Nr. DOK-748

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00038-2025-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 23 d. paduotu

n u s t a t ė :

Atsakovė SIA „KME LINE“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Vilniaus transimeksa“ ieškinys, priteisiant jai iš atsakovės SIA „KME LINE“ 105 976 Eur žalos atlyginimą. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

 Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Akcizų įstatymo (toliau – AĮ) 15 straipsnio 8 dalį, kadangi prekių išvežimą iš Europos Sąjungos (toliau – ES) teritorijos siejo ne su faktiniu prekių buvimu už ES teritorijos ribų, bet su pareiga tinkamai įforminti eksporto procedūrą ir prekių pristatymu galutiniam jų gavėjui. Teismai faktiškai sutapatino AĮ 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus pagrindus: prekių pristatymą galutiniam gavėjui ir prekių faktinį išgabenimą iš ES teritorijos. Teismai nepagrįstai reikalavo, kad AĮ 15 straipsnio 8 dalyje nurodyti įrodymai, patvirtintų ne tik prekių išgabenimo iš ES teritorijos faktą, bet ir visą prekių pristatymo grandinę ir jos teisėtumą už ES teritorijos ribų iki galutinio prekių gavėjo trečiojoje valstybėje. Toks AĮ 15 straipsnio 8 dalies aiškinimas paneigia joje įtvirtintų pagrindų alternatyvų pobūdį ir sudaro prielaidas atsirasti akcizo mokesčio mokėjimo prievolei, nors prekės faktiškai paliko ES teritoriją ir pažeidimas, susijęs su prekių nepristatymu galutiniam gavėjui, įvyko už ES teritorijos ribų.

2. Teismai, nepripažindami užsienio valstybės institucijos išduotų rašytinių įrodymų oficialiais rašytiniais įrodymais, netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį, 807 straipsnį. Byloje pateikti Juodkalnijos muitinės išduoti dokumentai, kuriuose nurodytos esminės aplinkybės dėl prekių išvežimo iš ES teritorijos, t. y. prekių faktinio buvimo Juodkalnijos teritorijoje. Byloje nebuvo bandoma paneigti šių įrodymų kitais įrodymais ir nebuvo keliamas jų autentiškumo klausimas. Tačiau teismai nepripažino jų oficialiais rašytiniais įrodymais ir nesuteikė jiems CPK numatytos teisinės galios. Kasacinio teismo praktika dėl užsienio valstybių institucijų išduotų oficialių dokumentų teisinės galios nėra vienoda. Viena vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatos skirtos užtikrinti pasitikėjimą tik Lietuvos Respublikos institucijų išduotais dokumentais, tačiau jos nereglamentuoja užsienio institucijų dokumentų kvalifikavimo oficialiais rašytiniais įrodymai. Taigi, nėra aiškus CPK 197 straipsnio 2 dalies ir CPK 807 straipsnio santykis.

3. Teismai netinkamai taikė CK 6.246, 6.247 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė konstatuota netinkamai nustačius netesėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Teismai neatribojo ieškovės kaip sandėlio savininkės ir atsakovės kaip sandėlio naudotojos atsakomybės, kurių prigimtis ir kilimo sąlygos iš esmės skiriasi. Ieškovė patirtą žalą kildino iš savo, kaip sandėlio savininkės, objektinės atsakomybės (sandėliavimo teisinių santykių), tačiau civilinę atsakomybę perkėlė atsakovei, neįrodžiusi konkrečių jos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės būtent sandėliavimo sutarties pagrindu. Atsakovės atsakomybė kaip sandėlio naudotojos buvo pripažinta nustačius muitinės tarpininko sutarties pažeidimą, o žalos faktas kildintas iš sandėliavimo teisinių santykių. Nė vienų teisinių santykių apimtyje nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, pavienės sąlygos buvo nustatytos skirtingų teisinių santykių kontekste, neatsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju išnyksta priežastinis ryšys kaip būtina atsakomybės sąlyga.

            Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiai bylai aktualiu teisės klausimu yra nevienoda bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

        Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „NJORD Lithuania“ (j. a. k. 302598834) 1 770 (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2026 m. vasario 23 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 892, žyminio mokesčio užduoties kodas ZP21637.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                          Artūras Driukas

                                                                                                              Andžej Maciejevski

                                                                                                              Algirdas Taminskas