Civilinė byla Nr. e2A-576-856/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07138-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.14.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21. (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-813-1134/2025 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei J. S. įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. T. kreipėsi su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau papildė, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės J. S. įmonės 34 421,38 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį: pašalinti per ieškovės patalpą (duomenys neskelbtini) pravestus inžinerinius tinklus; atstatyti koridoriaus (duomenys neskelbtini) sieną atkuriant joje buvusią nišą; 3) atsakovei neįvykdžius 66.2 punkte (ieškinio rezoliucinė dalis) nurodyto įpareigojimo, skirti atsakovei 300 Eur dydžio baudą ieškovės naudai už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įskaitant bendrojo naudojimo patalpas, bendrasavininkės. Iki kapitalinio remonto šalto vandens bei nuotekų įvadai į namą buvo ieškovės patalpose, o šildymo sistemos įvadas – atsakovės patalpose. Vilniaus apygardos teismo sprendimu konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas vykdant kapitalinį remontą demontuojant šildymo sistemos vamzdžius, vedančius nuo šildymo punkto iki ieškovės patalpų, neteisėtas patalpų atjungimas nuo šildymo sistemos, neteisėtas buvusių bendrojo naudojimo patalpų pavertimas atsakovės asmenine nuosavybe. Atitinkamai sprendimu buvo nustatyti įpareigojimai atsakovei prijungti ieškovės patalpas prie šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpos būtų šildomos. Atsakovė turėjo įvykdyti įpareigojimą iki 2023 m. spalio 24 d., tačiau patalpą prie šildymo sistemos galutinai pajungė ir šildymo srautus šildymo punkte sureguliavo tik 2024 m. vasario 20 d. Taigi, iki 2024 m. vasario 20 d. patalpos dėl atsakovės kaltės nebuvo šildomos, sprendimą buvo vėluojama įvykdyti net 4 mėnesius. Be to, antstolis 2024 m. kovo 6 d. konstatavo, kad sprendimas nepilnai įvykdytas, patalpų dalis liko neprijungta prie šildymo sistemos – buvo neprijungtas pirmame aukšte esantis sanitarinis mazgas, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Ieškovei teko pačiai atlikti dalį patalpų prijungimo prie šildymo sistemos darbų, samdyti kvalifikuotą rangovą. Šildymo sistemos prijungimo darbų užbaigimui ieškovė išleido 5 664,67 Eur, iš kurių atsakovė kompensavo tik 370 Eur. Ieškovė nuo 2008 metų iki 2022 m. sausio 27 d. patalpas nuomojo UAB „Ignasta“, patalpose buvo įsikūrusi maisto prekių parduotuvė „Aibė“. Atsakovei kapitališkai suremontavus savo patalpų dalį, parduotuvė persikėlė į atsakovės patalpas, o ieškovės patalpos liko tuščios. Ieškovė aktyviai, pasisamdžiusi nekilnojamojo turto brokerę, ieškojo patalpų nuomininkų, tačiau jei atsirasdavo susidomėjęs asmuo, jis atsisakydavo nuomotis patalpas sužinojęs, kad patalpos nėra šildomos. Tokiu būdu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 24 689,65 Eur nuostolius dėl negautų pajamų už nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. (24 mėnesiai ir 20 dienų, po 1 000 Eur/mėn.). Taip pat ieškovė turėjo pati dengti būtinąsias patalpų išlaikymo išlaidas, kurias įprastai dengia patalpų nuomininkai, ir kurias sudaro 3 175,27 Eur patalpų nekilnojamojo turto mokestis bei patalpų elektros galios dedamoji – 1 261,79 Eur. Vykdant kapitalinį remontą atsakovė per ieškovei priklausančią patalpą, pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), padarydama skyles patalpos sienoje ir lubose, pravedė inžinerinių tinklų vamzdžius, taip pažeisdama ieškovės nuosavybės teisę. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu jai suformuotą pareigą įgyvendino ir tai padarė tinkamai. Ieškovės patalpa (duomenys neskelbtini) daugiau kaip 10 metų nebuvo šildoma naudojantis centralizuotu šildymu, o buvo šildoma elektra. Taigi, patalpoje (duomenys neskelbtini) šildymo sistema buvo, bet ji nebuvo susijusi su pastatui tiekiamu šildymu iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pusės. Patalpa (duomenys neskelbtini) buvo nuomojama prekybos veiklai, todėl tokio pobūdžio patalpose negali nebūti šildymo, nes tai prieštarauja higienos normoms. Ieškovė buvusiam nuomininkui nepareiškė jokių pretenzijų dėl nupjautų radiatorių. Patalpoje (duomenys neskelbtini) buvę radiatoriai buvo pašalinti su ieškovės žinia, pritarimu. Atsakovė buvo davusi sutikimą dėl to, kad ieškovė tiesiog nemokamai prisijungtų prie esamo ir atsakovės lėšomis įrengto pastato naujo šilumos mazgo. Ne atsakovės elgesys lėmė tai, kad šildymas į ieškovei priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini) buvo pajungtas vėliau. Sutarties pasirašymas užsitęsė dėl ieškovės kaltės. Sudarius atitinkamą sutartį, šildymas buvo įjungtas, tačiau dar kurį laiką užtruko sistemos kalibravimo darbai, o tai yra natūrali techninė ir nuo atsakovės valios nepriklausanti aplinkybė. Niekas nebuvo įpareigojęs atsakovę tiekti šilumą į patalpą (duomenys neskelbtini) ar kokią kitą ieškovei priklausančią patalpą, nes atsakovė nebuvo, nėra ir negali būti šilumos į pastatą bei ieškovei priklausančias patalpas tiekėja. Teismui pateikta sąmata turėjo būti apmokėta pačios ieškovės. Ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei negautų pajamų kaip tokių, nei reikalaujamo priežastinio ryšio. Ieškovės pateikta informacija niekaip neįrodo to, kad jai priklausančios patalpos galėjo būti išnuomotos nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. ir dar už ieškovės nurodomą sumą. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės hipotetinius nuostolius. Ieškovė yra pastato dalies savininkė, todėl ji neabejotinai atsakinga už savo nuosavybę ir turi užtikrinti su tuo susijusių pareigų įvykdymą. Konkrečiu atveju tokiomis pareigomis yra nurodytų mokesčių mokėjimas. Atsakovė niekaip nesusijusi su šia našta, todėl neturi pareigos ir ją už ieškovę prisiimti. Kadangi atsakovė turi patirties apmokant atitinkamus darbus, tai ji įvertino, kad atitinkamų darbų kaina turėtų būti lygi 370 Eur sumai. Būtent dėl to ši suma ir buvo pervesta siekiant tokiu būdu fiksuoti faktą, kad atsakovė įvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendime nustatytą įpareigojimą. Bendro naudojimo patalpos nišos užmūrijimo darbai buvo atlikti nuomininko iniciatyva ir valia, nes toje vietoje buvusios tokios pačios kaip ir į patalpą (duomenys neskelbtini) vedusios vitrininės durys neturėjo jokios funkcinės paskirties. Įėjimas į parduotuvę „Aibė“ yra kitoje pastato dalyje, todėl siekiant atsiriboti nuo nuomininkams neišnuomotų patalpų, be atsakovės žinios buvo atlikti ieškovės identifikuoti darbai. Panaikintos nišos plotas yra mažareikšmis visos patalpos a-2 kontekste, o ieškovei tenkanti šios nišos dalis bendroje nuosavybėje yra dar mažesnė. Susiklosčiusi situacija gali būti ir turi būti vertinama mažiausiai kaip simbolinis ar mažareikšmis ieškovės teisių pažeidimas, o teisingiau sakant – kaip nesusipratimas.

