Civilinė byla Nr. e2-3342-1171/2024        

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09326-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.27; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Karoliui Petroniui (nuotoliniu būdu),

atsakovės atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „VG-UNION“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaineda“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė SIA „VG-UNION“ per atstovą kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vaineda“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3931,50 Eur skolos,177,51 Eur palūkanų, 40,00 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimą, 8,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta krovinio vežimo sutartis Nr. V202201783 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas (toliau – krovinys). Ieškovei pristačius krovinius, atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600,00 Eur per 30 d. nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. 2022 m. rugsėjo 12 d. galutinai pasirašytas CMR, įrodantis, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatymas, t. y. ieškovė pristatė prekes į Sutartyje nurodytą vietą ir susitartais terminais. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdomas išmuitinimas. Išmuitinimo procedūra vyko iki 2022 m. spalio 26 d., t. y. ieškovės darbuotojas ir sunkvežimis 43 dienas turėjo būti (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo fiksuojama prastova ir ieškovė patyrė papildomų nuostolių, kurių atlyginimas numatytas Sutarties 3.3 p. - 100 Eur už kiekvieną dieną. 2022 m. spalio 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė pretenzijų dėl suteiktų krovinio pervežimo paslaugų nereiškė, su atsakovės atžvilgiu išrašytomis sąskaitomis sutiko, tačiau vis vien vengia apmokėti susidariusį įsiskolinimą bei padengti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovei nesulaukus pilno apmokėjimo už atsakovei išrašytas sąskaitas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

2024 m. sausio 19 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Prašo pareiškime: 1) priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų. Šioje ieškinio dalyje civilinę bylą prašo nutraukti; 2) prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 150 Eur skolos, 94,24 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimą, priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio.

Pareiškime nurodė, kad atsakovės skola ieškovei pateiktu ieškiniu iš esmės buvo įrodinėjama dviem ieškovės pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. 2022/220 (sumoje 1 781,50 Eur) ir Nr. 2022/221 (sumoje 4 300,Eur). Ieškovė, kuri yra užsienyje (Latvijos Respublikoje) veikiantis juridinis asmuo, dėl diskomunikacijos ir kalbinio barjero nepateikė Lietuvoje veikiančiam atstovui informacijos apie tai, kad atsakovė ieškovės naudai atliko 1 781,50 Eur sumos mokėjimą, kuriuo visiškai apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2022/220. O visa tai lemia, kad ieškovės reikalaujama priteisti įsiskolinimo suma yra mažintina iki 2 150,00 Eur (apskaičiavimas: 3 931,50 Eur - 1 781,50 Eur). Sumažėjus skolos sumai, atitinkamai sumažėja ir iš atsakovės reikalautinų kompensacinių palūkanų dydis.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas Karolis Petronis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad savo reikalavimus grindžia iš Sutarties. Esminis ginčas 2023 m. rugsėjo 13 d. – spalio 26 d. buvusios krovinio prastovos, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Nesutinka, jog šiame ginče atsakovė laikytina vežėja, kaip išaiškinta LAT senato apžvalgoje, tokiame ginče ieškovė –vežėja, o siuntėjas - atsakovė. Pagal CMR konvenciją atsakovė siuntėja. Atsakovė savo nesutikimą grindžia Sutarties 3.3 p. 2 d., t. y. kad ji neatsako dėl muitinės veiksmų, tačiau muitinės veiksmus galima būtų laikyti tokiu atveju, jei neveiktų muitinės sistema ar pan., tačiau ne tokioje situacijoje, kai nustatoma, jog vežamas draudžiamas krovinys. Pagal CMR konvenciją ieškovei nekyla pareiga tikrinti krovinio. Nesutinka, jog ieškovės patirti nuostoliai turi būti įrodinėjami. Sutarties 3.3 p. šalys susitarė dėl netesybų. Paaiškino, kad atsakovė jau yra sumokėjusi pusę sumos. Nesutinka, jog tai atsakovės padarė per klaidą. Nuo apmokėjimo praėjo daugiau nei metai, tačiau nebandė susigrąžinti permokėtos sumos. Pastebėjo, jog atsakovė Rygos teisme nurodo tokius pačius argumentus kaip ir ieškovė. Dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio paaiškino, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialusis įstatymas CMR konvencijos atžvilgiu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. 

