Administracinė byla Nr. AS-512-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00034-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 5–22, 56), prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 20/07-1100 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-6725 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 67–72) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (II t., b. l. 3–13) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

Pareiškėjas D. Š. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 110), prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 20/07-1100 bei Kalėjimų departamento 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2S-6725, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN pateikė apeliacinį skundą (pavadintas atsiliepimu į apeliacinį skundą) (II t., b. l. 26–27), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą: pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Marijampolės PN teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas D. Š. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t., b. l. 16). Pareiškėjas nurodė, kad minėtas išlaidas sudaro sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis ir 15 Eur kopijų darymui bei pašto išlaidoms.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 157, 169) paaiškino, kad laikotarpiu, už kurį pareiškėjas pateikė Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį, pareiškėjas su Marijampolės PN bylinėjosi dar 5 bylose. Tuo tarpu iš minėtų žiniaraščių nėra aišku, ar pareiškėjas kopijas darė būtent dėl šios bylos. Be to, Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad pašto ženklai įstaigoje duodami nemokamai, jeigu nuteistasis neturi lėšų, o Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje nėra įrašų, kad pareiškėjas pirko pašto ženklus. Taigi, Marijampolės PN nurodė, kad nesutinka atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi (II t., b. l. 172–173) pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Marijampolės PN 7 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog galimas tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Be to, teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (rėmėsi LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad byloje yra duomenys, jog pareiškėjas patyrė 14 Eur žyminio mokesčio išlaidas, tai patvirtina byloje esantis kvitas. Tačiau akcentavo, kad pareiškėjas nedetalizavo prašomų priteisti 15 Eur išlaidų, susijusių su kopijų darymu ir dokumentų siuntimu paštu teismui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kada patyrė šias išlaidas, o pareiškėjo teismui pateiktos Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių kopijos neatspindi, kad pareiškėjo patirtos išlaidos, susijusios su kopijų darymu, yra susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo prašymą dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė kaip nedetalizuotą ir nepagrįstą. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tuo, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina proporcingai tenkintų pareiškėjo reikalavimų daliai suma yra pusė pagrįstų ir realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7 Eur.

III.

Pareiškėjas D. Š., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 176–177), prašydamas minėtą nutartį pakeisti, priteisiant jam iš atsakovo 29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kadangi neįvertino fakto, jog šiai bylai aktualios aplinkybės vyko 2012–2013 m., o dokumentai teismui buvo ruošiami 2014 m. Pareiškėjas kartu pažymi, kad didelę dalį patirtų išlaidų sudarė išlaidos pašto ženklams, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat neįvertino. Be to, pareiškėjas mano, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai jam priteisė tik dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, iš dalies tenkinęs pareiškėjo prašymą, priteisė jam iš atsakovo 7 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, teisinė prielaida taikyti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. Atitinkamai nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (II t., b. l. 3–13) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą: pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Marijampolės PN teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad galutinis teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jam būtų atlygintos 15 Eur išlaidos, patirtos dėl dokumentų kopijavimo ir siuntimo teismui, taip pat sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis. Šias išlaidas pareiškėjas grindžia Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių ir žyminio mokesčio mokėjimo nurodymo kopijomis, taip pat byloje esančiais vokais su pašto ženklais, jokių kitų patirtas išlaidas patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikia. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių kopijų nėra aišku, ar šiuose žiniaraščiuose nurodytos pareiškėjo patirtos išlaidos, susijusios su kopijų darymu, yra susijusios būtent su šios administracinės bylos nagrinėjimu, o byloje esantys vokai su pašto ženklais taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas šioje byloje patyrė pašto išlaidas, kadangi, kaip atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pabrėžė Marijampolės PN, pašto ženklai įstaigoje duodami nemokamai, jeigu nuteistasis neturi lėšų, o minėtose Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių kopijose nėra jokių įrašų, kad pareiškėjas pirko pašto ženklus. Taigi, byloje iš esmės nesant jokių duomenų apie konkrečias pareiškėjo šioje byloje patirtas dokumentų kopijavimo ir siuntimo teismui paštu išlaidas, pareiškėjui nepateikus jokių aiškių ir detalių šių išlaidų apskaičiavimų bei tai patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą šioje dalyje.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė tik dalį sumokėto žyminio mokesčio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Atitinkamai šiuo atveju, kaip minėta, galutiniu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui tik dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius