Civilinė byla Nr. e2S-244-896/2021

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01188-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ir atsakovo M. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, uzufrukto nustatymo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. M. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui M. M. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, uzufrukto nustatymo, turto padalijimo. Ieškinyje nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas prieš ieškovę naudojo psichologinį smurtą, pasireiškiantį daugiadieniais nekalbėjimais arba nepagrįstais įžeidinėjimais, materialinės paramos neteikimu, ieškovės interesų ir pomėgio sportui nepaisymu, besaikiu alkoholio vartojimu, visišku neprisidėjimu prie buities darbų ir rūpinimusi trimis nepilnamečiais vaikais.

2.       Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikiną vaikų M. M., D. M. ir E. M. gyvenamą vietą su jų motina ieškove E. M.; nustačius vaikų laikiną gyvenamą vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti laikiną vaikų išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 300 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (imtinai) praleidžia kartu su vaikais, vaikus pasiimant iš jų ikimokyklinės, mokyklinės ar kitos ugdymo įstaigos ir vaikus parvežant į namus ne vėliau kaip iki 19.00 val.; taip pat atsakovas kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį pasiima vaikus iš jų mokymosi ar kitos įstaigos ir, praleidęs su vaikais mažiausiai dvi valandas, pagal galimybes užtikrinęs, kad vaikai paruoštų namų darbus bei kitas jiems patikėtas užduotis, grąžina juos namo iki 19.00 val. (išskyrus kas antrą penktadienį, kuomet vaikai grąžinami sekmadienį iki 19.00 val.); nustatyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui uzufruktą, o būtent nustatyti laikiną teisę ieškovei E. M. ir su ja gyvenantiems vaikams M. M., D. M. ir E. M. neatlygintinai ir netrukdomai naudotis pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1-no aukšto, 90,91 kv. m gyvenamo ploto, pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatu - garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitais inžinieriniais statiniais - šuliniu, tvora, kiemo aukštele, kanalizacijos šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas grasina ieškovę išmesti iš šeimos būsto, kas akivaizdžiai pažeistų ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą. Atsakovas vartoja alkoholį, dėl ko kyla tarp šalių konfliktai, todėl atsakovas įpareigotinas gyventi skyrium, leidžiant ieškovei netrukdomai vienai su nepilnamečiais vaikais naudotis šeimos nekilnojamuoju turtu, nustatant uzufrukto teisę. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatytina atsižvelgiant į vaikų poreikį bendrauti su tėvu. Nuo 2020 m. sausio 4 d. šalys gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio. Atsakovas yra verslininkas, jaunas, darbingo amžiaus, gyvena skyrium, todėl turi didesnes galimybes dirbti, gauti papildomų pajamų ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą.   

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; nustatė laikiną nepilnamečių vaikų M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove E. M.; priteisė iš atsakovo M. M. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; pavedė ieškovei E. M. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatė M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui uzufruktą, t. y. laikiną teisę ieškovei E. M. ir su ja gyvenantiems vaikams - M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), neatlygintinai ir netrukdomai naudotis pastatu - gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1-no aukšto, turinčiam 129,18 kv. m bendro ploto, iš kurių tik 90,91 kv. m gyvenamo ploto; pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turinčiam 25 kv. m, pastatu - garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kitais inžinieriniais statiniais - šuliniu, tvora, kiemo aukštele, kanalizacijos šuliniu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems adresu (duomenys neskelbtini); ieškovės E. M. prašymus įpareigoti atsakovą M. M. gyventi skyriumi ir nustatyti atsakovo M. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką netenkino.

5.       Teismas padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, siekiant patenkinti bent minimalius jų poreikius, yra būtinas. Teismas nustatė, kad M. M. yra 7 metų amžiaus, mokosi mokykloje. D. M. ir E. M. yra 2 metų amžiaus, lanko darželį. Nėra duomenų, jog jie turi sveikatos problemų. Ieškovė pateikė nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių analizę, kurioje per mėnesį kiekvieno vaiko būtiniausiems poreikiams, ieškovės skaičiavimais, reikia 752 Eur. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendė, kad 752 Eur sumai pagrįsti ieškovė nenuginčijamų įrodymų nepateikė. 