Atsakovės atstovas advokatas Robertas Naruševičius teismo posėdyje nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškovė turėjo daugiau pareigų pagal Sutartį: ji privalėjo įsitikinti dėl krovinio žymėjimo, vietų skaičiaus, iš kur krovinys vežamas, privalėjo pasitikrinti visus dokumentus, koks krovinys gabenamas. Pagal sudarytą Sutartį šalys gali prisiimti daugiau pareigų negu privalo. Vežimo sutartyje atskirai yra įvardinta, kas yra siuntėjas, sutartyje parašyta, kad reikia žiūrėti į CMR – siuntėjas yra (duomenys neskelbtini) pervežimo įmonė. Jei vežėjui kilo neaiškumų, jis privalėjo CMR pažymėti, kad kyla rizika. Vežėjas pervežimus atliko. Vežėjas neatsako, kai yra muitinės veiksmas. Prastovos kyla tuo atveju, kai įrodomos įrodymais. Byloje nėra įrodymų dėl prastovų. Šalys yra laisvos susitarti dėl prastovų. Todėl ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei 50 proc. už prastovas, bet ne dėl to, kad pripažino. Atsakovė suklydo, nors nuostolių ieškovė neįrodė, tačiau sumokėjo daugiau nei 2500 tūkstančių eurų.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė šioje byloje kelia ginčą dėl skolos atlyginimo, kurią, pasak ieškovės, sudaro nuostoliai patirti dėl prastovos bei išlaidos už fitosanitarinę kontrolę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė SIA „VG-UNION“ ir atsakovė UAB „Vaineda“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. V202201783, kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas, o ieškovei pristačius krovinius, atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600,00 Eur per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 12 d. CMR važtaraštis, patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sutartyje nurodytoje vietoje ir susitartais terminais, 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatytas. Iš byloje pateikto prastovos lapo nustatyta, jog ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdoma išmuitinimo procedūra. Išmuitinimo procedūra truko 43 dienas. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 1 781,50 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Sumą sudaro: krovinio vežimo kaina – 1 600,00 Eur; fitosanitarinė kontrolė - 31,50 Eur; prastova – 150,00 Eur. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300,00 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 7 d. pranešimas dėl kredito patvirtina, jog atsakovė pervedė ieškovei 2 150,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimu ieškovei buvo pervesta 1781,50 Eur. Atsakovė už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris ieškovės skaičiavimu sudaro 2 150 Eur. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi likusią skolos dalį nėra (CPK 178 straipsnis).

Vykusiam ginčo pervežimui ir tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis). Taikant CMR konvenciją įvertintina tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018). Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme.

CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios konvencijos nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia (žr. 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018 21, 22 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 16 punktas). 

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutinka, jog ginčo pervežimo procese ji laikytina krovinio siuntėja, nurodo, kad krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme yra laikomas tas asmuo, kuris faktiškai perduoda krovinį vežėjui ir kuris, kaip siuntėjas, yra nurodytas krovinį lydinčiuose dokumentuose (pvz., CMR važtaraštyje). Teismas laiko nepagrįsta šią atsakovės poziciją.

Nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė Krovinių vežimo sutartis. Teismas, remdamasi CMR konvencijos 4 straipsniu, kasacinio teismo formuojama praktika, pažymi, kad tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas. Siuntėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas siuntėju pagal CMR konvenciją. 

Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 20 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė SIA „VG-UNION“ ir atsakovė UAB „Vaineda“ sudarė 2022 m. rugsėjo 2 d. Krovinių vežimo sutartį V202201783, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcija. Sutartyje numatyta: pakrovimo data – 2022 m. rugsėjo 6-7d., pakrovimo adresas _ (duomenys neskelbtini) sritis; pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini). Pristatymo muitinei ir siuntos pristatymo data 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovei pristačius krovinius, atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1600 Eur per 30 d. nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. Bylos duomenimis Sutartis šalių pasirašyta, galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka neginčijama, nenuginčyta. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nors CMR važtaraštyje nurodytas Krovinio siuntėjas yra akcinė bendrovė „Sokolo medžio apdirbimo kombinatas“ (kuri faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti), tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.

Remiantis kasacinio teismo praktika, būtent tarp šalių sudaryta bei vykdyta 2022 m. rugsėjo 2 d. Krovinių vežimo sutartis V202201783 nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas sutartį pasirašiusiam vežėjui. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad važtaraštyje siuntėja nurodyta akcinė bendrovė „Sokolo medžio apdirbimo kombinatas“, nelemia priešingos išvados, nes, minėta, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jeigu važtaraščio duomenys nesutampa su pasirašytos pervežimo sutarties duomenimis, turi būti vadovaujamasi šalių pasirašyta atskira krovinių pervežimo keliais sutartimi (CMR konvencijos 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 2 d. Krovinių vežimo sutartis V202201783 buvo pasirašyta bylos šalių, t. y. Krovinio vežimo paslaugos užsakovė pagal susitarimą yra atsakovė, todėl ji ir laikytina Krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme ir atitinkamai atsakinga vežėjai (ieškovei), su kuria pasirašė Sutartį, nepriklausomai nuo to, kad CMR važtaraštyje siuntėju yra nurodytas kitas subjektas.

Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. CMR konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą ir tik ta suma, kuri būtų išieškoma, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2009).

Byloje nustatyta, kad šalys sutarė dėl pervežimo FTL surenkamųjų medinių konstrukcijų iki 22 T prekių svorio, kito krovinio bei kitų identifikuojančių kito krovinio duomenų atsakovė nenurodė. Šalių paaiškinimais nustatyta ir ginčo nėra Latvijos Respublikos Muitinės valdyba sulaikė prekes remdamasi tuo, kad atitinkamų prekių neleidžiama įvežti į Europos Sąjungos teritoriją. Dėl ko buvo prastova ir ieškovė patyrė papildomas išlaidas dėl fitosanitarinės kontrolės paslaugos. Taigi daroma išvada, kad atsakovė, kaip krovinio siuntėja, nesuteikė vežėjai visapusiškos informacijos apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Taigi nagrinėjamu atveju siuntėjui iki krovinio perdavimo vežėjui nesuteikus visos reikiamos informacijos, dėl šios pareigos neįvykdymo atsirado žala vežėjui, todėl pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį siuntėjas turi atlyginti vežėjui dėl to patirtus nuostolius, nenustačius byloje, kad dėl kilusios žalos kaltas yra/galėtų būti vežėjas. 

Todėl konstatuojama, kad būtent dėl siuntėjos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius – dėl prastovos ir turėjo papildomas išlaidų dėl fitosanitarinės kontrolės. Vežėjos kaltė dėl šio įvykio bei atsiradusių pasekmių nagrinėjamu atveju nenustatyta (CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis). Todėl daroma išvada, kad atsakovė, kaip siuntėja, neįvykdė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos suteikti vežėjai visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, dėl to ieškovė patyrė nuostolių, kurias jai atlyginti turi pareigą atsakovė.

Pastebėtina, jog ieškovė žalą grindžia aplinkybe, jog jai teko 43 d. praleisti muitinėje, dėl ko negavo pajamų, be to, buvo mokamas darbo užmokestis vairuotojui, bei patyrė išlaidė dėl fitosanitarinės kontrolės. Teigia, jog šių patirtų minimalių nuostolių atlyginimas šalių yra numatytas sudarytos Sutarties 3.3. punkte.

