Civilinė byla Nr. e2-1637-241/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00139-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3586-852/2019, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus R. B. skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimų penktuoju–aštuntuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys – A. B., N. Š.-S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. atsakovės BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju (patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka), šeštuoju (patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita), septintuoju (nustatytas administratoriaus atlyginimas) ir aštuntuoju (patvirtintos administravimo išlaidos) darbotvarkės klausimais.
2. Nurodė, kad nutarimas, kuriuo patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka pažeidžia kreditorių teisę į informaciją, nes riboja kreditorių teises susipažinti su duomenimis apie įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą. Taip pat informacijos teikimo tvarkoje yra nustatyti nepagrįstai dideli įkainiai už informacijos pateikimą (kopijų darymą). Nutarimas, kuriuo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita yra neteisėtas, nes ataskaita neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Ataskaitoje nėra nurodytas nei vienas bankrutuojančios įmonės sudarytas sandoris, nepateikta visa informacija apie bankrutavusios įmonės turtą. Nutarimas, kuriuo patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas, taip pat yra neteisėtas, nes atlyginimas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, atlyginimas viršija rekomenduojamus dydžius. Nutarime, kuriame patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, nėra numatyta maksimali administravimo išlaidų suma visam bankroto proceso laikotarpiui. Be to, administravimo išlaidų sąmata nepagrįstai suteikia teisę dėl išlaidų spręsti ne kreditorių susirinkimui, bet kreditorių susirinkimo pirmininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies:
3.1. panaikino 2019 m. gegužės 29 d. BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį – informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 4 punkte ir 10 punkte įtvirtintus vieno skenuoto ar kopijuoto lapo egzemplioriaus įkainį (0,25 Eur), užmokestį už dokumentų siuntimą (1,45 Eur), už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą nustatytą užmokestį bankroto administratoriui (30 Eur) ir mokestį už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtos darbo vietos nuomos valandą (20 Eur);
3.2. panaikino 2019 m. gegužės 29 d. BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo septintuoju ir aštuntuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus;
3.3. patvirtino BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 70 338 Eur administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos, kurią sudaro 32 338 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos (3 000 Eur su bendrovės turtu susijusios išlaidos); 14 400 Eur (buhalterinės paslaugos); 7 450 Eur (teisinės paslaugos); 2 640 Eur (pašto, dokumentų saugojimo ir naikinimo, ryšio, salės kreditorių susirinkimams nuomos, kanceliarinės ir vertinimo išlaidos); 1 848 Eur (transporto išlaidos), 2 000 Eur (archyvavimo paslaugos); 1 000 Eur (kitos išlaidos) ir 38 000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas.
4. Teismas sprendė, kad informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 1 punkte įtvirtintas apibrėžimas neriboja kreditorių teisės susipažinti su informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą, apskaitos ir kitais dokumentais. Šios tvarkos 1 punkte nustatyta, kad visa kita informacija, kuri nepatenka į informacijos apie bankroto bylos eigą apibrėžimą, gali būti suteikiama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Tokia nuostata suformuluota remiantis ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta kreditorių teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų realizavimo tvarka. Be to, informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 10 punkte nurodyta, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreditorius ar kreditoriai gali pasinaudoti tiek gavę teismo leidimą, tiek siekdami susipažinti su bankroto bylos dokumentais.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad informacijos teikimas yra viena iš administratoriaus funkcijų bei į tai, kad byloje yra tvirtinama administravimo išlaidų sąmata, sprendė, kad informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkos 4 punkte nustatytas įkainis už vieno skenuoto ar kopijuoto lapo egzempliorių bei užmokestis už dokumentų siuntimą prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nurodyta nutarimo dalis naikintina.
6. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Todėl kreditorius R. B. nepagrįstai teigia, jog šis papildomas administratoriaus darbas neturėtų būti apmokestinamas.
7. Teismas nurodė, kad administratorius nepateikė kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatytas 30 Eur užmokestis už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad mokestis už vieną patalpų nuomos valandą yra 20 Eur. Taigi teismui nėra galimybės spręsti dėl įkainių pagrįstumo, todėl ši nutarimo dalis naikintina.
8. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, pasisakydamas dėl jo veiklos ataskaitoje išdėstyto įmonės turto sąrašo, nurodė, kad duomenys apie turtą buvo pateikti, vadovaujantis įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną sudaryta įmonės finansine atskaitomybe, kurioje nebuvo nurodytos įmonei priklausančios akcijos. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad ginčijamu nutarimu bankroto administratorius buvo įpareigotas per 2 mėnesius patikslinti ataskaitą, teismas sprendė, kad kreditoriaus R. B. argumentai, jog ataskaitoje nepateikta visa informacija apie įmonei priklausantį turtą, t. y. nėra nurodyta, kad įmonei priklauso Rumunijos bendrovės „Europa Group“ SRL ir Bulgarijos įmonės Europa Technopark OOD akcijos, yra nepagrįsti.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad veiklos ataskaitoje nurodyta, jog per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo įmonė beveik nebevykdė jokios veiklos, dėl to bankroto administratoriui nebuvo pateikta nei viena sutartis, sudaryta laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Taip pat bankroto administratorius pateikė įmonės išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų sąrašus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Taigi bankroto administratorius nurodė jo nustatytas aplinkybes, susijusias su sandoriais, sudarytais per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas nurodė, kad R. B. nepateikė duomenų apie konkrečius sandorius, kurie buvo sudaryti, ir kurie nėra įtraukti į bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bankroto administratoriaus veiklos ataskaita neatitinka jai ĮBĮ keliamų reikalavimų.
10. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, kad A. B. pagrįstai nėra įtrauktas į veiklos ataskaitą kaip debitorius, nes įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 atliktą palūkanų sumažinimą, nėra konstatuota, jog A. B. yra atlikta permoka dėl palūkanų. Kitų įrodymų, kad bankrutuojanti įmonė turėtų reikalavimo teisę į A. B., nagrinėjamoje byloje nėra.
11. Teismas sprendė, kad patvirtintas bankroto administravimo išlaidų dydis nėra išreikštas konkrečia pinigų suma, todėl vien šiuo pagrindu toks nutarimas prieštarauja imperatyviai ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai normai. Taip pat ginčijamu nutarimu neteisėtai suteikta teisė kreditorių susirinkimo pirmininkui spręsti dėl paslaugų, kurių vertė viršija 1 000 Eur, pirkimo.
12. Teismas nurodė, kad septintuoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos, bankroto procesui trunkant iki 24 mėnesių, kuris sudaro 50 000 Eur (be PVM). Teismas konstatavo, kad administratoriaus atlyginimas nepagrįstai susietas su bankroto proceso trukme.
13. Teismas nustatė, kad BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ yra didelė įmonė, jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, t. y. įmonei priklauso užsienio įmonių akcijos, reikalavimo teisės į užsienio įmones. Todėl rekomendacinis administravimo išlaidų dydis yra 144 300 Eur (260 x 555 Eur), minimalus administratoriaus atlyginimas yra 24 975 Eur (45 x 555 Eur).
14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patvirtintos konkrečios išlaidos, skirtos buhalterinėms, teisinėms paslaugoms, pašto, dokumentų saugojimo ir naikinimo, ryšio, salės kreditorių susirinkimams nuomos, kanceliarinėms ir vertinimo paslaugoms, transportavimo paslaugoms, neviršija rekomenduotino dydžio, sprendė palikti jas nepakeistas. Teismas su įmonės turtu susijusioms išlaidoms nustatė 3 000 Eur administravimo išlaidų sumą, archyvavimo paslaugoms – 2 000 Eur ir kitoms išlaidoms – 1 000 Eur, iš viso – 32 338 Eur administravimo išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad administratoriui nustatant mokėtiną atlyginimą, atsižvelgta į galimai mokėtinas priemokas už bankroto metu gautas įplaukas. Teismas, įvertinęs tai, kad pats bankroto administratorius įmonės veiklos ataskaitoje nurodė, jog 3 561 822,84 Eur turtas yra abejotinos skolos, sprendė, kad administratoriaus atlyginimas mažintinas iki 38 000 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Kreditorius R. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo reikalavimai panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, bei dalį, kuria nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, nustatyti administratoriui 22 200 Eur atlyginimą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad informacijos teikimo tvarka neriboja įmonės kreditorių teisės susipažinti su informacija apie iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vykdytą veiklą. Teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus institutus – ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą kreditorių teisę gauti iš administratoriaus informaciją apie bylos eigą ir ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę teismo leidimu atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įmonės dokumentų patikrinimo tvarka papildo, bet nepakeičia ir neeliminuoja kreditoriaus teisės gauti informaciją apie bankroto bylos eigą. ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas bankrutuojančios įmonės dokumentų ir informacijos patikrinimas yra sudėtingas ir brangus procesas, kurį atlikti gali tik ĮBĮ nustatyti asmenys. Siekiant apsispręsti, ar tikslinga investuoti į patikrinimo atlikimą, kreditoriui bet kokiu atveju pirmiausia reikės susipažinti su informacija apie bankroto bylos eigą. Todėl išvada, kad vien teisė ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlikti dokumentų patikrinimą užtikrina tinkamą kreditorių teisės į informaciją įgyvendinimą, yra visiškai nepagrįsta.