4.       2025 m. vasario 18 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo, kuriuo pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patenkino ieškinio reikalavimą atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį, t. y. pašalinti per ieškovės patalpą (duomenys neskelbtini) pravestus inžinerinius tinklus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu: priėmė ieškovės A. T. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo; civilinę bylą dalyje pagal ieškovės A. T. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei J. S. įmonei įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį - pašalinti per ieškovės patalpą (duomenys neskelbtini) pravestus inžinerinius tinklus, nutraukė; likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 34 421,38 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (34 421,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 400 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigojo atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį - atstatyti koridoriaus, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), esančio name adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sieną, atkuriant joje buvusią nišą; atsakovei nevykdant teismo sprendimo dalyje, įpareigojančio per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti koridoriaus, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), esančio name adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sieną, atkuriant joje buvusią nišą, ieškovės naudai skyrė atsakovei 20 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.

6.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimu buvo konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas vykdant kapitalinį remontą demontuojant šildymo sistemos vamzdžius, vedančius nuo šildymo punkto iki ieškovės patalpų, bei neteisėtas ieškovės patalpų atjungimas nuo šildymo sistemos. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimu buvo nustatytas įpareigojimas atsakovei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma.

7.       Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovės užsakytame projekte pasirinktas šildymo vamzdžių ir patalpoje esančių radiatorių sujungimo sprendinys skyrėsi nuo iki kapitalinio remonto egzistavusio sprendinio – iki kapitalinio remonto šildymo vamzdis, esantis po ieškovės patalpa rūsio koridoriuje, su ieškovės patalpoje esančiais radiatoriais buvo jungiamas atskirais vamzdeliais, kurie ėjo nuo rūsyje esančio vamzdžio per perdangą prie kiekvieno radiatoriaus. Tuo tarpu atsakovės užsakytame projekte iki perdangos ėjo 2 šildymo vamzdžiai, o po radiatoriais einantys vamzdžiai bei vamzdeliai nuo jų į kiekvieną radiatorių buvo perkelti į ieškovės patalpą. Teismo vertinimu, toks pasirinktas sprendinys sąlygojo aplinkybę, jog konstrukcija, kuri anksčiau buvo įrengta bendrojo naudojimo koridoriuje rūsyje, buvo perkelta į ieškovės patalpą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti už šios konstrukcijos įrengimą. Teismas nustatė, kad atsakovei kapitalinio remonto metu išgriovus šildymo vamzdžius ir atsisakius atkurti tą pačią sistemą, kurios dėka ieškovės patalpose esantys radiatoriai buvo pajungti prie šildymo sistemos, atsakovė privedė tik du vamzdžius. Todėl ieškovė buvo priversta atkurti šią sistemą, bet jau savo patalpose, įrengiant analogišką ilgą vamzdį po radiatoriais ir prijungiant prie šio vamzdžio kiekvieną radiatorių atskirai. Atsakovei pasirinkus kitokį nei anksčiau buvęs šildymo sistemos pajungimo būdą, atsakovė ir turi šias išlaidas apmokėti.

8.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendime taip pat konstatuota, jog ieškovė neprivalo savo lėšomis įrenginėti šilumos tiekimo vamzdžius bei jungti juos prie šildymo sistemos, nes tokiu atveju ji būtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki kapitalinio remonto, kai šilumos vamzdžiai jungė seną šilumos tiekimo punktą su ieškovės patalpomis, ir ši pareiga tenka atsakovei, nes būtent ji be ieškovės sutikimo šiuos vamzdžius išmontavo. Tuo labiau, ieškovei savo patalpose įsirengus šilumos tiekimo įrangą – radiatorius, ir jiems nesant sujungtiems su šilumos punktu, jie negali būti eksploatuojami, tokiu būdu ieškovei eliminuojant galimybę jos patalpoms tiekti šilumos energiją. Dar daugiau, minėtame apeliacinės instancijos teismo sprendime buvo nurodyta, jog iki šiol nėra pateikta duomenų apie visišką darbų atlikimą pagal atsakovės iniciatyva parengtą ieškovės patalpose esančios šildymo sistemos prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos projektą.

9.       Teismas nurodė, kad kaip teisingai pastebėjo ieškovė, jeigu atsakovė neišgriautų šildymo vamzdynų rūsyje, ieškovei nereikėtų papildomai atlikti jokių šildymo sistemos pajungimo darbų, išskyrus naujų radiatorių įrengimą (dėl ko ieškovė nereiškia reikalavimo). Atsakovei suprojektavus kitokį šildymo sistemos prijungimo vamzdžių išsidėstymą nei buvo iki kapitalinio remonto, akivaizdu, jog ieškovė negalėtų naudotis sena šildymo sistema, sumontuota ieškovės patalpose, todėl atsakovei be ieškovės sutikimo ir leidimo išmontavus iki tol įrengtą šildymo sistemą ir įrengus kitokią šildymo sistemą, būtent atsakovė turėjo atlikti visus atkūrimo darbus, būtinus ieškovės patalpoms prijungti prie pastato šildymo sistemos pagal atsakovės parengtą projektą, tačiau ji to nepadarė. Tokiu būdu būtent dėl atsakovės kaltės ieškovė savo sąskaita turėjo atlikti dalį šildymo sistemos pajungimo darbų. Taigi, ieškovei savo lėšomis užbaigus dalies šildymo sistemos pajungimo darbus, atsakovė turi atlyginti ieškovei patirtas išlaidas.

10.       Teismas nurodė, kad bylos duomenimis ieškovė už šildymo sistemos prijungimo darbų užbaigimą sumokėjo 5 664,67 Eur. Teismas nesutiko su atsakove, kad pervesti 370 Eur buvo pakankami atlyginti ieškovės išlaidas dėl šildymo sistemos pajungimo darbų užbaigimo. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai) rodo, jog turėtų būti atlyginama žymiai didesnė šių išlaidų suma. Be to, atsakovė niekaip nepagrindė savo paskaičiavimo, motyvuodama jį tik savo patirtimi. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytu nuostolių dydžiu, nepateikė.

11.       Teismas pažymėjo, kad kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovei iki galo neįgyvendinus ieškovės patalpų prijungimo prie šildymo sistemos projekto (kurį savo lėšomis užbaigė ieškovė), nebuvo jokios galimybės pajungti šildymo ieškovės patalpoms. Be to, atsakovei nepagrįstai siejant šildymo pajungimą (atliekant atitinkamus veiksmus šildymo mazge) su sutarties dėl atsiskaitymo sudarymu ir pasirašymu (nors pačiame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendime tokios sąlygos nėra nurodyta), užtrukus tokios sutarties pasirašymui iš esmės dėl atsakovės veiksmų, nebuvo atlikti ir tie veiksmai šilumos mazge, kurie buvo būtini šildymui ieškovės patalpoms pajungti. Ir galiausiai, net ir sudarius sutartį dėl apmokėjimo už šildymą 2023 m. gruodžio 19 d. (t. y. gerokai po šildymo pradžios), dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių (srautų šildymo sistemoje nesureguliavimo) faktiškai ieškovės patalpa - prekybos salė - buvo pradėta šildyti tik 2024 m. vasario 21 d., ką patvirtina šalių pasirašytas šilumos skaitiklio rodmenų aktas. Taigi, atsakovės teiginys, kad ieškovės patalpa (duomenys neskelbtini) (prekybos salė) galėjo būti prijungta prie pastato šildymo sistemos dar 2023 m. kovo mėnesį, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

