Civilinė byla Nr. e2-539-777/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00085-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;
2.6.3; 2.6.2.1; 2.6.29.4;
3.2.4.11; 3.1.7.6;
3.1.7.11; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,
sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ atstovui advokatui L. Š., atsakovės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovui advokatui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ (pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“) ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė N. Š.-S. dėl nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė 2023 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovės 2018 m. sausio 2 d. atliktas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolos grąžinimo, bet ir ieškovės kitų prievolių pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-0004 dengimui yra nepagrįstas. Prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 177 107,34 Eur sumą. Ieškinio, dubliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:
1.1. Išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 atsakovė pateikė skolos dengimo lentelę (toliau – lentelė), iš kurios matosi, kad vykdant išieškojimą pagal Paskolos sutartį iš ieškovės buvo išieškota: visa negrąžintos paskolos suma – 503 780,75 Eur; 168 645,79 Eur sutartinių palūkanų; 125 579,03 Eur; 5 680,07 Eur kitų išlaidų. Iš lentelės matosi, kad 2018 m. sausio 2 d. vykdomųjų įrašų sumų dengimui buvo panaudota 36 365,20 Eur pajaus suma, iš kurio 34 379,48 Eur buvo panaudota paskolos dengimui; 1 289,40 Eur – sutartinių palūkanų dengimui; 696,32 Eur –palūkanų pagal įstatymą dengimui. Civilinės bylos Nr. e2-256-460/2022 nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad kita pajaus suma buvo dengiami kiti UAB „Emilė“ įsipareigojimai pagal paskolos sutartį. Pagal į civilinę bylą Nr. e2-256-460/2022 pateiktą kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolą 4 890,76 Eur suma buvo panaudota atsakovės nepadengtų išlaidų dengimui, o 107 319,11 Eur suma – delspinigių dengimui. Apie tokį pajaus panaudojimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emilė“ nebuvo žinoma.
1.2. 2023 m. pradžioje, t. y. po Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 priimto sprendimo įsiteisėjimo, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė naują ieškinį, kuriame nurodė, kad UAB „Emilė“ nėra iki galo atsiskaičiusi pagal paskolos sutartį ir yra likusi skolinga 21 313,81 Eur sumą (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1452-676/2023). Iš į civilinę bylą Nr. e2-1452-676/2023 pateiktų dokumentų matyti, kad dokumentuose esanti informacija yra prieštaraujanti kitiems kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ į bylas pateiktiems dokumentams.
1.3. Pateiktame Sutarties Nr. 13-00004 sąskaitos išraše apie operacijas, atliktas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nurodyta, kad: laikotarpio pradžioje pradinis likutis (negrąžintos paskolos) yra 319 260,55 Eur; 2018 m. sausio 2 d. užfiksuota operacija – ,,sumokėtų palūkanų ir delspinigių spec. fiksuotas mokėjimas, palūkanos: 1 049,55 Eur, delspinigiai: 92 196,40 Eur;“ po atliktos operacijos pradinis likutis nepakito – 319 260,55 Eur (civilinės bylos Nr. e2-1452-676/2023 1 t. 95 l., ieškinio priedas Nr. 5). Taigi šie duomenys prieštarauja lentelės duomenims, kurioje nurodyta, kad 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta 36 365,20 Eur pajaus suma: 34 379,48 Eur suma skirta paskolos dengimui, 1 289,40 Eur suma dengtos sutartinės palūkanos; 696,32 Eur suma dengtos palūkanos pagal įstatymą, paskolos likutis nuo 392 191,39 Eur sumažėjo iki 357 811,91 Eur.
1.4. Lentelės duomenys apie pajaus sumą, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 379,48 Eur, nesutampa su kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokole nurodyta pajaus suma, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 410,21 Eur.
1.5. Sutarties Nr.13-00004 sąskaitos išraše apie operacijas, atliktas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., duomenys apie paskolos likutį skiriasi nuo duomenų apie paskolos likutį lentelėje ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokole. Sutarties Nr. 13-00004 sąskaitos išraše paskolos likutis per visus 2018 metus iš viso nekito ir buvo 319 260,55 Eur. Tuo tarpu lentelėje negrąžintos paskolos likutis 2018 m. sausio 2 d. buvo 392 191,39 Eur, o po pajaus įskaitymo – 357 811,91 Eur. Protokole nurodytas negrąžintos paskolos likutis 2018 m. sausio 2 d. būklei buvo 392 456,35 Eur.
1.6. Į civilinę bylą Nr. e2-1452-676/2023 yra pateiktas išrašas apie papildomo pajaus panaudojimą 2018 metais, iš kurio matyti, kad visa 148 575,07 Eur pajaus suma buvo panaudota UAB „Emilė“ įsipareigojimų dengimui (civilinės bylos Nr. e2-1452-676/2023, t. 1, l. 132, ieškinio priedas Nr. 6).
1.7. Atsakovė teigia, kad didesnė dalis pajaus sumos (pagal lentelę – 114 195,59 Eur, pagal Valdybos protokolą – 114 164,86 Eur) buvo skirta ne paskolos grąžinimui, o kitų UAB „Emilė“ įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį dengimui, tačiau toks skolos dengimo būdas yra nepagrįstas, nes tai prieštarauja tiek įstatymo reikalavimams, nes atsakovė nepateikė ieškovei jokio pranešimo apie atliktą įskaitymą, tiek Paskolos sutarties nuostatoms (Paskolos sutarties 5.10 p.). Mano, kad 2018 m. sausio 2 d. vykdomųjų įrašų sumų dengimui visa ieškovės pajaus suma – 148 575,07 Eur – turėjo būti įskaityta negrąžintos paskolos dengimui, todėl pagal Paskolos sutartį išieškotų piniginių sumų paskirstymas turi būti perskaičiuotas.
1.8. Atlikus perskaičiavimą matyti, kad iš ieškovės atsakovės naudai buvo nepagrįstai išieškota 177 107,34 Eur suma. Ši atsakovės naudai išieškota suma buvo išieškota nepagrįstai, tai šią sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovei.
1.9. Atsakovė netinkamai aiškina Kreditų unijų įstatymo pakeitimus, kurie buvo padaryti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20320). Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20320) atsakovės nurodyta įstatymo nuostata, t. y. Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, kuriame nustatyta: „Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti“, iš viso nebuvo keičiamas. Pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią Kredito unijų įstatymo redakciją pajinio įnašo sąvoka buvo įtvirtinta Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 10 punkte: „Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti“. Taigi tiek iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek po įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl pajinio įnašo sąvokos buvo identiškos.
1.10. Pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią Kredito unijų įstatymo redakciją kredito unijų pajinio kapitalo sudėtį reglamentavo Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis: „Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos.“ Po Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) priėmimo kredito unijų pajinio kapitalo sudėtį reglamentavo Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalis: „Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik piniginės įmokos“. Taigi ir šiuo atveju Kredito unijos įstatymo nuostata dėl to, kas sudaro kredito unijos pajinį kapitalą, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) nebuvo keičiama. Pagal abi įstatymo redakcijas, tiek galiojusią iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek galiojančią šiuo metu, Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Todėl atsakovės teiginiai, kad pagal pasikeitusią Kredito unijų įstatymo redakciją papildomi pajai nebeįskaitomi į kredito unijų pajinį kapitalą, yra visiškai nepagrįsti.
1.11. Atsakovė taip pat netinkamai aiškina Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) 3 straipsnio 3 punkto nuostatą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad šia nuostata buvo nustatyta, kad papildomų pajų įnašai neįtraukiami į visą kredito unijos pajinį kapitalą. Jau iš pačios įstatymo formuluotės matosi, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Vadinasi, šia įstatymo nuostata įstatymo leidėjas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami ne į visą kredito unijos pajinį kapitalą, o į tą kredito unijos pajinio kapitalo dalį, kai skaičiuojamas mažiausias kredito unijos kapitalas ir veiklos riziką ribojantys normatyvai.
1.12. Išanalizavus Kredito unijos įstatymo teisės normas darytina išvada, kad „kredito unijos pajinis kapitalas“ ir „mažiausias kredito unijos kapitalas“ nėra tapatūs objektai (sąvokos). Kaip jau minėta, pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusią Kredito unijų įstatymo redakciją kredito unijų pajinio kapitalo sudėtį reglamentavo Kredito unijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, o pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančią įstatymo redakciją – 35 straipsnio 1 dalis. Iš iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Kredito unijų įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalies matosi, kad kredito unijos pajinis kapitalas yra viena iš kredito unijos nuosavo kapitalo dalių. Analogiška norma yra įtvirtinta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Kredito unijų įstatymo redakcijos 32 straipsnio 1 dalyje. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Kredito unijų įstatymo redakcijos 38 straipsnio („Mažiausias kredito unijos kapitalas“) 1 dalyje buvo nustatyti mažiausi kredito unijos nuosavo kapitalo dalių sumos dydžiai. Analogiška norma vėliau buvo įtvirtinta ir nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios Kredito unijų įstatymo redakcijos 38 straipsnio („Mažiausias kredito unijos kapitalas“) 1 dalyje.
1.13. Įvertinusi nurodytus argumentus mano, kad ieškovės papildomi pajiniai įnašai turėjo būti laikomi atsakovės pajinio kapitalo dalimi, todėl dengiant ieškovės įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, turėjo būti vadovaujamasi ne atsakovės nurodytomis Paskolos sutarties 5.1. p., 10 p., 7 p., 18 p. nuostatomis, o specialia Paskolos sutarties nuostata, įtvirtinta 5.10 punkte, kurioje buvo nustatyta, kad pajiniai įnašai gali būti panaudojami paskolos grąžinimui.
1.14. Lietuvos centrinės kredito unijos savo nariams (kredito unijoms) išplatintas 2017 m. liepos 27 d. informacinis naujienlaiškis, kuriuo pranešta apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą, gali būti traktuojamas kaip dokumentas, kuriuo nurodoma, kaip papildomi pajai turi būti fiksuojami kredito unijų apskaitos dokumentuose. Tačiau šis naujienlaiškis, kuris buvo paskelbtas tik savo nariams, negali būti laikomas oficialiu įstatymo normų taikymo išaiškinimu ir privalomu kredito unijų klientams.
1.15. Pajinis įnašas bet kokiu atveju galėjo būti panaudotas tik paskolos grąžinimui, o ne kitų įsipareigojimų pagal sutartį dengimui, nepriklausomai nuo to, ar Paskolos sutartis jau buvo nutraukta, ar nebuvo nutraukta.
Dėl ieškovės pateikiamų selektyvių dokumentų iš kitų civilinių bylų
1.16. Atsakovė nepaaiškina, kodėl reikėjo teikti alternatyvią apskaičiavimų lentelę, kuri, pačios atsakovės teigimu, neatspindi buvusio faktinio skolų pagal vykdomuosius įrašus skaičiavimo ir dengimo, jei anksčiau toje pačioje byloje pati atsakovė jau buvo pateikusi „teisingą“ lentelę.
1.17. Atsakovė nepaaiškina, kodėl kredito unijų naudojamoje sistemoje „buvo techniškai negalimas visos paskolos sumos atstatymas (padidinimas)“.
1.18. Ieškovei nieko nėra žinoma apie kokius nors reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir (ar) atpirkimą. Atsakovė apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir (ar) atpirkimą nebuvo informavusi ir išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus vykdžiusį antstolį.
1.19. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 klausimas dėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo pagrįstumo / nepagrįstumo buvo keliamas, tai atsispindėjo ieškovės pateiktose lentelėse ir skaičiavimuose, tačiau toje civilinėje byloje ieškinys buvo teiktas visiškai kitu pagrindu. Civilinę bylą Nr. e2-1452-676/2023 inicijavo pati atsakovė. Joje ieškovė yra pateikusi savo atsikirtimus, tačiau ieškovė nusprendė ieškinį dėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo teikti kitoje civilinėje byloje, nes laikėsi nuostatos, kad reikšti priešieškinį toje byloje nėra galima.
1.20. Net civilinėse bylose atsakovė visada teikė labai „dozuotą“ informaciją ir dokumentus, susijusius su paskolos sutarties vykdymu. Nors civilinėse bylose ne kartą buvo kilęs klausimas dėl pajaus panaudojimo dengiant įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokolo tekstą ieškovė pirmą kartą pamatė tik po to, kai atsakovo atstovė jį pateikė į civilinę bylą Nr. e2-256-460/2022 (2022 m. kovo 16 d., DOK – 4044). Atsakovė niekada neteikė į bylas jokio dokumento, iš kurio matytųsi, už kokį laikotarpį yra apskaičiuoti delspinigiai bei kokias išlaidas yra patyrusi unija, nors civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 ieškovė ne kartą prašė, kad atsakovė pateiktų visus su Paskolos sutarties vykdymu susijusius dokumentus. Pirmą kartą delspinigių apskaičiavimą atsakovas pateikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį šioje civilinėje byloje.
