išbandymo laikotarpį nuo 2023 m. liepos 14 d. Darbdavė pažymi, kad DK 36 str. 4 d. numatyta, jog darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Todėl apeliantės teigimu, ji neturėjo pagrindo revizuoti darbuotojo prašymo, t. y. pakeisti ar perkelti darbo sutarties nutraukimo datą.

19.       Teisėjų kolegija su tokiu darbdavės vertinimu nesutinka. Apeliantės nurodytas DK 36 straipsnis reglamentuoja ne darbo sutarties pasibaigimo įforminimą, bet susitarimą dėl išbandymo ir darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį per šį išbandymo laikotarpį. Esminė nuostata, reikšminga darbuotojui realizuojant teisę nutraukti darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, yra tai, kad darbuotojas privalo įspėti apie tai darbdavį prieš tris darbo dienas. Paminėtas trijų dienų įspėjimo terminas neabejotinai yra nustatytas darbdavio naudai, t. y. tam kad darbdavys galėtų tinkamai pasiruošti darbuotojo atleidimui, ir žinoma – pasirūpinti darbo sutarties nutraukimo įforminimu. DK 36 str. 4 d. nuostata, jog „darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį“ negali būti aiškinama kaip nustatanti darbuotojui kokias nors pareigas darbo sutarties nutraukimo administravime. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimą reglamentuoja DK 65 straipsnis, o DK 36 str. 4 d. yra taikoma tik kaip išimtis ir tik tais atvejais, kai darbdavys piktnaudžiauja darbo teisėmis ir nevykdo darbo sutarties nutraukimo įforminimo pareigos.

20.       Nagrinėjam atveju susiklostė būtent tokia situacija, t.y. darbdavys, gavęs darbuotojo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nepriėmė sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir nepasirūpino, kad darbo santykiai realiai pasibaigtų darbuotojo paskutinę darbo dieną. Iš darbdavės paaiškinimų, nurodytų procesiniuose dokumentuose matyti, kad darbdavė iš viso nepriėmė DK 65 straipsnio 3 dalyje numatyto rašytinio sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo, tokio sprendimo neįteikė darbuotojui kaip tai įpareigoja DK 65 straipsnio 5 dalies nuostatos, o tik konstatavo darbo sutarties pasibaigimo faktą po to, kai suėjo darbuotojo įspėjime nurodytas terminas.

21.       Apeliantė be pagrindo teigia, kad Darbo kodeksas nedraudžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai jis yra komandiruotėje. Nors tokie atvejai Darbo kodekse nėra atskirai sureglamentuoti, tačiau sistemiškai aiškinant DK 65 straipsnio 5 dalies ir Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalies bei 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, spręstina, kad darbdavys, organizuodamas darbą ir būdamas atsakingas už darbo sutarties tinkamą įforminimą, turi pasirūpinti, kad darbo santykių pasibaigimo diena būtų paskutinė darbuotojo darbo diena, o kadangi darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas yra komandiruotės laikas, už kurį darbuotojui paliekamas darbo užmokestis, darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad darbo santykių pasibaigimo dieną darbuotojo komandiruotė būtų pasibaigusi.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbdavė apie darbuotojo ketinimą nutraukti darbo sutartį buvo įspėta įstatyme numatytu terminu ir turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu darbo sutarties nutraukimo įforminimu, nepaisant to, darbdavė reikalavo, kad darbuotojas vykdytų darbo funkcijas laikino darbo vietoje, t. y. Olandijoje iki pat jo prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytos dienos, įskaitant ir tą dieną.

23.       Nepagrįsti ir darbdavės argumentai, kad darbuotojo iniciatyva dėl darbo sutarties nutraukimo atleidžia darbdavį nuo įstatymu jam nustatytų pareigų komandiruotam darbuotojui. Tuo labiau, kad šiuo atveju darbuotojas ir nebuvo išreiškęs valios nutraukti darbo sutartį, jam esant komandiruotėje, apie tai nenurodė savo prašyme.

