Civilinė byla Nr. e2A-564-856/2021

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01720-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1;  3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-766/2021 pagal ieškovo D. R. patikslintą ieškinį atsakovei  R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės  R. R. priešieškinį ieškovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo atidalijimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. R. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti jam santuokinę R. pavardę, atsakovei – R. pavardę; 3) pripažinti D. R. asmenine nuosavybe butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti  R. R. asmenine nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove  R. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Turi vieną pilnametį vaiką M. R. Šalių santykiai pašliję, negyvena santuokinio gyvenimo. Bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl santuoką būtina nutraukti. Iki santuokos sudarymo gyveno kartu su atsakove ir buvo įgytas registruotinas turtas: 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu; 2009-02-09 prikimo-pardavimo sutarties pagrindu nupirktas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu; 2009-12-28 įgytas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu; 2010-09-24 motociklas Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu. Išvardintus daiktus kiekvienas iš jų įgijo asmenine nuosavybe, kadangi turtas buvo įgytas kiekvieno iš jų asmeninių lėšų, bendru šalių indėlių pagerintas nebuvo.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo sutiko, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo jai atitektų nuosavybės teise. Atsakovė sutiko                su patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys dar iki santuokos sudarymo, tai yra (duomenys neskelbtini), gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 1998-02-14 šalys susipažino, 2000 metais jau gyveno kartu, o (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters M. R. Ieškovas patvirtina, kad su atsakove įgijo registruotiną nekilnojamąjį turtą: 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, 2009-02-09 prikimo-pardavimo sutartimi įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu. Abu nekilnojamieji turto vienetai įgyti vedant bendrą gyvenimą, todėl turėtų būti dalijami. Butas, įgytas 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, turėtų būti pripažintas bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir atidalintas išmokant atsakovei ½ šio turto vertės kompensaciją – 17 500 Eur, o ieškovui paliekant butą natūra. Būstas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-02-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registruotas atsakovės vardu, turėtų būti atidalintas. Neprieštarautų, kad po santuokos nutraukimo šis butas atitektų atsakovei, o ieškovui būtų priteista ½ šio turto vertės kompensacija – 805 Eur, šią sumą įskaitant į ieškovo mokėtiną kompensaciją atsakovei bei galutinėje sumoje priteisiant atsakovei už nekilnojamojo turto padalijimą 16 695 Eur.

4.       Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su mama  R. R.; 2) priteisti iš ieškovo vaikui M. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur, mokamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 3) nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) atidalinti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant  R. R. kompensaciją sumoje 17 500 Eur; 5) padalinti šalims namų ūkio apyvokos daiktus:  R. R. po santuokos nutraukimo atitenka: buitinė technika – mikrobangų krosnelė „Gorenje“, 50 Eur vertės, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai – virtuvinis sėdimas kampas, 260 Eur vertės, viso turto vertė sudaro 310 Eur. D. R. po santuokos nutraukimo atitenka: buitinė technika – televizorius, vienas iš jų „Samsung“, 200 Eur vertės, šaldytuvas „Gorenje“, 250 Eur vertės, skalbimo mašina „Gorenje“, 150 Eur vertės, orkaitė „Gorenje“, 100 Eur vertės, kaitlentė „Gorenje“, 100 Eur vertės, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai – virtuvinis baldų (spintų) komplektas su stalu, 400 Eur vertės, dušo kabina, 200 Eur vertės, svetainės sofa ir 2 vnt. fotelių, 150 Eur vertės, svetainės staliukas, 30 Eur vertės, supamas krėslas, 100 Eur vertės, prieškambario spinta, 150 Eur vertės, židinio kapsulė, 250 Eur vertės, durys, 200 Eur vertės, svetainės langai, 500 Eur vertės, kieto kuro katilas, 500 Eur vertės, motorinė valtis, 300 Eur vertės, viso turto vertė sudaro 3 580 Eur; 6) priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją už namų ūkio apyvokos daiktus sumoje 1 790 Eur; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei kompensaciją už transporto priemones sumoje 1 500 Eur; 8) nustatyti, kad vaiko kambario baldai ir technika, tai yra sofa-lova, spinta, komoda, rašomasis stalas, televizorius „Samsung“ ir nešiojamas kompiuteris „Samsung“ po santuokos nutraukimo nedalijami, lieka vaikui M. R.; 9) nustatyti, kad prievolės vykdymas kreditoriui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka šalims vykdyti solidariai; 10) nepriteisti šalims viena kitai išlaikymo; 11) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas; 12) tenkinti šiuos D. R. ieškininius reikalavimus: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti D. R. transporto priemones, tai yra automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); palikit šalims santuokines pavardes, tai yra ieškovui „R.“, o atsakovei „R.“.

5.       Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas nesąžiningai siekia pasidalinti 2007 metais įgytą turtą, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau jie su ieškovu vedė bendrą ūkį bei ji asmeniškai sumokėjo šio turto įsigijimo ½ vertės, o taip pat atsakovas siekia nepakankama suma prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovas yra pajėgus skirti 300 Eur išlaikymą, kadangi jo pajamos yra ženkliai didesnės nei jos, ir jis galėtų prisidėti prie išlaikymo didesne suma, tai yra 300 Eur, o ji dukrai skirs 150 Eur dydžio išlaikymą bei nuolatinę priežiūrą. Taip pat pažymėjo, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendro gyvenimo metu, kuris buvo prasidėjęs jau nuo 1998 metų. Per tą laiką su ieškovu susilaikė dukters, buvo išvykę nuo 2003 m. uždarbiauti į užsienį ir ten kartu gyveno iki 2012 metų. Minėtas ginčo objektas buvo įgytas iš bendrų lėšų ir buto kainą dalijosi po lygiai. Vedant bendrą ūkį yra įgiję namų apyvokos daiktus, kurių viso jai tenkanti turto vertė – 310 Eur, o ieškovui – 3 580 Eur, todėl prašo kompensacijos sumoje 1 790 Eur. Santuokos metu - 2018-06-06 - šeimos poreikių tenkinimui trejų metų laikotarpiui yra paėmę 1 988,05 Eur paskolą iš Credit24, kurios visa mokėtina suma sudaro 3 511,68 Eur, mėnesinė įmoka – 109,76 Eur, paskolos likutis priešieškinio rengimo dieną sudaro 548,80 Eur, skolos likutis – 2 962,88 Eur. Dėl ieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės sutinka, dėl transporto priemonių padalijimo – sutinka, tačiau mano, kad už šias transporto priemones ieškovas privalo sumokėti jai ½ vertės kompensaciją, kuri sudaro ne mažiau kaip 1 500 Eur.