Dėl 148 575,07 Eur ieškovės įsiskolinimo sumų
1.21. Ieškovė laikosi nuostatos, kad iš pajinio įnašo sumos galėjo būti skiriamos tik paskolos grąžinimui. Tačiau atkreipia dėmesį, kad net ir laikantis nuostatos, kad atsakovei pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras dėl paskolos grąžinimo, atsakovė galėjo ir toliau skaičiuoti delspinigius, atsakovės pateiktas delspinigių skaičiavimas nelabai suprantamas. Delspinigių skaičiavimo lentelę atsakovė pateikia pirmą kartą. Iš kitose civilinėse bylose ir šioje civilinėse bylose pateiktų dokumentų, susijusių su skolos pagal vykdomuosius įrašus dengimu, yra žinoma, kad 2017 metais antstolis pagal vykdomuosius įrašus iš ieškovės išieškojo ir atsakovei pervedė tam tikras pinigų sumas. Pavyzdžiui, iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktos lentelės (atsiliepimo priedas 3.2.) matoma, kad pati atsakovė nurodė, jog paskolos dengimui 2017 m. birželio 8 d. buvo skirta 38 765,47 Eur suma; 2017 m. lapkričio 13 d. – 55 419,20 Eur; 2017 m. lapkričio 15 d. – 5 132,53 Eur; 2017 m. gruodžio 18 d. – 11 267,75 Eur. Atitinkamomis sumomis buvo mažinamas ir negrąžintos paskolos likutis. Iš Atsakovo pateiktų delspinigių skaičiavimo lentelių (Priedai Nr.8.1. ir 8.2.) matoma, kad nurodytos antstolio išieškotos sumos delspinigių skaičiavime galbūt atsispindi lentelėje, kurioje skaičiuojami delspinigiai pagal perleistas reikalavimo teises. Atsakovė nepateikia jokių paaiškinimų ir dokumentų, iš kurių matytųsi, kokius reikalavimus ir kokiu pagrindu pagal Paskolos sutartį atsakovė buvo kam nors perleidusi. Jei kažkokią dalį savo reikalavimų atsakovė buvo kam nors perleidusi, tai nelabai suprantama, kodėl nuo perleistos reikalavimų dalies ji skaičiavo delspinigius ir kodėl antstolio atsakovei pervestomis lėšomis buvo dengiamos sumos pagal perleistus reikalavimus, nors ieškovei nieko nėra žinoma, kad vykdomosiose bylose kokiu nors laikotarpiu išieškotojas būtų pasikeitęs.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo, tripliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. Ieškinys pareikštas ieškovei siekiant nesąžiningai perdėlioti jos įpareigojimų struktūrą, neteisėtai gauti 177 107,34 Eur ir kartu atkurti buvusių padengtų ieškovės įsipareigojimų dalį į ieškovės neįvykdytus įsipareigojimus atsakovei, kurių priverstinis realizavimas ir realus atgavimas dėl ieškovei Juridinio asmenų registro tvarkytojo inicijuojamo likvidavimo proceso, milijoninių įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir kitų priežasčių faktiškai būtų neįmanomas. Ieškovės veiksmai nuo 2016 metų vieną po kito inicijuojant teisminius ginčus ir civilinėse bylose reiškiant įvairiausio pobūdžio reikalavimus (nuo antstolės veiksmų dėl raginimo siuntimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti ginčijimo, nebuvusios nutrauktos paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą, vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo ir kt. iki šioje civilinėje byloje reikalaujamo pripažinti nepagrįstu dalies 148 858,39 Eur sumos paskirstymo ieškovės įsipareigojimų dengimui) turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių ir orientuoti padaryti neteisėtą intervenciją civilinės apyvartos stabilumui ir egzistuojančiam teisiniam apibrėžtumui.
2.2. 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimu 148 575,07 Eur suma, iki 2018 m. sausio 1 d. buvusi ieškovės pajiniu įnašu (papildomas pajus) ir sudariusi unijos pajinį kapitalą, buvo paskirstyta 4 890,76 Eur nukreipiant atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui ir 34 410,21 Eur paskolos dalies dengimui. Ne visi ieškovės įsipareigojimai apsiribojo vykdomuosiuose įrašuose nurodytomis skolos sumomis ir ne visa 148 575,07 Eur suma atsakovės kaip ieškovės kreditorės 2018 m. sausio 2 d. buvo panaudota (paskirstyta) vykdomuosiuose įrašuose nurodytų skolos sumų padengimui.
Dėl atsakovės teisės 148 575,07 Eur paskirstyti savo nuožiūra ir paskirstymo pagrįstumo
2.3. Iš ieškinio ir jame pareikštų reikalavimų turinio matyti, kad ieškovė nelaiko 148 575,07 Eur paskirstymo, kuris ieškinyje įvardijamas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymu, nepagrįstu visa apimtimi. Ieškovė jį pripažįsta esant pagrįstu 34 410,21 Eur paskirstymo apimtimi ir nepagrįstu 114 164,86 Eur apimtimi ir pageidauja (atsakovės vertinimu, teisiškai negalimo) jos kitokio nei kreditoriaus buvusi išreikšta valia perskirstymo, todėl akivaizdu, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 str. įtvirtintos įskaitymo tvarkos pažeidimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių (įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir neteisėtai įskaitytos sumos priteisimo kitai bylos šaliai) klausimas byloje nekyla. Toks klausimas ir negali kilti, kadangi 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties sąlygos suteikė teisę atsakovei dengti ieškovės įsipareigojimus atliekant nurašymus nuo sąskaitų be ieškovės įspėjimo ar jos sutikimo.
2.4. Ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai ieškovės įsipareigojimų padengti, nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu. Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas nustato, kad pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) 3 straipsnio (įstatymo taikymas) 3 punktas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos centrinė kredito unija savo nariams (kredito unijoms) išplatintame 2017 m. liepos 27 d. informaciniame naujienlaiškyje pranešė apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Kredito unijų įstatymo (toliau ir KUĮ) pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą.
2.5. Lietuvos centrinės kredito unijos, nors ji ir nėra oficiali įstatymo aiškintoja, pozicija dėl kredito unijų teisinio reguliavimo pasikeitimų neturėtų būti ignoruojama. Pagal Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kredito unija privalo būti Centrinės kredito unijos nare. Atsakovė yra Lietuvos centrinės kredito unijos narė, naudojasi jos sukurta ir administruojama i-Kubas sistema, su kuria dirbama ir kurioje atspindimi duomenys apie atsakovės sudarytas paskolų sutartis ir jų detales. Lietuvos centrinė kredito unija yra viena iš dviejų Lietuvoje veikiančių centrinių kredito unijų. Centrinės kredito unijos vykdo savo narių kredito unijų priežiūrą, palaiko savo narių likvidumą, užtikrina jų mokumą, stebi ir tikrina jų prisiimamą riziką, organizuoja narių kredito unijų darbuotojų mokymus, inspektuoja savo nares, vykdo kredito unijose centrinėse kredito unijos narėse vidaus audito ir atitikties funkcijas. Centrinės kredito unijos taip pat glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucija (Lietuvos banku). Pagal Centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 7 dalį (pagal 2017 m. liepos 13 d. – 2018 m. balandžio 27 d. galiojusią įstatymo redakciją) arba atitinkamai 12 d. (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją) priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti centrinės kredito unijos organų ir centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti centrinės kredito unijos organų, komitetų ir centrinės kredito unijos vadovų veiklą. 2018 m. sausio 2 d. buvo baigta kredito unijų reforma, įsigaliojo priimti kredito unijų veiklą reglamentavusių teisės aktų pakeitimai. Kadangi reforma buvo tiesiogiai susijusi su kredito unijų veikla, visų pirma tiek priežiūros institucija, tiek Lietuvos centrinė kredito unija buvo tais subjektais, kurie geriausiai susipažino su inicijuojamais teisės aktų pakeitimais, jų praktiniu taikymu ir įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, nors Lietuvos centrinė kredito unija ir nėra oficialus teisės aktų aiškintojas, atsakovė neturėjo ir neturi jokio pagrindo abejoti Lietuvos centrinės kredito unijos kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame 2017 m. liepos 27 d. naujienlaiškyje ir vykusių susitikimų su savo nariais metu išdėstytos pozicijos dėl Kredito unijų aktualių įstatymo nuostatų pokyčių nuo 2018 m. sausio 1 d., įskaitant papildomų pajų lėšų teisinio statuso pasikeitimą, ir jų teisinio bei praktinio supratimo ir įgyvendinimo pagrįstumu. Minėtame naujienlaiškyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad papildomų pajų sąskaitų kategorija perkeliama iš nuosavybės elementų ir priskiriama kredito unijos įsipareigojimams. Lėšos šiose sąskaitose bus priskiriamos kredito unijos įsipareigojimams iki pareikalavimo. Tokie nuo 2018 m. sausio 2 d. įsigalioję pokyčiai nėra formalumas ir yra reikšmingi ne vien apskaitos, bet ir teisine prasme.