24.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad darbdavė pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką ir kad tokio pažeidimo ištaisymui būtina konstatuoti, jog darbo sutartis pasibaigė tada, kai pasibaigė faktiniai darbo santykiai, t. y. 2013 m. rugpjūčio 15 d., kai darbuotojas grįžo iš komandiruotės.

 

Dėl darbo ir poilsio laiko bei apmokėjimo už jį

 

25.       Byloje yra kilęs ginčas dėl darbo laiko apskaitos.

26.       Apeliantė nurodo, kad ginčo esmę sudaro tai, jog skiriasi paties darbuotojo vesta jo dirbto laiko apskaita ir darbdavio užpildyta darbuotojo darbo laiko apskaita. Apeliantės įsitikinimu, esant nesutapimų, teismas turėjo vadovautis darbdavio pateiktais rašytiniais įrodymais – darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir užsakovo Olandijoje parengta darbo laiko ataskaita. Be to, apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad darbuotojui suteikta 30 min. pietų pertrauka nėra poilsio laikas pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

27.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes, susijusias su darbo laiko apskaita, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir darbo ginčų komisija teisingai vertino įrodymus.

28.       Byloje yra nustatyti neatitikimai tarp darbuotojo nurodyto jo darbo laiko ir darbdavio pateiktų duomenų apie darbuotojo darbo laiką. Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. birželio 23–30 d. dirbo 58,50 val., tai yra 8 darbo dienas, iš jų 8,50 val. naktį, 6 val. viršvalandžius, 10 val. poilsio dienomis (el. b. 1 t. l. 84, 87, 111–112). Atsakovas teigia, kad jo mokymosi laikas nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 22 d. ir komandiruotės laikas nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. birželio 30 d. bendrai sudaro 167 val. dieną ir 20 val. 20 min. naktį (el. b. 2 t. l. 23). Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. liepos mėn. dirbo 173,25 val., tai yra 21 darbo dieną, iš jų 31,50 val. naktį, 5,25 val. viršvalandžius (el. b. 1 t. l. 81, 89, 92, 113–114). Atsakovas teigia, kad 2023 m. liepos mėn. jis dirbo dieną 152 val., naktį 31,30 val. įskaitant 30 min pietų pertrauką, iš viso 183,30 val. (el. b. 2 t. l. 24). Pagal ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir užsakovės darbo laiko apskaitos programos išrašą atsakovas 2023 m. rugpjūčio 1–14 d. dirbo 80 val., tai yra 10 darbo dienų 8 val. per dieną, iš jų 16 val. naktį (el. b. 1 t. l. 78, 91, 92, 115). Atsakovas teigia, kad 2023 m. rugpjūčio 1–15 d. jis dirbo dieną 109 val., naktį 16 val. įskaitant 30 min pietų pertrauką, iš viso 125 val. (el. b. 2 t. l. 25).

29.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pritaria darbo ginčų komisijos sprendime padarytoms išvadoms, kad darbuotojo darbo laikas 2023 m. birželio mėnesį buvo iš viso 82 val., iš kurių 9 val. naktį; 2023 m. liepos mėn. iš viso 183 val. 30 min., iš kurių 24 val. 30 min. (183 val. 30 min. – 159 val.) viršvalandžių, 30 val. naktį ir 8 val. 30 min. šventinę dieną 2023-07-06; 2023 m. rugpjūčio mėn. iš viso 105 val., iš kurių 16 val. naktį. Teisėjų kolegija, patikrinusi šias darbo ginčų komisijos ir teismo išvadas, neturi pagrindo jomis nesiremti. Atsakovo darbo laiko paskaičiavimai yra grindžiami jo paaiškinimais (e. bylos t. 2, b. l. 23-25) ir darbo laiko apskaitos programoje APPTime padarytais įrašais (e. bylos t. 3, b. l. 94-134). Kaip matyti, skaičiuojant konkrečias darbuotojo A. G. darbo valandas darbo ginčą nagrinėję organai prioritetą teikė darbuotojo paaiškinimams, o ne darbdavio užpildytam darbo laiko apskaitos žiniaraščiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks įrodymų vertinimas yra pagrįstas.