16.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad informacijos teikimo tvarkos 10 punkte yra įtvirtinta teisė be teismo leidimo atlikti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamą patikrinimą. Informacijos teikimo tvarkos 10 punktas tik nustato, kad papildomą užmokestį už administratoriaus darbo laiką turi mokėti tiek ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę įgyvendinantys kreditoriai, tiek su bankroto bylos dokumentais, kurie buvo sukurti po bylos iškėlimo, susipažįstantys kreditoriai. Atvejų, kuomet gali būti atliekamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas informacijos ir dokumentų patikrinimas, sąrašo informacijos teikimo tvarkos 10 punktas neišplečia ir nesuteikia įmonės kreditoriams teisės be teismo leidimo susipažinti su informacija apie iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą.
16.3. Gaudamas tik informaciją apie bankroto byloje vykdomas procedūras, kreditorius negalės įvertinti nei bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių teisėtumo, nei įmonės nemokumo priežasčių, nei kitų jo teisių realizavimui reikšmingų aplinkybių. Todėl toks informacijos apie bankroto bylos eigą apibrėžimas, koks yra įtvirtintas tvarkos 1 punkte, neatitinka teismų praktikoje suformuoto sąvokos „informacija apie bylos eigą“ turinio.
16.4. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumas ir poveikis kreditorių teisėms turi būti vertinamas atsižvelgiant į įmonėje susiklosčiusią situaciją. Kreditorius R. B. yra ne tik įmonės kreditorius, jam taip pat priklauso ir pusė šios įmonės akcijų. Likusių pusės įmonės akcijų savininkas A. B. ilgą laiką buvo užėmęs įmonės valdymą ir ginčijamais nutarimais siekia tęsti įmonės kontrolę per bankroto administratorių. Jei informacijos teikimo tvarka nebus pakeista, toliau tęsis situacija, kai visą informaciją apie įmonę kontroliuos A. B., o kreditoriaus R. B. galimybės susipažinti su informacija ir ginti savo teises bus labai ribotos. A. B. ir UAB „Auto tradicija“ balsavo už kreditorių teisės į informaciją ribojimą, siekdami suvaržyti kitų kreditorių teises, nes patys bet kokiu atveju gaus iš jų interesais veikiančio administratoriaus visą informaciją apie BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto bylos eigą.
16.5. Bankroto administratorius ataskaitoje nurodė netikslią informaciją apie bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą. Į įmonės turto sąrašą neįtraukti 5 procentai Rumunijos bendrovės „Europa Group“ SRL akcijų, taip pat Bulgarijos įmonės Europa Technopark OOD akcijos. Pats bankroto administratorius savo ataskaitoje nurodė, kad didžioji dalis dokumentų jam buvo perduoti, todėl akivaizdu, kad užsienio valstybių akcijos veiklos ataskaitoje nėra nurodytos ne dėl to, kad administratorius neturėjo pakankamai duomenų.
16.6. Nors administratoriui nustatytas 2 mėnesių terminas patikslinti ataskaitą dėl turto ir sandorių suėjo 2019 m. liepos 29 d., jis iki šiol nepateikė kreditoriams tvirtinti patikslintos ataskaitos, taip pat nenurodė priežasčių, kurios trukdo patikslinti ataskaitą. Turto, apie kurį bankroto administratorius neabejotinai turėjo žinoti, nenurodymas ataskaitoje ir delsimas ją patikslinti sudaro pagrindą įtarti, kad dalis įmonės turto galėjo būti slaptai perleista tretiesiems asmenimis. Administratorius, veikdamas tik A. B. ir UAB „Auto tradicija“ interesais, ir žinodamas, kad R. B. ginčys neteisėtai sudarytus sandorius, sąmoningai siekia nuslėpti informaciją apie sudarytus sandorius.