6.       Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą vaikų poreikiams patenkinti būtiną sumą per mėnesį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl priteistino išlaikymo dydžio, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M., D. M. ir E. M. po 230,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

7.       Teismas, netenkindamas prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, nurodė, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šiam prašymui pagrįsti nenurodė įtikinamų argumentų, taip pat nepridėjo ir nenuginčijamų įrodymų.

8.       Teismas tenkino ieškovės prašymą nustatyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui uzufruktą, įvertinęs, kad tai yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, atsakovė kitos tinkamos gyvenamosios vietos sau ir nepilnamečiams vaikams neturi.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įtikinamai nenurodė, jog daugiau kaip metai laiko su atsakovu negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Atsakovas pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu atsakovas M. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, kad pati ieškovė pateikdama prašymą paneigė laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo priteisimo taikymo pagrįstumą, nurodydama, kad nepilnamečiams vaikams nepakanka atsakovo paskutiniu metu pervestų kas mėnesį 500 Eur. Pati ieškovė nurodė, kad išlaikymas yra teikiamas, kuris trims vaikams sudaro 500 Eur, t. y. po 166,67 Eur vaikui. 

10.2.                      Priteisto laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo gaunamoms pajamos. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 425,85 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Kitų išmokų atsakovas negauna, išskyrus 382,50 Eur (atskaičius mokesčius 450 Eur – 15 procentų GPM) už aikštelės nuomą. Todėl bendra gaunamų pajamų suma vidutiniškai 808,35 Eur per mėnesį. Teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą po 230 Eur per mėnesį vienam vaikui, kas bendrai sudaro 690 Eur. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir priteistą išlaikymą, atsakovui per mėnesį lieka 118,35 Eur.

10.3.                      Ieškovė turi darbą ir gali dirbti. Jokių duomenų, kodėl ji negalėtų dirbti, byloje nėra. Ieškovė nepateikė duomenų kokiu būdu ji prisidės prie vaikų išlaikymo, todėl svarstytinas klausimas dėl laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovės, kuri prie vaikų išlaikymo materialiai neprisideda. Vaikus turi išlaikyti abu tėvai. Teismas neanalizavo aplinkybių ieškovės galimybes gauti didesnes pajamas nei atsakovo. Savo veiksmais ieškovė sukuria padėtį, kai ji negauna realiai galimų gauti pajamų, todėl toks pagrindas priteisti laikiną išlaikymą iš kito tėvo, kuris stengiasi išlaikyti šeimą, negali būti pateisinamas.

10.4.                      Formaliai išspręstas klausimas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos, nes nieks neprieštarauja ir neprieštaravo, kad vaikai gyventų šeimos gyvenamojoje patalpoje (būste) su ieškove, kuriame gyvena tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Todėl šioje dalyje nutartis nepagrįsta taip pat. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas rūpinasi vaikais, todėl nustatyti jų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove teismine tvarka nėra pagrindo.

10.5.                      Nepagrįsta nutarties dalis dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė su vaikais gyvena atsakovui priklausančiame name, atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė su vaikais ir toliau gyventų šeimos gyvenamojoje patalpoje. Nebuvo pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vaikų interesai užtikrinti.

10.6.                      Atsakovas jokių realių galimybių nei pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, nei pateikti savo nuomonę, nei apsiginti nuo ieškovės nepagrįstų teiginių, neturėjo, nes apie posėdį, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, sužinojo jau jam įvykus. Įvertinus, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją, kurios reikalingumą teismas pripažino, nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

