Baudžiamoji byla Nr. 2K-234-895/2019

                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43123-2015-4

                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.1.2

                                                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutarties.

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams; pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija), bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo V. G. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas atmestas. 

Šioje byloje taip pat nuteisti R. D., R. T. ir O. K., tačiau dėl šių nuteistųjų teismų sprendimai kasacine tvarka neskundžiami.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. 16.45 val., neturėdamas leidimo, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini) palėpėje, svetainėje, balkone laikė didelį kiekį šaudmenų ir šaunamųjų ginklų: 45 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti sportinių šovinių; vieną 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, C kategorijos tinkamą šaudyti dujinį-garsinį šovinį; vieną 9 mm kalibro, C kategorijos tinkamą šaudyti dujinį-garsinį šovinį; 23 vnt. 7,62 x 39 mm kalibro, pramoninės gamybos tinkamų šaudyti imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 3 vnt. 5,45 x 39 mm kalibro, pramoninės gamybos tinkamų šaudyti imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 23 vnt. 7,62 x 51 mm kalibro, pramoninės gamybos tinkamų šaudyti imitacinių šovinių, skirtų įvairiems A, B, C kategorijos graižtviniams šautuvams, automatiniams šautuvams, kulkosvaidžiams; 9 vnt. 7,62 x 39 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo tinkamų šaudyti šovinių, skirtų A, B, C kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 2 vnt. 5,6 mm kalibro, pramoninės gamybos, kraštinio skėlimo tinkamų šaudyti sportinių-medžioklinių šovinių, skirtų įvairiems B, C kategorijos, graižtviniams, šaunamiesiems ginklams (pistoletams, šautuvams, revolveriams); vieną 9 x 53 mm kalibro, pramoninės gamybos, centrinio skėlimo tinkamą šaudyti šovinį, skirtą įvairiems B, C kategorijų graižtviniams medžiokliniams šaunamiesiems ginklams; vieną A kategorijai priskirtiną šaudmenį – 9 mm kalibro, pramoninės gamybos, tinkamą šaudyti, trasuojamąjį M939 tipo šovinį, skirtą šaudyti iš prieštankinio M287 tipo ginklo; pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – C kategorijos, pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo „Iž-12“ Nr. M00357 atramą; pagrindinę šaunamojo ginklo dalį – nenustatyto modelio C kategorijos revolverio būgnelį; A kategorijos ginklą – pramoninės gamybos, 30 mm kalibro paleidimo įtaisą – granatsvaidį sprogstamiesiems šaudmenims paleisti, kol 2015 m. rugpjūčio 26 d. 16.45 val. kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis ir šaunamuosius ginklus rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas A. Mažeika prašo panaikinti teismų priimtus 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir bylą V. G. nutraukti. Kasatorius nurodo:

3. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. V. G. veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes laikytina, kad jis disponavo vienu šaunamuoju ginklu ir nedideliu kiekiu šaudmenų. Taip pat netinkamai taikytos BK 40 straipsnio nuostatos.

4. Nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnyje, dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012). Netinkamas naudoti šaunamasis ginklas taip pat gali būti šio nusikaltimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014), tačiau minimoje byloje tirtas pistoletas turėjo visas pagrindines dalis, trūko tik skeltuvo, kuris yra lengvai pakeičiamas. V. G. disponavo dviem skirtingų ginklų pagrindinėmis dalimis, tam, kad jos būtų tinkamos šaudyti, reikalingos ne tik nepagrindinės, bet ir kitos pagrindinės dalys (rėmai, vamzdžiai ir pan.), todėl jo laikytos pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys negali būti šio nusikaltimo dalykas. Darytina išvada, kad V. G. disponavo vienu šaunamuoju ginklu –granatsvaidžiu. Teismų išvados, kad kratos metu paimtas ginklas ir dvi pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti ir pripažintini nusikalstamos veikos dalyku, nepagrįstos. Vien tik pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, tokios, kokios buvo rastos, o ne sukomplektavus su kitomis pagrindinėmis ir nepagrindinėmis šaunamųjų ginklų dalimis, tikrai yra netinkamos šaudyti, todėl disponavimas jomis ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismai vertino, kad jei su pagrindine šaunamojo ginklo dalimi sujungus visas kitas dalis toks šaunamasis ginklas bus tinkamas šaudyti, tai ir pati šaunamojo ginklo dalis atskirai yra tinkamas naudoti šaunamasis ginklas. Kita vertus, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokomajame leidinyje „Pistoletas „GLOCK 17“ (9 mm)“ nurodyta, kad šis ginklas susideda iš 33 sudedamųjų dalių ir mechanizmų, t. y. turint tik vieną jo dalį, net ir pagrindinę, kad būtų tinkamas šaudyti, dar trūksta apie 30 įvairių dalių. Taigi nėra lengva pagrindinę šaunamojo ginklo dalį padaryti tinkamą šaudyti.