12.       Teismas nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovė, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimas apėmė ir rezultato pasiekimą, t. y. atsakovė turėjo pajungti ieškovės patalpą prie pastato šildymo sistemos taip, kad ieškovės patalpa būtų šildoma, o ne galėtų būti šildoma atlikus kokius nors papildomus veiksmus ar pan. Teismo vertinimu, toks įpareigojimas reiškė tame tarpe ir, pvz., reikiamų sklendžių atsukimą šildymo punkte, sistemos kalibravimą ir pan. Priešingas aiškinimas padarytų Vilniaus apygardos teismo sprendimą beprasmiu, nes šildymo sistemos pajungimas ieškovės patalpai buvo reikalingas ne kam kitam, kaip tik šildymo gavimui. Tai tik papildomai patvirtina, jog atsakovė negalėjo kelti jokių papildomų sąlygų ieškovei (pvz., reikalauti pasirašyti sutartį dėl apmokėjimo), o turėjo vykdyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

13.       Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėtas patalpų atjungimas nuo šildymo sistemos) ieškovė negalėjo išnuomoti patalpų ir patyrė nuostolių.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog iki 2022 m. sausio mėnesio pabaigos ji nuomojo patalpas nuomininkui, gavo realias pajamas, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais. Šiam nuomininkui atsisakius nuomotis patalpas, ieškovė dėjo pastangas išnuomoti patalpas, tačiau nuomininko, kuris sutiktų nuomoti patalpas be šildymo, neatsirado. Iš pateiktos Capital ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d. nuomos skelbimas buvo peržiūrėtas 611 kartų, gautos 19 užklausų, skambučių, įvyko 8 patalpų apžiūros. Pagrindinė priežastis, dėl ko patalpos nebuvo išnuomotos, buvo šildymo nebuvimas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas I. Z.. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad vienas potencialus nuomininkas UAB „Baltijos koralų pasaulis“ sutiko išnuomoti patalpas už 1 000 Eur/mėn., jeigu iki tam tikro termino (2022 m. spalio 15 d.) bus sutvarkyta šildymo sistema. Atsakovei neatlikus jokių veiksmų dėl šildymo pajungimo, šis nuomininkas patalpų neišnuomojo.

15.       Teismas pažymėjo, kad daugeliui veiklų šildymo buvimas patalpose yra privalomas (įskaitant, bet neapsiribojant, maisto gamybos, medicinos paslaugos). Pati atsakovė taip pat pripažino, kad tokio pobūdžio kaip ieškovės patalpose negali nebūti šildymo. Taigi, akivaizdu, jog šildymo nebuvimas yra reali kliūtis išnuomoti patalpas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, jog ieškovė jai priklausančias patalpas negalėjo išnuomoti dėl visai kitų priežasčių, t. y. patalpų būklės, nuomos kainos, nepalankios konkurencinės aplinkos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, į bylą nepateikė ir nenurodė. Byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir nuomininko V. A. (patalpų nuomos kaina 1 000 Eur/mėn.) patvirtina, jog būtent šildymo nebuvimas, o ne kitos priežastys, kurias nurodė atsakovė, buvo reali kliūtis išnuomoti ieškovei priklausančias patalpas.

16.       Teismas konstatavo, jog ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės 24 689,65 Eur dydžio negautos pajamos už nuomą yra visiškai realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais bei priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta.

17.       Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. Taigi, nuomininko - juridinio asmens - pareiga mokėti nuomojamo turto nekilnojamojo turto mokestį yra nurodyta įstatyme. Bylos duomenimis, visi potencialūs ieškovės patalpų nuomininkai (įskaitant ir UAB „ Baltijos koralų pasaulis“) buvo juridiniai asmenys, ieškoję patalpų komercinei veiklai. Patalpų elektros galios dedamosios mokestis įeina į komunalines paslaugas, kurias, kaip patvirtina bylos medžiaga, taip pat apmoka nuomininkas, ir ieškovei jo nereikėtų mokėti pačiai. Minėtas aplinkybes pagrindžia byloje pateikta 2024 m. rugpjūčio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir nuomininko V. A.. Taigi, šios išlaidos, t. y. tiek patalpų nekilnojamojo turto mokestis, tiek patalpų elektros galios dedamoji, visiškai atitinka nuostolių, patirtų dėl negalėjimo išnuomoti patalpas, kriterijų, todėl taip pat turi būti atlygintos ieškovei. Bylos duomenimis, per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. ieškovė sumokėjo 3 175,27 Eur dydžio patalpų nekilnojamojo turto mokestį ir 1 261,79 Eur už elektros galios dedamąją. Viso ieškovė patyrė 4 437,06 Eur papildomų nuostolių dėl negalėjimo išnuomoti patalpų.

18.       Dėl prie atsakovei priklausančių patalpų prijungto bendrojo naudojimo koridoriaus dalies teismas nurodė, jog parduotuvės patalpų nuomininko veiksmai nešalina atsakovės kaip patalpų savininkės atsakomybės. Byloje apklaustas liudytojas I. J. nurodė, kad jis šiuos darbus suderino su asmeniu, atstovavusiu atsakovę. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog darbai, kuriais dalis koridoriaus (bendrojo naudojimo patalpų) buvo prijungta prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, buvo atlikti su atsakovės žinia. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus atsakovės teiginius dėl simbolinio ir mažareikšmiško ieškovės interesų pažeidimo, kadangi nuosavybės teisės yra saugomos nepriklausomai nuo daikto dydžio. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistos ieškovės teisės, t. y. sumažėjo jos namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. įmonė prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės apeliantės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl proceso apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.       Sprendimas yra paremtas išimtinai ieškovės procesinių dokumentų teiginiais bei ieškovės atstovo I. Z. prieštaringais parodymais. Teismas nevisapusiškai, nepilnai, neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus, todėl be jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatavo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo išnuomoti patalpų ir patyrė nuostolių. Teismas nevertino tokių svarbių aplinkybių, kad pačios ieškovės patalpose nebuvo įrengtas joks šildymas, kuris būtų susietas su pastato centrinio šildymo sistema, nes ieškovės buvę nuomininkai ir iš esmės su ieškovės žinia ar jos pritarimu seną šildymo sistemą demontavo. Nevertino ir to, kad ieškovė patalpoje (duomenys neskelbtini) įsirengė naują šildymo sistemą tik 2023 metų liepos mėnesį, šildymo sezonas 2023 metais prasidėjo spalio mėnesį, spalio mėnesį atsakovė pasirašė sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, šiluma buvo tiekiama į pastatą ir atsakovė pakvietė ieškovę atvykti bei pasirašyti šilumos tiekimui į ieškovės patalpą (duomenys neskelbtini) būtinus dokumentus, tuomet buvo iškviestas ir už šilumos sistemos reguliavimą atsakingas asmuo.