2.                      Atskiruoju skundu ieškovė E. M. prašo iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį ir dalyje dėl laikino išlaikymo vaikams dydžio ir laikino bendravimo nustatymo bei atsakovo M. M. įpareigojimo gyventi skyriumi priimti naują sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo M. M. laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas, pavedant ieškovę E. M. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; įpareigoti atsakovą M. M. gyventi skyriumi ir nustatyti laikiną atsakovo M. M. bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio (imtinai), praleidžia kartu su vaikais, vaikus pasiimant iš jų ikimokyklinės, mokyklinės ar kitos ugdymo įstaigos ir vaikus parvežant į namus ne vėliau, kaip iki 19.00 val.; taip pat atsakovas kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, pasiima vaikus iš jų mokymosi ar kitos įstaigos ir, praleidęs su vaikais mažiausiai dvi valandas, pagal galimybes užtikrinęs, kad vaikai paruoštų namų darbus bei kitas jiems patikėtas užduotis, grąžina juos namo iki 19.00 val. (išskyrus kas antrą penktadienį, kuomet vaikai grąžinami sekmadienį iki 19 val.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin sudėtingi bei konfliktiški. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog atsakovas pinigus, skirtus vaikų išlaikymui, nuo 2020 m. balandžio mėn. pradėjo pervesti į ieškovei priklausančią banko sąskaitą. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, jo ieškovė pastoviai prašo atsakovo paimti vaikus, nesuderina grafiko, vengia bendradarbiauti. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas iš tikro neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. O tai, kad ieškovė paskutinius metus nerinko įrodymų ir neįrašinėjo atsakovo, nekvietė atsakovui policijos ir nekėlė konfliktų dėl netinkamo atsakovo elgesio, negali būti motyvu ir pagrindu atmesti prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

11.2.                      Byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka darytų neigiamą įtaką atsakovui ar nepilnamečiams vaikams, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Yra tikslinga nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu ir tėvo dalyvavimo jų auklėjime tvarką, kad vaikai galėtų pilnavertiškai bendrauti su tėvu, o ieškovė ir atsakovas, vadovaudamiesi nustatyta laikinąja bendravimo tvarka, turėtų galimybes racionaliai planuoti savo laiką ir planus. Be to, ieškovė siekia ne tik sureguliuoti esamą konfliktą, bet atkurti atsakovo bendravimą ir ryšį su visais trimis vaikais. Bendrauti su savo vaikais ir juos auklėti yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga, kurios atsakovas nevykdo arba vykdo kada jam tinka ir patinka. Tarnyba taip pat sutiko su ieškovės motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.3.                      Teismas, spręsdamas laikino materialinio išlaikymo priteisimo vaikams klausymą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiek išlaikymo priteisimo pagrįstumą, tiek nustatant išlaikymo dydį. Ieškovė negauna jokių kitų pajamų ir iki vaikams sukaks treji metai yra vaiko priežiūros atostogose, todėl didesnė materialinio išlaikymo našta turėtų atitekti atsakovui. Be to, nepaisant to, kad ieškovė šiuo metu negauna pajamų, ieškovė, atsižvelgiant tiek į savo turtinę, tiek į atsakovo turtinę padėtį, prašo priteisti išlaikymui tik šiek tiek daugiau, nei priteistinas minimalus išlaikymo dydis, tai yra tik 70 Eur daugiau. Atsakovo turtinė padėtis ir galimybės yra daug geresnės, atsakovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamo, tiek nekilnojamo turto, be to jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonių pirkimu ir pardavimu, atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, kas suponuoja pagrįstą prielaidą, kad atsakovui tenkanti mokėti didesnė išlaikymo dalis nepažeis jo teisių ir turtinių interesų, tačiau iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai patenkins bent dalį būtinų vaikų poreikių. Išlaikymo dydis paskaičiuotas įvertinus vaikų poreikius ir koks išlaikymas vaikams buvo teiktas iki ieškovės ir atsakovo konflikto.