2.6. Dėl anksčiau aptarto KUĮ įstatymo pasikeitimo kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad apie tai ieškovei buvo žinoma iš anksčiau su atsakove vykusių civilinių bylų (pvz., civilinė byla Nr. 2-2331-1067/2018), kuriose atsakovė taip pat teikė savo paaiškinimus dėl KUĮ pasikeitimų nuo 2018 m. sausio 1 d. ir Unijos teisės laisviau disponuoti lėšomis, kurios iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė papildomą pajinį įnašą, atsiradimo.
2.7. Taigi ieškovės pajinio įnašo (papildomas pajus) 148 575,07 Eur teisinis statusas 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė, ir iki 2018 m. sausio 1 d. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusi papildomo pajaus suma, sudariusi atsakovės pajinį kapitalą, nuo 2018 m. sausio 1 d. tapo sąskaitoje esančiomis įkeistomis skolininkės (UAB „Emilė“) lėšomis iki pareikalavimo.
2.8. Sutiko su ieškovės teiginiais, kad pajinio įnašo sąvoka ir Kredito unijų įstatymo nuostata, nustatanti, kas sudaro kredito unijų pajinį kapitalą, po kredito unijų reformos išliko nepakitę. Tačiau tai nereiškia, kad nepasikeitė pajinių įnašų dalies (papildomų pajų) teisinis vertinimas ir jų teisinis statusas. Pažymėjo, kad ir pati ieškovė dublike patvirtina pajinių įnašų teisinio statuso pasikeitimą konstatuodama, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, tai yra esminis kredito unijų pajinių įnašų aspektas unijų veikloje.
2.9. Paskolos sutarties 5.1 p. įtvirtino atsakovės teisę suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro ieškovės įspėjimo nurašyti nuo jos banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje, tiek paskolą, tiek palūkanas, tiek delspinigius, tiek baudas, tiek ir visus unijos mokesčius.
2.10. Paskolos sutarties 10 p. ieškovė suteikė išankstinį sutikimą tvarkyti unijai banko sąskaitą ir kitas tiek Sutarties sudarymo momentu, tiek vėliau atidarytas sąskaitas unijoje, t. y. nurašyti iš jų Paskolos gavėjo skolas unijai. Unija turi teisę nurašyti lėšas iš banko sąskaitos ir kitų unijoje atidarytų sąskaitų.
2.11. Pagal Paskolos sutarties 7 p. ieškovės banko ir kitose tiek Paskolos sutarties sudarymo momentu, tiek vėliau atidarytose sąskaitose esamos ir būsimos lėšos 4 224 541,49 Lt (1 223 511,78 Eur) apimtimi buvo įkeistos atsakovei (unijai).
2.12. Paskolos sutarties 18 p. numatė, kad įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams, trečiąja palūkanoms, ketvirtąja – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
2.13. Anksčiau aptartų Paskolos sutarties Nr.13-00004 nuostatų pagrindu pagal atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą, kuris įformintas atsakovės valdybos posėdžio protokolo Nr. 18-01 1.3 p. visa 148 575,07 Eur suma, kuri dėl Kredito unijų įstatymo teisinio reguliavimo pasikeitimo 2018 m. sausio 1 d. prarado papildomo pajaus statusą ir tapo įkeistomis skolininko lėšomis iki pareikalavimo, buvo paskirstyta ieškovės įsipareigojimų dengimui.
2.14. Atsakovė jokio 148 575,07 Eur sumos paskirstymo prieštaravimo Paskolos sutarties 5.10 p. neįžvelgia. Paskolos sutarties 5.10 p. nuostata nėra speciali, o aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su kitomis Paskolos sutarties nuostatomis, visų pirma Paskolos sutarties 10 p. ir 5.1. p. Ieškovė kaip paskolos gavėjas buvo davusi atsakovei sutikimą nuskaityti (nurašyti) lėšas ne tik paskolos dengimui (tuo atveju, jeigu yra suėję mokėjimo terminai ir priskaičiuotos mokėtinos sumos, kurių paskolos gavėjas nėra apmokėjęs).
2.15. 2018 m. sausio 2 d. ieškovės skoliniai įsipareigojimai neapsiribojo atsakovei negrąžinta paskolos suma, ginčo dėl to nėra, todėl atsakovė turėjo teisę ir visiškai pagrįstai didžiąją 148 575,07 Eur sumos dalį paskirstė ne paskolos padengimui, bet kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui, o likusią sumą – 34 410,21 Eur – paskolos dalies dengimui.
2.16. Kaip matyti iš ieškovės kartu su ieškiniu pateikto 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo, 148 575,07 Eur sumos nurašymas 2018 m. sausio 2 d. iš šios sąskaitos atliktas pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimą. Kartu su šiuo atsiliepimu pridedami 8 atsakovės vidaus buhalteriniai įrašai patvirtina 148 575,07 Eur sumos įtraukimą į apskaitą ir paskirstymą pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimą.
2.17. 2018 metais ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018 inicijavo teisminį ginčą dėl Paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti sutarties vykdymą, kuriame buvo klaidingai teigta, kad Paskolos sutartis buvo nutraukta, ir deklaruotas ieškovės siekis atnaujinti sutarties vykdymą, vykdyti skolinius įsipareigojimus Paskolos sutartyje aptartomis sąlygomis, taigi ir padengti pradelstas skolas (įsipareigojimus). Tad 148 575,07 Eur sumos paskirstymas dengiant dalį jos skolinių įsipareigojimų atliktas ir faktiškai atitiko pačios ieškovės tuo metu deklaruotus teisinius interesus.
2.18. Ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja pripažinti nepagrįstu 148 575,07 Eur sumos paskirstymą (įskaitymą) ta apimtimi, kuria ji įskaityta ne paskolos grąžinimui, ir po daugiau negu 5 metų atlikti 114 164,86 Eur sumos dalies perskirstymą taip, kaip atsakovė šios sumos paskirstymo net nesvarstė, ir priteisiant iš atsakovės 177 107,34 Eur sumą. Atsakovės vertinimu, toks perskirstymas apskritai teisiškai net nebūtų galimas.
2.19. 148 575,07 Eur suma 2018 m. sausio 2 d. nebuvo ir nėra trečiojo asmens (antstolio) kaip nors išieškota, bet atsakovės kaip ieškovės privilegijuoto kreditoriaus paskirstyta (panaudota) šalių sudarytoje Paskolos sutartyje aptartu būdu.