19.2.       Ieškovė neįrodė nei apeliantės neteisėtų veiksmų, nei negautų pajamų kaip tokių, nei reikalaujamo priežastinio ryšio. Ieškovės pateikta teismui informacija niekaip neįrodo to, kad jai priklausančios patalpos galėjo būti išnuomotos nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn. 20 d. ir dar už ieškovės nurodomą sumą. Teismas nevertino ir antstolių surašytuose FAKP užfiksuotos be liudytojų I. J. bei L. M. patvirtintos itin blogos ieškovės patalpų būklės. Ieškovės nurodoma patalpa (duomenys neskelbtini) ilgus metus nebuvo prijungta prie pastato centrinio šildymo sistemos, nes pastaroji buvo techniškai netvarkinga ir dažnai gendanti. Byloje yra įrodyta ir ieškovė to neginčija, kad ieškovės patalpa (duomenys neskelbtini) (taip pat ir WC patalpa) ilgus metus ir su ieškovės žinia (ji lankėsi po UAB „Ignasta“ atlikto remonto patalpoje (duomenys neskelbtini) ne kartą) buvo šildomos elektra. Atitinkamos ieškovės patalpos (duomenys neskelbtini) atjungimas nuo pastato centrinio šildymo sistemos lėmė ir tai, kad po patalpos (duomenys neskelbtini) grindimis buvęs šildymo vamzdis tapo netinkamas funkciniu požiūriu. Taigi, atitinkama situacija susidarė ir dėl ieškovės veiksmų (neveikimo).

19.3.       Ieškovė yra patyrusi verslininkė, kuri virš 20 metų vertėsi komercinių patalpų nuoma, todėl ji puikiai supranta nuomos verslo riziką, o būtent tai, kad netekus vieno nuomininko, kitas gali neatsirasti ilgą laiką, o galimas nuomininkas gali reikalauti ir tam tikrų sprendinių, kurių iki tol atitinkamose patalpose nebuvo arba tie sprendiniai buvo kitokie.

19.4.       Ieškovės pateiktos nekilnojamojo turto brokerių agentūros Capital ataskaitos rodo tai, jog dviejų metų laikotarpyje buvo įvykusios tik 8-ios patalpų apžiūros ir tik vienas interesantas neva išreiškė savo mintis dėl galimos patalpų nuomos. Tačiau tokio pobūdžio informacija niekaip neįrodo negautų pajamų. To įrodymu yra ir faktas, kad nuo 2023 m. gruodžio 19 d. ieškovė taip ir neišnuomojo patalpos (duomenys neskelbtini), nors šildymo klausimas, įgyvendinant 2023 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, išspręstas dar 2024 m. gruodžio mėnesį.

19.5.       Ieškovės patirtos 5 664,67 Eur išlaidos yra siejamos išimtinai su šildymo sistemos ieškovės patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengimu (sena šildymo sistema patalpoje (duomenys neskelbtini) buvo išardyta ieškovės buvusių nuomininkų dar iki apeliantės atliekamo kapitalinio remonto). Nėra jokio priežastinio ryšio tarp apeliantės atliekamų veiksmų kapitalinio remonto metu ir centrinio šildymo sistemos buvimu/nebuvimu ieškovės patalpoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės teisėmis valdo patalpą (duomenys neskelbtini) (prekybos salė) ir pati turi rūpintis savo nuosavybės teisėmis valdomo turto priežiūra, įrengimu, jo remontu, ir negali būti tokios situacijos, kad savo turto būklę ieškovė pagerintų atsakovės lėšomis ir be jokio tam faktinio ir teisinio pagrindo.

19.6.       Sprendime nebuvo tokio įpareigojimo, kad apeliantė turėtų nemokamai teikti šilumą ieškovei. Apeliantė nėra šilumos tiekėja, o jos vartotoja. Vyrauja įprasta praktika, kad jeigu pastate yra tik su vienu vartotoju pasirašoma šilumos tiekimo sutartis su šilumos tiekėju (konkrečiu atveju su AB „Vilniaus šilumos tinklai“), tai su likusiais šilumos vartotojais atsakingas asmuo pasirašo atsiskaitymo už šilumos tiekimą sutartis, kuriose yra fiksuojamas principas, kaip yra skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumą vartotojams, fiksuojama atsiskaitymo tvarka, fiksuojami apskaitos (šilumos ir elektros) prietaisų parodymai. Šilumos tiekimas be sutarties negalimas a priori, nes kitu atveju susidarytų paradoksali situacija: ieškovei šildymas būtų tiekiamas be sutarties ir ji net neturėtų pareigos ją sudaryti; galėtų apeliuoti į tai, kad niekas negali ir nėra jos įpareigojęs tokią sutartį pasirašyti; nebūtų net žinoma, kokį šilumos kiekį ieškovė suvartojo.

19.7.       Teismas visiškai neįsigilino, kodėl ieškovės patalpos yra nešildomos. Patalpų šildymas gali būti įvairus, pvz., elektrinis, toks, koks buvo iki patalpų kapitalinio remonto, toks galėjo ir išlikti. Būtent ieškovė galėjo nedelsti ir įrengti savo patalpas taip, kad jos galėtų būti prijungtos prie apeliantės savo sąskaita suremontuotos naujos pastato šildymo sistemos pastate. Nors patalpoje (duomenys neskelbtini) su pastato centrinio šildymo sistema susijęs šildymas buvo ieškovės nuomininkų ir su ieškovės žinia (ar jai pritariant) pašalintas, ieškovė tiesiogiai ar per nuomininkus 20 metų savo patalpą (duomenys neskelbtini) šildė elektra. Būtent ši aplinkybė įrodo tai, kad patalpoje (duomenys neskelbtini) nebuvimas tokios šildymo sistemos, kuri būtų susieta su pastato centrinio šildymo sistema, nebuvo objektyvi kliūtis nuomoti patalpas. Ši patalpa (taip pat ir WC patalpa) buvo šildomi elektra ir ieškovė žinojo tą aplinkybę. Be to, ji žinojo ir tą aplinkybę, kad buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, patalpoje (duomenys neskelbtini) savo įrengtą šildymo elektra sistemą išmontavo, todėl ieškovė turėjo pasirūpinti tuo, jog tokia pati šildymo elektra sistema būtų įrengta naujai. Jei ieškovė priėmė sprendimą patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengti tokią šildymo sistemą, kuri būtų paremta termofikaciniu vandeniu ir sujungta su nauja pastato centrine šildymo sistema, tai tuomet tai turėjo padaryti savo lėšomis, nes nuo tokios kadaise buvusios sistemos ji pati (ar su jos žinia) atsisakė.

19.8.       Ieškovė neįrodė ir to, kad ji dėjo visas pastangas, jog patalpos būtų išnuomotos. Jos elgesys nebuvo protingas ir sąžiningas, t. y. ji nedėjo pastangų išvengti ar sumažinti nuostolius, kaip to reikalauja CK 6.249 straipsnio 6 dalis. Ieškovė pasiskelbė tik per vieną šaltinį apie patalpų nuomą; patalpų apžiūrų per du metus buvo tik 9, bet tai nepaskatino ieškovės skelbtis kitaip, pasirinkti kitą įmonę, sutvarkyti savo patalpas geriau (atlikti savo patalpų einamojo ar kapitalinio remonto darbus, sutvarkyti įėjimą į patalpas, peržiūrėti prašomos nuomos kainą, atlikti kitus veiksmus).

19.9.       Ieškovė neįrodė realios nuomos galimybės. Ieškovės pateikti įrodymai iš Capital įmonės parodo, kad ieškovės patalpos neturėjo paklausos. Vien deklaracija, kad būtų galima gauti nuomos pajamas, netenkina įrodinėjimo pareigos pagal LAT praktiką. Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė kaltais veiksmais pažeidė ieškovės teisėtus interesus ir dėl to ieškovė turėjo nuostolių (neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų, dėl to atsiradusių nuostolių ir priežastinio jų ryšio, nuostolių fakto bei dydžio). Galėjo būti ir kitų objektyvių priežasčių, pvz., rinkos sąlygos, sezoniškumas, pačios patalpos būklė, netinkama ieškovės reklama ar nerealistiški lūkesčiai dėl kainos.