16.7. Bankroto administratorius veiklos ataskaitoje ne tik neįtraukė A. B. į įmonės debitorių sąrašą, bet net ir neužsiminė apie iš kreditoriaus R. B. gautą prašymą dėl A. B. įsipareigojimų BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“. R. B. dar 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė bankroto administratoriui prašymą ginti bankrutuojančios įmonės interesus, prie prašymo net pridėjo ieškinio projektą. Administratoriaus ataskaitoje teigiama, kad administratorius išsiuntė raginimus įmonės debitoriams. Iš to, kad administratorius net nesureagavo į R. B. prašymą ir pripažįsta reikalavimo A. B. nepareiškęs, akivaizdu, kad ataskaitoje yra nurodyta klaidinga informacija apie administratoriaus atliktus veiksmus. Net ir laikydamas R. B. prašymą nepagrįstu, bankroto administratorius turėjo ataskaitoje apie jį bent užsiminti ir nurodyti, kodėl mano nesant pagrindo įtraukti A. B. į debitorių sąrašą.
16.8. Teismas, nustatydamas bankroto administratoriaus atlyginimą, nukrypo nuo atlyginimo nustatymo taisyklių – nepagrįstai sprendė, kad BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ yra didelė įmonė, turinti bankroto proceso vykdymo ypatumų, nepagrįstai į nustatytą atlyginimą iš anksto įtraukė priemoką už bankroto proceso metu gautas įmokas. Tai nulėmė nepagrįstai didelio, bankroto proceso sudėtingumo ir administratoriaus darbo kokybės neatitinkančio administratoriaus atlyginimo nustatymą.
16.9. Aplinkybė, kad dalis į įmonės balansą įrašyto turto vertės teoriškai yra užsienio valstybėse, nagrinėjamu atveju nesukuria jokių bankroto proceso ypatumų. Pats teismas nutartyje nurodė, kad didžioji dalis į balansą įrašyto turto vertės (3 561 822,81 Eur iš 6 896 323 Eur) yra abejotinos skolos. Iš šių abejotinų skolų ir susidaro visas įmonės užsienio valstybėse turimas turtas (reikalavimo teisės į užsienyje įsteigtas įmones).
16.10. Bankroto administratoriaus atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis didelės įmonės, neturinčios įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, administratoriui rekomenduojamu nustatyti atlyginimu. Tokios įmonės bankroto administratoriaus minimalus atlyginimas yra 40 MMA. Tai reiškia, kad įmonės bankroto administratoriui turėjo būti nustatytas ne 24 975 Eur, o 22 200 Eur (40 x 555 Eur).
16.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė įmonės bankroto administratoriui 13 025 Eur priemoką už įmokas, kurių bankrutuojanti įmonė dar nėra gavusi ir galimai negaus. Tokiu būdu teismas sukūrė situaciją, kai bankroto administratorius už įplaukas gaus 13 025 Eur priemoką, nepriklausomai nuo to, ar tų įplaukų bus daug ar visai nebus.
17. Atsiliepimų į kreditorius R. B. atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl procedūrinių pažeidimų
19. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kreditorių susirinkimo nutarimas, dėl kurio teisėtumo vyksta ginčas, gali būti naikinamas dviem pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymas, galėjęs nulemti neteisėtą nutarimo turinį. Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir/ar pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
20. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ didžiųjų kreditorių – A. B. ir UAB „Auto tradicija“ nesąžiningumą, pastariesiems balsuojant kreditorių susirinkime. Apelianto teigimu, nurodytų kreditorių veiksmai yra nukreipti prieš kitą kreditorių – apeliantą R. B., kreditoriams A. B. ir UAB „Auto tradicija“ balsuojant sutartinai, vien jų balsais gali būti priimami visi kreditorių susirinkimo sprendimai.
21. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, kt.).
22. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavo tik du kreditoriai, turintys didžiąją daugumą kreditorių balsų (55,427 procentai), nesudaro pagrindo išvadai, kad vien dėl to skundžiami nutarimai yra akivaizdžiai neteisėti, ar kad šie kreditoriai elgiasi nesąžiningai. Atskirojo skundo argumentai, kad didieji kreditoriai yra nusiteikę prieš apeliantą, nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenis, todėl laikytini tik subjektyvia apelianto nuomone. Pažymėtina, kad visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti bei balsuoti kreditorių susirinkime. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi įmonės kreditoriai, manydami, kad kreditorių susirinkime priimtų nutarimų turinys pažeidžia jų teises, gali kreiptis į teismą, prašydami atitinkamus nutarimus panaikinti, ką nagrinėjamu atveju apeliantas ir padarė.
23. Apeliantas nekvestionuoja kitų kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos laikymosi aplinkybių. Tokių pažeidimų ex officio nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, todėl byloje toliau spręstinas klausimas dėl ginčijamų nutarimų turinio pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu
24. Apeliacinėje instancijoje kilo ginčas dėl 2019 m. gegužės 29 d. BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo nutarimu penktuoju darbotvarkės klausimu patvirtintos informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procedūrų eigą tvarkos 1 punkto teisėtumo.
25. Ginčijamu nutarimu patvirtintos tvarkos 1 punktas numato: „Informacija apie bankroto bylos eigą – tai visa informacija, susijusi su UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto byla, joje priimtais nutarimais ir joje vykdomomis bankroto procedūromis, procedūrų eiga ir stadija. Visi dokumentai ir duomenys, kurie buvo sukurti ir/ar naudoti UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ veikloje iki bankroto bylos iškėlimo momento, nėra laikoma informacija apie bankroto bylos eigą ir gali būti suteikiami tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka“.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos tvarkos 1 punktas neriboja įmonės kreditorių teisės susipažinti su informacija apie iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vykdytą veiklą. Apelianto teigimu, gaudamas tik informaciją apie bankroto byloje vykdomas procedūras, kreditorius negalės įvertinti nei bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių teisėtumo, nei įmonės nemokumo priežasčių, nei kitų jo teisių realizavimui reikšmingų aplinkybių. Be to, toks informacijos apie bankroto bylos eigą apibrėžimas, koks yra įtvirtintas tvarkos 1 punkte, neatitinka teismų praktikoje suformuotos sąvokos „informacija apie bylos eigą“ turinio, į kurį patenka ir informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą bei su ta veikla susijusios apskaitos, kiti dokumentai. Apelianto vertinimu, teismo argumentai, kad kreditoriui ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atliekant dokumentų patikrinimą yra užtikrintas teisės į informaciją tinkamas įgyvendinimas, yra nepagrįsti, kadangi šioje normoje reglamentuojamas dokumentų patikrinimas yra sudėtingas ir brangus procesas, kurį atlikti gali tik įstatyme nustatyti asmenys. Pasak apelianto, siekiant apsispręsti, ar yra tikslinga atlikti patikrinimą, kreditoriui pirmiausia būtina susipažinti su informacija apie bankroto bylos eigą.
27. Ginčui aktualios, galiojančios ĮBĮ 21 straipsnio redakcijos 2 dalis numato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę 1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; 2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 3) ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų; kt.
28. Pažymėtina, kad ĮBĮ nėra tiesiogiai nustatyta kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto eigą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, kurią atskirajame skunde cituoja apeliantas, yra išaiškinęs, kad į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Kasacinio teismo nurodyta, kad kreditoriams turi būti suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai. Informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą ir su ta veikla susijusios apskaitos ir kiti dokumentai turėtų patekti į informacijos, kurią bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą, nes tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų paveikti kreditorių veiksmus, kartu ir bankroto bylos eigą.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26/07, yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina ir tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, pateiktas sąvokos „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ išaiškinimas nėra aktualus nagrinėjama ginčui, kadangi jis atliktas pagal anksčiau (iki 2013 m. spalio 1 d.) galiojusią ĮBĮ 21 straipsnio redakciją. Pažymėtina, kad anksčiau galiojusioje ĮBĮ 21 straipsnio redakcijoje tiesiogiai nebuvo numatyta kreditorių teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), tokia teisė buvo pripažįstama tik teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007, kt.), taip pat nebuvo įtvirtintas specialus šiai teisei įgyvendinti skirtas institutas – įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas, kurį atlieka kreditorius (jo pavestas asmuo) (šiuo metu galiojančios ĮBĮ 21 straipsnio redakcijos 3 punktas). Svarbu tai, kad kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi apeliantas, sąvokos „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ išaiškinimas buvo paremtas būtent tik teismų praktikoje iki tol pripažinta kreditoriaus teise ginčyti įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, tuo pačiu suteikiant kreditoriui ir teisę gauti visą informaciją, reikalingą tokiam ieškiniui pagrįsti.