Dėl ieškovės pateikiamų selektyvių duomenų ir kitų civilinių bylų
2.20. Ieškovė į civilinę bylą pateikė Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 su atsakovės 2022 m. vasario 1 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktą alternatyvią apskaičiavimų lentelę (ji rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1 ir įvardyta kaip alternatyvi), kuri neatspindi buvusio faktinio skolų pagal vykdomuosius įrašus skaičiavimo ir dengimo, o pateikta kaip alternatyva pagal vykdomuosius įrašus faktiškai vykdytiems skaičiavimams ir faktiniams dengimams. Skolinių įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus dengimo lentelė (atspindinti faktinį skolos sumų pagal vykdomuosius įrašus priskaičiavimą ir dengimą su 34 410,21 Eur paskolos, 1 258,11 Eur sutartinių ir 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimu) į civilinę bylą Nr. e2-256-460/2022 atsakovės buvo pateikta su 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį (atsiliepimo priedas Nr. 3). Taigi vien jau dėl šios priežasties ieškovės pastebėti „neatitikimai“ neatlaiko jokios kritikos.
2.21. Ieškovė kartu su ieškiniu iš kitų civilinių bylų pateikė atsakovės net kelis kartus teiktą 2018 metų sutarties Nr. 13-00004 paskolinės sąskaitos išrašą, kuriame atsispindi programoje fiksuota 319 260,55 Eur paskolos suma. Vadovaudamasi šiuo išrašu ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė 2017 metų paskolinės sąskaitos išrašo, kuriame fiksuoti 2017 m. kovo 6 d. įrašas dėl paskolos mažėjimo 103 780,75 Eur suma ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. įrašas dėl paskolos mažėjimo 80 000 Eur suma iki 319 260,55 Eur sumos dėl paskolos dalies perleidimo. 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos protokolo išraše, kurį pati ieškovė yra pateikusi į civilinę bylą, yra nurodoma, kad UAB „Emilė“ skolinius įsipareigojimus unijai, įskaitant unijos atpirktas reikalavimo teises, sudaro 501 703,45 Eur, iš kurių 392 456,35 Eur – likusi negrąžinta paskolos dalis; 1 258,11 Eur – priskaičiuotos ir nesumokėtos sutartinės palūkanos; 696,88 Eur – priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos pagal įstatymą, 107 292,71 Eur – delspinigiai ir 4 890,76 Eur atsakovės išlaidų suma.
2.22. Atsakovei (unijai) atpirkus reikalavimo teises tuometinėje kredito unijų naudojamoje sistemoje buvo techniškai negalimas visos paskolos sumos atkūrimas (padidinimas) ir todėl paskolinėje sąskaitoje jau nuo 2017 metų atsispindėjo ne visas buvęs nepadengtas paskolos likutis (392 456,35 Eur), o tik jo dalis (319 260,55 Eur). Įsipareigojimų pagal vykdomuosius įrašus padengimo lentelėje atsispindi bendra paskolos likučio suma (t. y. įskaitant atpirktos dalies) ir jos kitimas su sutartinių ir palūkanų pagal įstatymą priskaičiavimu ir jų dengimu 2018 m. sausio 2 d. 34 410,21 Eur suma 2018 m. sausio 2 d. buvo dengiama kita paskolos dalis nei 319 260,55 Eur (bendra paskolos suma buvo 392 456,35 Eur) ir būtent dėl to 2018 metų paskolinės sąskaitos išraše 319 260,55 Eur paskolos likučio dalis liko nepakitusi. Atsakovei nesuprantama, kokį papildomą paaiškinimą ji turėtų pateikti ieškovei, kad jis tenkintų ieškovę. Atsakovė naudojosi ir naudojasi Lietuvos centrinės kredito unijos administruojama ir atnaujinama i-Kubas sistema, ne atsakovė yra jos kūrėja ir administratorė. Kiekviena kompiuterinė programa turi tam tikrus apribojimus, reikalavimo perleidimas ir atpirkimas vyksta skirtingu metu, ir programos techninės galimybės tuo metu neleido atlikti atpirktų reikalavimo teisių su susijusiomis sumomis atkūrimo (įkomponavimo) į sistemą programoje padidinant visos paskolos sumą ir įtraukiant susijusias sumas, todėl atpirktos reikalavimo teisės buvo įtraukiamos į apskaitą atskirai, t. y. ne programoje. Būtent dėl to į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktos 2 delspinigių detalizavimo lentelės.
2.23. Ieškovė į bylą nepateikė argumentų ir įrodymų, kad kokiu nors būdu atpirktų reikalavimų teisių neatspindėjimas atsakovės naudojamoje sistemoje dėl objektyvaus to negalėjimo būtų pažeidęs kokius nors jos ieškovės interesus.
2.24. Ieškovė vadovaujasi ne duomenų visuma, o selektyviai pasirenkamais duomenimis ir nekorektišku bei netinkamu jų palyginimu.
2.25. Atsakovė informaciją ir dokumentus, susijusius su Paskolos sutarties vykdymu, civilinėse bylose teikė ne „dozuotą“, o pateikdama tokius įrodymus, kurie buvo būtini ir reikalingi, atsižvelgiant į ieškovės suformuluotus reikalavimus ir jais apibrėžiamas ginčo nagrinėjimo ribas, bei pačios atsakovės buvo galimi pateikti.
2.26. Ankstesnėse tarp ieškovės ir atsakovės nagrinėtose civilinėse bylose ir šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1452-676/2023 dėl skolos priteisimo nebuvo reiškiama reikalavimų ir sprendžiamas klausimas dėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo pagrįstumo / nepagrįstumo. Nepaisant to, ieškovė jau nuo 2013 m. sausio 23 d. būdama sudariusi elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr.13-00023 turėjo priėjimą prie visų sąskaitų ir jų išrašų, juos gaudavo ir vykusiose teisminėse civilinėse bylose, todėl, jeigu ji būtų tinkamai vykdžiusi buhalterinę apskaitą ir jos buhalterijai būtų kilę kokių nors klausimų dėl 148 575,07 Eur sumos nurašymo iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir jos nurašymo įraše nurodyto 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos posėdžio protokolo, ieškovės ir atsakovės buhalteriams nebūtų buvę sunku išsiaiškinti kylančius klausimus. Tačiau ieškovė dar 2016 metais siekdama sau naudingų tikslų pradėjo inicijuoti nepagrįstus teisminius ginčus, komunikacijai pasirinkdama teisininkus ir teisminį kelią.
Dėl 148 575,07 ieškovės įsiskolinimo sumų
2.27. Atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimas dėl 148 858,39 Eur sumos paskirstymo yra aiškus ir nedviprasmiškas. Jame aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta unijos valia, kokios sumos, kaip ir kokiems ieškovės skoliniams įsipareigojimams yra paskirstomos, nurašymo operacija atspindėta 2018 m. sausio 2 d. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše. Visos ieškovės skolinius įsipareigojimus sudariusios sumos 2018 m. sausio 2 d. atliekant 148 858,39 Eur sumos paskirstymą buvo pagrįstos ir padengtos visiškai pagrįstai.
2.28. 148 858,39 Eur suma, kaip jau buvo minėta, paskirstyta 4 890,76 Eur ją nukreipiant atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui ir 34 410,21 Eur paskolos dengimui.