30.       Byloje nustatyta, kad darbuotojas A. G. darbdavio 2023 m. birželio 23 d. įsakymu buvo komandiruotas į Olandiją atlikti darbų pagal sutartį su užsakovu APPplius (MPNDT002) (e. bylos t. 1, b. l. 75). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad darbdavys komandiruotės vietoje faktinės darbuotojo darbo laiko patikros nevykdė, o šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina darbuotojo paaiškinimus, kad darbdavys pavedė jam pačiam pildyti darbo laiko apskaitą specialioje programėlėje. Pavyzdžiui, 2023 m. liepos 11 d. darbdavio UAB „Maviga Pro“ atstovė Oksana rašo atsakovui „o tu pildai programą, timesheet, nes tavo valandų ten nėra“, „instaliuokit ir veskit savo valandas“ (e. bylos t. 3, b. l. 234, 238). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nustatant darbuotojo darbo laiką, visų pirma, turėjo būti vadovaujamasi paties darbuotojo pateiktais duomenimis apie jo realiai dirbtą laiką komandiruotėje. Tuo tarpu darbdavės pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuris paprastai yra laikomas pagrindiniu įrodymu apie darbuotojo darbo laiko normos vykdymą, yra užpildytas ne pagal darbdavio betarpiškai fiksuotus faktus, ne pagal darbuotojo pateiktus duomenis, bet pagal užsakovo duomenis, kuriuos, kaip nurodo pati apeliantė, ji surinko tik kilus ginčui. Užsakovo pateikti darbo laiko apskaitos įrašai šiuo atveju yra išvestinis duomenų šaltinis, jie nėra parengti darbo santykių reguliavimo tikslu, t. y. juose neatsispindi visi nukrypimai nuo įprastos darbo laiko normos (fiksuotas tik darbuotojui priskirto darbo laiko viršijimas, bet nefiksuotas darbas naktį, darbas švenčių dienomis ir kt.). Kaip matyti, šis dokumentas yra skirtas ieškovės ir užsakovo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymui, o ne komandiruoto darbuotojo darbo santykių reguliavimui. Todėl šiuo atveju teismas turėjo pagrindą vadovautis būtent darbuotojo pateiktais darbo laiko apskaitos duomenimis.

31.       Apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas visai nevertino darbuotojo nurodytos darbo laiko apskaitos pagrįstumo. Teismas sprendime motyvavo, jog tam tikrų darbuotojo nurodytų laikotarpių neįskaito į darbo laiką: ieškovo darbo laikas 2023 m. birželio mėnesį yra pripažintas pagrįstu tik nuo komandiruotės pradžios, t. y. nuo 2023 m. birželio 23 d. į darbo laiką neįskaitytas laikas, kai darbuotojas tvarkė nuomojamas patalpas ir derino automobilio perdavimo klausimus. Kai kuriuos kitus laikotarpius, pavyzdžiui, egzaminų laikymą, teismas pripažino darbo laiku. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti atsakovo darbo komandiruotėje laiką, t. y. teismas pritaria, kad darbuotojas komandiruotėje vykdė ir kitus darbdavio nurodymus, o ne tik tiesiogiai atliko darbo funkcijas užsakovo objekte.