11.4.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Šalių santykiai yra konfliktiški, tarpusavio barniai kenkia nepilnamečiams vaikams. Atsakovo elgesys, kuomet atsakovas savaitėmis nenakvoja namuose, o po to pareina namo kada nori, kai ieškovė su vaikais ilsisi, kelia psichologinę įtampą. Atsakovas turi kitą gyvenamą vietą ir gali gyventi ieškovei ir atsakovui priklausančioje viloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), turinčioje 270,89 kv. m bendro ploto, ir tokiu būdu išvengiant psichologinės įtampos šeimoje ir konfliktų. Be to, atsakovas taip pat turi galimybę gyventi ir adresu (duomenys neskelbtini). 

3.                      Atsiliepime į atsakovo M. M. atskirąjį skundą ieškovė E. M. prašo atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti, tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti atsakovo foto nuotraukas, gautas iš jo „Facebook“ paskyros. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:

12.1.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jam liktų pragyvenimui tik 118,53 Eur. Išrašai iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų iš jam priklausančių banko sąskaitų apie gaunamas pajamas ir turimas išlaidas bei santaupas, taip pat nepateikė duomenų iš VMI apie deklaruotas pajamas, gautas ir gaunamas iš nuomos santykių, išskyrus duomenis apie tai, kad kas mėnesį gauna 382,50 Eur iš automobilių aikštelės nuomos, neteikia duomenų apie įstatymų nustatyta tvarka privalomus mokėti ir mokamus nekilnojamo turto ir žemės nuomos mokesčių dydžius. Atsakovas piktybiškai nutyli ir tai, kad, mirus jo tėvui, tarp atsakovo ir jo sesers buvo pasirašyta paveldėto turto pasidalijimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas savo sesei perleido brangų nekilnojamą turtą - butą ir galimai jos naudai atsisakė piniginės kompensacijos už perleistą turtą, kas parodo jo ne taip ir blogą finansinę padėtį. Kad tokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir pasirašyta patvirtina VĮ Registrų centro išrašai. Atsakovas nutyli ir apie savo hobius – brangios transporto priemonės ir medžioklė. Tai, kad atsakovas domisi ir perka brangias transporto priemones bei yra medžiotojas patvirtina pridedamos foto nuotraukos, gautos iš viešosios erdvės – M. M. „Facebook“ paskyros. Atsakovas, būdamas aktyvus medžiotojas, dalyvauja ne tik komercinėse medžioklėse, bet priklauso ir medžiotojų būreliui, kuriam moka nario mokestį, nuosavybės teise valdo brangius medžioklinius ginklus ir optiką, bei kitus brangius aksesuarus ir drabužius, reikalingus tiek dieninei, tiek naktinei medžioklei, ar apsirengti tiek pagal medžioklės pobūdį, tiek ir pagal sezoną (metų laikus). Atsakovas, teigdamas, kad vienas rūpinasi komunalinių paslaugų apmokėjimu, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, tačiau iš ieškinyje nurodytos vaikų išlaikymo preliminarios sąmatos, matyti, kad namo išlaikymui skiriama apie 300-450 Eur kas mėnesį ir kurias, pasak atsakovo, moka jis. Atsakovo faktiškai gaunamos pajamos yra tikėtinai daug didesnės, nes jo turimas transporto pirkimo pardavimo verslas generuoja daug didesnes pajamas, o nuosavybės teise turimas ir nuomos teise valdomas turtas, jo gyvenimo būdas ir pomėgiai reikalauja daug didesnių finansinių išteklių, nei atsakovas deklaruoja.

12.2.                      Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jam yra perkeliama didesnė našta išlaikyti savo vaikus. Ieškovė prašo prie vaikų išlaikymo prisidėti po lygiai. Ieškovė negauna pajamų ir jai sunku vienai pilnai materialiai išlaikyti vaikus. Pinigus vaikams (500 Eur), atsakovas pradėjo pervesti tik nuo 2020 m. balandžio mėnesio, tačiau šios sumos nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