2.29. 4 890,76 Eur sumą sudaro:
- 339,72 Eur išlaidos notarui už vykdomojo įrašo, išduoto pagal hipoteką, atlikimą;
- 799,94 Eur būtinosios vykdymo išlaidos pagal vykdomąjį įrašą pagal hipoteką;
- 133,10 Eur už spynos atrakinimą patekimui į buvusias atsakovės naudai įkeistas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovė vykdymo procese buvo paskirta įkeisto turto saugotoja);
- 330 Eur už seifinės spynos, buvusios tuo metu įkeistame turte, adresu (duomenys neskelbtini), atrakinimą (atsakovė vykdymo procese buvo paskirta įkeisto turto saugotoja);
- 2 783 Eur už įkeisto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą ir nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo paslaugą;
- 484 Eur už įkeisto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo paslaugą;
- 21 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-24233-987/2017, kuria ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sustabdytos įkeisto turto varžytynės.
2.30. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-866-910-2022 buvo dar kartą konstatuota (kaip ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-2331-1067/2018, kuris buvo panaikintas ieškovei apeliacinėje instancijoje atsiėmus apeliacinį skundą), kad Paskolos sutartis nebuvo nutraukta, reikalavimai dėl vykdomųjų įrašų dalinio panaikinimo atmesti. Taigi, palūkanų pagal vykdomuosius įrašus skaičiavimas buvo pagrįstas ir jos 2018 m. sausio 2 d. galėjo būti dengiamos.
2.31. Ieškovės pareigą mokėti delspinigius numatė Paskolos sutarties 6.8 p. Pagal paskolos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma sudarė 107 319,11 Eur, todėl jų padengimas 2018 m. sausio 2 d. taip pat buvo visiškai pagrįstas. Šios delspinigių sumos detalizavimą pagrindžia 2 pridedamos lentelės (atsiliepimo priedas Nr. 8) – 92 196,40 Eur sumos ir 15 122,71 Eur sumos (iš viso 107 319,11 Eur). Pastaroji delspinigių suma buvo apskaičiuota nuo perleistos ir atpirktos paskolos dalies.
2.32. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės. Atperkant reikalavimo teisę galioja tos pačios taisyklės. Todėl nei reikalavimo dalies perleidimas, nei vėlesnis jos atpirkimas delspinigių skaičiavimui niekaip įtakos nedaro.
2.33. Ieškovės keliamas klausimas, kodėl antstolės išieškotomis lėšomis buvo dengiamos atitinkamos paskolos sumos pagal perleistus reikalavimus, taip pat kad į bylą nepateikta išsamesnių paaiškinimų ir dokumentų dėl reikalavimo perleidimo, teisinės reikšmės delspinigių apskaičiavimui ir byloje nagrinėjamam teisminiam ginčui reikšmės neturi, kadangi nepriklausomai nuo to, kokia kredito dalis bebūtų padengta (perleista ar neperleista), bendra ieškovės negrąžintos paskolos suma mažėjo ir delspinigiai atitinkamai skaičiuoti nuo sumažėjusių nepadengtų paskolos sumos dalių. Tai patvirtina matanti ir pati ieškovė.
2.34. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kad reikalavimų perleidimas ir vėlesnis atpirkimas būtų kaip nors neigiamai paveikęs ar pažeidęs kokius nors jos interesus.
2.35. Ieškovė užsiėmė poziciją nepasisakyti ir nereikšti argumentų dėl atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įsiskolinimus – 148 575,07 Eur, kurie buvo padengti 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimu paskirsčius 148 575,07 Eur sumą. Atsakovės vertinimu, ieškovė tokią teisę turi ir prisiima su tuo susijusias pasekmes, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu neturės teisės pareikšti naujų argumentų, kurie nebuvo išdėstyti procesiniuose dokumentuose.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė teigia, jog po KUĮ pakeitimų pasikeitė kapitalo struktūra, tačiau nenurodo, kokia teisės norma tai numato. Ieškovė tokios normos KUĮ nerado, CKU išaiškinimas įstatymo normų nepakeičia. Apskaitos pasikeitimas po KUĮ pakeitimo – vidinis atsakovės reikalas. Ieškovė neprašo panaikinti atsakovės valdymo organo – valdybos – 2018 m. sausio 2 d. sprendimo. Ieškovė nėra minėtos valdybos narė. Atsakovės atliktas veiksmas yra neteisėtas, nes papildomas pajus paskirstytas ne pagal įstatymą, šį veiksmą ir ginčija ieškovė. Ginčyti minėtą atsakovės valdybos sprendimą nėra būtina. Sutiko, kad dėl pajinio įnašo paskirstymo jokio ieškovės prašymo nebuvo.
4. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad byloje nėra reiškiamas reikalavimas, pripažinti negaliojančiu 2018 m. sausio 2 d. valdybos sprendimą. Ne teismo kompetencija atlikti lėšų perskirstymą taip, kaip pageidauja skolininkas. Bandoma grįžti prie skolos išieškojimo, t. y. to, kas išieškota. Toks ydingas reikalavimas negali būti tenkinamas. Dėl reikalavimų perleidimo išieškotojas vykdomojoje byloje nebuvo pakeistas. Reikalavimų perleidimas įvyko 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. sausio 2 d. visos perleistos reikalavimo teisės atpirktos. Reikalavimų perleidimas, atpirkimas delspinigių, palūkanų skaičiavimui įtakos neturėjo, UAB „Emilė“ padėtis nepablogėjo. Ieškovė daro prielaidas dėl atsakovės skaičiavimų, vykdytų išieškojimų. Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl antstolės veiksmų, todėl šios aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas. UAB „Emilė“ skola neapsiriboja tuo, kas nurodyta vykdomuosiuose įrašuose. Ieškovės paskaičiavimai negali būti pagrįsti, nes neatitinka faktinės padėties, tokiam perskaičiavimui teisinio pagrindo nėra. Ieškovė neįrodė savo reikalavimo.
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
5. UAB „Emilė“ ir atsakovė 2013 m. sausio 23 d. pasirašė Paskolos sutartį Nr. 13-0004 (toliau – Paskolos sutartis). Pagal Sutartį atsakovė suteikė UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) paskolą. Siekiant užtikrinti UAB „Emilė“ prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymą 2013 m. sausio 23 d. UAB „Emilė“ išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) sumos, o 2013 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Sutartinė hipoteka (hipotekos kodas 20120130017375), kuria atsakovės naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas. Vekselyje nurodyta, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus.
6. 2016 m. sausio 19 d. atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. išdavė du vykdomuosius įrašus – Nr. GB-1730 ir Nr. GB-1733. Vykdomasis įrašas Nr. GB-1730 buvo išduotas pagal 2013 m. sausio 24 d. Sutartinę hipoteką (hipotekos kodas 20120130017375). Šiame vykdomajame įraše nurodyta, kad UAB „Emilė“ skolinio įsipareigojimo suma yra 511 789,75 Eur, kurią sudaro: pagrindinio reikalavimo suma – 503 780,75 Eur; palūkanos – 5 003,71 Eur; delspinigiai – 2 662,87 Eur; nuostoliai – 339,72 Eur. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad priklausančių mokėti palūkanų dydis yra 8 proc. dydžio sutartinės palūkanos ir 6 proc. dydžio palūkanos pagal įstatymą, skaičiuojamos už pagrindinio reikalavimo sumą nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą dienos, t. y. 2016 m. sausio 19 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo. Vykdomasis įrašas Nr. GB-1733 buvo išduotas pagal 2013 m. sausio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vykdomąjį įrašą iš UAB „Emilė“ atsakovei reikalaujama išieškoti 503 780,75 Eur nesumokėtą vekselio sumą, 12 290,98 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d., iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos. Taip pat pagal šį vykdomąjį įrašą iš UAB „Emilė“ atsakovei reikalaujama išieškoti 2 582,39 Eur sumokėto notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą ir 12,13 Eur kompensaciją už patikrą registruose.