6.       Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiai taip pat kaip ir ieškovas, be to, atsakovė nepateikė įrodymų apie savo turimas santaupas per pastaruosius du metus bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytų vaiko poreikių realumą, išlaidos dubliuojamos, o maistas gyvūnui – 6 Eur, nėra vaiko poreikis. Mano, kad jo dalis vaiko išlaikyme yra 200 Eur, tokia pat apimtimi turėtų prisidėti ir atsakovė. Nesutinka su atsakovės reikalavimu butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja nuosavybe ir atidalinti, ieškovui priteisiant butą, o atsakovei – 17 500 Eur kompensaciją. Registrų centro pažyma patvirtina, kad butas yra asmeninė jo nuosavybė, todėl atsakovė turėtų paneigti Registrų centro duomenis, jog butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė nenurodė ir nepateikė teismui duomenų, kad 2009-02-09 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Tokiu atveju bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas ir butas, registruotas atsakovės vardu, bei dalintinas tarp šalių. Be to, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolinus pinigus sutuoktiniui, perkamas butas tapo atsakovės bendra nuosavybe. Ieškovas nesutinka su atsakovės siūloma daiktų dalinimo tvarka, kadangi tai prieštarauja lygybės principui. Atsakovė nepagrįstai į dalintinų daiktų sąrašą įtraukė dušo kabiną, židinio kapsulę, duris, svetainės langus, kieto kuro katilą, kurie yra nekilnojamojo daikto neatsiejamos dalys ir buvo įvertintos konsultacijoje dėl turto kainos, nurodyti daiktai neturėtų būti dalinami antrą kartą. Ieškovo įgyti daiktai iki santuokos sudarymo yra įgyti jo asmeninėmis lėšomis ir asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklas Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka dėl kompensacijos mokėjimo už savo asmeninius daiktus. Ieškovas nesutinka su paimtos paskolos laikymu bendra prievole kreditoriui, kadangi paskola paimta asmeniškai atsakovės ir be ieškovo žinios ar sutikimo, todėl ieškovas mano, kad paskola yra atsakovės asmeninė prievolė. Prašo nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam santuokinę R. pavardę, atsakovei – R. pavardę, priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko M. R. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pavesti  R. R. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas lėšas, ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, motorinė valtis, automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklas Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: butas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės vardu, televizorius „Samsung“, 200 Eur vertės, orkaitė „Gorenje“, 100 Eur vertės, kaitlentė „Gorenje“, 100 Eur vertės, svetainės sofa ir 2 vnt. fotelių, 150 Eur vertės, svetainės staliukas, 30 Eur vertės, prieškambario spinta, 150 Eur vertės, mikrobangų krosnelė „Gorenje“, 50 Eur vertės, virtuvinis sėdimas kampas, 260 Eur vertės, skalbimo mašina „Gorenje“, 150 Eur vertės, šaldytuvas „Gorenje“, 250 Eur vertės, virtuvinis baldų (spintų) komplektas su stalu, 400 Eur vertės, supamas krėslas, 100 Eur vertės, pagal 2018-06-06 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „IPF Digital Lietuva“ suteikta paskola  R. R., kurios negrąžinta suma yra 3 511,68 Eur, po santuokos nutraukimo yra  R. R. asmeninė prievolė kreditoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo D. R. ir atsakovės  R. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei  R. R. paliko santuokinę pavardę „R.“, ieškovui D. R. paliko pavardę „R.“; kreditorinį įsiskolinimą trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2018 m. birželio 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliko asmeniškai  R. R.; pripažino bendrąja daline nuosavybe butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); šį turtą natūra priteisė D. R., o  R. R. iš D. R. už šį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priteisė 17 235 Eur piniginę kompensaciją; pripažino bendrąja daline nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); šį turtą natūra priteisė  R. R.; D. R. po santuokos nutraukimo priteisė buitinę techniką – televizorių „Samsung“, 200 Eur vertės, šaldytuvą „Gorenje“, 250 Eur vertės, skalbimo mašiną „Gorenje“, 150 Eur vertės, orkaitę „Gorenje“, 100 Eur vertės, kaitlentę „Gorenje“, 100 Eur vertės, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus – virtuvinį baldų (spintų) komplektą su stalu, 400 Eur vertės, dušo kabiną, 200 Eur vertės, svetainės sofą ir 2 vnt. fotelių, 150 Eur vertės, svetainės staliuką, 30 Eur vertės, supamą krėslą, 100 Eur vertės, prieškambario spintą, 150 Eur vertės, motorinę valtį, 300 Eur vertės, viso turto vertė sudaro 2 130 Eur; už šiuos daiktus priteisė 1 065 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovo D. R. atsakovei  R. R.; D. R. po santuokos nutraukimo priteisė buitinę techniką – mikrobangų krosnelę „Gorenje“, 50 Eur vertės, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus – virtuvinį sėdimą kampą, 260 Eur vertės, viso turto vertė sudaro 310 Eur, nepriteisiant iš ieškovo kompensacijos atsakovei; bylą dalyje dėl reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko baldų ir technikos priteisimo vaikui, židinio kapsulės, 250 Eur vertės, durų, 200 Eur vertės, svetainės langų, 500 Eur vertės, kieto kuro katilo, 500 Eur vertės, priteisimo ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją, pateiktų atsakovės priešieškiniu, nutraukė; priteisė iš atsakovės  R. R. ieškovui D. R. 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo D. R. atsakovei  R. R. 120 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo D. R. valstybei 730,69 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą; priteisė iš ieškovo D. R. valstybei 23,75 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą; kitose dalyse patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmetė.