32.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad darbuotojui buvo suteikiama 30 min. pertrauka pavalgyti, kuri pagal užsakovo vedamą apskaitą nebuvo įskaitoma į darbo laiką. Darbuotojas savo paties pildomoje darbo laiko apskaitos programoje tokią pertrauką žymėjo kodu „91“ (e. bylos t. 3, b. l. 94-134). Nors apeliantė ginčija šios pertraukos įskaitymą į darbo laiką, teisėjų kolegija taip pat vertina, kad suteiktos pertraukos metu darbuotojas neturėjo realios galimybės palikti darbo vietą, o galėjo tik pavalgyti, dėl ko tokia pertrauka neatitinka DK 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto poilsio laiko kriterijų. Atsakovas neneigia, kad jam nebuvo daroma kokių nors kliūčių šios pertraukos metu palikti darbo vietą, tačiau dėl darbo proceso organizavimo, išduotų asmeninės apsaugos priemonių ir darbo priemonių, taip pat dėl didelės įmonės teritorijos, jis realiai negalėjo palikti darbo vietos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia pertrauka buvo suteikiama pagal Olandijoje veikiančio užsakovo nustatytą tvarką, todėl tokios pertraukos tapatumas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punkto normai nėra akivaizdus. Atsakovas pagrįstai teigia, kad tokia pertrauka buvo pernelyg trumpa, kad ją galima būtų laikyti pietų pertrauka, kuria pagal ginčui taikytiną Lietuvos teisę, darbuotojas disponuoja savo nuožiūra.

33.       Apeliantas nepateikė konkrečių prieštaravimų dėl pirmosios instancijos teismo perskaičiuoto atsakovo darbo užmokesčio pagal patikslintą jo darbo laiko normą. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose tikrina tik tai, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad būtų neteisingai apskaičiuota 711,07 Eur darbo užmokesčio nepriemoka.

 

Dėl dienpinigių nepriemokos

 

34.       Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad darbuotojas A. G. darbo funkcijas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. vykdė būdamas komandiruotėje Olandijoje.

35.       Pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą, darbuotojui, komandiruotam į Nyderlandų Karalystę, turi būti mokami 64 Eur dydžio dienpinigiai.

36.       Minėtu Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 taip pat yra patvirtintas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, kurio 2 punktas numato galimybę mažinti nustatytą maksimalų dienpinigių dydį iki 50 proc. Kaip teisingai pažymėjo Darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 19 d. sprendime, šiuo atveju yra aktualios dvi šio Aprašo 2 punkto redakcijos, galiojusios  nuo 2022-07-01 iki 2023-08-01 ir nuo 2023-08-01. Vadovaujantis iki 2022-06-30 galiojusio Aprašo 2 punkto redakcija, dienpinigiai komandiruotiems darbuotojams turėjo būti apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nuo 2022-07-01 galiojančioje Aprašo 2 punkto redakcijoje įtvirtinta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje.

37.       Pagal darbdavės pažymą nustatyta, kad darbdavė atsakovui nors ir buvo nustačiusi 50 procentų dienpinigių normą komandiruotės įsakyme, tačiau realiai pritaikė 72,9 procentų dydžio dienpinigių normą, t. y. 46,68 Eur už dieną (el. b. 3 t. l. 192).

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. liepos 2 d. darbdavė be pagrindo mažino dienpinigius, nes tuo laikotarpiu darbuotojui nebuvo suteikta tinkama gyvenamoji patalpa.

39.       Teisėjų kolegija, patikrinusi dienpinigių skaičiavimo pagrįstumą darbuotojui A. G., konstatuoja, kad Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Aprašo 2 punkto nuostatos buvo įvykdytos tinkamai. Byloje nustatyta, kad dėl dienpinigių normos mažinimo iki 50 proc. šalys susitarė darbo sutarties 7.5 punkte (e. bylos t. 1, b. l. 44). Be to, dienpinigių mažinimo kriterijai taip pat buvo nustatyti darbdavės patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse (e. bylos t. 1, b. l. 64). Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad maksimali dienpinigių norma gali būti mažinama iki 50 procentų, jei komandiruotė trunka trumpiau nei tris mėnesius, jei komandiruojamas darbuotojas išbandymo laikotarpiu, jei darbuotojui užtikrinamas maitinimas, jei darbuotojui užtikrinamas nemokamas apgyvendinimas ir ne darbo metu <..>. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas apie maksimalios dienpinigių normos mažinimą žinojo, nes taip buvo sutarta darbo sutartyje, be to, darbuotojas buvo supažindintas ir su Darbo tvarkos taisyklėmis (e. bylos t. 1, b. l. 74). Byloje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotė tęsėsi trumpiau nei tris mėnesius, kad komandiruotės metu darbuotojui buvo taikomas išbandymo laikotarpis, taip pat nustatyta, kad darbuotojui buvo suteiktas nemokamas apgyvendinimas ir ne darbo metu, atsakovas buvo aprūpintas transportu, skirtu vykimui į darbą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš tikrųjų turėjo mažiau sąnaudų komandiruotėje, ir kad tai sudarė pagrindą darbdavei mažinti dienpinigius Apraše numatytoje apimtyje.