Sutarties 3.3 p. šalys susitarė, kad užsakovas pavėlavęs pateikti krovinį gabenimui ar vežėjas pavėlavęs atvykti į krovinio pakrovimo vietą, privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių sutartinė kaina yra 100 (šimtas) eurų už kiekvieną uždelstą parą, o jei nuostoliai didesni, tai faktiškai patirtus nuostolius. Tokiu atveju nuostolių dydis nustatomas pagal juos patvirtinančius dokumentus. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas ir išlaidas, jeigu jos yra susijusios su muitinės ar kitų valstybinių įstaigų veiksmais. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas, jei neveikia muitinės sistemos. Teismo vertinimu, sutartas minimalių nuostolių atlyginimas –100 (šimtas) eurų už kiekvieną uždelstą parą – pagal Sutarties 3.3 p. naudojamą formuluotę, yra sutartas ne dėl bet kokių patirtų šalies nuostolių, tačiau tik dėl nuostolių, kuriuos Sutarties šalis patiria dėl vėlavimo pateikti krovinį gabenimui ar vėlavimo atvykti į krovinio pakrovimo vietą. Šiuo atveju ieškovė nuostolių atlyginimą kildina iš prastovų ir fitosanitarinės kontrolės paslaugų. Fitosanitarinės kontrolės paslaugos 31,50 Eur yra įtrauktos į sąskaitą Nr. 2022/220 ir jos atsakovės apmokėtos. Dėl minimalių nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl prastovos muitinėje, teismo vertinimu, šalys Sutartimi nesusitarė, todėl teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vadovaudamasi  CK 6.245-6.249 straipsniuose nurodytais reikalavimais, t. y. įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Šiame ginče konstatuotina, jog ieškovė žalos dydžio neįrodinėjo, todėl civilinė atsakomybė negalima, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas.

Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, kiti ieškinio reikalavimai, kaip išvestiniai, taip pat atmetami.

Dėl dalies reikalavimų atsisakymo

Kaip minėta, 2024 m. sausio 19 d. pareiškimu ieškovė atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų.

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Nustatyta, kad pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovė nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymas priimamas, civilinė byla dėl reikalavimo priteisti 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys atmestas, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus (2024 m. sausio 26 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 24/01-112 ir mokėjimą patvirtinančio dokumento kopija – 2024 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 183723126; 2024 m. sausio 4 d. PVM sąskaita - faktūra Serija ACIU Nr. 0599 ir mokėjimą patvirtinančio dokumento kopija – 2024 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymas Nr. 14320; žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančio dokumento kopija – 2023 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 339), už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, vertimo išlaidas ir žyminį mokestį, iš viso – 880,92 Eur. Atsakovei teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. III ketvirtį (1959,9 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) ir IV ketvirtį (2000,1 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Parengiamasis teismo posėdis vyko 1.59 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, maksimali galimai priteistina suma už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. IV ketvirtį, sudaro 600,03 Eur (2000,1 Eur x 0,3). Prašoma priteisti 580,80 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Patirtas išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai. Kadangi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Kiti klausimai

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 93,00 Eur žyminio mokesčio (nuo 4 149,01 Eur sumos). Atsisakius dalies reikalavimų, ieškinio suma atitinkamai sumažėja iki 2 284,24 Eur, už ką turėtų būti mokamas 52,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžinama 30,75 Eur žyminio mokesčio (93,00 Eur – 52,00 Eur) x 0,75).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Civilinė bylą dėl reikalavimo priteisti ieškovei SIA „VG-UNION“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaineda“ 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų nutraukti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei“ Vaineda“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės SIA „VG-UNION“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 880,92 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Gražinti ieškovei SIA „VG-UNION“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt  eurų 75 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 21 d., išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja     Vilma Brazinskienė