Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-66-976/2017

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-01172-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.9.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato Aivaro Alimo prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu J. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 straipsnio 2 dalį nubausta 289 Eur bauda su prekių – 60 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, – konfiskavimu už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 metrų atstumu nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, pažeisdama Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklės) 3.3 ir 3.4 punktų reikalavimus ir 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo taisyklės) 8.1.1 punkto reikalavimus, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninėje rankinėje ir striukės vidinėje kišenėje gabeno 60 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinės vertė 172,20 Eur (4,57 MGL).

2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: J. B. pripažinta kalta pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 metrų atstumu nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) asmeninėje rankinėje ir striukės vidinėje kišenėje gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus tabako gaminius: 60 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, kurių bendra muitinės vertė 172,20 Eur (4,57 MGL), taip pažeidė Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą. Kita Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo dalis (dėl paskirtos nuobaudos) palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato A. Alimo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba panaikinti šiuos teismų nutarimus ir perduoti bylą nagrinėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Tribonių užkardai iš naujo.

4.1. Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, lėmusius nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą. Pasak atstovo, teismas išnagrinėjo bylą pagal netaikytinas bylai procesines teisės normas, suabsoliutino lex fori taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565 straipsnyje, kad bylą reikia nagrinėti pagal bylos metu galiojančias procesines taisykles, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo tvarkos įstatymas) imperatyvias nuostatas. Prašyme cituojamos Įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių nuostatos ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju J. B. byla patenka į šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, kai bylos procesui turi būti taikomas ne ANK, o senasis ATPK, kadangi J. B. protokolas buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. už įvykį, kuris vyko iki 2017 m. sausio 1 d., ir jos veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, todėl šios bylos teisena turėjo vykti pagal ATPK, ne pagal ANK. Teismas, nagrinėdamas bylą, anot pareiškėjo, taikė netaikytiną teisės aktą, todėl vien jau dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas iš esmės pažeidus procesinės teisės taisykles.

4.2. Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas peržengė administracinio teisės pažeidimo bylos ribas kvalifikuodamas J. B. naujus neva pažeistų teisės aktų punktus, pakeisdamas kaltinimą nepranešus apie tai J. B., nesuteikdamas galimybės jai įgyvendinti teisę į gynybą bei užkirsdamas kelią naujai inkriminuotą Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punktą ir tuo pagrindu naują kaltinimą apskųsti apeliacine tvarka. Toks vienašališkas apeliacinės instancijos teismo naujų pažeidimo punktų inkriminavimas, anot pareiškėjo, sudarė situaciją, kai nubaustas asmuo neturi galimybės apskųsti teismo procesinio sprendimo ta dalimi, kuria jam inkriminuoti nauji pažeistų Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių punktai, tuo tarpu tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, jog įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta šalies teisė apskųsti teismo procesinį sprendimą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog būtent protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso ribos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė (nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-942/2015). Iš esmės taip pat aiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N575-5776/2010). Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad J. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų bei Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo taisyklių 8.1.1 punkto pažeidimų, darytina išvada, jog jai neturėjo kilti ir administracinė atsakomybė, kadangi ATPK 1632 straipsnio 2 dalis yra blanketinė, o protokole kaltinimas jai buvo suformuotas būtent pagal minėtus šių taisyklių punktus. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, inkriminuodamas naują Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punkto pažeidimą, anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, apsunkino jos padėtį, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nubaudė ją už visai kitą, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, taisyklių pažeidimą. Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006), o ATPK 1632 straipsnio normai esant blanketinei, pažeisti galima tik konkrečias tvarkų (nagrinėjamu atveju – konkrečias pirmiau nurodytų taisyklių) nuostatas, todėl, administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai surašius šių taisyklių nuostatas, protokolas buvo surašytas netinkamai. Pareiškime cituojant ATPK 280 straipsnio nuostatas atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, kad tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006). Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose teismai yra išaiškinę, jog aukštesnysis teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus pažeidimo sudėties požymius, nes taip būtų pabloginta jo padėtis, nesuteikiant galimybės gintis nuo galimų neigiamų teisinių padarinių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-971-317/2015). Tokiais atvejais teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina tirti iš naujo – įstatymo reikalavimus atitinkančiam administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.