31. Kaip minėta, ginčui aktualioje ĮBĮ 21 straipsnio redakcijoje šalia teisės gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) yra įtvirtinta savarankiška kreditoriaus teisė ginčyti įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, be to ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte numatyta kreditoriaus teisė, gavus teismo leidimą, savomis lėšomis atlikti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą.
32. ĮBĮ 21 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas. Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.
33. Taigi įstatymų leidėjui tiesiogiai apibrėžus kreditoriaus teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, taip pat kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas), atitinkamai nustačius šios teisės įgyvendinimo tvarką, susijusią su šiems reikalavimams pareikšti duomenų apie įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo gavimu (ĮBĮ 21 straipsnio 3 punktas), nėra pagrindo ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „informacija apie įmonės bankroto bylos eigą“ aiškinti plečiamai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditorių teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija negali būti absoliutinamos, turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte įstatymo leidėjo įtvirtinta susipažinimo su bankrutuojančios įmonės informacija tvarka (teismo leidimas, konfidencialumo sutarties sudarymas, draudimas perduoti dokumentus kitiems asmenims, dokumentų grąžinimas bankroto administratoriui, kt.) būtent skirta užtikrinti, jog kreditoriai nepiktnaudžiautų savo teisėms ir gautos informacijos nenaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams. Atskirojo skundo argumentai, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte nustatytas dokumentų patikrinimas yra sudėtingas ir brangus procesas, be to siekiant apsispręsti, ar yra tikslinga atlikti patikrinimą, kreditoriui pirmiausia būtina susipažinti su įmonės duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo, atmestini kaip nepagrįsti. Kreditoriui iki ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte numatyto patikrinimo atlikimo suteikus galimybę susipažinti su visais bankrutuojančios įmonės dokumentais, pats dokumentų patikrinimo institutas prarastų savo prasmę, atsirastų prielaidos kreditoriams gauti viešai neprieinamus įmonės dokumentus, nesilaikant ĮBĮ nustatytos specialios tvarkos. Kaip minėta, ĮBĮ 21 straipsnio 3 punkte numatytos sąlygos (įskaitant specialių subjektų samdymą) garantuoja, kad kreditoriai informaciją apie bankrutuojančią įmonę rinks turėdami ĮBĮ nustatytą tikslą, t. y. realiai siekdami apginti savo galimai pažeistas teises.
35. Pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis aiškinama būtent kaip galimybė (teisė) kreditoriams susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu ir pan. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017 25 punktą.).
36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procedūrų eigą tvarkos 1 punktas neriboja kreditorių teisės gauti informaciją apie iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą įmonės veiklą. Nurodytos tvarkos 1 punktas nepašalina įmonės kreditoriams teisės šiuos duomenis gauti ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu. Taigi nėra pagrindo naikinti 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu, dalies, kuria buvo patvirtintas BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ informacijos teikimo įmonės kreditoriams apie bankroto procedūrų eigą tvarkos 1 punktas.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu
37. 2019 m. gegužės 29 d. BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo nutarimu šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. gegužės 20 d. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad veiklos ataskaita atitinka ĮBĮ reikalavimus. Apelianto teigimu, administratorius ataskaitoje nurodė netikslią informaciją apie bankrutavusiai atsakovei priklausantį turtą. Į įmonės turto sąrašą neįtraukti 5 procentai Rumunijos bendrovės „Europa Group“ SRL akcijų, taip pat Bulgarijos įmonės Europa Technopark OOD akcijos. Apeliantas pažymėjo, kad į atsakovės bankroto administratoriaus veiklos ataskaitoje pateiktą įmonės debitorių sąrašą neįtrauktas bankrutavusios įmonės skolininkas A. B.
38. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą bankroto administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita svarbi informacija.
39. Dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos teisinės reikšmės kasacinis teismas yra nurodęs, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Bankroto administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Formalus bankroto administratoriaus ataskaitos netvirtinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei užkirstų kelią operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis vykdyti tolesnes bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167-823/2016).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje nurodyti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016).
41. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės nekilo ginčas, kad atsakovei BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ priklauso 5 procentai Rumunijos bendrovės „Europa Group“ SRL akcijų, taip pat Bulgarijos įmonės Europa Technopark OOD akcijos. Apeliantas į bylą pateikė įrodymus (užsienio valstybių registrų išrašus su vertimu), kuriais šias aplinkybes grindė.
42. Bankroto administratorius savo teiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui nurodė, kad veiklos ataskaitoje nebuvo nurodytos atsakovei priklausančios akcijos, kadangi tokie dokumentai nebuvo atspindėti įmonės finansinės atskaitomybės, sudarytos bankroto bylos iškėlimo metu, dokumentuose, o administratoriaus žinioje esantys įmonės dokumentai yra padriki, nesudarantys vieningos sistemos, dėl to objektyviai nebuvo galimybės pateikti kitokių duomenų apie įmonės turtą. Bankroto administratorius akcentavo, o pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tam, kad šios aplinkybės buvo nurodytos ir kreditorių susirinkime, kad kreditoriai, atsižvelgdami į tai, jog ginčijamu nutarimu patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą, įpareigodami administratorių per du mėnesius patikslinti ataskaitą dėl turto, o administratoriui tai atlikus, iš esmės išnyko visi kreditoriaus R. B. nurodyti teiginiai, kodėl turėtų būti naikinamas ginčijamas nutarimas.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės bankroto byloje nėra duomenų, kad administratorius būtų įvykdęs 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu šeštuoju darbotvarkės klausimu nustatytą įpareigojimą administratoriui patikslinti ataskaitą, į ją įtraukiant iš esmės neginčijamą atsakovės turtą (akcijas). Atkreiptinas dėmesys, kad terminas bankroto administratoriui patikslinti veiklos ataskaitą pasibaigė 2019 m. liepos 29 d., o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2019 m. rugsėjo 12 d., todėl teismui neturint duomenų apie faktiškai atliktą veiklos ataskaitos patikslinimą nebuvo pagrindo spręsti, kad ji atitinka ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kodėl veiklos ataskaita nėra patikslinta, bankroto administratorius apeliacinės instancijos teismui apskritai nėra pateikęs savo pozicijos dėl skundžiamų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ataskaitos patikslinimas neatliktas dėl objektyvių priežasčių.
44. Nėra pagrindo nesutikti su apelianto pozicija, kad bankrutavusios įmonės žinomo (neginčijamo) turto neįtraukimas į bankroto administratoriaus ataskaitą (vėliau ataskaitos nepatikslinimas be objektyvių priežasčių) laikytinas esminiu pažeidimu, kuris leidžia konstatuoti, kad ataskaita yra parengta ydingai. Pažymėtina, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi duomenys apie įmonės turtą yra ypač reikšmingi savo reikalavimus siekiantiems patenkinti kreditoriams, todėl tokių duomenų neįtraukimas į bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą be pateisinamų priežasčių, negali lemti kreditorių pritarimo administratoriaus veiklai.
45. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose apeliantas laikėsi pozicijos, kad A. B. turėjo būti įtrauktas į administratoriaus veiklos ataskaitoje pateiktą debitorių sąrašą. Apelianto teigimu, bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į A. B. atsirado Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo metu nebuvo konkrečių duomenų, kuriais būtų galima konstatuoti bankrutavusios įmonės reikalavimo teisę į A. B.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 iš šio asmens nebuvo priteistos jokios pinigų sumos BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ ar kitiems byloje dalyvavusiems asmenims.
46. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos iš atsakovės UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ priteisimo ieškovei UAB ,,Auto Tradicija“. Pastaroji savo ieškinio reikalavimus grindė 2013 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu iš A. B. įgytomis teisėmis reikalauti grąžinti akcininko A. B. suteiktas paskolas UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ ir sumokėti už suteiktas paskolas mokėtinas palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovei UAB ,,Auto Tradicija“ iš atsakovės UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ priteistinos skolos dydžio pagrįstumo, be kita ko, konstatavo, kad A. B. su įmone sudarytos vienos paskolos sutarties sąlygos, nustatančios metines palūkanas, mokėtinas paskolos davėjui už paskolą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatomis, todėl tokias sąlygas pripažino negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento ir atitinkamai sumažino iš atsakovės UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ priteistinos skolos dydį.
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien įsiteisėjusia nutartimi konstatuotos aplinkybės, kad A. B. su UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ sudarytos paskolos sutarties normos dėl palūkanų dydžio prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nesudaro pagrindo spręsti, jog A. B. tapo BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ skolininku (debitoriumi). Kaip minėta, apelianto nurodyta teismo nutartimi nebuvo priteistos jokios pinigų sumos iš A. B., be to Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi nebuvo konstatuotas ir žalos padarymo UAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ faktas ar kitos aplinkybės, iš kurių būtų galima akivaizdžiai nustatyti bankrutavusios įmonės reikalavimo teises į A. B.. Taigi administratorius šio asmens pagrįstai neįtraukė į įmonės debitorių sąrašą.
48. Apeliantas nurodo, kad jis 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė bankroto administratoriui prašymą ginti bankrutuojančios įmonės interesus – pareikšti ieškinį A. B. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių pagrindu, prie prašymo pridėjo ieškinio projektą. Apelianto teigimu, net laikydamas R. B. prašymą nepagrįstu, administratorius turėjo ataskaitoje bent užsiminti apie gautą prašymą ir nurodyti, kodėl nėra pagrindo įtraukti A. B. į BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ debitorių sąrašą.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas įsakmiai nenumato, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta informacija apie įmonės kreditorių pareikštus prašymus bankroto administratoriui. Tačiau ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte pateiktas ataskaitoje nurodytinų duomenų sąrašas nėra baigtinis, jame turi būti nurodoma ir kita bankroto procesui svarbi informacija. Teismo vertinimu, šiuo atveju 2019 m. vasario 27 d. kreditoriaus R. B. pateiktas prašymas kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų bankrutavusios įmonės interesų gynimo pripažintinas kitais svarbiais duomenimis, kuriuos į ataskaitą turėjo įtraukti administratorius bei nurodyti priežastis, dėl kurių kreditoriaus prašymas nebuvo tenkinamas. Tokių duomenų neįtraukimas į ataskaitą sudarė prielaidas pažeisti proceso skaidrumo ir sąžiningumo principus.
50. Dėl konstatuotų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus R. B. skundo dalį dėl 2019 m. gegužės 29 d. BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismui pripažinus BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ administratoriaus veiklos ataskaitą nepagrįstai patvirtinta, administratorius per protingą terminą privalo pašalinti ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai.
Dėl bankroto administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio
51. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino atsakovės BUAB „GROUP EUROPA INVESTMENT“ 70 338 Eur administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos, kurią sudaro 32 338 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos ir 38 000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatytas 38 000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti administratoriui 22 200 Eur atlyginimą laikotarpiui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės pabaigos.
52. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
53. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Nurodytos nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui iš esmės išsprendus ginčą dėl administratoriui mokėtino atlyginimo, t. y. nustačius 38 000 Eur atlyginimą, vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalimi, tokia nutartis (jos dalis) negali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal šią atskirojo skundo dalį nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusiais su bankrutavusios įmonės kreditorių teise gauti informaciją apie iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą įmonės veiklą, teisingai aiškino bei taikė šiam klausimui aktualias ĮBĮ normas, todėl pagrįstai atmetė skundą dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Tačiau teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos turiniu, todėl nepagrįstai atsisakė tenkinti R. B. skundo dalį dėl atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
56. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria nepatenkintas R. B. skundas dėl 2019 m. gegužės 29 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GROUP EUROPA INVESTMENT“ kreditorių susirinkimo šeštuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta bankroto administratoriaus M. Š. veiklos ataskaita už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2019 m. gegužės 20 d.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GROUP EUROPA INVESTMENT“ bankroto administratoriaus atlyginimas, nutraukti.
Teisėja Danutė Gasiūnienė