19.10.       Į atsakovės atstovų klausimą, kokius veiksmus ieškovė atliko kai sužinojo, kad jos patalpose nėra jokios šildymo įrangos, I. Z. (ieškovės atstovas) atsakė tik tai, jog vaikščiojo pas apeliantę ir reikalavo sutvarkyti šildymą, nors apeliantė nėra atsakinga už patalpoje (duomenys neskelbtini) buvusios ir su pastato centrinio šildymo sistema susijusios įrangos demontavimą ieškovės nuosavybės teisėmis valdomo turto viduje. Civiliniame procese galioja pareiga elgtis protingai ir sąžiningai. Taigi, jei pati ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių, jos reikalavimas dėl visų tariamų nuostolių turėjo būti atmestas.

19.11.       Nesutiktina su teismo teiginiu, kad atsakovė, įrengdama parduotuvę, nišą ir įėjimą panaikino prisijungdama koridoriaus plotą, esantį nišoje, prie savo patalpos. Atsakovė šių koridoriaus pakeitimų niekada neakceptavo ir iki ieškovės pareikšto ieškinio apie juos nežinojo. Aiškinantis šių pakeitimų kilmę išaiškėjo, jog jie buvo padaryti tuomečio atsakovei priklausančių prekybos patalpų nuomininko I. J.. Šie pakeitimai niekaip nebuvo susiję su pastato kapitaliniu remontu, nes jie buvo padaryti I. J. iniciatyva ir lėšomis jau po kapitalinio remonto pabaigos. Nepaisant to, teismas šioje dalyje pasisakė dėl to, kad jis neturi jokio pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams, kadangi tokie nuomininko veiksmai nešalina atsakovės kaip patalpų savininkės atsakomybės.

19.12.       Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad I. J. niekaip nepagrindė to, jog asmuo vardu R. iš tiesų atstovavo atsakovę. Nėra duomenų, kurie įrodytų jo atstovavimo įgaliojimus, ribas. I. J. nurodė tik tai, kad tas asmuo buvo J. S. draugas. Tačiau net ir tuo atveju, jei vyko I. J. pokalbis su J. S. draugu, tai nieko nesako apie konkretaus žmogaus sąsajumą su atsakove, su jo galėjimu veikti jos vardu. Teismas buvo šališkas, nes konkrečiu atveju rėmėsi I. J. parodymais, o tuomet, kai vertino šildymo klausimą patalpoje (duomenys neskelbtini), I. J. parodymai, o taip pat ir juos pagrindžiantys objektyvūs įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie fiksuoja patalpos (duomenys neskelbtini) būklė iki remonto ir remonto eigą, I. J. darytos ir teismui iš atsakovės pusės pateiktos nuotraukos) tapo visiškai nereikšmingais. Nereikšmingais tapo ir atsakovės paaiškinimai, nors tuo atveju, kai buvo vertinami ieškovės paaiškinimai, jie įgauna atvirkštinį statusą – tapo įrodymais. Toks įrodymų vertinimas pažeidžia teismų praktikoje išgrynintas įrodymų vertinimo taisykles, nes ir šiuo atveju teismas neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis, nevertino jų visumos ir tarpusavio ryšio, o savo išvadas padarė remiantis selektyviai atrinktais teiginiais bei neva juos pagrindžiančiais duomenimis. Byloje nėra nei vieno objektyvaus duomens, liudijančio tai, kad I. J. atliktas nišos pašalinimas buvo suderintas su atsakove ar iš tiesų jos klausimus atstovaujančiu asmeniu, nėra įrodymų ir dėl to, kad šie veiksmai buvo atlikti pastato kapitalinio remonto metu. I. J. apklausos metu kalbėjo kitaip (2025 m. vasario 7 d. teismo posėdis, garso įrašas 02.46.10).

19.13.       Nesutiktina su teismu, kad koridoriaus nišos pašalinimo klausimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ieškovės interesų pažeidimas. Nesutiktina ir su tuo, kad konkrečiu atveju ieškovės teisės yra pažeistos dėl to, jog sumažėjo jos pastato bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis. To ieškovė neįrodė, pateikė tik savo formalius skaičiavimus ir visiškai nevertino to, kad jai priklausantis bendro naudojimo plotas po pastato kapitalinio remonto iš esmės net padidėjo. Ieškovės nurodomos koridoriaus nišos plotas yra akivaizdžiai mažareikšmis visos koridoriaus patalpos a-2 kontekste, o ieškovei tenkanti šios nišos dalis bendroje dalinėje nuosavybėje yra dar mažesnė - apytikriai lygi 0,3 m2. Mažareikšmiškumo institutas teisėje egzistuoja per  se ir jis negali būti eliminuojamas iš civilinių teisinių santykių.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovės patalpa dėl ankstesnio nuomininko veiklos specifikos ir poreikio (maisto šaldymo įranga veikdama generavo šilumą, kuri buvo pakankama patalpos šildymui) tam tikrą laiką buvo šildoma elektra, o iš pradžių didžioji dalis radiatorių, o vėliau visi radiatoriai nuomininko buvo nuimti, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų atsakovės veiksmų neteisėtumo. Šios aplinkybės niekaip nepateisina to, kad atsakovės vykdyto kapitalinio remonto metu buvo sunaikinta šildymo sistemos dalis, vedusi prie ieškovės patalpų. Ieškovės santykiai su nuomininku nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovė neturėjo teisės už ieškovę nuspręsti, kad ieškovei nereikalinga galimybė šildyti jos patalpas centrinio šildymo būdu, kai toks būdas numatytas tiek pastato projektinėje dokumentacijoje, tiek NTR duomenyse.

20.2.       Tai, kad atsakovė sutiko, jog ieškovės patalpa būtų neatlygintinai prijungta prie atsakovės naujai įrengto šilumos punkto, nereiškia, kad pati ieškovė turėjo pareigą savo lėšomis atlikinėti pajungimo darbus. Tą konstatavo ir teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendime.

20.3.       Skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovė neįsipareigojo ieškovei atlikti kapitalinio remonto darbus iki tam tikro termino, nebuvo keliama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ja negali būti remiamasi skunde. Be to, atsakovė nepaaiškino, kokią įtaka tai turi bylai, nes ieškovės reikalavimai nebuvo grindžiami per ilgai užsitęsusiu kapitaliniu remontu ar kažkuo panašiu.

20.4.       Teismui 2023 m. liepos 24 d. sprendimu konstatavus, kad „atsakovei savo lėšomis įrengus vamzdyną, atsakovė faktiškai pripažino ieškinį dalyje dėl šildymo tiekimo atkūrimo, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. nesant visiškai įrengto vamzdyno (vieno vamzdžio trūksta apie 6 m, o kito apie 3 m iki ieškovės patalpų), yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti pagrįstu ir jį tenkinti, naikinant šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą“ (žr. 100 p.), nereiškia, jog atsakovė neturi pareigos apmokėti ir tą darbų dalį, kuri yra ieškovės patalpose, tačiau sąlygota atsakovės pakeisto radiatorių pajungimo prie vamzdyno būdo, brangiausią pajungimo sprendinio dalį išgriovus, neatkūrus toje vietoje, kur jis buvo numatytas, bet suprojektavus ieškovės patalpoje. 2023 m. liepos 24 d. teismo sprendime šie niuansai visiškai nebuvo nagrinėti ir svarstyti, todėl atsakovė negali teigti, kad jos sumokėtų 370 Eur pakako likusiai darbų daliai kompensuoti. Šis atsakovės apskaičiavimas yra grindžiamas tik atsakovės patirtimi, nors atsakovė nėra nei statybininkė, nei santechnikė.