4.3. Prašyme pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese, asmens padėtis negali būti pabloginama, nes tuomet dėl jo vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-942/2015). Anot pareiškėjo, jei apeliacinės instancijos teismas nebūtų inkriminavęs naujo Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punkto, J. B. turėtų būti išteisinta, nes nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai buvo nurodyti Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.3 ir 3.4 punktai bei Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo taisyklių 8.1.1 punktas, atsakomybė pagal blanketinę ATPK 1632 straipsnio normą negalėjo kilti. Vadinasi, J. B. padėtis buvo pabloginta jai pritaikius naujus minėtų taisyklių punktus. Be to, baudžiamajame procese kaltinimą galima keisti prieš tai apie kaltinimo pakeitimą pranešus kaltinamajam ir suteikiant teisę apie jį pasisakyti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo J. B. veiką priskirdamas jai naują Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punktą ir šie teismo veiksmai, pareiškėjo vertinimu, reiškia būtent veikos perkvalifikavimą į tą, kuri administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo įvardinta. Atstovo nuomone, teismas galėjo skirti žodinį posėdį ir sudaryti J. B. sąlygas pasisakyti dėl naujo kaltinimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė teisingo proceso principą, teisę į apeliaciją, o tai laikytina esminiu teisenos pažeidimu (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-461-719/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi pozicijos, jog jei asmuo dėl protokole nurodytos veikos nėra kaltas, teismas, nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva negali pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, keisti veikos kvalifikavimo, taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-942/2015).

4.4. Prašyme taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo dalies įrodymų šioje byloje, t. y. visiškai nevertino liudytojos A. A. parodymų, nors ši liudytoja buvo apklausta pirmosios instancijos teisme, nepasisakė, kad atmeta šios liudytojos parodymus, ir nenurodė tokio atmetimo priežasčių. Kai išsamus įrodymų vertinimas byloje nėra atliekamas, paprastai teismo procesinis sprendimas yra naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo (Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-585-116/2014, ATP-561-282/2014). Prašyme analizuojami J. B. ir liudytojų A. A. ir I. Ž. parodymai ir nurodoma, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad J. B. parodymai grindžiami tik I. Ž. parodymais. Prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas liudytojų, kuriems patiems už tą veiką byloje gresia / grėsė atsakomybė, yra išaiškinęs, jog gresianti teisinės atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

4.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi pareigūnų I. Ž., S. A., E. B. parodymais, nors šie liudytojai teisme buvo nurodę, jog jie turėjo anoniminės informacijos apie neva J. B. vykdomus cigarečių gabenimus, o šaltinio neatskleidė. Nuo tokios įslaptintos informacijos administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. neturi galimybės gintis, o teismas šių duomenų negali patikrinti, todėl teismas, anot pareiškėjo, nepagrįstai tikėjo šių pareigūnų parodymais ir taip pažeidė rungimosi ir teisingo proceso principus. Šie teiginiai grindžiami cituojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl įrodymų šaltinio patikimumo, įrodymų gavimo teisėtumo, rungimosi principo realizavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-575-685-11, N-575-495-12; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Jasper prieš Jungtinę Karalystę; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2014, 2K-496-746/2015).

4.6. Anot pareiškėjo, teismas nepagrįstai sprendė, jog netikėti kaltininko parodymais reikia tada, jei jis išsamius parodymus duoda tik teisme, o ne iškart sulaikymo metu. Nesutikdamas su šia teismo išvada, pareiškėjas pažymi, kad kaltininkas turi ne pareigą, o teisę neduoti parodymų, teisę tylėti ir teisę duoti arba neduoti parodymų teisme, todėl J. B., iškart sulaikyta, neprivalėjo niekam aiškinti jokių aplinkybių, o duoti ar neduoti parodymų teisme, taip pat buvo jos pasirinkimas.