8.       Teismas, nustatęs, kad kreditas paimtas po santuokos sudarymo, tačiau be ieškovo žinios ir sutikimo, kreditorinį įsiskolinimą paliko asmenine prievole atsakovei.

9.       Teismas sprendė, kad D. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, o taip pat R. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas 2009 m. vasario 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Teismas nurodė, kad tokia išvada pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog įgyjant minėtą turtą šalys artimai bendravo, atsakovė susilaukė jų pirmagimio, kuris gimė 2001 m. rugsėjo 8 d., vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą ateitį, buvo įgyjamas turtas bendriems poreikiams, bendro gyvenimo kūrimui, ką patvirtina byloje pateikti įvairių daiktų pirkimo kvitai, baldų užsakymo sutartys. Ieškovas pats nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvendami kartu, nors susituokę nebuvo, gyveno kaip šeima. Atsakovė paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą pirko iš bendrų lėšų, taupė, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko remontą jų abiejų lėšomis (byloje pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas išlaidas dėl buto remonto), be to, šio buto įsigijimo bendromis lėšomis faktą įrodo atsakovės ieškovui pervesta pinigų suma bei ieškovo pinigų pervedimas tą pačią dieną buto pardavėjui. Teismas darė išvadą, jog nors ieškovas nurodė, kad grąžino skolą už butą atsakovei, pervedė jai 2 000 svarų, pinigų pervedimo faktą patvirtina HSBC banko kopija, tačiau atsakovė paaiškino, jog 2007 metais, kai baigdavo darbo sezoną, arba ji į ieškovo sąskaitą, arba jis į jos pervesdavo pinigus, nes būdavo pigiau iš vienos sąskaitos persiųsti į kitą ir tada pervesti į Lietuvos banką, o tai patvirtina šalių bendro ūkio vedimą. Šalys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno, vedė bendrą ūkį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šalys buvo pažįstamos jau kurį laiką iki nekilnojamojo turto įgijimo, kadangi jau iki turto įsigijimo jiems gimė dukra, abi šalys dirbo ir gavo pajamas, o gyvendamos kartu ir rūpinosi turtu bei šeimos poreikių tenkinimu. Teismo įsitikinimu, ieškovo teiginys, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, nes įgytas iš jo asmeninių lėšų iki santuokos sudarymo, šiam butui pirkti atsakovė jam tik paskolino lėšas, kurias jis jai grąžino, yra ieškovo siekimas išvengti šio turto dalybų su atsakove. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad tiek butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tiek butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

10.       Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad šalys iš bendrų lėšų įsigijo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Vectra įsigytas 2009 m. gruodžio 28 d., o motociklas – 2010 m. rugsėjo 24 d., tai yra šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Tą patvirtina ne tik atsakovės, bet ir ieškovo paaiškinimai. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė priteisti ieškovui motociklą ir automobilį, išmokant jai iš ieškovo 1 500 Eur kompensaciją. Ieškovas atsakovės nurodytos kompensacijos dydžio neginčijo, kitokios daiktų vertės nenurodė, todėl pripažinęs, kad šie daiktai buvo įgyti šalių kaip bendroji dalinė nuosavybė ir juos priteisęs natūra ieškovui, teismas iš jo atsakovei priteisė pusės jų vertės dydžio kompensaciją, t. y. 1 500 Eur.