20.5.       Tai, kad atsakovė 2023 m. spalio 24 d. vienintelė pasirašė šilumos tiekimo sutartį su AB „Vilniaus šilumos tinklai“, neturi jokios teisinės reikšmės bylai, nes ieškovė tokios sutarties ir negalėjo pasirašyti, kadangi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tokiais atvejais pasirašo sutartį tik su vienu patalpų pastate savininku. Tai, kad atsakovė nuo 2002 m. buvo vieninteliu vartotoju, pasirašiusiu šilumos tiekimo sutartį, taip pat yra išanalizuota 2023 m. liepos 24 d. teismo sprendime. Atsakovė neturėjo teisės šildymo tiekimo sieti su sutarties sudarymu, be to, pati vilkino tokios sutarties pasirašymą. Atsakovė visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai teigia, kad šildymas ieškovės patalpoms buvo pajungtas 2023 m. gruodžio 18 d., kai buvo pasirašyta sutartis dėl šildymo tiekimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė šios pozicijos nenurodė, bet to, ji prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

20.6.       Iš 2022 m. kovo 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog prekybinės salės būklė yra gera, o blogesnė yra bendrojo naudojimo patalpų būklė, kurios, beje, netvarkė ir pati atsakovė. Ieškovės patalpų potencialius nuomininkus domino iš esmės tik prekybos patalpa (kurioje dėl atsakovės kaltės ir nebuvo centrinio šildymo), kitos rūsyje esančios patalpos jų iš viso nedomino. Dabartinis nuomininkas stalo teniso klubas rūsyje esančiomis patalpomis iš viso nesinaudoja. Taigi, kitų patalpų būklė niekaip nebuvo susijusi su aplinkybe, kad patalpos po kapitalinio remonto nebuvo išnuomotos.

20.7.       Ieškovė pateikė visiškai realius duomenis apie tai, kad vienas potencialus nuomininkas (UAB „Koralų pasaulis“) sutiko išnuomoti patalpas, jeigu iki tam tikro termino (2022 m. spalio 15  d.) jos bus pajungtos prie šildymo sistemos. Atsakovei neatlikus jokių veiksmų dėl šildymo pajungimo, šis nuomininkas patalpų neišnuomojo. Ieškovė apie tai informavo atsakovę, perspėdama apie patiriamus nuostolius, tačiau atsakovė į tai visiškai nesureagavo. Taigi, ieškovės negautos pajamos yra visiškai realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais bei priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Apeliantės nurodytos aplinkybės neva tai ieškovės patalpų apžiūros buvo įvykusios per mažai kartų, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė visiškai realiai galėjo išnuomoti patalpas žymiai anksčiau nei kad kai pavyko tai padaryti (2024 m. rugpjūčio mėnesį, patalpos nuomojamos iki šiol). Kol vyko byla dėl įpareigojimo pajungti šildymą, ieškovė nuolat ragino atsakovę tai padaryti ir informuodavo, kad dėl atsakovės veiksmų patiria nuostolius. Atsakovė tokiems raginimams buvo visiškai abejinga. Šildymas patalpoms buvo galutinai pajungtas 2024 m. vasario 21 d., patalpos buvo išnuomotos 2024 m. rugpjūčio 20 d. Toks laiko tarpas tarp šių datų įrodo, kad būtent šildymo nebuvimas buvo esminė negalėjimo išnuomoti patalpų priežastis.

20.8.       NTR duomenimis, ieškovės patalpos yra šildomos centrinio šildymo pagalba, tam, kad būtų pakeistas šildymo būdas, reikalinga atlikti daug įvairių veiksmų, kuriuos apibrėžia Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Procesas yra sudėtingas, trunka ilgai ir nemažai kainuoja. Be to, šildymas elektra yra brangesnis nei centrinis šildymas ir nuomininkui, kuris turi šias išlaidas padengti, nėra patrauklus. Tai yra visuotinai žinoma aplinkybė. Elektrinis šildymas gali būti patraukus tik tokioje situacijoje, kokia buvo susiklosčiusi ieškovės patalpoje veikiant maisto parduotuvei, kuri turėjo daug šaldymo agregatų, generavusių šilumą. Tačiau tokia parduotuvė persikraustė į atsakovės naujai įrengtas patalpas tame pačiame pastate ir tikimybė, kad ieškovės patalpomis susidomės tokią pačią veiklą vykdantis asmuo, dėl konkurencijos sumažėjo iki minimumo.

20.9.       Nuomininko - juridinio asmens - pareiga mokėti nuomojamo turto nekilnojamojo turto mokestį nurodyta atitinkamame įstatyme (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), o visi potencialūs patalpų nuomininkai (įskaitant ir UAB „Koralų pasaulis“) buvo juridiniai asmenys, ieškoję patalpų komercinei veiklai. Patalpų elektros galios dedamosios mokestis įeitų į komunalines paslaugas, kurias irgi apmoka nuomininkas, ir ieškovei jo nereikėtų mokėti pačiai. 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuomos sutarties, sudarytos su fiziniu asmeniu, 4.2 p. taip pat numatė, kad šias išlaidas dengia nuomininkas. Tuo tarpu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei teko šias išlaidas apmokėti pačiai, taip patiriant nuostolius.

20.10.       Iki atsakovės lėšomis parengto šildymo sistemos pajungimo projekto ieškovė nežinojo šildymo pajungimo būdo ir detalių, todėl daugiausia, ką galėjo padaryti, tai įrengti radiatorius, ką ir padarė. Tačiau net ir juos įrengus, bet jų neprijungus prieš šildymo punkte esančio katilo, radiatoriai neveikė, o šildymas nebuvo tiekiamas. Visi atsakovės argumentai dėl šildymo sistemos ieškovės patalpose neįrengimo yra nesusiję su ieškovės patirtais nuostoliais.

20.11.       Atsakovė niekaip negalėjo nežinoti, jog jos patalpos yra padidintos prie jų prijungiant dalį bendrojo naudojimo patalpų, kadangi atsakovės darbo vieta yra pastate ir atsakovė kiekvieną darbo dieną būna pastate ir mato situaciją bendrojo naudojimo patalpose. Būtent atsakovė yra patalpų, prie kurių buvo prijungta dalis bendrojo naudojimo patalpų, savininkė, kuri pirmiausia atsako dėl neteisėtų veiksmų padidinus savo nuosavybę. Jokios nuomos sutarties, registruotos NTR, atsakovė nepateikė, todėl negali perkelti atsakomybės už šiuos veiksmus nuomininkui.

20.12.       Atsakovės iniciatyva kviestas liudytojas I. J. paliudijo, kad nišą prie parduotuvės patalpų prijungė su atsakovės atstovo žinia ir pritarimu. Atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad apie nišos pajungimą nežinojo. Parduotuvės „Aibė“ įrengimo darbai buvo atlikti iki 2022 m. vasario mėnesio pradžios, nes ši parduotuvė, iki tol veikusi ieškovės patalpose, 2022 m. vasario pradžioje pradėjo savo veiklą atsakovės patalpose. Parduotuvės įrengimo darbai iš esmės sutapo su kapitalinio remonto procesu. Tam, kad veikiančios parduotuvės dalis sienos būtų pertvarkyta, parduotuvė turėtų užsidaryti darbų atlikimo terminui, o tokio parduotuvės uždarymo ieškovės (jos brolio) žiniomis nebuvo. Šie darbai galėjo būti atlikti tik kaip kapitalinio remonto, kurį vykdė atsakovė, dalis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių darbų atlikimo būtų reiškusi kokias nors pretenzijas nuomininkui ar reikalautų atkurti ankstesnę padėtį.