5. Taip pat V. G. nuteistas už tai, kad laikė didelį kiekį (109 vnt.) šaudmenų, iš kurių 49 vnt. – imitaciniai. Pagal teismų praktiką imitaciniai šaudmenys nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012). Taigi 49 vnt. šovinių turėtų būti arba pašalinti iš kaltinimo, arba laikomi mažiau pavojingais ir, atsižvelgiant į tai, kad iš 109 vnt. šaudmenų 49 vnt. buvo imitaciniai, laikytina, kad šaudmenų kiekis nėra didelis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, kad imitaciniai šoviniai yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnyje, dalykas ir kad toks laikytų šovinių kiekis yra didelis. Pirma, jais paneigiama teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012. Antra, specialistas paaiškino, kad šie šaudmenys imituoja šūvio garsą ir priskiriami prie šaudmenų, nors jie yra žymiai mažiau pavojingi už neimitacinius šovinius. Klaipėdos apygardos teismas (baudžiamoji byla Nr. 1-139-382/2015), atsižvelgdamas į tokių šaudmenų pavojingumą, net 292 vnt. imitacinių šovinių įgijimą kvalifikavo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį; analogiškai kvalifikuotas 100 vnt. kovinių šaudmenų laikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). 

6. Perkvalifikavus V. G. veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, būtų visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). 

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nors du iš trijų šaunamųjų ginklų, rastų kratos metu pas V. G., yra tik pagrindinės šaunamojo ginklo dalys, tačiau jos vis tiek pripažįstamos šaunamaisiais ginklais. Tai patvirtina 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisme, taip pat Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad kratos metu paimtas ginklas ir dvi pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar šaudmenų kiekis atitinka didelį kiekį, nenukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-178/2012), ne tik įvertino nusikaltimo dalyko kiekybinę išraišką, bet ir atsižvelgė į kitus požymius, reikšmingus nustatant veiką kvalifikuojantį požymį – didelį kiekį. Teismas taip pat atsižvelgė ir į šaudmenų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią ir pagrįstai konstatavo, kad jais gali būti keliama gana didelė grėsmė visuomenės saugumui, nustatytas kiekis šaudmenų kelia grėsmę valstybėje nustatytai disponavimo ribotos civilinės apyvartos daiktais tvarkai. Apeliacinės instancijos teisme specialistas dar kartą paaiškino, kad imitaciniai šoviniai imituoja šūvio garsą ir yra priskiriami prie šaudmenų, nors jie yra žymiai mažiau pavojingi už neimitacinius šovinius. Disponavimas tokiais šoviniais yra kontroliuojamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, nes tokių šovinių pavojingumas pasireiškia ir tuo, kad į juos galima lengvai įmontuoti ne tik sviedinį ir taip sukelti sunkias pasekmes. Taigi imitaciniai šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme yra pavojingi visuomenės saugumui, todėl teismai juos pagrįstai pripažino BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku. Mažesnis šių šaudmenų pavojingumas šiuo atveju neturi esminės įtakos V. G. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Be to, byloje nustatyta, kad V. G., be imitacinių, neteisėtai laikė dar 60 vnt. įvairaus kalibro tinkamų šaudyti šaudmenų. Taigi vertinant V. G. neteisėtai laikytų šovinių kiekį ir jų pavojingumą, griaunamąją galią, tai, kad jis laikė ir A kategorijai priskiriamus šaudmenis, kuriuos laikyti leidimus gali gauti tik specialūs subjektai, galima daryti išvadą, kad teismai pagrįstai konstatavo, kad V. G. laikyti šoviniai (šaudmenys) sudaro didelį kiekį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo V. G. gynėjo advokato A. Mažeikos kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo

9. Kasatorius nurodo, kad nuteistojo V. G. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes laikytina, jog jis disponavo vienu šaunamuoju ginklu – granatsvaidžiu, kitos dvi pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (medžioklinio šautuvo atrama ir revolverio būgnelis) negali būti šio nusikaltimo dalykas, nes jos nėra tinkamos šaudyti, o imitaciniai šoviniai pagal teismų praktiką nėra laikomi šios nusikalstamos veikos dalyku.

10. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. 

11. V. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė tris šaunamuosius ginklus – dvi pagrindines šaunamųjų ginklų dalis (atramą ir būgnelį) bei A kategorijos ginklą – granatsvaidį, taip pat didelį kiekį šaudmenų (109 vnt.).

12. 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 50 punkte nustatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. 51 punkte pateikta šaunamojo ginklo dalies sąvoka – tai bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims.

13. 2016 m. sausio 13 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateikta atrama yra pramoninės gamybos, lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo „Iž-12“ Nr. M00357 pagrindinė šaunamojo ginklo sudėtinė dalis ir todėl priskiriama prie C kategorijos šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas revolverio būgnelis  yra nenustatyto modelio C kategorijos revolverio pagrindinė šaunamojo ginklo dalis. Pateiktos dalys yra ginklų sudėtinės, pagrindinės ginklų dalys priskiriamos šaunamiesiems ginklams. Apeliacinės instancijos teisme balistinį tyrimą atlikęs specialistas V. Kazlaukas paaiškino, kad teikdamas išvadą vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, pagal kurias visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys priskiriamos prie šaunamųjų ginklų; išvadoje nurodytos pagrindinės dalys yra tinkamos montuoti ginkle pagrindinės dalys. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad V. G. laikytas ginklas ir dvi pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti ir pripažintini BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku.

14. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 punktą, imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti. Apeliacinės instancijos teisme specialistas paaiškino, kad jie imituoja šūvio garsą ir priskiriami prie šaudmenų, nors yra žymiai mažiau pavojingi už neimitacinius šovinius. 

15. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012) išaiškinta, kad imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys, todėl konstatuota, kad šie šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku. 

16. Taigi pripažintina, kad 49 vnt. imitacinių šovinių laikymas V. G. inkriminuotas nepagrįstai, todėl šių šaudmenų laikymas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties šalintinas pakeičiant teismų sprendimus. 

17. Šios nuosprendžio dalies pakeitimas neturi esminės įtakos sprendžiant V. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį klausimą, nes, net ir pašalinus 49 vnt. neteisėtai laikytų imitacinių šaudmenų, V. G. laikytų šaudmenų kiekis yra didelis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011), jis lieka nuteistas už 60 vnt. įvairaus kalibro šovinių laikymą, be to, jis laikė ir tris šaunamuosius ginklus (A kategorijos ginklą granatsvaidį ir dvi pagrindines šaunamųjų ginklų dalis). Taigi, nėra teisinio pagrindo V. G. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Jo padaryta veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, kuri laikoma sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis), sudėtį. Vadinasi, nėra ir pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nes šis institutas netaikomas padarius sunkų nusikaltimą. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 17 d. nutartį, pašalinant iš jų V. G. inkriminuotą 49 vnt. imitacinių šovinių neteisėtą laikymą.

Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                Pranas Kuconis

                                                                Olegas Fedosiukas

                                                                Armanas Abramavičius