7. Vykdymą pagal vykdomuosius įrašus vykdė antstolė N. Š.-S.. Ji užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0033/16/003 77 ir 0033/17/00103.
8. 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimu 148 575,07 Eur suma, iki 2018 m. sausio 1 d. buvusi ieškovės pajiniu įnašu (papildomas pajus) ir sudariusi unijos pajinį kapitalą, buvo paskirstyta 4 890,76 Eur nukreipiant atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui ir 34 410,21 Eur paskolos dalies dengimui.
Dėl ieškinio pagrįstumo
9. Byloje šalys skirtingai aiškina Kreditų unijų įstatymo pakeitimus, kurie buvo padaryti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20320), ir daro priešingas išvadas. Ieškovė teigia, kad ieškovės papildomi pajiniai įnašai turėjo būti laikomi atsakovės pajinio kapitalo dalimi ir šie pajiniai įnašai gali būti panaudojami tik paskolos grąžinimui. Atsakovė teigia, kad ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai ieškovės įsipareigojimų padengti, nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu.
10. Ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai aiškina minėtus Kredito unijų įstatymų pakeitimus. Tiek iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek po įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl pajinio įnašo sąvokos buvo identiškos (sprendimo 1.10 punktas). Tiek iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek po įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata, kas sudaro pajinio kapitalo sudėtį – pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė, taip pat nebuvo keičiama (sprendimo 1.11 punktas). Todėl atsakovės teiginiai, kad pagal pasikeitusią Kredito unijų įstatymo redakciją papildomi pajai nebeįskaitomi į kredito unijų pajinį kapitalą, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė teigia ir tai, kad atsakovė netinkamai aiškina ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) 3 straipsnio 3 punkto nuostatą. Šia įstatymo nuostata įstatymo leidėjas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami ne į visą kredito unijos pajinį kapitalą, o į tą kredito unijos pajinio kapitalo dalį, kai skaičiuojamas mažiausias kredito unijos kapitalas ir veiklos riziką ribojantys normatyvai.
11. Atsakovė teigia, kad Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) 3 straipsnio (įstatymo taikymas) 3 punktas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos centrinė kredito unija savo nariams (kredito unijoms) išplatintame 2017 m. liepos 27 d. informaciniame naujienlaiškyje pranešė apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą.
12. Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės anksčiau sprendime nurodytų Kredito unijų įstatymų pakeitimų aiškinimu. Šią išvadą teismas daro dėl šių toliau nurodytų priežasčių:
12.1. Kreditų unijų įstatymo pakeitimais, kurie buvo padaryti Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu (TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20320), Kredito unijų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Ieškovės argumentai pagrįsti, kad tiek iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek po įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos dėl pajinio įnašo sąvokos buvo identiškos, tiek iki 2016 m. gruodžio 31 d., tiek po įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata, kas sudaro pajinio kapitalo sudėtį, taip pat nebuvo keičiama. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Tačiau nauja Kredito unijų įstatymo redakcija ir ieškovės nurodyta pajinio įnašo sąvoka, įstatymo nuostata, kas sudaro pajinio kapitalo sudėtį, apima tik tuos papildomus pajus, kurie įsigyti po šios naujos Kredito unijų įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. 2017 m. sausio 1 d., t. y. pasikeitė pajinių įnašų dalies (papildomų pajų) teisinis vertinimas ir jų teisinis statusas.
12.2. Anksčiau teismo padarytą išvadą patvirtina ir Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016-20320) 3 straipsnio (įstatymo taikymas) 3 punkto nuostata, kuri nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Ieškovės pasvarstymai, kad „kredito unijos pajinis kapitalas“ ir „mažiausias kredito unijos kapitalas“ nėra tapatūs objektai (sąvokos), nėra pakankami paneigti anksčiau teismo sprendime padarytas išvadas ar atsakovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, tai yra esminis kredito unijų pajinių įnašų aspektas unijų veikloje.
12.3. Anksčiau teismo padarytą išvadą patvirtina ir Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 26 d. naujienlaiškis Nr. 111, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas veikiančioms kredito unijoms taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. Nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, t. y. tokie papildomi pajai tampa kredito unijos įsipareigojimu jos nariui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė buvo veikianti kredito unija iki 2017 m. sausio 1 d., o ginčo papildomas pajus suformuotas taip pat iki 2017 m. sausio 1 d.
12.4. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 26 d. naujienlaiškis Nr. 111 nėra oficialus įstatymo normų išaiškinimas, šios aplinkybės neginčija ir atsakovė. Tačiau teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad Lietuvos centrinės kredito unijos pozicija dėl kredito unijų teisinio reguliavimo pasikeitimų neturėtų būti ignoruojama (sprendimo 2.5 punktas). Juolab, kaip nurodyta anksčiau sprendime, Lietuvos centrinės kredito unijos 2017 m. liepos 26 d. naujienlaiškis Nr. 111 patvirtinta anksčiau sprendime teismo padarytą išvadą dėl pasikeitusių pajinių įnašų dalies (papildomų pajų) teisinio vertinimo ir jų teisinio statuso.
13. Teismas, įvertinęs anksčiau teismo padarytas išvadas dėl Kredito unijų įstatymų pakeitimų aiškinimo, konstatuoja, kad atsakovės argumentai pagrįsti, jog ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai ieškovės įsipareigojimų padengti, nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu. Dėl anksčiau aptarto Kredito unijų įstatymo pasikeitimo kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad toks skolos dengimo būdas, kai didesnė dalis pajaus buvo skirta ne paskolos grąžinimui, o kitų ieškovės įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį dengimui, yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymo reikalavimams.
14. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad Paskolos sutarties 5.1 p. įtvirtino atsakovės teisę, suėjus Paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro ieškovės įspėjimo nurašyti nuo jos banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje, tiek paskolą, tiek palūkanas, tiek delspinigius, tiek baudas, tiek ir visus unijos mokesčius. Pagrįsti ir atsakovės argumentai, kad Paskolos sutarties 10 p. ieškovė suteikė išankstinį sutikimą tvarkyti unijai banko sąskaitą ir kitas tiek Sutarties sudarymo momentu, tiek vėliau atidarytas sąskaitas unijoje, t. y. nurašyti iš jų Paskolos gavėjo skolas unijai. Unija turi teisę nurašyti lėšas iš banko sąskaitos ir kitų unijoje atidarytų sąskaitų. Todėl ieškovės argumentai, kad apie pajaus panaudojimą jai nebuvo žinoma, yra teisiški nereikšmingi nagrinėjamoje byloje, nes, kaip jau nurodyta anksčiau šiame punkte, 2013 m. sausio 23 d. Paskolos sutarties 5.1 ir 10 p. sąlygos suteikė teisę atsakovei dengti ieškovės įsipareigojimus atliekant nurašymus nuo sąskaitų be ieškovės įspėjimo ar jos sutikimo.
15. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad pagal Paskolos sutarties 7 p. ieškovės banko ir kitose tiek Paskolos sutarties sudarymo momentu, tiek vėliau atidarytose sąskaitose esamos ir būsimos lėšos 4 224 541,49 Lt (1 223 511,78 Eur) apimtimi buvo įkeistos atsakovei (unijai).
16. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad Paskolos sutarties 18 p. numatė, kad įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams, trečiąja – palūkanoms, ketvirtąja – įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
17. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad Paskolos sutarties 5.10 p. nuostata nėra speciali, o aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su kitomis Paskolos sutarties nuostatomis. Paskolos sutarties 10 p. ir 5.1. p. ieškovė kaip paskolos gavėjas buvo davusi atsakovei sutikimą nuskaityti (nurašyti) lėšas ne tik paskolos dengimui (tuo atveju, jeigu yra suėję mokėjimo terminai ir priskaičiuotos mokėtinos sumos, kurių paskolos gavėjas nėra apmokėjęs), todėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo prieštaravimo Paskolos sutarties 5.10 p. nuostatai nėra.
18. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovės skoliniai įsipareigojimai neapsiribojo atsakovei negrąžinta paskolos suma, todėl atsakovė turėjo teisę ir visiškai pagrįstai didžiąją 148 575,07 Eur sumos dalį paskirstė ne paskolos padengimui, bet kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui, o likusią sumą – 34 410,21 Eur – paskolos dalies dengimui.
19. Pagrįsti ir atsakovės argumentai, kad 8 atsakovės vidaus buhalteriniai įrašai patvirtina 148 575,07 Eur sumos apskaitymą ir paskirstymą pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimą. Ieškovė duomenų, paneigiančių minėtus vidaus buhalterinius įrašus, teismui nepateikė, jų nenuginčijo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Ieškovės pastebėjimai dėl prieštaravimų tarp nagrinėjamoje byloje ir ankstesnėse tarp šalių išnagrinėtų, nagrinėjamų civilinių bylų pateiktų duomenų, kad didesnė dalis pajaus sumos, kuri pagal lentelę sudaro 114 195,59 Eur, o pagal Valdybos protokolą 114 164,86 Eur; lentelės duomenys apie pajaus sumą, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 379,48 Eur, nesutampa su kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokole nurodyta pajaus suma, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 410,21 Eur; paskolos likučio; alternatyvios lentelės; kredito unijų naudojamos sistemos galimybių; ir kt., yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamos bylos ginčo nagrinėjimo ribas sudaro ieškovės suformuluoti reikalavimai šioje byloje, tai pagrįstai nurodė ir atsakovė. Juolab, kad ankstesnėse tarp ieškovės ir atsakovės išnagrinėtose civilinėse bylose ir šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1452-676/2023 dėl skolos priteisimo nebuvo reiškiama reikalavimų ir sprendžiamas klausimas dėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo pagrįstumo / nepagrįstumo.
20. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės pareigą mokėti delspinigius numatė Paskolos sutarties 6.8 p. Pagal paskolos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma sudarė 107 319,11 Eur. Šios delspinigių sumos detalizavimą pagrindžia 2 pridedamos lentelės (atsiliepimo priedas Nr. 8) – 92 196,40 Eur ir 15 122,71 Eur (iš viso 107 319,11 Eur). Pastaroji delspinigių suma buvo apskaičiuota nuo perleistos ir atpirktos paskolos dalies. Atsakovė nurodė ir tai, kad kiekviena kompiuterinė programa turi tam tikrus apribojimus, reikalavimo perleidimas ir atpirkimas vyksta skirtingu metu, ir programos techninės galimybės tuo metu neleido atlikti atpirktų reikalavimo teisių su susijusiomis sumomis atkūrimo (įkomponavimo) į sistemą programoje padidinant visos paskolos sumą ir įtraukiant susijusias sumas, todėl atpirktos reikalavimo teisės buvo įtraukiamos į apskaitą atskirai, t. y. ne programoje, o į bylą yra pateiktos dvi delspinigių detalizavimo lentelės. Pagrįsti ir atsakovės argumentai, kad pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės. Atperkant reikalavimo teisę galioja tos pačios taisyklės. Todėl nei reikalavimo dalies perleidimas, nei vėlesnis jos atpirkimas delspinigių skaičiavimui niekaip įtakos nedaro. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, iš esmės abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio ieškovės argumentai, kad atsakovės pateiktas delspinigių skaičiavimas nelabai suprantamas ir ieškovės daromos prielaidos dėl atsakovės skaičiavimų, vykdytų išieškojimų, nėra pakankami teigti, kad pagal paskolos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma – 107 319,11 Eur – yra nepagrįsta.
21. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė į bylą nepateikė argumentų ir įrodymų, kad kokiu nors būdu atpirktų reikalavimų teisių neatspindėjimas atsakovės naudojamoje sistemoje dėl objektyvaus to negalėjimo būtų pažeidęs kokius nors jos, ieškovės, interesus. Todėl vien ieškovės pastebėjimai, kad jai nieko nėra žinoma apie jokį reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir (ar) atpirkimą; atsakovė apie reikalavimo teisių pagal paskolos sutartį perleidimą ir (ar) atpirkimą nebuvo informavusi ir išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus vykdžiusį antstolį; nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys yra pagrįstas visiškai ar iš dalies.
22. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimas dėl 148 858,39 Eur sumos paskirstymo yra aiškus ir nedviprasmiškas, nes jame aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta atsakovės valia, kokios sumos, kaip ir kokiems ieškovės skoliniams įsipareigojimams yra paskirstomos. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad dėl pajinio įnašo paskirstymo jokio ieškovės prašymo nebuvo. Pagrįsti ir atsakovės argumentai, kad ne teismo kompetencija atlikti lėšų perskirstymą taip, kaip pageidauja skolininkas. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad pagal Paskolos sutartį išieškotų piniginių sumų paskirstymo perskaičiuoti nėra pagrindo. Juolab, kad nepaneigti ir atsakovės argumentai, jog ieškovės paskaičiavimai neatitinka faktinės padėties, nes ieškovė atlikdama skaičiavimus vadovavosi ne ta lentele, t. y. vadovavosi alternatyvia lentele, kuri neatspindi buvusio faktinio skolų pagal vykdomuosius įrašus skaičiavimo ir dengimo.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Kiti šalių argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
26. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė už paduotą ieškinį byloje sumokėjo 2 303 Eur žyminį mokestį. Ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
27. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo 5 255,94 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
28. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovei priteistinas 5 255,94 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Dėl vykdomųjų bylų grąžinimo
29. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti trečiajam asmeniui teismui pateiktas vykdomąsias bylas Nr. 0033/16/00377 ir 0033/17/00103.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ priteisti 5 255,94 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti trečiajam asmeniui antstolei N. Š.-S. teismui pateiktas vykdomąsias bylas Nr. 0033/16/00377 ir 0033/17/00103.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė