Baudžiamoji byla Nr. 1-27- 917/2017

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00022-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.;

2.3.6.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

              Kaunas             

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,

sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Sandrai Poškienei,

dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,

kaltinamajai A. Č. (J.), jos gynėjai advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei,

kaltinamajai I. A., jos gynėjui advokatui Egidijui Blažiui,

ekspertei Z. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č. (J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, netekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,

I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

           Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              A. Č. (J.) buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013-10-11 iki 2014-10-01, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

              1) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti  visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat  to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“  31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas  PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį  ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              2) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. kasos išlaidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos: 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį  Nr. 1994 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti  800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047  atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              3) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trūkumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti  inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateiktas buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtą. Šiais savo veiksmais buvo kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

              I. A. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigas nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

              1) Nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat  to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“  31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas  PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį  ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              2) Kasos išlaidų orderiais atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas: 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį  Nr. 1994 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti  800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizdavo jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047  atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              3) Nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti  inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtą. Šiais savo veiksmais buvo kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Kaltinamoji A. Č. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinimą suprato iš dalies, kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino padavėja, vėliau - administratore, o po to - direktore. Buvusi direktorė buvo išėjusi į vaiko auginimo atostogas, įmonė ieškojo laikinai einančios direktorės pareigas. Ji ten buvo pradirbusi 2-3 metus padavėja, buvo seniausia darbuotoja. R. Š. žinojo, su juo siejo darbiniai santykiai. Kai ėjo į direktorės pareigas, patirties neturėjo, prieš ją buvusi direktorė minimaliai viską parodė. Ar perimant dokumentaciją ji pasirašė, neatsimena. Dabar dirba kitoje įmonėje ir naujoje įmonėje du egzemplioriai buvo rašomi, kaip viskas vyko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Suvokė, kad turi kelti įmonės apyvartą, plėsti ją, ieškoti naujų potencialių klientų, tai jai sakė R. Š.. R. Š. jai iškėlė tikslus, kuriuos ji turėjo įgyvendinti būdama direktore. Bendradarbiauti su įmonėmis, bendrauti su tiekėjais, mažinti skolas, tam, kad pagerinti įmonės situaciją finansine prasme. Dokumentai, kurie pildomi UAB ,,(duomenys neskelbtini) vardu, supranta, kad viskas turi būti tvarkinga, nes VMI ir veterinarijos tikrina, viskas turi būti tvarkinga, nes institucijos bet kada gali atvažiuoti. Kasos aparatas stovi seniai, kai ji atėjo, buvo tas pats aparatas, aptarnaujanti įmonė buvo (duomenys neskelbtini), jie užtikrindavo kasos darbą. Kai jiems skambindavo, jie prisijungdavo nuotoliniu būdu, pataisydavo kasą nuotoliniu būdu. Kai buvo direktore, tai buvo kasa, o po kasa, nešiojamas kompiuteris. K. N. buvo išsikvietusi, kad paaiškintų kaip vykdomas prekių likučių suvedimas. Ji būtent su juo bendravo. Su juo sudėtinga kalbėti, nerasdavo bendros kalbos. Tai įmonei 2014 m. pradžioje jie buvo skolingi, o įmonė ne visada juos norėdavo aptarnauti. Kiek žino, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) įmone. Jie ir statė tą kasą, nes turi priduoti VMI duomenis, užprogramuoti, žurnalą užvesti. Kodėl K. N. nurodė, kad neturi bendradarbiavimo sutarties, mano, jog jis tiesiog nežinojo, kadangi yra samdomas darbuotojas, o ne direktorius. Dėl klavišo ,,delete“ (duomenys neskelbtini) klausimų neteikė. Ją apmokė buvusi administratorė, kuri jau dirbo, kai ji pradėjo dirbti. K. N. buvo atvykęs vieną kartą, parodė kaip suvesti prekių likučius, atspausdinti pardavimų ataskaitas, metines ataskaitas, koks buvo čekis, kaip buvo įmuštos prekės. Su K. bendravo ji ir A. bei CH cafe direktorė. Kadangi joms abiems trūko žinių, R. liepė joms jį išsikviesti, kad daugiau apklausti, kad nekiltų klausimų. R. liepė, nes matė, kad joms trūksta žinių, nes ji buvo dirbusi tik su kasos aparatu, o ne su programa. R. Š. žinojo, kur ir ko trūko. Nedavė nurodymų V. F. ir S. S. nemušti sumų į kasą. Papildomi pinigai kasoje negalėjo būti, kai buvo litai, tuo metu VMI leido, kad kasoje gali būti iki 1 lito daugiau, jokių piniginių prie kasos negalėjo būti. Įmonė dirba tvarkingai ir švariai, jie turėjo skolų, todėl negalėjo padaryti pavedimų darbuotojų atlyginimams, dirbo tvarkingai ir nebuvo jokios aplaidžios buhalterijos. Inventorizacija vykdavo taip, kad metinė inventorizacija būdavo daroma nuo sausio iki gruodžio mėnesio už visus metus, tai pagal įstatymą daroma, įsakymą priimdavo su buhaltere ir susitardavo. O kas mėnesį darydavo sau inventorizaciją, nes sveriamų prekių atvažiuodavo labai daug ir tiekėjai netiksliai atveždavo prekes, todėl merginos tikrindavo sąskaitas, kad būtų lengviau atsekti. Darydavo sau tikslinę inventorizaciją, todėl nebuvo jokių įsakymų. Merginos turėdavo nurašymo žurnalą ir į juos nurašydavo. Įsakymų kas mėnesį nerašydavo dėl inventorizacijos atlikimo. Mėnesio pabaigos inventorizacijos vyko taip, kad visos merginos būdavo informuojamos, kad tą dieną darys inventorizaciją ir kad turi dalyvauti. Paduodavo tuščius lapus su produktų pavadinimais ir eidavo skaičiuoti, po to suvesdavo į programą viską, matydavo, ko trūksta, ko yra per daug. Iš pradžių, trūkumų nebuvo, bet po kokių 3-4 mėn. tie trūkumai atsirado, jie buvo padidėję, bet galvodavo, kad tai - žmogiškasis faktorius. Buhalterė sakė, kad negerai, kad yra trūkumų, o tie trūkumai tik didėjo, ir alkoholio, ir kitų produktų. Kai susivesdavo į programą, tada nusiųsdavo buhalterei su pardavimų ataskaita. Su buhaltere diskutuodavo, kodėl yra trūkumų, kodėl yra perteklius, sakė, kad nesupranta, kodėl taip yra. Darbuotojos apie trūkumus žinojo. Pradėjo nebepasitikėti darbuotojomis, pradėjo jas stebėti. Po atostogų buhalterė pasakė, kad trūkumai dar didesni. Ji darbuotojams nesakydavo, kiek ir ko trūksta. Trukumą nustatydavo iš inventorizacijų. Grįžus po atostogų paprašė žmogaus, kad atsuktų kameras pažiūrėti, ką merginos daro, kai jos nėra, kameros saugo duomenis vieną mėnesį. Tada buvo pastebėta, kad merginos nemuša į kasą. Programos čekius ir vaizdo įrašą lygindama stebėjo, pamatė, kad nesutampa. Matydavo, kad suveda, po to pašalina. Kodėl liudytojos skirtingai kalba, nežino, tie trūkumai buvo dideli. Iš vaizdo įrašų nusprendė, kad dėl S. S. ir V. F. kaltės tie trūkumai atsirado. Pačioje kasos programoje žiūrėjo čekius, skaičiavo ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tai -apytikslė suma, ji sėdėjo ir skaičiavo. S. S. apmokė kitos darbuotojos, tada dirbo  E. S., V.. V. F. nurodė, kad ne ji apmokė, pasakė, kad nori nuslėpti savo kaltę. Merginoms nenurodė, kad nemušti į kasą. Įmonė turėjo skolų ir jų pelnas buvo minusinis praktiškai visą laiką. Bankroto neskelbė. Atlyginimą mokėjo dalimis, vieną dieną sumokėjo vieną dalį, po to - kitą dalį. Kai užfiksavo vagystę, tada nemokėjo ji tų pinigų joms, bet jos pačios kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Darbuotojoms nemokėjo tik tą mėnesį, kai liepė eiti iš kavinės, iki to laiko joms atlyginimai buvo mokami. Darbo ginčų komisijai turėjo pristatyti, kiek joms turi sumokėti. R. Š. nurodė nemokėti joms algos, sakė palaukti kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Susirinkime sukvietė merginas: E., V., A., o kodėl liudytojos to nepatvirtino, nežino. Tą vakarą, kai buvo susirinkęs kolektyvas A., A. ir E., ji, R., I. ir S. kalbėjosi kitoje patalpoje, sprendė, kodėl jos išnešė tuos pinigus. Susirinkimo iniciatorius buvo R.. Susirinkime sėdėjo ji, S., V., R. ir buhalterė. R. šnekėjo gražiai, sakė, kad paruošti dokumentai kreiptis į policiją. V. pasidarė bloga ir ji išėjo, pokalbis vyko gal 5 min. Joms niekas negrasino. Sekančią dieną, kai pastebėjo, kad paskutinė jų darbo diena, kai pasakė, kad jų neatleis, kol neišsiaiškins visko. Jos jai grasino advokatais. Joms pasakė, kad kai atiduos įmonei skolą, tai bus viskas pamiršta arba kreipsis į policiją, kuri ir išsiaiškins viską. Dėl servetėlių, tai peržiūrėjus vaizdo įrašus, pamačius, kad pinigai buvo nemušami į kasą, liepė atvažiuoti pakalbėti, parodė, kaip imami pinigai iš kasos ir dedami į pinigines, V. atsakė, kad nesąmonė, o S. sėdėjo nuleidusi akis. Ką suskaičiavo ir pridavė policijai, tą ir surašė ant servetėles. Servetėlės padavimas buvo prieš susirinkimą. Buhalterė sakė, kad dabar aišku, kad apyvarta krenta, prekių trūksta, o R. sakė kviestis jas šnekėtis ir aiškintis. Jas pasikvietė, bet pokalbis buvo trumpas. Laiko tarpo neprisimena, pasakė, kada turi atnešti pinigus. Į policiją kreipėsi. Neskundė nutraukto ikiteisminio tyrimo, nes patys neturėjo tam kompetencijų parašyti apeliacijų ir neturėjo savų lėšų už ką mokėti advokatams. Nuo 2013 m. spalio mėn. dirba direktorės pareigose. Su V. ir S. santykiai buvo geri iki įvykio. Kodėl parodymuose yra neatitikimai, nežino. Kodėl S. ir V. viską nurodė vienodai, nežino. Surašius vaizdus į diskus, tyrėjas pareikalavo, kad ji iškirptų vaizdo įrašus. Tyrėjas pasakė, kad neturi įrodymų dėl E.. Visur dominavo S.ir V.. 31000 Lt žalos suma atsirado, pagal vaizdo įrašus ir kasos programą. Ta suma nėra tiksli. Specialisto išvadą ginčija, nes negerai suskaičiuota. Specialisto kompetencija negali abejoti, bet su išvadomis nesutinka, nelabai suprato, kodėl specialistė tokias išvadas pateikė, jai visus dokumentus pateikė. Pradėjo dirbti anksčiau, t.y. prieš tyrimą. Už buhalterinius pažeidimus atsakinga direktorė, bet šie pažeidimai padaryti ne dėl jos veiklos. Nesutinka, kad ji kažko nedarė. Ji darė viską, kad išsiaiškinti, ji negali budėti 12 val. prie padavėjų. Su kaltinimu nesutinka, kadangi merginos pripažino, kad ten jų parašai ir jos gavo pinigus. Ji nedėjo už jas parašų. Jos pinigus gavo, orderiai užskaityti darbo ginčų komisijos. Į darbo ginčų komisiją jos ėjo, kadangi joms buvo nesumokėtas atlyginimas iki gegužės ar liepos mėn. Algalapiuose jos pasirašė pačios. Pasirašė rašikliu S. S. ir V. F.. Už buhalterines apskaitos pažeidimus atsakinga ji ir buhalterė. Ji atsakinga, bet kaltės nepripažįsta. Už pažymų nebuvimą atsakinga buhalterė. Pinigus skaičiuodavo ryte, z ataskaitą nusiimdavo ir žiūrėdavo, ar yra 200 litų. Gale nuimdavo z ataskaitą, kiek suprekiauta, kiek banko kortelėmis atsiskaityta, viską dėdavo į voką, t.y. ryte ir vakare skaičiuodavo pinigus. Darbo dienos eigoje pinigai nebuvo išimami iš kasos. Kodėl E. S. nurodė, kad pats savininkas paimdavo pinigus, nežino, nes jis neimdavo jų, jis net nemokėdavo atsidaryti kasos. Sakydavo, kad atvažiuos jo žmogus ir padėdavo spintelėje pinigus, kad paduoti kitam žmogui. Į porą mėn. du kartus taip būdavo paliekami savininko pinigai kažkam. Kasos aparatą užprogramavo įmonė (duomenys neskelbtini). Jis buvo užprogramuotas prieš jai ateinant, ta pati įmonė ir prižiūrėjo. Jai būnant pas direktorę, iš naujo nebuvo programuojamas kasos aparatas. (duomenys neskelbtini). nebuvo fiksavusi, kad netvarkingas kasos aparatas. Specialių žinių neturėjo perprogramuoti kasos aparatą ir to nesugebėtų. Prie kasos aparato galėjo prisijungti (duomenys neskelbtini). įmonės darbuotojai, o jie bendravo su K.. Tas klavišas ,,delete“ patikrina kainą ir ištrina, jo paskirtis tik tokiam dalykui, tiesiog pakeisti užsakymą, kol dar neužsakytas. Tokia operacija nematoma z atskaitoje. Kasos žurnalas buvo pildomas, dienos, mėnesio apyvarta, kiek banko kortelėmis kiek grynųjų buvo atsiskaityta. Z ataskaitose ,,delete“ nesimatydavo ir ji neturėjo galimybės žinoti apie trūkumus. Finansiniai metai yra nuo sausio iki gruodžio mėnesio. Metinės inventorizacijos yra privalomos atlikti įmonėje. Buhalterines klaidas taisyti galima, nes buvo tekę pataisyti PVM. Finansiniai metai reiškia, kad sutvarkomos pardavimo atskaitos, prekės, nustatoma, kiek pelno, kiek minuso. Už metus viskas yra skaičiuojama. Birželio-liepos mėn. merginoms buvo išmokėti atlyginami, iki gegužės mėnesio viskas buvo sumokėta. Darbo ginčų komisijoje jos pripažino ir bendrai sutarė, kad abi šalys sutinka. Direktorės programoje nurodomas trūkumas, o buhalterės programoje - perteklius. Kai faktiškai paskaičiuodavo prekes, tai Ingrida nurašydavo į neleidžiamus atskaitymus ir konsultuodavosi su kitais specialistais, klausdavo, ką daryti. Ji įsitikinusi tiek savo, tiek buhalterės darbu. Buhalterinė programa - tai pagrindinė programa, kuri siunčiama į VMI.  Vyr. kasininke įmonėje buvo ji. Bet ne tik ji, nes ir merginos dirbo su kasa. Buhalterė savo darbo metu nebuvo ir negalėjo būti atsakinga už kasos aparatą. Apie į kasą įnešamus išimamus pinigus, kad yra naudojamas ,,delete“ klavišas, ji sužinojo, kai viskas išaiškėjo. Kasos išlaidų orderius surašė ji, kaip kasininkė. Šis dokumentas vėliau patekdavo į buhalteriją taip, kad jai atvažiavus į kavinę, jai paduodavo dokumentus. Rašant kasos pajamų orderius, buhalterė nedalyvavo ir apie jo rašymo aplinkybes ji nežinojo. Metinėse ar mėnesio inventorizacijose buhalterė nedalyvaudavo, tuos duomenis ji suvesdavo ir programoje tikrindavosi, ji žinojo, kas vyksta ir reikalaudavo, kad darytų inventorizaciją. Buhalterė vadovavosi tais inventorizacijos aktais. Tikslūs duomenys pas ją turėtų būti. Jos programa rodo, kiek tūrėtų būti rodoma realiai, ji suvesdavo pirminius buhalterinius dokumentus. Kasos juostų neteikdavo. Kasos knygą pildydavo už puse mėnesio ir už mėnesį. Į buhalteriją suvesdavo ir buhalterė pas save. Buhalterė visus dokumentus gaudavo iš jos. Kai nustatydavo trūkumus, raštiškų pasiaiškinimų iš darbuotojų neprašė. Buhalterei nusiųsdavo, ką turėjo iš savo programos. Galutinio sprendimo dėl inventorizacijos nebuvo priėmusi. Buhalterė sakydavo, kad blogai, kad daug trūkumų, klausdavo, kodėl taip yra. Buhalterė dirbdavo iš namų. Į savaitę kartą atvažiuodavo. Darė tai, ką reikėjo ir kas yra privaloma. VMI tikrino jų įmonės dokumentus. Pateikus liudytojai F. servetėlę su užrašu, atsakė, jog tai jos, t.y. A. J. raštas. Buvo suskaičiuota suma. F. nuo savo darbo pradžios tokią skolą padarė. Kodėl neleido išeiti iš darbo gegužės mėnesį, nepamena. Kad rašius prašymą būtų, irgi nepamena, nes jos dirbo ir viskas buvo gerai. Ji pas ją nesikreipė dėl išėjimo iš darbo. Po to, kai liepos mėnesio gale, išaiškėjo šie dalykai, buvo parašytas prašymas, bet nepriėmė prašymo, nes norėjo kreiptis į policiją dėl skolos. Šioje dalyje dėl prašymo pateikimo išeiti iš darbo gegužės mėnesį, ji įkalbinėjo ją pasilikti darbe, V. F. ją apkalba. 16,352 Lt buvo apskaičiuota pagal filmavimo medžiagą, ten matosi, kad žmogus skaičiuoja pinigus. Suma susidarė iš to, kad buvo remtasi kasos aparatu, kadangi kasos aparatas atmintyje išsaugo kiekvieno kvito, kas buvo daryta, kaip ištrinta, išsaugotos ir apmokėtos operacijos. Buvo bendrauta su kompiuteristu, kuris patvirtino, kad vykdomi nusikaltimai. Buvo pastebėti neatitikimai tiek su kasos aparatu, tiek su prekėmis. Buvo peržiūrėtos kameros ir labai aiškiai matėsi vaizdo įrašuose, kada neįmušama į kasą, o po to išimdavo pinigus ir dėdavo į puodelį. Kadangi ji buvo direktorė, tai naujos darbuotojos neapmokindavo, ją apmokino S. S.. Kadangi yra direktorė, turėjo daug reikalų, turėjo bendrauti su klientais, ji naujų žmonių neapmokindavo. Suma buvo suskaičiuota apytiksliai, kiek buvo išimta per kasos aparatą, sėdėjo prie programos ir lygino kiekvieną pardavimą su ištrintais čekiais. 200 Lt būdavo pradinis įnašas į kasą, kad turėti iš ko atiduoti grąžą darbo pradžioje. Iš paliktų 200 Lt ryte būdavo padaromas įnešimas į kasą, visa apyvarta mušama per kasą. Gale darbo nuimama x ataskaita, padaromas apyvartos išėmimas ir gale paliekama 200 Lt. Visus pinigus dėdavo į voką ir užpildydavo kasos orderį, dėdavo parašą, kokia pinigų suma yra dedama. Turėdavo seifą, kodą žinojo ji ir buhalterė. 200 Lt buvo įnašas tam, kad galėtų pradėti darbo dieną. Buhalterė, atlikdama inventorizacijos aktus vasario gale, kovo pradžioje pamatė, kad pradėjo neatitikti prekių likučiai, šnekėjo, klausė, kodėl taip neatitinka. Inventorizacija buvo daroma kas mėnesį. K. N. skambinosi anksčiau, 2014 m. vasario mėnesį, o birželio, liepos mėnesiais jau pastebėjo neaiškius merginų poelgius prie kasos. Pasikvietė žmogų, kuris atsakingas už mėnesio laikotarpio kameras ir buvo matyta, kad pasisavinami pinigai. Tada skambino K. ir klausė ar įmanoma pažiūrėti per kasą. Jis pasakė, kad darbuotojai daro toje įmonėje ką nori.

Kaltinamoji I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, žino, kuo yra kaltinama, kaltės nepripažįsta. Parodė, jog į ,, (duomenys neskelbtini)“ 2013 gegužės mėn. atėjo dirbti, iš pradžių buvo viena vadovė, paskui nuo rugsėjo-spalio mėn. tą vadovę pakeitė A.. Darbe buvo nusistovėjusi tvarka, ji atvažiuodvo kartą ar du kartus per savaitę ir paimdavo iš vadovės dokumentus. Pagal kaltinimo 1 punktą tiesiog vadovavosi z ataskaita, kurios pakanka apskaityti įmonės įplaukoms, nes z ataskaita sutiko su kasos pajamų orderiu. ,, (duomenys neskelbtini)“ aptarnavo (duomenys neskelbtini). įmonė. Kai nesutapo kai kurios ataskaitos ir kėlė įtarimų, tai buvo metų pradžia 2014 m. vasario-kovo mėn. Elektoriniu kasos aparatu, kurį aptarnauja (duomenys neskelbtini)., A. pasakė problemas. A. sakė, kad jai neišeina prisikviesti K. ir priėjo prie vadovo A.. Tai buvo likučio apskaita kiekvieną mėnesį. Ten dokumentinis likutis turėdavo sutapti su buhalteriniais likučiais. Inventorizacija turi būti atlikta griežtai laikantis taisyklių, vadovo įsakymas turi būti, komisija paskirta ir viskas tiksliai apskaitoma. Tokia inventorizacija buvo vykdoma metų gale. O kas mėnesį buvo daroma taip, kad dalyvavo padavėjos ir vadovas, apskaitydavo prekes ir surašydavo viską, tai buvo likučių apskaita. Jie į programą negalėjo kitaip įvesti ir duodavo kaip inventorizaciją, tai buvo tik pasitikrinimui, įsakymo nebuvo. Dokumentinis likutis niekada nesutapdavo. Tai pradėjo nesutapti nuo metų pradžios, kreipėsi imtis priemonių aiškintis, kodėl taip yra. Buvo daugiau prekių likučių. Vadovė gal ir kalbėjo su personalu, nežino. Tose atskaitose matėsi, kad įsiveda prekių perteklius ir nuo tada pradėjo ieškoti per programuotojus. Šitą perteklių įvardindavo kaip EK techninę klaidą. Kad kažkas blogai su kasos aparatu, natūroje, kai nėra tų prekių, turėdavo jas nurašyti, nes faktiškai jų nebuvo. Tai prasidėjo nuo sausio mėn. Iš tų 9 mėn. tai buvo 7 kartus trūkumas ir du kartus perteklius. 12000 litų trūkumas per 9 mėn. Kai vadovė bandė kalbėtis su programuotojais, pasiūlė žiūrėti giliau, analizuoti kiekvienos dienos įrašus. Žiūrėdavo vadovė iš kur tie įrašai atsiranda ir kas nepateko į neapskaitytas pajamas. Su (duomenys neskelbtini). darbuotoju Kazimieru gal ir ji pati kalbėjo telefonu. Ji pati yra gal tik vieną kartą bendravusi su juo. Kiek yra bendravusi su N., jis nepaaiškino apie ,,delete“ klavišą, tik sakė, kad turi sutapti likučiai. Ar kasos aparatas buvo perregistruotas, tai taip, 2015 m. viduryje, jis buvo parduotas kitai įmonei. Buvo naujai įsigytas. Apskaičiuodavo darbo užmokesčius, tabelius ir pateikdavo vadovei, kiek reikia išmokėti pinigų, pateikdavo algalapius, ji mokėdavo atlyginimus. Direktorei paduoda algalapį, atlyginimų žiniaraštį ir ji išmokėdavo, pagal kasos pajamų orderius ji grąžindavo. Orderiai būdavo užpildyti. Algos vėluodavo, kadangi pinigų visada trūko, apyvarta buvo maža ir visada trūko pinigų sumokėti tiekėjams. Todėl kilo įtarimas, kad prekių tūrėtų būti, bet jų nėra, nes prekės tūrėtų tapti sumomis, pajamomis, prekių trūksta, pajamų nėra, todėl buvo galvojama, kad vagiama, nes visada trūko pinigų. Algų išmokėjimas vėlavo, bet per sekantį mėnesį turėdavo būti išmokamos algos, nuo spalio 24 d. išsimokėdavo tie atlyginimai. Jos santykiai su direktore visada buvo darbiniai, pasitikėjo direktore. Įsidarbino įmonėje, nes prieš tai yra dirbusi buhaltere. Neatitikimai buvo todėl, kad prekės realiai parduotos, o neįmuštos įplaukos, pinigai gauti, bet jie nepatvirtinti, neįmušta į kasą. EK dokumentinė išraiška, tai reiškia kad prekių jau nėra. Pinigai turbūt buvo vagiami. Dėl specialisto išvados, tai nėra tikroji inventorizacija, specialistas negalėjo tuo remtis. Kas mėnesį siūlė sekti, kur dingsta prekės, direktorė sakė, tikrins, dirbs. Antrą mėnesį kartojo tą patį. Už kasos aparatą buvo atsakingas vadovas. Pagal 2 punktą, kad S. S. nebuvo išmokėtos algos, tai buvo užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje ir jai niekas nepasiskundė, kad tas dokumentas yra netikras, ji tą dokumentą įtraukė į buhalterinę apskaitą, nes neturėjo pagrindo suabejoti. Su barmenėmis nebendraudavo. Negali pasakyti, kas padarė pažeidimą, dėl parašo kalbų nekilo. Buhalterines pažymas teikė, iš jai pateiktų dokumentų ir vadovės patvirtinimų matyti, kad gali būti neatitikimas. Revizorė jos klausė iš kur pažymos atsirado, ji išvadoje parašė, kad pagal pirminius dokumentus ir EK atsiranda skaičiai. Kasos darbo nekontroliavo. Apie galimus vagystės faktus iš kasos aparato, tai padare palyginimus, skaičiavimus, suprato, kad merginos nemuša į kasą. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tam tikrus kasos organizavimo dalykus nurodė daryti įmonės direktorė, tačiau apie šiuos dalykus nežinojo. Specialistė pasakė, kad inventorizacija buvo atlikta ne pagal reikalavimus, ji rėmėsi tik dokumentiniu, nes tai pirminis pateiktas dokumentas, o ne ta ataskaita, kuri neturi jokios galios. Informavo akcininką, kad jis duotų nurodymą direktorei. Neatitikimai buvo ne vieną ir ne du mėnesius. Kai atsirado trūkumai, tai kilo mintis kreiptis į policiją. Kai kalbėdavo apie ataskaitas, tai ji sakė, kad bandys spręsti ir tai užsitęsė.