4.7. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4-288 patvirtintų Informacijos apie įvykius, susijusius su Valstybės sienos apsaugos tarnybos veikla, rinkimo, apdorojimo, perdavimo ir saugojimo taisyklių (toliau – Informacijos perdavimo taisyklės), su kuriomis J. B. galimai net nebuvo supažindinta pasirašytinai, 9 punkte įtvirtinti būdai, kaip ji turėjo informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardos pareigūnus apie įvykį. Šie informacijos perdavimo būdai, pareiškėjo įsitikinimu, yra taikomi budėtojui, pas kurį užkardos kryptimi įvykio dieną ir vyko J. B., tuo tarpu ji pagal pareigas buvo tarnybos darbuotoja ir pamainos vyresnioji, kuriai šių taisyklių 9 punktas, viena vertus, yra netaikytinas, kita vertus, nedraudžia budėtoją informuoti asmeniškai užkardoje žodžiu, be to, jame ir neįtvirtinta, kokiu būdu tarnybos darbuotojas turėtų informuoti rinktinės budėtoją. Pareiškime pažymima, kad J. B. tarnybinėje praktikoje toks atvejis buvo pirmas, o jos funkcijos su cigarečių forminimu susijusios nebuvo, ji priėmė sprendimą kaip pamainos vyresnioji nuvykusi informuoti užkardos budėtojo ir ten atlikti cigarečių forminimo procedūrų ir tokiu būdu tiksliai vykdė jai pareigybės aprašyme (6.1.2, 6.1.3 punktai) priskirtas pareigas. Šių aplinkybių byloje esanti medžiaga, pasak pareiškėjo, nenuginčija, be to, nėra aišku, kokiu teisės aktu vadovaujantis J. B. turėjo šias cigaretes forminti būtent Šalčininkų pasienio kontrolės punkte ir būtent kokiu konkrečiu būdu turėjo informuoti užkardos pareigūnus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. pareiginė instrukcija, Sienos kontrolės nuostatai, patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, ir Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai kaip teisės aktai gali būti nesuderinti tarpusavyje, tačiau kartu pažymi, kad teisinio reguliavimo prieštaringumas negali būti aiškinamas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

4.8. Pareiškime atkreipiamas dėmesys į tai, kad abiejų instancijų teismai nustatė neatsargią J. B. kaltės formą konstatuodami, jog ji, išdirbusi (duomenys neskelbtini) dvidešimt metų, negalėjo nesuvokti apie Informacijos perdavimo taisyklių nuostatas, nors ATPK 1632 straipsnyje numatytam pažeidimui inkriminuoti turi būti nustatyta asmens tyčia, t. y. asmens žinojimas ir suvokimas, kad jis tokias prekes, kurių laikymui yra keliami tam tikri reikalavimai, turi, laiko pas save, laisvai disponuoja jomis, žino, kad savo veiksmais daro numatytą teisės pažeidimą, ir to siekia. Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai nenustatė J. B. tiesioginės tyčios, o kaltės buvimą grindė tik dvidešimties metų tarnybos stažo aplinkybe, o tai, pareiškėjo įsitikinimu, yra nepakankamas motyvas taikyti administracinę atsakomybę. Taigi administracinė atsakomybė J. B. buvo pritaikyta nesant subjektyviosios pažeidimo pusės – tyčinės kaltės, todėl ji turėjo būti išteisinta, o byla nutraukta.

5. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. prašymą institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad abiejų instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai J. B. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį, nes jos padaryti pažeidimai įrodyti byloje nustatytais faktiniais duomenimis.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato A. Alimo prašymas atmestinas.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą

7. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovas prašyme pagrįstai nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo ją nagrinėti pagal ATPK nuostatas. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka, kad vien dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, juolab kad prašyme ir nenurodoma, kuo skiriasi ATPK ir ANK numatytos procesinės normos, taikytinos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kaip šie skirtumai (ar šių skirtumų nepaisymas) galėtų turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

Dėl kaltinimo keitimo

8. Apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimu J. B. nubausta pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, kelyje Lyda–Vilnius, apie 100 metrų nuo Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, pažeisdama Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo taisyklių 8.1.1 punkto reikalavimus, vykdama automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje rankinėje ir striukės vidinėje kišenėje gabeno 60 pakelių cigarečių „Queen Super Slims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinės vertė 172,20 Eur. Apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka pagal J. B. atstovo apeliacinį skundą, panaikino apylinkės teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo nustatė tas pačias faktines padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau pakeitė nuorodą į teisės aktų reikalavimus, kuriuos pažeidė J. B., gabendama cigaretes, konstatavęs, kad ji, taip veikdama, pažeidė Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 2.1.1 punkto reikalavimą. Priimdamas tokį sprendimą, anot pareiškėjo, apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes savo iniciatyva, iš anksto neinformavęs, pakeitė J. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą kaltinimą, nuo kurio ji neturėjo galimybės gintis, ir taip užkirto kelią naujai inkriminuotą šių taisyklių 2.1.1 punktą ir tuo pagrindu naują kaltinimą apskųsti apeliacine tvarka. Šis pareiškimo argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas.

8.1. Teismų praktikoje, kaip kad ir nurodoma paduotame prašyme, iš tiesų pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kita vertus, administracinių teisės pažeidimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šiuo metu galiojančio ANK 635 straipsnio 3 dalyje. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.

8.2. Šiame kontekste teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo teiginiais, kad apygardos teismas nepagrįstai šią bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir apie galimą kaltinimo keitimą nepranešė administracinėn atsakomybėn patrauktai J. B. ar jos atstovui, tačiau nagrinėjamu atveju nelaiko to esminiu proceso pažeidimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. atstovo apeliaciniame skunde apygardos teismui kaip tik ir buvo keliamas klausimas dėl netinkamos nuorodos į pažeistus teisės aktus (teigiama, kad analogiškais kaip šioje byloje atvejais teismų praktikoje taikant ATPK 1632 straipsnį nurodomi ne Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.3 ir 3.4 punktų, o šių taisyklių 2 punkto reikalavimų pažeidimai), todėl tai, kad apygardos teismas šį klausimą išnagrinėjo, pareiškėjui nebuvo netikėta. Apygardos teismas, sutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, ištaisė kaltinimo netikslumą, t. y., nekeisdamas administracinės teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 1632 straipsnio 2 dalį, nurodė tinkamą teisės akto punktą, kurio reikalavimus pažeidė J. B., gabendama Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepaženklintus cigarečių pakelius. Taigi, pakeitus Alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių punktą, kurio pažeidimu kaltinama pažeidėja, nuo kaltinimo esmės nukrypta nebuvo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B., pateikdama savą įvykio versiją, apskritai neigia banderolėmis nepaženklintų cigarečių pakelių gabenimo neteisėtumą, tvirtina, kad rastus cigarečių pakelius tarnybos metu vežė į užkardą ir ketino ten atlikti jų forminimo procedūrą. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju norminio akto punkto kaltinime pakeitimas, nekeičiant kaltinimo faktinių aplinkybių, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, esmingai pažeidė J. B. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinama, ir nuo to kaltinimo gintis.

9. Kiti pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, susiję su liudytojų parodymų ir kitų įrodymų vertinimu, savos įvykio versijos pateikimu ir dėstomais hipotetinio pobūdžio pasvarstymais, kokiu būdu ir kam J. B. turėjo pranešti apie rastas cigaretes, kuriame teisės akte tai įtvirtinta, ar ji buvo pasirašytinai su juo supažindinta, ar jos pareigybės aprašymas suderintas su teisės aktais, kuriais draudžiama iš Šalčininkų pasienio kontrolės punkto teritorijos be muitinės leidimo išgabenti sulaikytas prekes, nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo, todėl paliekami nenagrinėti. Prašyme taip pat keliami klausimai dėl J. B. kaltės formos nustatymo ir įslaptintos informacijos panaudojimo nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą, tačiau išdėstyti teiginiai yra abstraktūs,  deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant, kokia įslaptinta informacija, nežinoma gynybai, teismai rėmėsi nagrinėdami bylą, taip pat nepagrindžiant teiginio dėl netinkamos kaltės formos nustatymo, todėl taip pat nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo ir paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. atstovo advokato Aivaro Alimo prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai               Dalia Bajerčiūtė

              Alvydas Pikelis

              Rima Ažubalytė