20.13.       Pažeistos civilinės teisės ginamos nepriklausomai nuo pažeidimo masto. Šiuo atveju 2 m2 bendrojo naudojimo patalpų prijungimas prie asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų, niekaip negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes 1 m2 patalpų kaina Vilniuje yra pakankamai didelė, kaip ir nuomos kaina. Teisės aktai nenumato, kad, pvz., 2 m2 bendrojo naudojimo patalpų galima be jokių pasekmių nusavinti. Atsakovės teiginiai apie tai, kad po kapitalinio remonto ieškovei priklausantis bendrojo naudojimo patalpų plotas netgi padidėjo, niekaip nepateisina dalies koridoriaus nusavinimo, be to, paneigti jau keliais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl nuostolių atlyginimo

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 5 294,67 Eur ((5 664,67 Eur – 370 Eur (atsakovės ieškovei pervesta suma)) šildymo sistemos pajungimo išlaidų priteisimo. 

23.       Kaip nustatyta iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė nesutinka su ieškovės prašomu priteisti šildymo sistemos pajungimo išlaidų dydžiu, taip pat nesutinka ir su tuo, kad šios ieškovės turėtos išlaidos turi bet kokį ryšį su apeliantės veiksmais atliekant pastato dalies kapitalinį remontą. Apeliantės vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos yra siejamos išimtinai su šildymo sistemos ieškovės patalpoje (duomenys neskelbtini) įrengimu (sena šildymo sistema patalpoje (duomenys neskelbtini) buvo išardyta ieškovės buvusių nuomininkų dar iki apeliantės atliekamo kapitalinio remonto). Nėra jokio priežastinio ryšio tarp apeliantės atliekamų veiksmų kapitalinio remonto metu ir centrinio šildymo sistemos buvimu/nebuvimu ieškovės patalpoje.

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnis), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

25.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2A-1346-603/2023, buvo konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas vykdant kapitalinį remontą demontuojant šildymo sistemos vamzdžius, vedančius nuo šildymo punkto iki ieškovės patalpų, bei neteisėtas ieškovės patalpų atjungimas nuo šildymo sistemos. Minėtu sprendimu buvo nustatytas įpareigojimas atsakovei per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės iniciatyva parengtas ieškovės patalpose esančios šildymo sistemos prietaisų prijungimo prie šildymo sistemos projektas bei įrengta dalis šildymo sistemos vamzdyno, jungiantis naują šildymo punktą su ieškovės patalpose esančiais radiatoriais, tačiau iki šiol nėra pateikta duomenų apie visišką darbų atlikimą pagal numatytus projektus. Visiškai sutiktina su ieškovės teiginiais, jog ieškovė neprivalo savo lėšomis įrenginėti šilumos tiekimo vamzdžius bei jungti juos prie šildymo sistemos, nes tokiu atveju ji būtų blogesnėje padėtyje nei buvo iki kapitalinio remonto, kai šilumos vamzdžiai jungė seną šilumos tiekimo punktą su ieškovės patalpomis; ir ši pareiga tenka atsakovei, nes būtent ji be ieškovės sutikimo šiuos vamzdžius išmontavo. Tuo labiau, ieškovei savo patalpose įsirengus šilumos tiekimo įrangą – radiatorius, ir jiems nesant sujungtiems su šilumos punktu, jie negali būti eksploatuojami, ir tokiu būdu ieškovei eliminuojant galimybę jos patalpoms tiekti šilumos energiją. Atsakovei savo lėšomis įrengus vamzdyną, atsakovė faktiškai pripažino ieškinį dalyje dėl šildymo tiekimo atkūrimo, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. nesant visiškai įrengto vamzdyno (vieno vamzdžio trūksta apie 6 m, o kito apie 3 m iki ieškovės patalpų), yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti pagrįstu ir jį tenkinti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimo 98 punktą).

26.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

27.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jeigu atsakovė nebūtų išgriovusi šildymo vamzdynų rūsyje, ieškovei nereikėtų papildomai atlikti jokių šildymo sistemos pajungimo darbų, išskyrus naujų radiatorių įrengimą (dėl ko ieškovė nereiškia reikalavimo). Atsakovei be ieškovės sutikimo ir leidimo išmontavus iki tol įrengtą šildymo sistemą ir įrengus kitokią šildymo sistemą, būtent atsakovė turėjo atlikti visus atkūrimo darbus, būtinus ieškovės patalpoms prijungti prie pastato šildymo sistemos pagal atsakovės parengtą projektą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog įvykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – prijungti ieškovei A. T. priklausančią patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią name adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo šildymo sistemos tokiu būdu, kad patalpa būtų šildoma. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl atsakovės kaltės ieškovė savo sąskaita turėjo atlikti dalį šildymo sistemos pajungimo darbų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, byloje įrodyti apeliantės neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšis, todėl apeliantei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovei patirtus nuostolius.

28.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

29.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį). Analogiška praktika formuojama ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

30.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad jos pervesta ieškovei 370 Eur suma buvo pakankama atlyginti ieškovės išlaidas dėl šildymo sistemos pajungimo darbų užbaigimo, priešingai, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (2023 m. liepos 3 d. UAB „Santjana“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 7 d. UAB „Santjana“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktai bei 2023 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymai) įrodo, jog turėtų būti atlyginama žymiai didesnė šių išlaidų suma. Apeliantė, nesutikdama su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu, įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovės nurodytu ir pirmosios instancijos teismo priteistu nuostolių dydžiu, nepateikė. Savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad remiantis ekspertizės išvada byloje būtų nustatytas šildymo sistemos pajungimo darbų išlaidų dydis, apeliantė nesinaudojo. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 5294,67 Eur (5 664,67 Eur – 370 Eur (atsakovės ieškovei pervesta suma)) šildymo sistemos pajungimo išlaidas.

31.       Apeliantė apeliaciniame skunde kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl nuostolių už šildymo sistemos pajungimą priteisimo, nenurodė. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl nuostolių už šildymo sistemos pajungimą priteisimo pagrįstumo, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl šioje dalyje skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo.

32.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį dalyje dėl 24 689,65 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nuomą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. po 1000 Eur/mėn. ir 4 437,06 Eur papildomų nuostolių dėl negalėjimo išnuomoti patalpas, kuriuos sudaro 3175,27 Eur dydžio patalpų nekilnojamojo turto mokestis ir 1 261,79 Eur patalpų elektros galios dedamoji, priteisimo.

33.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

34.       Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022, 20 punktas).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021, 49 punktas).

36.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

37.       Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

38.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apeliantė, nors patalpoje (duomenys neskelbtini) su pastato centrinio šildymo sistema susijęs šildymas buvo ieškovės nuomininkų ir su ieškovės žinia pašalintas, ieškovė tiesiogiai ar per nuomininkus savo patalpą (duomenys neskelbtini) šildė elektra. Ši aplinkybė įrodo tai, kad patalpoje (duomenys neskelbtini) nebuvimas tokios šildymo sistemos, kuri būtų susieta su pastato centrinio šildymo sistema, nebuvo objektyvi kliūtis nuomoti patalpas, nes patalpas buvo galima šildyti elektra (nepaisant ieškovės nurodytos aplinkybės, jog buvęs nuomininkas išsimontavo savo įsirengtą kondicionavimo sistemą) įsirengiant kondicionavimo sistemą, kas būtų kainavę dešimtimis kartų mažiau, nei prašomi priteisti nuostoliai. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad UAB „Baltijos koralų pasaulis“ 2022 m. rugsėjo 9 d. siuntė ieškovei patvirtinimo raštą, kuriame nurodyta, jog bendrovė pageidauja išnuomoti patalpas už 1 000 Eur/mėn., jeigu iki tam tikro termino (2022 m. spalio 15 d.) bus sutvarkyta šildymo sistema. Teismui įvertinus dokumento pobūdį („patvirtinimo raštas“) kyla abejonių dėl minėto įrodymo sudarymo aplinkybių, t. y. tikėtina, jog minėtą raštą bendrovė parašė ieškovės prašymu (jos atstovo), todėl toks įrodymas negali būti laikomas patikimu. Be to, viešai prieinamais duomenimis, UAB „Baltijos koralų pasaulis“ veikla yra maisto produktai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši įmonė turėjo galimybę ieškovės nuomojamas patalpas šildyti elektra, ką ir darė prieš tai buvusi nuomininkė maisto prekių parduotuvė „Aibė“.

39.       Ieškovės pateikti įrodymai iš Capital įmonės taip pat savaime neįrodo, kad patalpos nebuvo išnuomotos tik dėl centrinio šildymo sistemos nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažą nuomos paklausą galėjo lemti prasta ar verslo subjektų poreikių neatitinkanti patalpų būklė, patalpų lokacija, sezoniškumas, galimai rinkos kainų neatitinkanti patalpų nuomos kaina, bendra ekonominė situacija valstybėje, kai komercinės paskirties patalpų pasiūla viršija paklausą. Tai, jog ieškovės patalpos galimai nebuvo patrauklios nuomininkams patalpų nuomos rinkos kontekste, patvirtina ir tai, kad ieškovės patalpose įsikūrusi ir ilgus metus (nuo 2008 metų iki 2022 m. sausio 27 d.) veiklą vykdžiusi parduotuvė „Aibė“ nusprendė persikelti į atsakovei priklausančias patalpas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ne šildymo sezono metu, kuris įprastai trunka apie šešis mėnesius, taip pat neatsirado norinčių išsinuomoti patalpas.

40.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad šildymas ieškovės patalpoms buvo galutinai pajungtas 2024 m. vasario 21 d., patalpos buvo išnuomotos 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus pusei metų, toks laiko tarpas, priešingai nei teigia ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog centrinio šildymo nebuvimas negali būti laikomas esmine negalėjimo išnuomoti patalpas priežastis.

41.       Taip pat svarbu pažymėti, kad mažą nuomos paklausą galėjo lemti ir šalia nuomojamos patalpos kitose patalpose ar greta esančiuose pastatuose verslo subjektų kiekis ir jų vykdomos veiklos specifika. Neabejotina, kad maisto prekių parduotuvei „Aibė“ persikėlus iš ieškovės nuomojamų patalpų į atsakovei priklausančias patalpas, tikimybė, jog ieškovės patalpas išsinuomos panašią veiklą vykdantis verslo subjektas dėl galimos konkurencijos buvo mažai tikėtina.

42.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos duomenų visumą pirmosios instancijos teismo nustatytų išvadų kontekste, konstatuoja, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, byloje neįrodyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai būtų priežastiniu ryšiu susiję su reikalaujamais priteisti nuostoliais negautų pajamų forma. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, su kuriais priežastiniu ryšiu nėra susiję ir ieškovės nurodyti nuostoliai negautų pajamų forma, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (įskaitant papildomų nuostolių dėl negalėjimo išnuomoti patalpas, kuriuos sudaro nekilnojamojo turto mokestis ir patalpų elektros galios dedamoji) pagrįstumo ir jas priteisti.

Dėl prie atsakovei priklausančių patalpų prijungto bendrojo naudojimo koridoriaus dalies

43.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį – atstatyti koridoriaus (duomenys neskelbtini) sieną atkuriant joje buvusią nišą.

44.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą šioje dalyje, buvo šališkas, nes vertino ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus ir niekuo nepagrįstus teiginius, taip pat laikė patikimais ieškovės atstovo I. Z. prieštaringus parodymus, tačiau visiškai nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktais paaiškinimais. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į visus byloje esančius duomenis, nevertino jų visumos ir tarpusavio ryšio, o savo išvadas padarė remiantis selektyviai atrinktais teiginiais bei neva juos pagrindžiančiais duomenimis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

45.       Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojo I. Z. parodymus vertino kitaip nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo šališkumo. Nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-120-701/2022). Įvertinęs nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, nešališkumu.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti iki kapitalinio remonto buvusią padėtį pagrįstumo, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu.

47.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės nuomininko veiksmai (dalį koridoriaus (bendrojo naudojimo patalpų) prijungiant prie atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos) nešalina atsakovės kaip patalpų savininkės atsakomybės. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl šių darbų atlikimo būtų reiškusi kokias nors pretenzijas nuomininkui ar reikalautų atkurti ankstesnę padėtį. Byloje apklaustas liudytojas I. J. nurodė, jog jis šiuos darbus suderino su asmeniu, atstovavusiu atsakovę. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Svarbu pažymėti, kad minėtas liudytojas kviestas atsakovės iniciatyva, todėl jo parodymus vertinti kaip nepatikimus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą vertinimą.

48.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad koridoriaus nišos pašalinimo klausimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis ieškovės interesų pažeidimas. Taip pat nesutinka, kad konkrečiu atveju ieškovės teisės yra pažeistos dėl to, jog sumažėjo jos pastato bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, pažymi, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumento, kad nuosavybės teisės yra saugomos nepriklausomai nuo daikto dydžio. Dar daugiau, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2A-1346-603/2023, konstatuota, kad iki kapitalinio remonto ieškovei priklausė 24,55 procentai (34,59 m2 iš 140,89 m2), o po kapitalinio remonto ši proporcija sumažėja iki 21,99 procentų (34,75 m2 iš 158,04 m2), todėl yra pažeistos ieškovės teisės, t. y. sumažėjo jos namo bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės dalis (žr. sprendimo 104 punktą). Taigi, apeliantės teiginiai apie tai, kad po kapitalinio remonto ieškovei priklausantis bendrojo naudojimo patalpų plotas nesumažėjo, paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 

49.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje teisėtumo.

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. 

51.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo

52.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 850 Eur žyminį mokestį ir 4 550 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 5 400 Eur. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 796,05         Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti.

54.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė reiškė du reikalavimus (trečiojo reikalavimo atsisakė), vienas iš kurių turtinis, kitas – neturtinis. Turtinis ieškovės reikalavimas tenkintas 15,38 procentais (5 294,67 x 100/34 421,38), neturtinis – 100 procentų. Taigi, ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 57,69 procentais (100 + 15,38/2), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 3 115,26 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 4 567,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą (4 567,80 Eur – 3 115,26 Eur), iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 1 452,54 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 741 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 1 810 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 2 551 Eur. Ieškovė patyrė 1 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

57.       Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliacinis skundas tenkintas 42,31 procentais, todėl atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos 1 079,32 Eur, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 1 038,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiamos 40,90 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S. įmonės, juridinio asmens kodas 125361810, 5 294,67 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų ir 67 centų) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 294,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S. įmonės, juridinio asmens kodas 125361810, naudai 1 452,54 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 54 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S. įmonės, juridinio asmens kodas 125361810, naudai 40,90 Eur (keturiasdešimties eurų ir 90 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                         Alma Jurgelienė

                                                          Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

           Irena Stasiūnienė