Specialistė Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo pateiktą išvadą byloje tvirtina. Duomenų pakako atsakyti į pateiktus klausimus dėl buhalterinės apskaitos. Kiek duomenų trūko, kreipėsi į programuotojus, pas tyrėją, kad ji iškviestų programuotoją ir programuotojas aiškino tą programą. Pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir pagal įmonės pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, koks pajamų dydis nebuvo atvaizduotas kasos aparate. Programuotojas aiškino žodžiu. Ji yra parašiusi specialisto išvadoje ,,K. N.“. Su K. N. bendravo iki išvados pateikimo, kai jis viską paaiškino, tada teikė išvadą. Matėsi visų klavišų naudojimai. Ypatingai dėl to klavišo ,,delete“, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kad kasininkės jį naudojo, bet kontrolinėje juostoje nėra tokių duomenų išlikę. Inventorizacija būtų sunku pavadinti, kad buvo tokia inventorizacija, nes nėra įsakymo, parašyto atlikti inventorizaciją, o realiai pasirašė tik direktorė. Pagal pateiktus inventorizacijos aktus nėra galimybės nustatyti, kas jas atliko ir kada atliko. Įstatymas tai numatytų kaip reikalavimų nesilaikymą. Inventorizacija - tai yra taisyklės, kurių privaloma laikytis. 2014-01-01 - 2014-10-01 nustatė prekių trūkumą. Inventorizacijos akte nurodyta, koks nustatytas prekių trūkumas. Į apskaitą buvo įtraukiama pagal buhalterines pažymas, kuriose nurodyta, kad jas surašė A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nors sunku įsivaizduoti, kaip direktorė galėjo surašyti buhalterines pažymas ir tų pažymų sumos nesutiko su realiomis sumomis. Buvo didelis neatitikimas. Kas susieta su kasa, tai neteisėtus dalykus nurodo tuos, kad nebuvo nustatyta pagal įtariamųjų parodymus, kad jiems nebuvo išmokėti atlyginimai, pagal liudytojų V. F. ir S. S.. Atlyginimo negavo ir kasos išlaidų orderiuose parašai ne jų. Ekspertizės aktas patvirtino, kad nėra liudytojų V. F. ir S. S. parašų. Pagal kontrolines juostas nėra atvaizduota ,,delete“ operacijų, nors pagal vaizdo įrašą matyti, kad buvo naudojama. Kaip buvo užprogramuotas kasos aparatas, tai nerodydavo visų operacijų, nes kontrolinėje juostoje nematyti, kad buvo ištrinta operacija. Kas galėjo užprogramuoti taip kasos aparatą, nežino, tik klausė, kodėl nemato klavišų paspaudimų, pasakė, kad taip buvo užprogramuotas kasos aparatas, programuotojas turi prisijungimus. Nesakė, kad gali kitas žmogus užprogramuoti. Programuotojas sakė, kad kuria programą ir aptarnauja įmonę, jeigu vadovai kreipiasi, tai vadovai pasako kokios reikalingos programos. Tos aplinkybės buvo neišsiaiškintos. Dėl inventorizacijos, tai yra nurodoma, kad jos yra privalomos, kad rekomenduojamos tik kai kam, šiai įstaigai privaloma buvo. Jos yra patvirtintos vyriausybės nutarimu. Rekomenduoja, tai reiškia nurodo kam, o ne, kad tai rekomendacinio pobūdžio, ji taip supranta. Išvadas grindė ekspertizės aktu. Ekspertizė nenustatė, kas pasirašė, kas gavo atlyginimą, atliekant tyrimą, nebuvo pateikta duomenų, kas išrašė kasos pajamų orderius. Nenustatė, kas surašė, nes ant dokumentų neparašyta, kas išėmė pinigus. Specialisto išvadoje nenurodyta, tai nurodyta vidaus tvarkos taisyklėse. Darbą su kasos aparatu kontroliuoti gali tik buhalterė, jeigu vidaus tvarkos taisyklės numato. Konkrečiai taisyklėse nenurodyta, kas tai turi kontroliuoti. Už visą apskaitos organizavimą atsakingas yra direktorius. Buhalterė gali kontroliuoti esančių juostų ir atliktų ūkinių operacijų teisingumą ir pagrįstumą, jeigu tai pavedė direktorius. Jai, kaip specialistei, iškarto turėjo kilti įtarimas vien pagal tuos inventorizacijos aktus, kadangi nurodyti dideli prekių pertekliai ir trūkumai. Turėjo iškarto būti organizuojama apskaita, siekiant išsiaiškinti viską. Jai buvo pateikta visa informacija, apie buhalterės darbus nebuvo pateikta duomenų. Inventorizacijos taisyklės nustato, kad jas organizuoja direktorius, turi būti parašomas įsakymas, kada, kokiai datai turi būti atliekama inventorizacija, nurodoma komisija, materialiai nustatomi asmenys. Šiuo atveju to nebuvo. Negalima nustatyti įmonės turto, kadangi buhalterinės pažymos neatitiko. Negalima nustatyti, nes nėra galimybės nustatyti turto, tai tos pačios pasekmės, kadangi inventorizacijos neatitinka visi tie duomenys. Buhalterinės pažymos su dokumentais neatitinka. Pasekmės tos pačios. Dėl tų pažeidimų nėra galimybės nustatyti turto, nes pertekliai neatitinka buhalterinėse pažymose nustatytų. Mano, jog direktorė pastebėjo, kad S. S., V. F. ir kitos darbuotojos nesąžiningai elgiasi, nes buvo filmuojama ir peržiūrimi vaizdo įrašai, jog naudojamas ,,delete“ klavišas, to nebuvo galima ištaisyti. Už tinkamo darbo su kasos aparatu užtikrinimą yra atsakingas direktorius. Yra vidaus tvarkos taisyklės ir pareigybiniai nuostatai. Vidaus tvarkos taisyklės nebuvo jai pateiktos ir pareigybės aprašymas nebuvo pateiktas. Pagal taisykles ten nurodyta, kad atsakingas asmuo yra kasininkas, o už duomenų įvedimą - padavėjas – barmenas. Pareigybinėse instrukcijose turėtų būti, kiek yra tekę susidurti, detalizuojama, ką asmuo turi atlikti, materialinės atsakomybės sutartys. Direktorius turi organizuoti darbą, paskiriant už tai atsakingus asmenis. Nesupranta, kaip direktorė galėjo surašyti tas pažymas, nes fiziškai tai neįmanoma. Tik remiantis buhalteriniais dokumentais, kada sulyginami inventorizacijos duomenys. Klaidas buvo galima taisyti, atliekant inventorizaciją, nustatant konkrečius trūkumus ar perteklius, nustačius, kas kaltas, tada galėjo būti taisomos klaidos. Nebuvo tokia tvarka išpildyta. Žino, kad direktorė kreipėsi į organus dėl šio fakto. Direktorė turėjo organizuoti visą apskaitą. PVM buhalterinėse apskaitose pataisyti yra neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti, kiek pajamų, inventorizacijų. Darbo veiklos laikotarpiu buhalterė galėjo ar turėjo galimybę nustatyti, koks yra PVM. Buhalterė privalėjo visas operacijas užfiksuoti apskaitoje. Buhalterė atsakinga už įrašų teisingumą ir jei mato, kad inventorizacijoje yra didžiuliai trūkumai, tai ji pirmiausiai pastebi. Inventorizacijos aktus turi sulyginti su duomenimis. Jeigu slepiami nuo valstybės mokesčiai, tai buhalterė privalo užtikrinti, kad to nebūtų. Kas už kasą atsakingas, tai nėra jokių duomenų. Yra parašai vadovo, kasininko, tik nėra įrašytų pavardžių. Įmonėje turi kažkas už tai atsakyti. Už kasą pagal įstatymą atsakingas direktorius. Su darbuotojais buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Tai reiškia, kad turi nustatyti, kas kaltas. Matė tą vaizdo medžiagą. Pagal apžiūros protokolą matoma, kad spaudžiamas ,,delete“ mygtukas ir trinama. Matė tik vaizdo įrašo protokolą, jo duomenys neatitiko su kontroline juosta, net čekių numeriai neatitiko su juosta. Sumos ten nenurodytos, matosi tik pačios operacijos atlikimas. Matoma, kad imami ir išimami pinigai. O kontrolinėje juostoje nematyti. Pagal duomenis, sutikrinus su kontroline juosta, daugumoje neatitinka visiškai. Kasos aparatų juostos atitikimą turi kas patikrinti, tai vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta. Duomenis tikriausiai tikrina kasininkas, kasos juostose atitiko tik tie įnešami pinigai. Pagal parodymus, išimdavo tiek akcininkas, tiek direktorė ir nebuvo fiksuojama kasos juostoje, kad išimami pinigai. Kaltus asmenis direktorė galėjo nustatyti pagal inventorizaciją. Tai padaryti buvo įmanoma, nes įmonėje buvo fiksuojama vaizdo kameromis. Visos galimybės buvo sudarytos nustatyti kaltus asmenis. Apskaitoje parašyta, kad atitinka, kas išimta ir kas yra kasoje. Nebuvo galimybės atsakyti ar visas čekis panaikinamas ar tik viena prekė, ji tik mato, kad spaudžiamas ,,delete“ mygtukas. Kuri dalis naikinama, neįmanoma nustatyti. ,,Delete“ reiškia, kad nebuvo gauti pinigai. ,,Delete“ reikia apiforminti inventorizacijoje. Įmonė pati nusistato, kada atlieka inventorizaciją. Bet nurodyta, kad metams praėjus arba keičiantis asmenims, t.y. naujam personalui keičiantis, yra daroma inventorizacija.

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. 2013 m. lapkritį įsidarbino barmene UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ir dirbo iki 2014-08-18. Dirbo barmene-padavėja. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Direktorė buvo A. J.. Reikėjo aptarnauti klientus, paruošti ir priimti prekes, tvarkyti sąskaitas-faktūras, užsakyti prekes, vesti degustacijas, apmokyti naujus žmones. Su kasos aparatu dirbo, tai įėjo į jos pareigas, dirbti kasos aparatu ją apmokė A. J.. Kažkoks specialistas apmokymui papildomai nebuvo kviečiamas, dar pačios darbuotojos paaiškindavo. Eilinė darbo diena būdavo tokia, kad priimdavo užsakymą ir mušdavo į kasą prekes, bet būdavo atvejų, kad nemušdavo. Nemušdavo direktorės nurodymu, kadangi buvo dideli trūkumai, įmonė turėjo daug skolų, todėl ne viską mušdavo į kasą. A. buvo davusi tokį nurodymą nemušti į kasą. Taip liepė elgtis dėl įmonės skolų, nebuvo už ką mokėti atlygimų. Suprato, kad negerai, bet buvo didelis spaudimas daromas. Tiesiog sakydavo, galbūt ,,nemušk tam tikrų čekių, jeigu žmogui nereikia“. Po truputį taip šnekėdavo ir sakydavo, kad neteks darbo, jeigu taip nesielgs. Atlyginimai pradėjo vėluoti nuo vasario mėnesio, atlyginimą visada mokėjo dalimis. Atlyginimą išmokėdavo į rankas grynais. Mokėjo A. J. arba darbo pabaigoje iš kasos aparato pačios pasiimdavo, A. leidus. Po darbo, pinigus imdavo direktorės sutikimu. Pasirašydavo ant voko, kad ,,Sigutė 50 litų“. Pati direktorė yra išėmusi iš kasos ne kartą ir ne tik ji. Sumokėti už prekes imdavo, sumokėti R. Š.. R. Š. yra įmonės ,,(duomenys neskelbtini) ” savininkas. Ji niekada neparašydavo ant raštelio, liepdavo paduoti jo draugei ar dukrai. Darbo gale dėdavo pinigus su X ataskaita ant voko parašant, kad nėra kažkiek pinigų. Dėdavo voką į seifą. A. viską žinojo, viską Agnei pranešdavo telefonu. Kai A. ją apmokė, tada aiškiai suvokė, kaip naudotis kasos aparatu. Tuo metu mokėjo kaip ištrinti ,,delete“ klavišu, bet kaip techniškai vyko, neatsimena, bet jį naudojo. ,,Delete“ naudojo, nes prekės buvo sveriamos, jeigu klientui netinka, tai ištrindavo. A. nurodė, kad naudoti galima tą klavišą ir panaikinti juo prekių suvedimus. Apie vaizdo kamerų buvimą žinojo, bet ar jos veikia ar ne, nesidomėjo. Ar buvo pasirašiusi dokumentą, kad dirba stebint vaizdo kameroms, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 24-1-01033-14, ikiteisminio tyrimo metu tapo įtariamąja, nes buvo pateikti įtarimai. A. pasikvietė į darbą, parodė vaizdo medžiagą ir pasakė, kad ji pasisavino pinigus, kad pasisavino 10,000 Lt. Turi tą lapuką dabar. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nereikalavo ir nepateikė šio raštelio. Raštelis buvo parašytas, kai sėdėjo kavinėje, turėjo kompiuterį ir rodė vaizdo medžiagą. Vaido įraše ji buvo prie kasos aparato, įmušinėjo prekes ir keitė pinigus. Klientai stovėjo šalia. Buvo matyti, kaip keičiamos kupiūros ar grąža klientui. Agnė pasakė, kad grąžintų šią sumą, parašytą ant servetėlės iki pirmadienio arba ji kreipsis į policiją. Paminėjo, kad pati žino, ką R. gali ir ką jis pažįsta. Pasakė ,,imk paskolas ir daryk ką nori“. Ji nieko jai nesakė, buvo šokas, išėjo. Šis įvykis įvyko 2014 metų liepos mėnesio gale. Nesijautė kalta. Tokie reikalavimai buvo išsakyti dėl tų pačių skolų, turbūt tikėjosi, kad jie išsigąs ir grąžins. Ir V. F. tą patį sakė. Bet kai buvo jai šitas raštelis paduotas, ji sėdėjo viena, po jos ėjo V.. Jai irgi buvo užrašyta skola 17000 litų. Paskolų neėmė, laukė tolimesnių veiksmų, parašė prašymą išeiti iš darbo, nepriėmė, tada siuntė paštu. Buvo atleista iš darbo 2014-08-18, pagal straipsnį. Atlyginimai buvo išmokami į rankas, išmokėdavo A.. Žiniaraštis būdavo. Nuo balandžio mėnesio nėra pasirašiusi nei ant vieno žiniaraščio ar kvito, tik būdavo duodami pinigai ar jų dalis. Už 2014 m. nebuvo sumokėti atlyginimai. Po atleidimo kreipėsi į darbo inspekciją, po to buvo pervestas atlyginimas, bet nepilnas, po kiek laiko išmokėjo visą atlyginimą. Kiek pamena, už birželio ir liepos mėnesius nebuvo sumokėta. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes, nebuvo teikiami apžiūrėti dokumentai ir papildomai apklausiama. Inventorizacija buvo atliekama, tačiau nepavadintų to inventorizacija, nes ant balto popieriaus lapo surašydavo, kas yra likę. Direktorės įsakymo nematė, jo nėra pasirašiusi. Jai atėjus dirbti, A. buvo padavėja, ji atėjo į jos vietą, o A. tapo direktore. Su R. Š. jokių nesutarimų neturėjo, jis - gudrus žmogus. Inventorizaciją darydavo kartą per mėnesį. Per visą tą laiką, kai dirbo, darbuotojai keitėsi. Pasikeitus personalui, inventorizacija nebuvo daroma. Nebuvo įmanoma patikrinti ar viskas gerai. Nes visur buvo blogai, arba perteklius, arba minusas. Suvesti duomenis patikėjo A.. Buhalterei nedavė to daryti. Ar buhalterė žinojo apie netinkamą darbą su kasos aparatu, nežino. Buhalterę yra mačiusi darbo vietoje. Bendravo buhalterė su savininku, su A.. Kas kiek laiko ji būdavo, nežino. Jos mažai ko klausdavo. Iš buhalterės bendravimo su A. matyti, kad santykiai su ja buvo geri. Kaina skyrėsi pagal svorius. Būdavo, kad sumažėja suma, jeigu pakeiti kainą. Visko detaliai neatsimena. 200 Lt turėdavo likti kasoje, o viršus dėdavosi į voką. 200 Lt sumą turėdavo suprekiauti per dieną. Vakare matydavo sumą. Kasos aparatą tvarkydavo po darbo dienos, nuimant X ataskaitą. ,,Delete“ darydavo dienos eigoje. Atranka buvo atsitiktinė, kam mušti, o kam ne. Tokios patirties neturėjo, bent koks 100 Lt būdavo. Reali dienos apyvarta buvo, kartais 600 Lt, o kartais gal 1000 Lt. Neatsimena tikslių sumų. Direktorė pasakė, kad galima naikinti operacijas. Neatsimena, ką reikėjo spausti, kad kvitas pasinaikintų. Barmeno atsakomybės sutartį turi. Mano, jog už kasą atsakinga direktorė. Suprato, kad tai - neteisėti veiksmai. Nesusimastė, kad yra atsakinga už tai. Ar direktorė pasakydavo tikslią sumą, kiek sumušti, neatsimena. Maždaug gali pasakyti, kiek nebuvo apskaitoma, gal apie šimtą litų arba mažiau. Kitos darbuotojos irgi tai darė, pvz. E.. Kitų neatsimena, nes buvo pereinančios darbuotojos. A. J. dirbo. Ar tą darė, nežino. A. Š. dirbo, ar žinojo apie šiuos dalykus, nežino. Užsidirba 1000 litų, tai maždaug per mėnesį galėdavo pasiimti 200 litų. Tai truko penkis mėnesius kažkur. Iš kasos galėjo būti paimta 1000 litų. Vakare paskambino A. ir pasakė, kad neturi už ką į darbą atvažiuoti. Užrašydavo ant voko ir į seifą padėdavo, A. ryte matydavo tą voką. Su jos žinia buvo vykdoma tokia veikla. Visais atvejais buvo atsiklausiama. Buhalterei nieko nesakė apie įmonės reikalus. Kur buhalterė atlikdavo savo darbines funkcijas, nežino, ateidavo ir kavos, ir saldainių, ir dokumentų pasiimti. Buhalterei paduoda dokumentus direktorė. Sąskaitų-faktūrų duomenis suvesdavo į direktorės kompiuterį paskutiniais dviem mėnesiais. Pati suvesdavo tuos duomenis. Tuos duomenis suvesti ji prašė, nes nespėjo. Šių duomenų įvedimas neįėjo į jos darbines funkcijas. Atsakomybės sutartis parašyta. Kas matosi realiai, tą ir surašydavo inventorizacijoje. Sąskaitas-faktūras perduodavo A.. Prieigos prie įmonės buhalterinės apskaitos neturėjo. Negali patvirtinti ar tai buvo buhalterinė programa. Inventorizacijos metu buhalterė dalyvavo tik paskutinį kartą, kuris vyko rugpjūčio mėnesio 4 dieną, prieš tai niekada nedalyvavo. Rugpjūčio mėnesio 4 dieną dalyvavo todėl, kad laukė iš jų pinigų ir norėjo juos apklausti. Rugpjūčio mėnesio 4 dieną apie trūkumus nebuvo kalbėta, bet buvo kalbėta, kad jie pasisavino pinigus. Apie prekių trūkumus nešnekėjo, tik apie pasisavinamus pinigus. Buhalterė, A. ir R., visi kaltino, kad pasisavino 15000 litų. Rugpjūčio mėn. komisijos (darbo inspekcijos) nariams nepasakojo apie tai, nes R. daug šnekėjo ir nuteikinėjo, sakė gražiuoju, bet darė spaudimą, potekstė buvo su grasinimu. Nesijautė skolinga ir neturėjo asmeninių skolų. Rodė, kad yra vaizdo įrašai, R. šnekėjo. Buhalterė netikrindavo kasos juostų. Visą bendrą sumą įdėdavo į voką, užrašydavo sumą ir nunešdavo į seifą. Visus pinigus sudėdavo į vieną voką. Konflikto iš jos pusės nebuvo. ,,Delele“ klavišo reikšmė tai, kad paspaudimas reiškia įvestos produkcijos ištrinamą. Įvedamas saldainis, jeigu mato, kad klientas nenori čekio, tada ištrina. Ne visada būdavo ir kainos tikrinamos. Bet būdavo, kad reali prekė parduota, įmušta į kasą, bet matant, kad klientui nereikia čekio, būdavo spaudžiama ,,delete“. Papildomo užmokesčio už tai negaudavo.

              Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad pradėjus dirbti kavinėje „Chocolaterie“ nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iš pradžių kavinėje darbas vyko normaliai, t.y. visas prekes, kurias pirkdavo pirkėjai, jos įmušdavo į kasos aparatą, patvirtindavo visus pirkimus. 2013 metų lapkričio mėnesį kavinės ,,Chocolaterie“ jos direktore tapus A. J., praėjo kalbėti, kad kavinė susiduria su didelėmis problemomis dėl atsiskaitymų su tiekėjais, nes yra mažos apyvartos ir iš anksčiau yra likę didelių skolų. Taip pat susidūrė su ta problema, kad direktorei vakare palikus pinigų tiekėjams, kad su jais atsiskaitytų už prekes, kitą dieną, atvažiuodavo kavinės savininkas R., kuris tuos pinigus tiesiog pasiimdavo iš kasos. Be to, būdavo ir taip, kad R. arba direktorė paskambindavo ir pasakydavo, kokią sumą pinigų reikia paruošti, nes kažkas atvažiuos jų pasiimti ir jos tai turėdavo daryti, visus pinigus imdavo iš kasos aparato. Ričardui pasiėmus ar liepus perduoti kažkam tam tikrą pinigų sumą, jos skambindavo A. ir klausdavo, ką reikia daryti, o A. atsakydavo, kad jos turi duoti tuos pinigus. 2014 metų vasario mėnesį direktorė A. jai pradėjo kalbėti, kad kavinėje situacija tik sunkėja ir, kad ji galėtų kai kurių pirkinių, juos pardavusi, neįmušti. A. J. aiškino, kad ji turėtų atsižvelgti į aplinkybes, kada matys, jog žmogui čekio nereikia, tiesiog turėtų atšaukti kasos operaciją arba ją apskritai ištrinti. Kiek suprato, A. norėjo, kad taip darytų dėl to, kad kavinei reikėtų sumokėti kiek įmanoma mažiau mokesčių valstybei. Iš pradžių ji nenorėjo to daryti, nes suprato, kad tai nėra teisėta. Jai vengiant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo ją raginti, sakyti, kad nebijotų, nes visur taip daroma, kad kameros nieko nefilmuoja. Jai vis nesutinkant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo sakyti, kad dėl to atleis ją iš darbo. Nepatvirtinti tam tikrų mokėjimų pradėjo 2014 metų vasario mėnesio pabaigoje. Nesižymėdavo, kurių čekių neišmušdavo, bet darbo pabaigoje visada perskaičiuodavo kasos pinigus, kasoje direktorės paliepimu, palikdavo 200 litų. Kas būdavo virš 200 litų, išimdavo iš kasos, sudėdavo visus pinigus į voką, išmušdavo „X“ ataskaitą tam, kad A. matytų visus į kasą įmuštus pinigus, dienos apyvartą. Minėtą ataskaitą įdėdavo į tą patį voką su pinigais. Voką su pinigais padėdavo į seifą, kuris buvo virtuvėje prie durų. Ryte voką su pinigais ir ataskaitą pasiimdavo A.. Ką su minėtais pinigais darydavo A., nežino, tik žino, kad iš tų pačių pinigų A. mokėdavo tiekėjams, važiuodavo pirkti prekių į turgų, skirdavo pinigus algų mokėjimui. Pati matė, kaip A. iš minėto voko išimdavo pinigų ir duodavo pinigus jai, kaip dalį algos. Kiek pamena, jeigu jai ar kitoms pardavėjoms reikdavo pinigų, paprašydavo A. ir ši joms leisdavo pasiimti iš kasos aparato tam tikrą sumą pinigų, tik apie tai ją turėdavo informuoti, o A. J. kažkur užsirašydavo ir vėliau atskaičiuodavo tuos pinigus iš algos. Pinigus iš kasos aparato ji taip pat keisdavo su gautais arbatpinigiais, kuriuos įsidėdavo į savo piniginę. Kavinėje matydavo, kad ir kitos, ilgesnį laiką dirbančios pardavėjos daro tą patį, t.y. nepatvirtina ar ištrina tam tikrus mokėjimus. Naujos kavinės darbuotojos to nedarydavo. Šokoladinėje išėjo trys darbuotojos dėl algų nemokėjimo. Ji ir V. taip pat norėjo išeiti iš darbo, kavinėje pradėjo trūkti darbuotojų. 2014 metų liepos mėnesio viduryje informavo direktorę, kad grįžusi iš atostogų išeis iš darbo. 2014 liepos 30 dieną, gavo SMS žinutę iš direktorės, kad ateitų į darbą, nes reikia pasirašyti keliuose popieriuose. Nuėjus į darbą, A. pasivedė ją į šoną ir parodė kompiuteryje vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip ji prie kasos aparato aptarnauja klientą, šis jai paduoda pinigus, ji jam parduoda produkciją, bet mokėjimo nepatvirtina, o gautus pinigus įdeda į kasos aparatą. Parodžiusi įrašą, A. ant servetėlės užrašė sumą 15310 litų ir padavė jai bei pasakė, kad šiuos pinigus ji turi A. pateikti iki pirmadienio 10 val. ryto, kitaip ji kreipsis į prokuratūrą arba su ja susidoros R.. Taip pat A. jai liepė imti paskolas, kad padengti šią skolą. Ji nesuprato, ko iš jos nori direktorė, nes A. pati buvo liepusi joms taip daryti. Bendradarbė V. S. jai papasakojo apie tokio paties turinio pokalbį su direktore. 2014 metų rugpjūčio 4 dieną direktorė A. jai parašė SMS žinutę, kad ji turi atvykti į darbą, nes bus prekių inventorizacija. Rugpjūčio 4 dieną inventorizacija vyko taip, jos suskaičiavo prekes, surašė jas ant paprasto balto lapo, pasirašė ir lapus padavė direktorei. Ankstesnių inventorizacijų metu, direktorei paduodavo nepasirašytus lapus. Iš darbo išėjo rugpjūčio 18 dieną. Algas joms išmokėdavo grynais pinigais. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio ant jokio algalapio nėra pasirašiusi, nes algų joms nemokėjo. Išėjus iš darbo jai nebuvo sumokėta už birželio ir liepos mėnesius bei už atostogas, dėl ko vėliau kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kurį įpareigojo buvusį darbdavį išmokėti jai algą už minėtą laikotarpį. 2014-07-15 kasos išlaidų orderyje Nr. 2024, kuriame atvaizduota, kad jai sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 kasos išlaidų orderyje Nr.2031 kuriame atvaizduota, jog jai sumokėti 400,00 Lt parašai yra ne jos, ji tokių dokumentų nepasirašė, pinigų negavo (l t., b.l. 33-36).

Liudytoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje įmonėje įsidarbino 2014 m. kovo mėn. padavėja, bet iš karto pastebėjo, kad ten yra ne viskas skaidru. Leisdavo imti ką nori, suvalgyti torto, t.y. leisdavo pasiimti nesumokant. Nebuvo viskas taip, kaip turėjo būti darbovietėje. Prieš tai yra dirbusi kitose darbovietėse, yra dirbusi padavėja ir užsienyje. Turėjo patirties šioje srityje. Dirbo su kasos aparatu. Į darbą priėmė A. J.. Su kasos aparatu apmokė dirbti A. J.. Mokė, ką turi spausti, kur, ką suvesti ar atspausdinti, bet dabar, tai neatsimena, kaip atrodo viskas. Sakė, kad visų sumų nemušti į kasą, bet ne iš karto. Įsidarbino kovo mėn., bet jau išeiti norėjo gegužės mėnesį, nes jai ten nepatiko. Tuo metu susirado kitą darbą, bet A. J. prašė pasilikti dar. Atlyginimas nebuvo mokamas laiku. Nebuvo taip, kad iš karto gaudavo visą atlyginimą, mokėdavo atlyginimą dalimis. Būdavo, kad neturi už ką pavalgyti nusipirkti, būdavo prašydavo po 50 Lt A. J., ji ir duodavo. Paimdavo iš balto vokelio, iš seifo, kuris buvo už baro. Iš kasos išimdavo pinigus. Kasoje turėjo būti apie 200 litų pinigų. Jeigu daugiau būdavo, tai viską į voką dėdavo ir į seifą. Kad jau yra 200 Lt, tai nusiimdavo x ataskaitą ir parodydavo, kiek yra per daug. Arba perskaičiuodavo, nes nesutapdavo kasa. Nebūdavo viskas įmušta, arba būdavo per daug. Per daug būdavo, nes nemušdavo arba trindavo. A. J. su kompiuteriu ir kasos aparatu parodė viską, kaip daryti. A. J. liepė trinti produktus. Įmuštą prekę ištrinti, kad tai neatsispindėtų fiskalinėje juostoje. Kodėl reikėjo taip elgtis, sunku pasakyti, mano, jog todėl, kad gal įmonė turėjo daug finansinių įsipareigojimų. Kur būdavo virš 200 Lt pinigai, išimdavo, dėdavo į baltą voką ir į seifą. Vardo, pavardės ant voko nerašydavo, tik kiek pinigų voke, rašydavo. Pagal pamainą būtų galima atsekti, kas, kiek įdėjo. Voką imdavo A. J.. Paimdavo voką ryte. Taip ir dirbdavo, tiesiog vykdė A. J. nurodymus. I. A. - buhalterę kavinėje matė, ateidavo kavos gerti, su ja nekalbėdavo. Su ja reikalų neturėdavo. Sąskaitų-faktūrų nesuvedinėdavo. Kai norėjo išeiti A. J. įkalbėjo dar pasilikti, todėl įkalbinėjo, nes nebuvo darbuotojų ir buvo didelė darbuotojų kaita ir visi dažniausiai sakydavo, kad nemoka algos. Kai reikėjo išeiti, tai gegužės mėn. Rašė prašymą, kad nori išeiti, bet jo nepriėmė, bet galutinai išėjo, kai pareiškė, kad jiems skolingos pinigų ar pavogė juos. Prieš tai prašė išeiti, bet neturi išsaugojus prašymų kopijų. Tai buvo 2014 m. liepos mėn. Tai jiems pareiškė A. J.. Pareiškė, kad ji ir S. S. yra skolingos. A. J. irgi S. S. taip pasakė. Skolinga, tai reiškia, kad atėjo ryte į darbą, nusivedė į galinę kavinės salę, nusivedė A. J. ir užrašė ant servetėlės skolos sumą, parodė vaizdo įrašą, kad pinigus atneštų iki pirmadienio. Pateikė teismui baltos spalvos servetėlę su užrašu “V. pirmadienis 16,352 Lt, 10:00 val.” Buvo ketvirtadienis ar penktadienis, kai gavo servetėlę. Tai A. J. raštas, ji prie jos akių servetėlę užrašė. A. J. buvo įjungus kompiuterį, nedavė jokių dokumentų, paėmė ir užrašė ant servetėlės sumą. Jai buvo šokas, nemalonu prisiminti. S. S. buvo pirma, neatsimena, bet kalbėjo, kad ir S. yra tokia pat suma parašyta ant servetėlės. Nesuprato, kodėl jos, bet gal dėl to, kad dirbo ilgesnį laiką. Kai A. J. teikė servetėlę, ji buvo viena. A. J. yra minėjusi, kad su savininku R. Š. geriau neprasidėti, geriau atnešti pinigus. Ji pagąsdino ją R. Š.. R. Š. žinojo, matydavo, kad pas jį ateidavo visokie nemalonūs, grubūs žmonės. Girdėdavo, kaip sakė, kad nesusiras normalaus kito darbo niekada, gąsdindavo. Po to dar buvo kažkada taip, kad buvo ji, S. S., A. J., buhalterė I. A. ir R. Š.,  pasikvietė pokalbiui. Sėdėjo ir darė spaudimą, jis vos nenualpo. Psichologinį spaudimą iš esmės darė R. Š.. Sakė pasiimti paskolą, atiduoti arba atidirbti skolą. Jie sakė, kad dėl tos sumos kreipsis į policiją. Jos žiniomis, jie kažkaip iš aparato pasiėmė ataskaitas. Tą pirmadienį jų laukė trise: direktorė A. J., R. Š., I. A.. Kas iš jų buvo pokalbio iniciatorius, nežino. Nesuprato, iš kur tokia suma. Tų pinigų nesumokėjo. Pokalbis pasibaigė taip, kad ji išėjo, nes jai buvo labai bloga, manė, jog nualps. Toliau ten nedirbo. Kaip nutraukė darbo santykius, datų neprisimena, galbūt prieš tai buvo prašius prašymą, neprisimena. Darbo grafikas buvo sudarytas ir kad artimiausiu metu jai reikėjo ateiti į darbą. Pareiškimo dėl išėjimo iš darbo tikrai nepriėmė, nes su Sigute siuntė registruotu paštu, 2014-07-31 registruotu paštu išsiuntė prašymą. Dėl ko ją atleido, tai Sodroje matė, kad atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir ji su tuo nesutiko. Apie tai, kad vidaus patalpos yra filmuojamos, žinojo. Dėl kamerų nieko nepasirašė. Direktorė sakė, kad tos kameros neįrašinėja, bet  jeigu rodė vaizdo įrašą, tai reiškia, kad įrašinėja. Kai užrašė ant servetėlės, tada per kompiuterį viską parodė. Tame vaizdo įraše buvo matoma, kad ji stovėjo prie kasos. Virš kasos kamera filmuoja, bet ji tų vaizdo įrašų nematė. Vakare A. J. palikdavo 200 Lt. Kas mėnesį darydavo inventorizaciją, bet neatitikdavo. Surašydavo ant lapo likučius, kurį direktorė pateikdavo su produktų pavadinimais, bet nematydavo, kiek turėtų realiai būti likę, tik surašydavo likutį. Nepasakys ar parašą uždėjo ant inventorizacijos akto. Ją apmokė direktorė, o ne Sigutė. Kuruojantis žmogus buvo direktorė. O darbo eigoje, jeigu nežino kažko, tai būdavo kad klausia bendradarbės. Dėl ,,delete“ klavišo, tai visą kasą, kaip elgtis su ja, jai parodė direktorė. Kaip išminusuodavo, bijo pameluoti, nes tiksliai visko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Kasos aparatu ją išmokė dirbti ir viską parodė A. J.. Kai įgijo įgūdžių, tada ji pasiūlė nemušti visų prekių. Atsižvelgiant į darbo santykius, tai tikrai gerai su A. sutardavo, nebuvo pykčių. Ji visada žymėjosi ant lapuko. Dabar taip ir buvo, bet negali tiksliai pasakyti, niekas nepasikeitė, taip viskas ir buvo. Trečią prašymą išsiuntė paštu. Negali paaiškinti, ką reiškia ,,išlyginti“. Teisingi parodymai. Pasirašydavo algalapį, bet neduodavo pinigų. Prašydavo ir pasirašydavo, tik kad dokumentai būtų tvarkingi. Nebūdavo, kad paima ir sumoka iškarto visą atlyginimo sumą. Nes būdavo, kad prašo, nebūdavo, kaip į darbą atvažiuoti. Buvo pateikti dokumentai, apžiūrėjo juos. Matėsi, jog buvo bandyta piešti jos parašą. Ant kažkurio orderio buvo pasirašiusi, bet ant to, tikrai, kad ne. E. S. yra Anglijoje. Per facebook rašė jai, sakė, kad per šv. Kalėdas neplanuoja grįžti į Lietuvą. Pinigų į savo piniginę iš kasos nesidėdavo. Nebent pakeisti pinigus reikėdavo. Piniginė buvo laikoma spintelėje prie kasos aparato. Būdavo, kad ir ten pasidėdavo, kai reikdavo išsikeisti. Į voką įdėdavo pinigus. Ji matė, kaip direktorė paima pinigus iš kasos. Pasiima ir skaičiuodavo, kiek gali sumokėti. Kodėl iš jos kolektyvas su grąsinimais reikalavo tokios sumos, negali paaiškinti. Supranta, kad sugalvojo taip padaryti, bet nežino, kodėl būtent ji. Atlyginimą yra gavusi, kiek gavo, nežino, neatsimena, bet nebuvo taip, kad alga vienu metu išmokama. Dirbo tris mėnesius. Tikrai ne į mėnesį, tikrai ne į savaitę, buvo laiko tarpas tarp atlyginimo mokėjimo. Jai padėjo mama, kai neturėdavo savo pinigų. Antrame darbe pradėjo dirbti nuo gegužės mėnesio galo. Antrame darbe pradėjo dirbti, nes jai nepatiko darbo pobūdis šokoladinėje. Dirbo per du darbus. Kiek buvo sumokėta, nežino, bet nedidelės sumos ir ne pilnas atlyginimas buvo sumokamas. Pinigus mokėdavo direktorė A. J.. Dėl tų pinigų, ar kažkokius dokumentus, paskolos raštelius rašė, neprisimena, bet gal buvo algalapiai. Kiek pasirašė orderių, nežino. Ji net darbo ginčų komisijoje nėra mačiusi orderių, juos pamatė pas tyrėją, ikiteisminio tyrimo metu. Į darbo inspekciją, kad nesumokamas atlyginimas, nesikreipė. Aklai vykdė direktorės nurodymus. Tiesiog pasitikėjo direktore. Tikėtis, nieko nesitikėjo, tuo metu buvo pasitikėjimas ir vykdė direktorės nurodymus. Inventorizacijos buvo atliekamos kas mėnesį ir ant inventorizacijos, nieko nepasirašė, bet ant paskutinio, kai norėjo atleisti, tada pasirašė. Inventorizacija būdavo taip, kad visos tos, kurios dirbo tuo metu, susirinkdavo ir pasiskirstydavo, kas, ką skaičiuoja. Suskaičiuoja ir paduoda tą lapą. Buhalterė inventorizacijoje neprisimena ar dalyvavo, bet atrodo, kad nedalyvaudavo. Tuo metu, susitikus trise,  neprisimena pokalbio, jai buvo šokas, tik sako pasiimkit paskolą, kodėl nemokate dalimis arba atidirbti nemokamai. Šias aplinkybes darbo su kasos aparato peripetijomis aiškino tik ikiteisminio tyrimo metu, nes po to su niekuo nebendravo. Atlyginimas šiai dienai išmokėtas. Iš Sodros išėmė išrašą. Darbo ginčų komisija priteisė tuos pinigus, kurių nėra gavusi už tuos mėnesius. Ji A. Š. neapmokė.

              Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos V. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini).“, (duomenys neskelbtini), Kaune, barmene-pardavėja pradėjo dirbti 2014 metais kovo mėnesį. Praėjus maždaug dviems savaitėms ir išmokus dirbti su kasos aparatu, direktorė A. J. jai pradėjo pasakoti, kad ji galėtų nemušti į kasą visų prekių, kurias perka pirkėjai, o jeigu įmuša, tai vėliau tam tikras arba visas prekes išminusuotų, kaip nepirktas. Taip pat A.sakė, kad ji turėtų pati nuspręsti, su kuriuo klientu kaip pasielgti, kuriam įmušti visas prekes ir kuriam prekes išminusuoti. Su direktorės paliepimu pradėjo, pirkėjui perkant, neįmušti kai kurių prekių arba prekes įmušus, kai kurias iš jų išminusuoti, kaip nepirktas. Darbo pabaigoje, ta pardavėja, kuri uždarydavo kasą, išimdavo sumą, kuri viršydavo 200 litų iš kasos aparato, nes buvo toks direktorės paliepimas. Neįmuštus į kasą pinigus arba išminusuotą sumą už prekę, kuri realiai buvo parduota, atsižymėdavo ant lapuko, kuris buvo padėtas prie kasos aparato. Vakare, uždarant kasą, suskaičiuodavo, kiek yra pinigų, kurie yra įmušti į kasą ir kiek tų pinigų kurie yra išminusuoti. Visus pinigus sudėdavo į bendrą voką ir ant voko užrašydavo, kokia suma yra tų pinigų, kurie buvo įmušti į kasą ir kokia suma yra pinigų, kurie gauti už prekes, kurios realiai buvo parduotos bet neapskaičiuotos. Voką su pinigais įdėdavo į seifą, kuris stovėjo už spintos bendrose patalpose virtuvėje. Ryte, atvažiavusi direktorė A., voką išsiimdavo, pinigus perskaičiuodavo, iš tų pačių pinigų palikdavo tam tikras sumas tiekėjams, kartais mokėdavo joms algas. Kartais net pats savininkas R. S. atvažiuodavo į parduotuvę išsiimdavo iš kasos įvairias sumas pinigų ir išvažiuodavo. Jos skambindavome direktorei A. ir klausdavo, ką daryti, nes kasoje truks pinigų, A.liepdavo tiesiog tą sumą, kurią išsiėmė R., išminusuoti iš kasos, t.y. įmušti tą sumą kuri buvo išimta R. į kasos aparatą ir ištrinti ją kaip klaidą. 2014 m. gegužės mėn. pradžioje nusprendė išeiti iš darbo, nes nepatiko darbo sąlygos, nenorėjo daryti su kasa to, ką liepdavo A., o būtent slėpti mokesčius ir neįmušti ar išminusuoti tam tikras prekes. Pareiškimą dėl išėjimo iš darbo parašė ir padavė direktorei A., tačiau ši paprašė dar padirbti. 2014 m. birželio ar liepos mėnesį parašė antrą prašymą išeiti iš darbo ir jį vėl padavė A., bet ji tą prašymą numetė, pradėjo ant jos rėkti ir parodė vaizdo įrašus, kaip ji minusuoja prekes, neįmuša tam tikrų prekių į kasos aparatą, t.y. daro tai, ką, direktorė buvo liepusi. Po to direktorė jai ant servetėlės užrašė sumą, kiek pamena viršijančią 13 000 litų ir pasakė, kad iki pirmadienio šią sumą ji turi atnešti jai, kitaip kreipsis į policiją. Nesumokėjus pinigų, ją su S. S. išsikvietė dar kartą. Naujame pokalbyje dalyvavo įmonės buhalterė, direktorė A. ir savininkas R.. R. sakė, kad ji ir S. yra vagys ir kad jis nesupranta, kodėl jos neįneša pinigų. Po to, patarta darbo inspekcijos specialistų, išsiuntė registruotą laišką dėl išėjimo iš darbo. Po atleidimo kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri ir nutarė, kad jai turi būti išmokėti dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčiai. pinigų trūkumą kasoje vėl turėdavome išlyginti. Algos nebuvo gavusi nuo birželio mėnesio. Inventorizacija parduotuvėje vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Inventorizacija vykdavo taip, kad jos suskaičiuodavo visas prekes, susverdavo jas ir surašydavo prekių likučius ant lapo. Tai padarę paduodavo lapą direktorei, pasirašyti ant minėto lapo mums buvo liepta tik po paskutinės inventorizacijos, prieš jų mūsų atleidimą iki tol ant minėtų inventorizacijos lapų niekada nebuvo pasirašiusi. Kad prie kasos aparato yra kamera ji žinojo, bet direktorė visada sakydavo, kad kamera neįrašinėja vaizdo. Tiek direktorė, tiek savininkas R., kada tik užsinorėję, ateidavo į parduotuvę ir iš jos pasiėmę prekes, tokias kaip tortus, alkoholį, išeidavo niekada už jas nemokėję, o joms reikėdavo išlyginti kasoje atsiradusį skirtumą dėl neapmokėtų prekių. Tą patį darydavo ir R. draugai. Joms buvo liepta, kad jiems duotų viską, ko jie panorės ir iš jų negalėdavo imti pinigų, o vėliau atsiradusį pinigų trūkumą kasoje vėl turėdavo išlyginti. Algos nebuvo gavusi nuo birželio mėnesio. 2014-06-25 kasos išlaidų orderyje Nr. 1994, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 800,00 Lt, 2014-07-18 kasos išlaidų orderyje Nr. 2030, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 kasos išlaidų orderį Nr. 2047, kuriame atvaizduota, jog jai buvo išmokėti 350,00 Lt yra ne jos parašai, ji tų dokumentų nepasirašinėjo ir pinigų negavo (l t., b.l. 37-40).

Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. I. A. - buhalterė. A. J. – girdėta, su ja bendravo, neprisimena, nes klientų daug. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Giminystės ryšiais saistomas nėra. Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” serviso specialistu. Direktoriai suranda klientų, įvykdo pardavimą. Jo pareiga paimti įrangą, nuvežti, sujungti ir apmokinti. Įranga - tai kompiuterinė kasa. Jei gerai pamena, tai buvo kviestas dėl kasos aparato perregistravimo. Prieš 1,5 metų galimai. Pas juos yra priregistruoti visi atliekami darbai. Kasos aparato perregistravimas atliekamas tokiu tikslu, jeigu pasikeičia įmonės savininkai arba pasikeičia juridinis statusas, arba perregistruoja kasos aparatą, priskiria prie kito savininko. Jeigu gerai prisimena, kad registruoti kasos aparatą, vyko į jų įmonę. Reiktų kreiptis į jų direktorių, pas jį yra visi duomenys. Jų įmonė buvo kviesta, kad suteiktų tam tikrą servisą. Į rotušės aikštėje esančią šokoladinę atvyko. Bendravo su buhaltere I. A.. Buvo prašoma tik perregistruoti kasą, perprogramavo, užregistravo mokesčiuose ir viskas. Nebuvo prašoma kažko specialaus apmokyti. Dėl ,,delete“ klavišo, tai jis reiškia pašalinti įrašą. Jis naudojamas, jeigu kasininkei įmušus prekes, suklydus, kol dar nėra prekės nusiųstos į užsakymą, tai galėtų pataisyti ir ištrinti. Klaida kasoje atsispindi, jeigu nusiųstos į užsakymą prekės, jeigu neišsaugotos/neišsiųstos, tai neatsispindi. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dėl šio klavišo niekas neskambino ir nesiteiravo. Po to, kai atliko servisą, antrą kartą nevažiavo. Su šita įmone neturi bendradarbiavimo sutarties. Jeigu turėtų tokią sutartį, tada nuotoliniu būdu gali prisijungti. O jeigu neturi, tada negali. Kasos aparatas atitiko visus reikalavimus. Jo programa atitiko reikalavimus. Jam UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nenurodė kažkokių trūkumų. Toks aparatas tenkino tą bendrovę. Kai pašalinama operacija, ji nesimato kontrolinėje juostoje. Dirba 4 metus toje bendrovėje, važiavo perregistruoti kasos aparato. Kas buvo iki tol, negali prisiimti už tuos veiksmus. Gali būti, kad neatsimena, bet nėra daug kartų pas juos važiavęs. Ar buvo telefoniniai pokalbių su direktore apie kasininkių netinkamą darbą, tikrai neprisimena. Pasitaiko tokių atvejų praktikoje, kad kažkas nustato, kad su kasos apartu daromi neteisėti veiksmai ir kreipiasi pagalbos į juos. Ar ši įmonė kreipėsi padėti išsiaiškinti kažkokius darbo kasos neatitikimus, neprisimena. Programos fiksuoja kasos juosta tuos ištrynimus. Įvedė 100 Lt, ištrynė ir įrašė 37 Lt, tai tas 100 Lt kasos smegenyse ar lieka, jeigu įmuša kažką žmogus, išsaugoja ir ištrina, tai tada matosi, o jeigu neišsaugoja, tai ištrynus nesimato. Buhalteriškai kaip tai matosi, tai gal žmogus tik kainą nori matyti. Mėnesio gale galima pamatyti kasos aparate, kiek buvo ištrinta tų pinigų, tik pačioje programoje galima pamatyti, prie programos prieina visi, kas naudojasi aparatu, ir buhalterė, ir direktorė, ir darbuotojai. Tą ataskaitą galima matyti už laikotarpį, kokį laikotarpį užduosi. Viskas matosi tada, kas ištrinta. Pats direktorius pakeitimų toje programoje daryti negali, programa užblokuota. Trynimo klavišas atskirai nebūna užblokuojamas, po to vidaus tvarka nustato, arba leidžia arba ne, naudotis tuo klavišu. Pačios įmonės viduje turi būti priimta tvarka dėl to klavišo naudojimo. Arba galima trinti arba negalima trinti ir tas turi būti vidaus tvarkoje nustatyta. Jeigu pasako, kad neleisti, tai užblokuojamas klavišas. Viskas buvo standartiškai įdiegta. Kai keitė čekio antraštę, tai tik rekvizitus keitė. Jeigu uždėtas blokas, tai darbuotoja negali ištrinti. Tik kas išsaugojama, tas atsispindi kasos juostoje. Jeigu užsako 100 g ir jeigu nepatvirtino, kad gauti pinigai, tai prekės grįžta atgal. Per stalą galima pažiūrėti, per pardavimą negalima. Per pardavimą tą klavišą galima užblokuoti, bet tada net kainos nepažiūrėtų. Jeigu ,,delete“ klavišas naudotas, tai ar kasos aparate ir kontrolinėje juostoje yra skirtumų nuo buhalterijos, tai yra neatitikimas nuo kasos atminties ir kontrolinės juostos. Jeigu įmušamas stalas 5 bandelės, o tik už dvi moka, tai tos trys panaikintos matosi, o kasos juostose nesimato, buhalteris jau suvesdamas viską, vadovaujasi tik juosta. Buhalteris turi tik pagal z ataskaitą vadovautis. Programoje galima pamatyti trynimus, o z atsaskaitoje negalima. Buhalteris gali pamatyti trynimus, jeigu valdžia leidžia. Galima padaryti, kad nenaudotų klavišo ,,delete“.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąsias pažįsta. Buhalterė ir direktorė dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mama yra įmonės akcininkė, jis - mamos įgaliotas asmuo, konsultantas. Giminystės ryšio nėra. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Iš įmonės imdavo pinigus, tą, ką palikdavo, iš įmonės kasos neimdavo pinigų. Palikdavo kažkam perduoti pinigus. Kur palikdavo, negali pasakyti. Su kasa nieko bendro neturėjo. Prekių ir pinigų iš kasos su jo leidimu niekas nedavė. Kodėl liudytojos taip parodo, nežino. Su F. ir S. pokalbis buvo, buvo bendras susitikimas, kad jeigu yra klausimų, tai su vadove tegul sprendžia. Grąžinti pinigų nesakė S. ir F., vadovei turi sakyti. Kad vadovė parašė ant servetėlių mergaitėms, nematė. Bendras susirinkimas, tai buvo keletas žmonių, vadovė ir kelios mergaitės. A. J. buvo, gal buhalterė buvo. Atskirai nebuvo, buvo bendras pokalbis. Kolektyvas, tai yra buhalterė, direktorė ir tuo metu dirbančios mergaitės, kiek mergaičių buvo,  neatsimena. Tam yra vadovė. Kavinėje būna dažnai. Kelis kartus per dieną. Liudytojos paaiškino, kad darė spaudimą, tai taip nebuvo. Kalbos nebuvo apie pinigus susitikime. Direktorė vedė eilinį susitikimą. Kelis kartus buvo tokiuose susitikimuose. Šis susitikimas nebuvo išskirtinis. Pokalbis vyko apie bendrą tvarką, ką tvarkyti, kokie klientų atsiliepimai. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai padarė finansinės žalos, turėjo spręsti direktorė. Pačios direktorės veikla ir darbu domėjosi, kokios mintys, kokie planai. Finansinių klausimų neaptarinėjo. Pasitikėjo A. J. ir I. A.. Buvo kalbėta apie finansinius reikalus, kad pateiktų, bet po to prasidėjo trūkumai tuo ir baigėsi. Jeigu kažkokie trūkumai yra, tai nemano, kad sėkminga įmonė. Rūpėjo šios įmonės finansai, be investicijų. Dėl A. kreipimosi į policiją, darbuotojos padarė žalos. Apie buhalterinius pažeidimus ir netinkamą kasos aparatą, žino, kad diegė naujausią techniką. Dėl inventorizacijų ir buhalterijų nežinojo nieko. Ar informuotas apie padavėjų netinkamą darbą, kad vyksta diskusijos, tai visada vyksta tos diskusijos, yra kalbama iš klientų tiek, kad nesišypso ar dar kažką padavėjos. Tos aplinkybės, kad trūkumai yra, jeigu direktorė kreipėsi, tai ji ir turi spręsti klausimus. Kas vykdė kasos aparato priežiūrą, tai aptarnavo įmonė kasos aparatą, ta įmonė tai nelabai kokia, į firmą neįmanoma prisiskambanti. Buhalterė akcininkus ir kitus atsakingus asmenis apie trūkumus informavo. Dėl prekių kiekio ji iniciavo, kad padaryti pilną auditą, kad išsiaiškinti ko trūksta. Buvo informuotas po susitikimo. Įmonėje daugiau žmonių dirba, ne tik F. ir S., bet tik du žmonės užveda šį sąmyšį be pagrindo. Ar A. mokėjo su kasos aparatu dirbti, nežino. Su kasa dirbti tikriausiai vadovė apmokė darbuotojus. Nežino, ar direktorė mokėjo, gal specialistai apmokė, nežino. Kodėl F. ir S. atleido iš darbo, kokiu pagrindu, nežino. Būdavo, kad jis palieka pinigus, kad perduotų sūnui ar dukrai. Paskambindavo darbuotojai, kuri būdavo kavinėje. Neatsimena, ar informavo apie tai S. ir F.. Savo asmeninius pinigus gali palikti, kam nori ir kiek nori. Kavinėje vaizdo kameros, mano, jog veikia. Tos mergaitės pačios mato per monitorių, kad yra filmuojama. Joms palengvina darbą. Kameros dėl vagysčių įdėtos, nes buvo vienos mergaitės rankinukas pavogtas. Personalas keitėsi, padirba, išvažiuoja. Vadovė ieškodavo darbuotojų. Ar pasikeitus personalui darė inventorizaciją, nežino. Turbūt po bendro susitikimo nutarė daryti inventorizaciją. Visada būna diskusijos. Buvo pasakyta, kad mergaitės gali imti prekių tiek, kiek nori.

              Liudytoja A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje įmonėje dirbo prieš vaiko auginimo atostogas, dabar jos vaikui 1 metai 10 mėnesių. Direktorė tada buvo A. J.. Datų nepasakys, tiesiog 2-3 paskutinius mėnesius buvo kita direktorė, ji buvo padavėja. Su kasos aparatu dirbdavo. Aparatas buvo bare. Kasos aparatas nebuvo keičiamas. Apmokė dirbti ir kasos aparatu padavėja tuo metu, lyg tai S. S.. V. dirbo tada ir A. dirbo. Pamainoje buvo dviese, nebuvo didelė darbuotojų kaita. Kai pradėjo dirbti, buvo seniai dirbančios darbuotojos. Materialiosios atsakomybės sutartis buvo sudaryta. Ryte atėjus įjungdavo kasą, žmogus duodavo pinigus, dėdavo į kasą, o vakarais ar buvo spausdinamos ataskaitos, nežino. Rašydavo į kasos knygą. Pinigų kasoje palikdavo, kad ryte būtų kasoje pinigų, iš ko atiduoti grąžą žmonėms. Iš kasos paimti pinigų negalėdavo. Atlyginimo negalėjo pasiimti iš tų kasos pinigų. ,,Delete“ klavišas reikalingas pataisyti, o ne atšaukti, bet jei gerai dirbi, tai nereikia jo naudoti, jei suklysti, tai gal kažkas ir naudodavo, jo naudoti neteko. Įmonės savininkas R. Š.. Iš direktorės A. J. ir R. Š. nebuvo paliepimo nemušti kažko į kasą. Nebuvo situacijos, kada R. Š. būtų atvykęs į kavinę ir pasiėmęs iš kasos pinigų. Produktų imti, vaišintis jiems neleisdavo niekas. Apie S. S. ir V. F. vagystę tuo metu tik girdėjo. Girdėjo, kad jos naudojo kažkokį mygtuką, tų pinigų neįmušdavo ir pasiimdavo. Taip šnekėjo visos mergaitės. Kas jos tokios, nepasakys, neprisimena. Buvo bendras susirinkimas su direktore, buhaltere, vadovu, su ja nebuvo tokio susirinkimo. Kad toks susirinkimas buvo, negirdėjo. Agnė jos nemokė. Ką aiškino V. F., S. S., nežino, nebendrauja, jos išėjo iš darbo. Apie tai nieko negali paaiškinti. Atlyginimas buvo pastovus, grynais mokėjo, pasirašius ant algalapio. Direktorė mokėdavo darbo vietoje arba buhalterė mokėjo. Ant ko reikėdavo, ant to pasirašydavo. Būdavo ir porą dienų reikia palaukti atlyginimo. Inventorizacijos buvo daromos gale mėnesio. Kai ji dirbo, kolektyvas nesikeitė. Darant inventorizaciją, visos susitikdavo, atvažiuodavo direktorė ir skaičiuodavo. Ar ant direktorės įsakymo, kad bus vykdoma inventorizacija, pasirašė, neatsimena. Apie trūkumus juos informuodavo, nežino, ar inventorizacijos metu buvo nustatytas didelis trūkumas. Nežino, ar buvo surašytos pažymos inventorizacijos metu. Ar buhalterė dalyvaudavo inventorizacijose, nežino.  Savininką R. Š. matė kiekvieną dieną, tik ne savaitgaliais. Susitikdavo su žmonėmis, nieko neklausė jis. Buvo įsidarbinusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su A. prieš tai buvo dirbusios kitoje įmonėje ir Agnė pasiūlė ten dirbti. Bendrauja 5-6 metai. Geri draugiški santykiai. Prieš tai dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“, po vaiko auginimo atostogų grįžti į darbą neketina, planuoja antrą vaikelį. Su S. S. ir V. F. nebendrauja. Kai dirbo, tai gerai sutarė. Iš jų pasakymo, kad kažkas iš jų reikalauja didelių sumų, nėra girdėjusi. Darbdavys jos pačios niekada nekaltino dėl vagystės.

Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė,              kad kaltinamąsias pažįsta. Dirbo su jomis, tai - buhalterė ir direktorė. Santykiai su jomis darbiniai. Būdavo, kad po darbo su A. susitikdavo, bendraudavo. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Tiksliai datos nežino, kada pradėjo dirbti, bet tai buvo birželio mėnuo prieš 2-3 metus. Kai pradėjo dirbti, direktorė jau buvo A.. Iš pradžių buvo administratore, darė prekių užsakymus, grafikus, skaičiavo tabelius, pačioje kavinėje dirbdavo, po to perėjo į padavėjos pareigas. Jei padavėjos buvo užsiėmusios, tai priimdavo užsakymą. Prieš tai dirbo kitoje įmonėje, buvo ta pati sistema, jau mokėjo kasos aparatu naudotis, bet UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė A. parodė kaip naudotis. Dirbo 4 darbuotojos: A., E., S., V.. Kasos aparatas dirbant nebuvo keistas. ,,Delete“ klavišą aiškino, kad užsisakė pirkėjas vieną produktą, o po to nori kito, tai sakė, kad gali ištrinti, bet kai išsaugai užsakymą, tai jau tada negali keisti. Kad klavišas buvo naudojamas, tai būdavo tokių situacijų. Ar Z ataskaitoje matydavosi prekės panaikinimas, tai nežino. S. S. ir V. F. sakė, kad buvo padaryta žala. S. S. ir V. F. atėjus, artimesnių santykių po darbo su jomis nebuvo. Kad iš jų direktorius ar savininkas reikalauja pinigų, jai jos nėra sakiusios. Apie tai nėra nieko girdėjusi. Atlyginimas mokamas buvo nepastoviai, buvo mokamas į rankas, pasirašius algalapius, išmokėdavo buhalterė arba direktorė. Pasirašydavo gavus pinigus. Įmonės savininkas yra R. Š.. Kavinėje visą laiką R. Š. būdavo, kiekvieną dieną. Pas jį žmonių ateidavo. Jis į kasos darbą nesikišdavo. Iš kasos pinigų R. Š. neimdavo. Pati iš kasos nėra ėmusi pinigų, bet turėdavo seifą, iš kurio galėdavo imti pinigų direktorei leidus, pirkti prekėms apmokėti. Prie kasos asmeninės piniginės nelaikydavo, bet arbatpinigius laikydavo prie kasos. Spintelė su asmeniniais daiktais buvo už sienos. Jei kasoje nebūdavo pinigų ir trūksta smulkių pinigų, tai buvo galima pasismulkinti iš savų pinigų. Pasirašydavo du algalapius, nes per kelis kartus išmokėdavo vieną atlyginimą. Nemušti prekių į kasą niekas nesiūlė. Žino, kad V. ir S. nemušdavo į kasą prekių. Ar vyko susirinkimas dėl skolų, nežino. Kad šiandien reikia atvykti į teismą, sužinojo taip, kad gavo šaukimą. Bet prieš tai, A. jos klausė ar gali atvažiuoti papasakoti apie situaciją. Inventorizacija buvo atliekama. Direktorė duodavo lapus su prekių sąrašu, kuo jos prekiauja ir jie su kolektyvu skaičiuodavo prekes. Kolektyvo merginos, tai  -A., S., V., E.. Abi pamainos susitikdavo. Pasitikėjo viena kita, vieną mėnesį viena skaičiuodavo gėrimus, kitą mėnesį kita - saldainius. Atėjus naujam personalui, inventorizacija nebuvo daroma, išeinant darbuotojui irgi nebuvo daroma inventorizacija. Direktorės įsakymo, kad bus daroma inventorizacija, tokio nebuvo, tik buvo lapai su produktų sąrašu paduodami ir po juo turėjo pasirašyti. Trūkumų buvo dažnai. Kai kurių produktų dažnai trūkdavo, trūkdavo tortų. Galvojo, gal tiekėjai neatveža, kiek priklauso, lygino svorius, bet minimaliai neatitikdavo. Jei būdavo didelis trūkumas kavinėje, tada direktorė sakydavo, kad blogai, kad trūksta, kad taip negali būti. Mano, jog savininkas žinojo apie trūkumus. Kad yra vaizdo kameros, žinojo. Matė pačios, kad jos yra, prie jų darbo vietos yra monitorius ir matė, kad jos yra. Kokiu tikslu jos buvo, tai tvarkai prižiūrėti, tai buvo trys atskiros salės, ir jei prie kasos žmogus yra, tai jis nemato, kas tolimesnėje salėje darosi. Pasibaigus darbo dienai, reikėdavo nuimti ataskaitą ir inkasuoti pinigus. Suskaičiuodavo pinigus, išmušdavo čekius, sudėdavo į voką viską ir voką įdėdavo į seifą. Seifas yra tarnybinėje patalpoje, seifas kaip pašto dėžutė, vokas telpa per tarpą įmesti. Ten laisvas įėjimas, bendros tarnybinės patalpos, ten nėra kaip kabinetas. Apie seifą žinojo visos darbuotojos, nes visos turėjo vakare inkasuoti pinigus, kvitas ir pinigai dedami į voką, užklijuojamas vokas ir dedama į seifą. Ryte voką paimdavo buhalterė arba direktorė, ir skaičiuodavo, už prekes mokėdavo. Kai inkasuodavo pinigus, kasoje likdavo 200 Lt, kad pradėti rytojaus dieną ir turėti iš ko atiduoti grąžą. Įsidarbino taip, kad ją pakvietė Agnė, nes ji prieš tai dirbo CH cafe, tos įmonės buvo skirtingos, bet kaip ir kartu, dukterinės gal įmonės buvo. Turėjo A. pasitikėjimą. A. pažįsta 4 metus, santykiai draugiški. Dabar yra vaiko auginimo atostogose, išsikrausčiusi į Šiaulius. Niekas iš merginų pasiaiškinimų dėl trūkumų nerašė. Buhalterė inventorizacijoje nedalyvavo. Buhalterė nekontroliavo jų darbo su kasa. Įsakymo leisti ar neleisti naudotis ,,delete“ klavišo nėra mačiusi. Kasos juostose ar matėsi tų neįmuštų, ištrintų prekių duomenys, nežino. Kai inkasuodavo pinigus, per daug pinigų kasoje būdavo, tai 1-2 litai, bet dienos eigoje skaičiuodavo pinigus, kad nebūtų neatitikimų. Tikrindavo. Kai turėdavo laisvo laiko, tada pasiskaičiuodavo. Kasoje matydavosi, kiek turi būti pinigų ir tada paskaičiuodavo. Darbo dienos eigoje, bet kada galėdavo paskaičiuoti. Darbo dienos eigoje išimdavo pinigus, jeigu būdavo neatitikimas, tai 1-2 litai. Sumą, kuri viršija, dėdavo į spintelę šalia. Jeigu suma būdavo virš 200 litų, tada sakydavo direktorei, kad yra didelis neatitikimas. Jeigu kasoje būdavo daugiau virš 200 litų, daugiau kaip 300-400 litai, tai išimdavo iš kasos, taip daryti sakė direktorė. Direktorė neliepė perskaičiuoti kasą. Direktorė nesakė, kad kasoje tūrėtų būti tam tikra suma ir ne daugiau. Pasitaikydavo, kad neatitinka sumos kasoje. Kasos darbo vieta buvo filmuojama ir apie tai buvo žinoma. Vėliau sužinojo, kad S. ir Vnemušė pinigų į kasą, nežino, kokiu tikslu jos taip darė. S. ir V. išėjo, nes buvo nustatyta, kad jos ėmė iš kasos pinigus ir buvo atleistos iš darbo. A. apie tai pasakė.

              Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos E. S. parodymus, kur ji parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012 metų gegužės mėnesį. Dirbo viename iš įmonės padalinių - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Kaune. Kavinėje tuo metu dirbo keturios ar penkios padavėjos. 2013 metų lapkričio mėnesį direktore tapo A. J.. Agnei pradėjus dirbti direktorės pareigose pradėjo girdėti, kaip darbuotojos kalba, kad vienai iš jų paprašius sumokėti vėluojančią algą direktorė jos paklausė, ar ji negalinti pati pasidaryti sau daugiau arbatpinigių. Jai buvo duota suprasti, kad ji galėtų patvirtinti ne visas kasos operacijas ir tokiu būdu neparodyti visų realiai parduotuvėje parduodamų prekių arba kaip kurias prekes, kurias realiai nuperka pirkėjai ištrinti pažymint jas, kaip nepirktas. Su ja direktorė apie tai nekabėjo. Matydama, kad tai leidžiama, toleruojama, ir tai daroma vadovei žinant, kad taip daroma ir pati pradėjo kai kurių operacijų nepatvirtinti, kaip kurias prekes išminusuoti. Kiek jai buvo žinoma, tai darė ir kitos seniau dirbančios merginos. Nupirktų, bet neapskaitytų prekių niekada neužsirašinėdavo, to nepasižymėdavo. Vakare uždarius kavinę direktorės paliepimu perskaičiuodavo kasoje esamus pinigus, kasos aparate palikdavo 200 litų, visus kitus pinigus išimdavo, sudėdavo į voką, išmušdavo „X“ ataskaitą, kurioje buvo surašytos visos tos dienos kasos aparato operacijos ir bendra apyvarta. Būdavo taip, kad kasoje būdavo perviršis, jis atsirasdavo dėl to, kad būdavo dideli žmonių srautai ir kaip kurios prekės būdavo parduotos, bet neužfiksuotos, kaip parduotos kasos aparate, t.y. išminusuotos arba nepatvirtinti mokėjimai. Pinigus su „X“ ataskaita sudėtus į voką padėdavo į seifą, kuris buvo kavinės virtuvėlės spintelėje. Prieš tai ant voko užrašydavo pinigų sumą, kuri yra išimama iš kasos aparato. Ryte pinigus pasiimdavo direktorė Agnė ir iš tų pinigų darbuotojoms dalimis mokėjo algas. Be to, iš tų pačių pinigų direktorė atsiskaitinėdavo su tiekėjais. Su kitomis darbuotojomis diskutavo apie tai, kad neįmušdamos tam tikrų prekių ir jas realiai parduodamos daro negerai, kad tai yra neteisėta, kad turėtų bėdų jeigu patikrintų Valstybinė mokesčių inspekcija, bet tai darė, nes direktorė A. J. apie tai žinojo ir nesiėmė jokių priemonių tam sutrukdyti. Nesitikėjo, kad kažkurią iš jų dėl to apkaltins dėl pinigų vagystės. Pinigų trūkumą kasos aparate dar paaiškintų ir tuo, kad kavinės savininkas R. ateidavo į kavinę ir liepdavo iš kasos aparato išimti tam tikras sumas, kurių jam tuo metu reikėdavo. Apie tai jos visada informuodavome direktorę A. J., kuri tai taip pat toleravo. R. duodamos pinigų sumos būdavo įvairios, nuo kelių šimtų iki 1000 litų. Pinigus išimdavo ir paduodavo R., pasinaudodamos savo kortelėmis su kuriomis atsidarydavo kasos aparatą ir pinigų išėmimą rodydavo jų vardu. Direktorė A. taip pat darydama inkasavimą ir išimdama tam tikras pinigų sumas iš kasos aparato, tai darydavo pasinaudodama vienos iš jų kortele, nes pati tokios kortelės neturėdavo ir prieiti prie kasos aparato galėdavo tik su pardavėjų vardo kortelėmis. Pradėjus vėluoti algoms dažnai ant algalapių pasirašinėdavo ir atbulinėmis datomis. Iš darbo minėtoje įmonėje išėjo 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje, nes nebuvo laiku mokamos algos, taip pat apsisprendimą išeiti iš darbo įtakojo tie neteisėti dalykai, kurie vyko su kasos aparatu (l t., b.l. 29-30).

              Rašysenos specialisto išvada Nr. 11-620 (15) nustatyta, kad tyrimui parašai S. S. vardu, esantys 2014 metų atsiskaitymo žiniaraščiuose Nr. 3 ir Nr. 4, yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių. Parašai V. F. vardu, esantys kasos išlaidų orderiuose 2014-07-18 Nr. 2030, 2014-07-27 Nr. 2047 ir 2014-06-25 kasos išlaidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047 yra to paties parašo kopijos (l t., b.l. 42-43).

              Rašysenos specialisto išvada Nr. 11-964 (15) nustatyta, kad tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014-07-15 Nr. 2024, 2014-07-19 Nr. 2031 ir mokėjimo žiniaraštyje 2014-05-3.1 Nr. 5 S. S. vardu pasirašė ne S. S.. Tyrimui pateiktuose 2014 metų mokėjimo (atsiskaitymo) žiniaraščiuose 2014-03-31 Nr. 3 ir 2014-04-30 Nr. 4 parašai S. S. vardu, o tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014-07-18 Nr. 2030, 2014-07-27 Nr. 2047 ir 2014-06-25 Nr. 1994 parašai V. F. vardu yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių; parašai esantys kasos išlaidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047, yra to paties parašo kopijos. Šie parašai nėra originalūs (l t., b.l. 44-46).

              Nustatyta, kad iš suklastotų 2014-06-25 kasos išlaidų orderio Nr. 1994, 2014-07-15 kasos išlaidų orderio Nr. 2024, 2014-07-19 kasos išlaidų orderio Nr. 2031, 2014-07-18 kasos išlaidų orderio Nr. 2030, 2014-07-27 kasos išlaidų orderio Nr. 2047 kopijos (l t., b.l. 47-49).

              Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos, kuriose yra vaizdo įrašas filmuojantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Kaune kasos darbą. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias ūkines operacijas, t.y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įnešimo ir išėmimo į (iŠ) aparto kasą(os) atliktas operacijas. Kasoje buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iš pirkėjo (l t., b.l. 16-28).

              UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvada nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba   struktūros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais: nes 1) tyrimo metu pagal įtariamųjų S. S. ir V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje    pateiktus    įtariamųjų apklausos protokolų duomenis, liudytojos E. S. ir direktorės A. J. liudytojo apklausos protokolų duomenis, pagal video medžiagos apžiūros protokolą ir pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus („Pardavimai per kasos aparatus, kontrolines kasos aparato juostas) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias ūkines operacijas, t.y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktas operacijas. Direktorės A. J. pateiktas pardavėjos F. V. ir S. S. pardavimų per kasos aparatus ataskaitas, pagal kurias A, J. paskaičiavo 31663,02 Lt turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, palyginus su kontroline kasos aparato juosta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto K. N. pateikta ataskaita (UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatą) buvo nustatyta, kad registre dalis nurodytų užsakymų yra pilnai atvaizduota kontrolinėje kasos aparato juostoje, o dalis užsakymų gali būti atvaizduota dalinai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasos aparato kontrolinėje juostoje yra pilnai atvaizduota užsakymų už 14344,48 Lt (S. S. 6899,92 Lt, V. F. - 7444,56 Lt). Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojas turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, apžiūros protokolą nustatyta, kad buvo naudojamas „Delete“ klavišas, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iš pirkėjo, o tyrimui pateiktoje kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota parduotų prekių panaikinimo operacijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos neatvaizduotų įplaukų privalėjo priskaičiuoti PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį.

2) Pagal įtariamosios S. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo apklausos protokolą, nustatyta, kad jai pagal 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 nebuvo sumokėta 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 - 400,00 Lt, viso - 650,00 Lt.  Pagal įtariamosios V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo
apklausos protokolą,  nustatyta, kad jai 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 nebuvo
išmokėta 800,00 Lt, 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 - 200,00 Lt ir 2014-07-27
pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 - 350,00 Lt,viso -1350,00 Lt. Pagal S. S. ir V. F. įtariamojo apklausos protokolų duomenis joms buvo neišmokėta 2000,00 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-964(15) teigiama, kad nurodytuose kasos išlaidų orderiuose yra ne S. S. ir V. F. parašai, tačiau kas pasirašė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

3) tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pagal tyrimui pateiktus prekių
inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės. Taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius
turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas
23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis. Tyrimui pateiktos buhalterinės pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo. Tyrimui nebuvo pateiktas buhalterinės apskaitos registras,   pagal   kurį   būtų   galima   nustatyti   inventorizacijos   aktuose   nurodytų   duomenų
teisingumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos   buvo atliekamos nesilaikant 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus (buhalterines pažymas) ir prekių apskaitos registrus nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.l dalyje ir 2000m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 30 punkte nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal buhalterinės apskaitos   įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 69 punkte nurodyta, kad „remiantis įmonės vadovo sprendimu, inventorizacijos rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterines sąskaitas." Tyrimui pateiktose buhalterinėse pažymose, pagal kurias buvo koreguojamas prekių suminis likutis, (pažymos yra be numerio 2014-01-31-6229,71 Lt, 2014-02-28 - 450,14 Lt, 2014-03-31 - 4223,15 Lt, 2014-04-30 - 755,58 Lt, 2014-05-31 - 8320,37 Lt, 2014-06-30 - 128,45 Lt, 2014-07-31 - 3577,09 Lt, 2014-08-31 - 4152,38 Lt, 2014-09-30 -3613,62 Lt) nurodyta, kad pažymą parengė A. J.. Kadangi buhalterinėms pažymoms paruošti turėjo būti naudojami buhalterinio registro „Sąskaitos 20140 apyvarta Įsigijimo savikaina- prekės" duomenys, todėl pažymas A. J. negalėjo paruošti be buhalterės L. A.. Pažymose nurodyta, kad pažymas pasirašė vadovas A. J. ir vyr. finansininkas I. A.. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. J., o buhalterinę apskaitą tvarkė I. A.. 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) penkto skyriaus 19 straipsnyje (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) yra nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų. Minėto įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (l t., b.l. 55-128).

              Iš darbo sutarties nustatyta, kad A. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ėjo direktorės pareigas nuo 2013-10-11 (l t., b.l. 9-10).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.  BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąją įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

A. Č. (J.) pagal BK 223 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013-10-11 iki 2014-10-01, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktą būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

1) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti  visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat  to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“  31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas  PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį  ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. kasos išlaidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos: 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį  Nr. 1994 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti  800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047  atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trūkumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti  inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateiktas buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtą.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą, bet ne už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ūkio subjekto apskaitą tvarko: ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Kaip formuojama naujausioje teismų praktikoje,  buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu) (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-437/2012). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia tuo, kad ūkio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingą asmenį, kuris ją tvarko. Taigi, įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Č. (J.) organizavo buhalterinę apskaitą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kuri ir tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo I. A. (2 t., b.l. 128).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatose, kai ūkio subjekte yra darbuotojas, šiuo atveju – buhalterė, būtent ji yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą. Pažymėtina, kad tokiu atveju A. Č. (J.) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės baudžiamoji atsakomybė būtų galima tik tuo atveju, jeigu ji veiktų kaip bendrininkė kartu su tiesiogiai buhalteriją tvarkančiu asmeniu (buhaltere I. A.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, suformuotą kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).

Taigi bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimą, taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra negalimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-370-139/2016).

Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad byloje tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. A., o A. Č. (J.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Esant šiai aplinkybei, vien tai, kad A. Č. (J.), būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, negali būti kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., kadangi ji nėra subjektas, nes pati tiesiogiai netvarkė buhalterinės apskaitos.

Asmuo, kuris nėra inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas, išteisinamas ne neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta (kasacinė nutartis Nr. 2K-370-139/2016).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus visumą virš ištirtų norminių aktų, nustatytų faktinių duomenų, laikytina, kad kaltinamosios A. Č. (J.) veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 str. sudėties, todėl ji išteisintina nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

I. A. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigas nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

              1) Nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574  6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, taip pat  to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini).“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios ūkinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įnešimo ir išėmimo į(iš) aparto kasą(os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“  31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotų įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo būti priskaičiuotas  PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį  ir todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              2) Kasos išlaidų orderiais atvaizdavo neįvykusias ūkines operacijas: 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį  Nr. 1994 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti  800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizdavo jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047  atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini).“  turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

              3) Nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų ūkinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti  inventorizacijos metu rasto trūkumo ir pertekliaus tapatumo, nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį būtų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trūkumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo būti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, šią sumą išieškant iš kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei būtų nustatyta, kad trūkumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo būti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo būti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtą. Šiais savo veiksmais kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Kaip jau minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu tik tada, kai jo veiksmuose nustatoma visų nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, požymių visuma, o kaltinimo ribas teisme apibrėžia kaltinamasis aktas, kuriame inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti aiškiai nurodyti, taip užtikrinant kaltinamam asmeniui teisę į gynybą.

Teismų praktikoje konstatuota, jog teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant padarinių buvimą, būtina atsižvelgti į skaičių buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų, jų darymą laikotarpį, apskaitos dokumentuose esančius prieštaravimus, jų kiekį, į tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (ne)atsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, ūkinių bei finansinių rodiklių, pagal kuriuos turėjo būti apskaičiuojami ir mokami mokesčiai. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos įvykdymo ir padarinių kilimo bylą vertina ne tik paminėtais aspektais, bet ir visumoje su teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymais, specialistų išvadomis, norminiais aktais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija, kitais įrodymais, ištirtais šioje byloje.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Šiuo konkrečiu atveju byloje jau nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė jos buhalterė I. A.. Kaip seka iš jos pačios parodymų, iš A. Č. (J.) parodymų, buhalterei būdavo perduodami jau surašyti dokumentai, kasmėnesiniai vadinamieji inventorizacijos aktai, sąskaitos-faktūros. Liudytoja S. S. apklausiama patvirtino, kad jai teko tvarkyti sąskaitas-faktūras, suvesti duomenis į kompiuterį dėl prekių, specialistė apklausiama nurodė, kad įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kas galėjo išrašyti sąskaitas-faktūras, tvarkyti kitus dokumentinius su buhalterija susijusius reikalus. Be to, teik teisme apklausiamos kaltinamosios I. A., tiek A. Č. (J.), tiek liudytojos S. S., V. F., A. Š., A. A. parodė, kad kas mėnesį atliekama invenorizacija tik taip vadinosi, o realiai tai tebuvo likučių apskaita kiekvieną mėnesį. Paminėtosios liudytojos nurodė, kas susirinkusi pamaina mėnesio gale ant baltų popieriaus lapų tiesiog suskaičiuodavo prekių likučius ir šią informaciją perduodavo direktorei, pačios nepasirašinėdavo, su jokiais įsakymais nebuvo supažindintos. Buhalterė tokioje inventorizacijoje niekada nedalyvavo. A. Č. (J.) parodė, kad tokius užpildytus merginų lapus su suskaičiuotais produktais ir jų kiekiu, verte, ji surinkdavo, duomenis suvesdavo į programą, kuriuos vėliau perduodavo buhalterei. Buhalterė jai sakė, kad tokių neatitikimų negali būti. Kaip matyti iš byloje esančių pateiktų dokumentų (3 t., b.l. 24), I. A. pati kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelę akcininkę L. Š., kad šį įpareigotų direktorė A. J. sutvarkyti bendrovės dokumentaciją, susijusią su prekių pardavimų (pirkimų išraiška) ir inventorizacijos ataskaitomis pagal EKA programą – dėl prekių pertekliaus ir trūkumų. Teisme apklausiama specialistė Z. B. taip pat nurodė, kad tokio veiksmo iš esmės negalima pavadinti inventorizacija, kadangi nėra įsakymo  dėl inventorizacijos atlikimo, nesudaryta komisija, pagal tuos pateiktus lapus nėra galimybės nustatyti, kas ir kada ją atliko, o realiai pasirašydavo tik viena direktorė. Be to, specialistė atkreipė dėmesį, kad šių inventorizacijų metu surastus trūkumus ar perteklius mėgino išlyginti direktorė, kuri pagal tai surašydavo buhalterines pažymas (jos nesutiko su realiomis sumomis), o šios buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, jas pateikus buhalterei. Specialistės teigimu, ji neįsivaizduoja, kaip pati direktorė galėjo surašyti ir teikti tokias pažymas. Kaltinamosios I. A. teigimu, tikroji inventorizacija buvo vykdoma metų gale. Kaltinamoji A. Č. (J.) patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, taigi, tikroji inventorizacija buvo daroma metų gale ir tik tuomet buvo sprendžiami galutiniai klausimai įmonėje dėl trūkumų ar perteklių ir jie lyginami. Pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5.2. punktą, inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Pagal tų pačių taisyklių 7 punktą, visi subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tą laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų 3 straipsnio 3 punktą, finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Įvertinus šiuos norminius aktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“  ūkinės finansinės veiklos specialisto išvadą bei aplinkybes, kad įmonės tirtas laikotarpis apima tik nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01, tačiau neapima UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų finansinių metų, darytina pagrysta išvada, jog tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įstatyminės pareigos atlikti inventorizaciją, kuri atitiktų Inventorizacijos taisyklių nuostatas, o kasmėnesinės  prekių likučių skaičiavimas buvo būtinas siekiant nustatyti realų ir dokumentinį prekių atitikimą įmonėje, kontroliuoti prekių pardavimų srautus.

Kaip seka iš A. Č. (J.), I. A. parodymų, pastaroji į kasos aparato darbą nesikišo, tik iš jo gautus duomenis įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Kasos aparatu realiai naudojosi visos byloje apklaustos liudytojos, taip pat ir pati direktorė. I. A. pastebėjusi, apie kasos aparato neatitikimus dėl parduodamų prekių, įnešamų-išimamų pinigų operacijomis, apie tai pranešė direktorei. Į kasą viską mušdavo liudytojos (barmenės). Kaip seka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėjo-barmeno pareiginių nuostatų, padavėjas-barmenas turi mokėti dirbti su elektroniniais kasos aparatais (EAK), atsako už suprekiautų prekių pinigų sumą (trūkumus) (3 t., b.l. 26-28). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo naudojimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 3 punktą kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, kuris prekių pardavimo (paslaugos suteikimo) vietoje kasos aparate fiksuoja asmens atsiskaitymą ir išduoda jam pinigų priėmimo ir (arba) išmokėjimo apskaitos dokumentą. Šiuo atveju darbuotoju taip pat laikomas individualios įmonės savininkas, kuris pats atlieka minėtas funkcijas arba ūkinės bendrijos tikrasis narys, kuris minėtas funkcijas atlieka bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad buhalterė  I. A. buvo paskirta kasininke ar būtų naudojusis elektroniu kasos aparatu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (toliau – ir Naudojimo taisyklės) 4 punkto nuostatas, atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio ūkio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką atsakingas darbuotojas. Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nustatyta ir to, kad buhalterė I. A. direktorės įsakymu būtų paskirta atsakinga už turimų kasos aparatų naudojimo tvarką.

Iš virs aptartų norminių aktų bei byloje  ištirtų kaltinamųjų, liudytojų, specialistės parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, seka, kad I. A. neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybės kontroliuoti ir realiai įtakoti su kasa dirbusių liudytojų S. S., V. F., A. Š., A. A., o taip pat ir pačios direktorės veiksmus dėl pinigų įnešimo ir išėmimo į (iš) elektroninės kasos aparato.

Byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės dėl parašų suklastojimo, t.y. tai patvirtino rašysenos specialisto išvada Nr. 11-620 (15) (1 t., b.l. 42-43), rašysenos specialisto išvada Nr. 11-964 (15) (l t., b.l. 44-46). Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados matyti, pagal įtariamosios S. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo apklausos protokolą, nustatyta, kad jai pagal 2014-07-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2024 nebuvo sumokėta 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr.2031 - 400,00 Lt, viso - 650,00 Lt.  Pagal įtariamosios V. F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktą įtariamojo apklausos protokolą,  nustatyta, kad jai 2014-06-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1994 nebuvo išmokėta 800,00 Lt, 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 - 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 - 350,00 Lt,viso -1350,00 Lt. Pagal S. S. ir V. F. įtariamojo apklausos protokolų duomenis joms buvo neišmokėta 2000,00 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-964(15) teigiama, kad nurodytuose kasos išlaidų orderiuose yra ne S. S. ir V. F. parašai, tačiau kas pasirašė tyrimo metu nebuvo nustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais kasos išlaidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos. Teisme apklaustos liudytojos V. F. ir S. S. patvirtino, kad neatsimena, jog būtų pasirašiusios dėl algų gavimo aptariamuose dokumentuose ir, kad joms būtų išmokėtos algos, atlyginimai vėluodavo, nebuvo visai išmokami, dėl to jos kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, o vėliau – ir į teismą, ką patvirtina teisme ištirti Darbo ginčų komisijos sprendimai (3 t., b.l. 56-63), Kauno apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose (3 t., b.l. 64-66, 110-112). Kaip seka iš liudytojų S. S., V. F., A. Š., A. A., pačių kaltinamųjų duotų parodymų, darbuotojams algas įmonėje išmokėdavo direktorė, pastarosios rankose buvo realiai valdoma įmonės kasa. Buhalterė suskaičiuodavo, suruošdavo ir išrašydavo algalapius (tabelius), kuriuos jau užpildytus jai grąžindavo direktorė. I. A. šiuos direktorės pateiktus duomenis - užpildytus kasos orderius - įtraukdavo į apskaitą, kaip nurodė pati I. A., abejoti pateikiamais direktorės dokumentais, jų įrašų tikrumu ji neturėjo jokio pagrindo, nes tarpusavio santykiai buvo geri, darbiniai, o jai asmeniškai niekas nesiskundė.

Pagal teismų formuojamą praktiką, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013 ir kt.). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą  (kasacinė nutartis Nr. 2K-33-303/2017).

Vadinasi, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (vyr. finansininkė, buhalteris, o šiuo konkrečiu atveju – I. A.), taip pat ir pirminius apskaitos dokumentus pagal bendrovės direktorės A. Č. (J.) pateiktus duomenis rengę (išrašę) asmenys (barmenės), nėra atsakingi už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, teikiamų įtraukti į apskaitą, turinį. Kaltinamosios I. A. veiksmai įtraukiant visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu tiriamuoju laikotarpiu, buvo priklausomi nuo direktorės A. Č. (J.) jai pateiktų dokumentų, ataskaitų tikrumo ir teisėtumo. Ištyrus virš aptartų įrodymų visetą nenustatytas, kad tarp I. A. atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių, yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamosios I. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 str. sudėties, ir ji išteisintina.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamojo naudai. Apibendrinant aukščiau išanalizuotų įrodymų visumą, akivaizdu, kad kaltinimo pateikti įrodymai neatlaiko konkurencijos prieš kitas objektyvias byloje nustatytas A. Č. (J.) ir I. A. teisinančias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad jos yra nekaltos, kad A. Č. (J.) ir I. A. joms inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, todėl neprivalo atsakyti už savo veikas tik formaliai atitinkančias nusikaltimų požymius. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek šioje byloje, tiek nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01033-14 (3 t., b.l. 80-83) buvo nustatytos aplinkybės, kad liudytoju apklaustas R. Š., kaip seka iš S. S., V. F., E. S. parodymų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa elgėsi kaip su savais pinigais, juos pasiimdavo iškasos aparato be jokios apskaitos, o paminėtosioms liudytojoms darė didžiulį psichologinį spaudimą dėl jų tariamų skolų grąžinimo, dėl ko merginos patyrė žalos, tačiau kaltinimas netyrė jokių aplinkybių nei dėl galimo turto iššvaistymo, nei dėl galimo savavaldžiavimo, o šioje byloje tai nebuvo inkriminuojamos kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas iš kaltinimo ribų neišeina.

              A. Č. (J.) ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėju, panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:  2 popierinės baltos spalvos servetėlės, pridedamos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ USB jungtis (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., bb.l. 52)., grąžintina UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,  

n u s p r e n d ž i a :

A. Č. (J.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

I. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Č. (J.) ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėju, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:  2 popierines baltos spalvos servetėles, pridedamas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje,  o UAB „(duomenys neskelbtini)“ USB jungtį (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Sigita Meškauskienė