12.3.                      Atsakovas vengia bendrauti su vaikais, dėl ko ieškovė ir prašė teismo nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, kad tarp atsakovo ir visų trijų vaikų nenutrūktų ryšys bei atsakovas galėtų prisidėti prie visų trijų vaikų priežiūros, nes šiuo metu visa vaikų priežiūros našta tenka išimtinai vienai ieškovei. Ieškovė negalinti ne tik planuotis savo dienotvarkės ir planų, bet ir iš esmės grįžti dirbti ar ieškotis kito darbo. Dėl esamo darbo pobūdžio ieškovė negali dirbti nuotoliniu būdu, kadangi ieškovė dirba griežto režimo kalėjime (duomenys neskelbtini). Esant nepaprastai padėčiai šalyje ir dideliam sergamumui, bei nuotoliniam ugdymui, turint tris vaikus, ypatingai mažamečius dvynius E. ir D. M., o M. M. pradėjus lankyti parengiamąją grupę, grįžimas į darbą ir trijų vaikų priežiūra yra tiesiog fiziškai nesuderinami.

12.4.                      Ginčijama nutartis buvo priimta išimtinai vaikų interesais, o atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio spręsti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė atsakovą informavo apie įvyksiantį teismo posėdį. Be to, jo vengimas nuvykti į paštą ir atsiimti procesinius dokumentus, rodo, kad atsakovui buvo žinoma apie vykstantį teisminį procesą ir įpareigoja atsakovą domėtis juo.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

5.                      Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovo foto nuotraukas, gautas iš jo „Facebook“ paskyros, o su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo su atsakovu žinutes, prašo prijungti prie atskirojo skundo nagrinėjimo. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir nuomos sutarties kopiją.

6.                      Teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimo, kylančio apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Todėl mano, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi, prijungti naujus įrodymus ir vertinti juos kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

7.                      Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, uzufrukto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

8.                      Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 300 Eur. Ieškovė nurodo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarpusavio barniai kenkia nepilnamečiams vaikams, atsakovo elgesys, kuomet atsakovas savaitėmis nenakvoja namuose, o po to pareina namo kada nori, kai ieškovė su vaikais ilsisi, kelia psichologinę įtampą. Atsakovas turi kitą gyvenamą vietą ir gali gyventi ieškovei ir atsakovui priklausančioje viloje. Atsakovas turi finansines galimybes teikti vaikams išlaikymą po 300 Eur. Bendravimo su vaikais tvarka nustatytina, kadangi atsakovas nevykdo pareigos auklėti vaikus ir bendrauti su jais.

9.                      Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nes ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė su vaikais gyventų šeimos būste, todėl ir uzufruktas nustatytas nepagrįstai. Laikinas išlaikymas priteistas nepagrįstai, nes atsakovas išlaikymą vaikams teikia.     

Dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium

10.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal esamus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo elgesys kelia grėsmę ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovė nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarpusavio barniai kenkia nepilnamečiams vaikams, atsakovo elgesys, kuomet atsakovas savaitėmis nenakvoja namuose, o po to pareina namo kada nori, kai ieškovė su vaikais ilsisi, kelia psichologinę įtampą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės paaiškinimai dėl šalių tarpusavio santykių, nesant objektyvių duomenų, kad atsakovo elgesys kelia realią grėsmę ieškovei ir šalių nepilnamečiams vaikams, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų atsakovo teises daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Vien subjektyvūs ieškovės pasvarstymai dėl galimos konfliktų tarp jos ir atsakovo kilimo rizikos, šių konfliktų įtakos šalių nepilnamečiams vaikams nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažeidžiama šalių nepilnamečių vaikų teisė į saugią ir jų poreikius atitinkančią aplinką.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove

11.                      Nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė yra pareiškusi ieškinio reikalavimą po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atskirajame skunde nurodė, kad neprieštarauja dėl šio ieškovės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslus.

12.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

13.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.

14.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, nes atsakovo teikiamas išlaikymas nepakankamas. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, patenkinus iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinas materialinio išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priteistas po 230 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nesutinka su išlaikymo dydžiu ir atskiruoju skundu prašo priteisti po 300 Eur kiekvienam vaikui laikiną išlaikymą, o atsakovas teigia, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas išlaikymą teikia pervesdamas kiekvieną mėnesį 500 Eur sumą, todėl kiekvienam vaikui tenka po 166 Eur išlaikymo. Atsakovas pagal gaunamas pajamas teikti po 230 Eur kiekvienam vaikui neturi finansinių galimybių. 

15.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra vaikų D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūros atostogose iki vaikams sukaks treji metai ((duomenys neskelbtini)). Ieškovei mokama valstybinio socialinio draudimo išmoka iki 2020 m. balandžio 30 d. sudarė 842,46 Eur, už laikotarpį 2020 m. gegužės 1–21 d. išmokėta 570,70 Eur. Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus už trečius vaiko priežiūros atostogų metus išmokos iš Sodros nebemokamos. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės dirbti, rūpinasi trimis vaikais, o dėl darbo pobūdžio ieškovė negali dirbti nuotoliniu būdu, kadangi ieškovė dirba griežto režimo kalėjime (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Nekilnojamąjį turtą nuomoja, turi darbines pajamas. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių interesai. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog jis neturi finansinių galimybių teikti 690 Eur per mėnesį, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės atskirojo skundo ir padidinti laikiną išlaikymą iki 300 Eur vadovaujantis vien tik 1 MMA dydžiu, kuris teismų praktikoje nustatant išlaikymo dydį pripažįstamas tik orientaciniu, nes išlaikymo dydis nustatomas įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir gali kisti. Iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas 7 ir dviem 2 metų amžiaus vaikams po 230 Eur iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo ir racionalaus dydžio.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

16.                      Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

17.                      CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

18.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), t. y. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, kuriame gyvena ir ieškovė su vaikais. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepaneigė šios faktinės aplinkybės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 24 d. išvadoje nurodoma, kad buvo išklausyta sūnaus M. nuomonė, kuris nurodė, kad su tėvu sutaria gerai, bendrauja dažnai, važiuoja pas tėvą į darbą, važiuoja su tėvu pramogauti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog šalys gyvena tame pačiame gyvenamajame name, nėra pagrindo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kadangi atsakovas su vaikais gali bendrauti maksimaliai.    

Dėl uzufrukto nustatymo

19.                      Ieškovė prašė nustatyti atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), uzufruktą. Prašymą grindė tuo, kad tai yra jos ir vaikų gyvenamoji patalpa, kito būsto ieškovė neturi.

20.                      Atsakovas nutarties dalį dėl uzufrukto nustatymo laiko nepagrįsta, kadangi atsakovas neprieštarauja, jog ieškovė su vaikais ir toliau gyventų šeimos gyvenamojoje patalpoje, nebuvo pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vaikų interesai užtikrinti.

21.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis gyvenamuoju namu iki vaikų  pilnametystės. Atsižvelgiant į ieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl minėto nekilnojamojo turto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, kadangi nesant įrodymų apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą Lietuvos Respublikoje, būtina užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį reguliavimą.

22.                      Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nes atsakovas apie posėdį, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, sužinojo jau jam įvykus, atsakovas neturėjo galimybės nei pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, nei pateikti savo nuomonę, nei apsiginti nuo ieškovės nepagrįstų teiginių.

23.                      Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi įstatymas įtvirtina itin trumpus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus, o atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio išnagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24.                      Pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti ieškovės pateikto prašymo pagrįstumą, ėmėsi visų reikalingų priemonių – apie gautą prašymą pranešė atsakovui, paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka, suteikė šalims teisę pasisakyti bei pateikti aktualius įrodymus. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nes kaip jis nurodė, negavo teismo pranešimo apie posėdį. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad ji atsakovą informavo apie įvyksiantį teismo posėdį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog šalys gyvena kartu, tikėtina, jog atsakovui apie teismo posėdį buvo žinoma. Be to, atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, t. y. išdėstė savo nesutikimo su laikinosiomis apsaugos priemonėmis argumentus, pateikė papildomus įrodymus, kurie buvo įvertinti nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę bylos nagrinėjimo metu kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo.  

25.                      Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirųjų skundų argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

      Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                    Tomas Romeika