40.       Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad gyvenamosios patalpos trūkumai ir nepatogumai, kuriuos nurodė darbuotojas, nereiškia, kad jam nebuvo suteiktas apgyvendinimas dienpinigių skaičiavimo prasme. Atsakovas, nors ir išreiškė pastabas dėl to, jog būstas buvo nesutvarkytas, tačiau papildomų išlaidų dėl apgyvendinimo komandiruotėje neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nebuvo pagrindo perskaičiuoti dienpinigius, už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 23 d. iki 2023 m. liepos 2 d.

41.       Remiantis Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Aprašo 3 punkto antra pastraipa, darbuotojui už 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. grįžimo iš komandiruotės dieną, turėjo būti sumokėti dienpinigiai pagal šalių susitarimą dėl komandiruotoje valstybėje (Olandijoje) taikomų maksimalių dienpinigių dydžio, šiuo atveju – 32 Eur (50 proc. nuo 64 Eur).

42.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl dienpinigių priteisimo pakeičiamas.

 

Dėl permokos ir įskaitymo

 

43.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perskaičiavus atsakovo A. G. darbo užmokestį pagal patikslintą darbo laiko normą, yra susidariusi 165,03 Eur dydžio darbo užmokesčio permoka. Šią permoką teismas įskaitė į priteistus dienpinigius ir galutinai priteisė iš ieškovės atsakovui 36,25 Eur dienpinigių.

44.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su 165,03 Eur dydžio permokos susidarymu (ieškinio 42-43 pastraipa), tokios permokos nenustatė. Apeliantės teiginiai apie darbo užmokesčio permoką yra grindžiami prielaida, kad darbdavė tinkamai apskaitė darbuotojo darbo laiką ir atleidimo dieną tinkamai su juo atsiskaitė. Tačiau byloje yra įrodyta, jog atleidimo dieną darbdavė be pagrindo buvo nepriskaičiavusi 1236,65 Eur darbo užmokesčio ir 32 Eur dienpinigių.

45.       Teismas taip pat nenustatė pagrindo teismo sprendimo vykdymo atgręžimui dėl to, jog ieškovė skubiai įvykdė Darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimą, sumokėdama jam 711,07 Eur priteistą darbo užmokesčio nepriemoką. Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumas dėl skubaus vykdymo dalies yra patvirtintas teismo.

 

Dėl atsakovo reikalavimo priteisti neturtinę žalą 

 

46.       Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti darbuotojui 500 Eur neturtinės žalos.

47.       Teisėjų kolegija, patikrinusi teismo sprendimo dalį dėl darbdavei taikytos civilinės atsakomybės, sutinka su apeliante, kad neturtinės žalos padarymo faktas neįrodytas.

48.       DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų praktikoje neturtinė žala paprastai konstatuojama neteisėto darbo sutarties nutraukimo atvejais ar kitais šiurkščių darbo teisių pažeidimo atvejais.

49.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad darbuotojo nurodyti išgyvenimai ir „karti patirtis“ yra siejama išimtinai su netinkamomis gyvenimo sąlygomis darbdavės nuomotoje gyvenamojoje patalpoje. Tačiau byloje yra nustatyta, kad darbdavė laiku ir tinkamai reagavo į išsakytas atsakovo pastabas, rūpinosi, kad nuomotojas sutvarkytų Olandijoje esančias patalpas. Apeliantė teisingai pažymi, kad gyvenamosios patalpos buvo sutvarkytos pagal kito bendradarbio prašymą dar iki 2023 m. birželio 30 d., kai ieškovas pareiškė pretenzijas dėl nesutvarkytų patalpų. Kiti nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu darbo sutarties nutraukimo įforminimu ir dienpinigių bei darbo užmokesčio nepriemoka, yra kompensuoti priteisiant darbuotojui priskaičiuotas nepriemokas ir netesybas. Toks darbo teisių gynimo būdas, įvertinus pažeidimų aplinkybes, taip pat įvertinus, kad darbuotojas dirbo trumpą laiką ir darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva, yra pakankama satisfakcija.

50.       Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas pakeičiamas ir darbuotojo reikalavimas priteisti 500 Eur neturtinę žalą atmetamas.

 

Dėl kitų argumentų ir apeliacijos ribų

 

51.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

52.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

53.       Teismas taip pat nenustatė pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribas ir tirti aplinkybes, dėl kurių šalys nepateikė argumentų apeliacinės instancijos teismui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

54.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

55.       Apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikslina reikalavimus, susijusius su dienpinigių priteisimu ir kitaip išsprendžia neturtinės žalos atlyginimo klausimą, o reikalavimą dėl atleidimo iš darbo datos pakeitimo ir darbo laiko normos peržiūrėjimo atmetė. Todėl teismas vertina, kad yra patenkinta 30 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

56.       Apeliantė UAB „Maviga Pro“ prašo priteisti “ 1 633,50 Eur už advokato pagal byloje rengiant apeliacinį skundą ir 43 Eur žyminio mokesčio. Pagal patenkintų reikalavimų proporciją ieškovei priteisiama 30 proc. patirtų išlaidų, t. y. 502,95 Eur (1 633,50 + 43 x 30 / 100). 

57.       Atsakovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė.

58.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

59.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra patenkinta 19,04 proc. (945,33 Eur (981,58 Eur – 201,28 Eur + 165,03 Eur) x 100 proc. / 4 965,92 Eur (1 236,65 Eur + 981,58 Eur + 1 152,40 Eur + 1 260,32 Eur + 500,00 Eur – 165,03 Eur = ~ 19,04 proc.) ieškovės ieškinio reikalavimų ir atitinkamai patenkinta 80,96 proc. (100 proc. – 19,04 proc.) atsakovo reikalavimų. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų perskirstymui turi reikšmės tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, patikslinama patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcija, laikant, jog yra patenkintas 21,16 procentas ieškovės reikalavimų ir atitinkamai 78,84 procentai atsakovo reikalavimų. Pagal šią proporciją perskirstomos bylinėjimosi išlaidos: atsakovui už advokato padėjėjo pagalbą priteisiama iš ieškovės 670,16 Eur (78,84 proc. x 850 Eur / 100 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteisiama 27,08 Eur žyminio mokesčio (21,16 proc. x 128,00 Eur / 100 proc.) ir 637,52 Eur (21,16 proc. x 3 012,90 Eur / 100 proc.) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 664,60 Eur. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, laikytina, kad ieškovui yra priteista 5,56 Eur (670,16 Eur – 664,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

60.       Taip pat patikslinamos valstybei priteisiamos sumos, nustatant, kad iš ieškovės valstybei priteista 88,30 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis nuo 4 965,92 Eur sumos yra 112 Eur, 78,84 proc. x 112 Eur / 100 proc.).

 

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Ieškovės UAB „Maviga Pro“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti:

-       atsakovui A. G. iš ieškovės UAB „Maviga Pro“ priteistą dienpinigių dydį sumažinti iki 32 Eur;

-       sprendimo dalį, kurioje yra patenkintas atsakovo A. G. reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės UAB „Maviga Pro“, panaikinti ir šį atsakovo reikalavimą atmesti.

-       sumažinti atsakovui A. G. priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 5,56 Eur.

-       nustatyti, kad Lietuvos valstybei iš ieškovės UAB „Maviga Pro“yra priteista 88,30 Eur žyminio mokesčio.

-       Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Maviga Pro“, juridinio asmens kodas 305849633, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 502,95 Eur (penkis šimtus du eurus, 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                Rūta Petkuvienė

 

Andrius Verikas

 

                                                Renata Volodko