11.       Teismas sprendė, kad nenustatyta, jog kažkuri iš šalių būtų išskirtinai daugiau prisidėjusi prie turto įsigijimo, pagerinimo. Abi šalys dirbo, taupė lėšas, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, įsigijo turto iš bendrų lėšų. Atsižvelgdamas į tai atsakovės patikslintą posėdžio metu priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o taip pat automobilio ir motociklo pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe teismas tenkino, o ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Įvertinęs įstatyme nustatytą prezumpciją teismas laikė, kad šalys šį turtą įgijo lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra išsikėlusi, gyvena atskirai, o ieškovas liko jame gyventi, teismas tenkino atsakovės reikalavimą turtą padalinti jį priteisiant natūra ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiant piniginę kompensaciją. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės nėra, atsakovė prašo jį priteisti jai natūra, ieškovas tam neprieštarauja, teismas ieškovui priteisė pusę būsto vertės. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 35 000 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), – 3 530 Eur. Todėl už ieškovui priteisiamą nekilnojamąjį turtą teismas atsakovei priteisė atsakovės prašomą 17 500 Eur kompensaciją, o už atsakovei priteisiamą nekilnojamąjį turtą ieškovui priteisė 1 765 Eur kompensaciją. Įskaičius ieškovui priteistiną kompensaciją iš atsakovės į atsakovei priteistiną kompensaciją iš ieškovo, teismas atsakovei priteisė 15735 Eur kompensaciją iš ieškovo.

12.       Teismas konstatavo, kad viso šalių dalintino turto balanso vertę sudaro 2 130 Eur. Iš viso ieškovui priteistina turto už 2 130 Eur. Už ieškovui tenkantį turtą atsakovei iš jo priteistina 1 065 Eur kompensacija. Taip pat ieškovui priteistini bendromis lėšomis įgyti šalių daiktai, buitinė technika – mikrobangų krosnelė „Gorenje“, 50 Eur vertės, baldai ir kiti namų apyvokos daiktai – virtuvinis sėdimas kampas, 260 Eur vertės, viso turto vertė sudaro 310 Eur, už kuriuos kompensacijos atsakovė neprašo.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė prašė priteisti iš ieškovo lėšas vaiko M. R. išlaikymui, o taip pat atsakovė priešieškiniu prašė vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su mama, tačiau šių reikalavimų abi šalys atsisakė, kadangi M. R. tapo pilnametė, be to, pati kreipėsi į teismą ieškiniu dėl paramos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.                      Apeliaciniu skundu ieškovas D. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Nors pirmosios instancijos teismas nustatė šalių gyvenimą kartu iki santuokos sudarymo, tačiau nėra pagrįsta ir įrodyta, jog šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį, kuria sutarė dėl ginčo daiktų įgijimo bendrąja daline nuosavybe. Šiuos argumentus patvirtina žemiau nurodytos faktinės aplinkybės.

14.2.       Šalys nuo 1998 metų pradžios gyveno kartu kaip šeima vesdami bendrą ūkį, kurdami bendrą gyvenimą, įdėdami savo asmenines lėšas ir darbą. Nors smulkūs daiktai buvo bendri, didesnius pirkinius ieškovas ir atsakovė visuomet įgydavo atskirai, porai visuomet buvo aišku, kieno jie yra nuosavybė. Šalys, gyvendamos kartu, bendrai rūpinosi vaiku ir buitimi, nuosekliai darė įvairaus dydžio piniginius pavedimus viena kitai.         Ieškovui 2007-01-26 įsigyjant ginčo butą adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu kaip asmeninė nuosavybė buvo registruotas butas adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys aiškiai išreiškė savo valią dėl įgyto nekilnojamo turto priklausomybės.         Vien ta aplinkybė, kad iki ginčo buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo atsakovė iš savo sąskaitos ieškovui pervedė 40 000 litų, nereiškia, kad butas buvo įsigytas bendrojon nuosavybėn. Vėliau sekusios ieškovo piniginės perlaidos atsakovei veikiau įrodo buvusius paskolinius santykius ir nepaneigia ieškovo asmeninės buto nuosavybės. Labiau tikėtina, kad šalys nebuvo sudariusios jungtinės veiklos susitarimo dėl ginčo buto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise. Labiau tikėtina, kad ginčo butas buvo įsigytas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, jame turėjo gyventi šalių šeima, nes toks tuo metu tarp šalių buvo susitarimas ir abiejų valia. Atkreipia dėmesį dėl atsakovės pateiktų čekių dėl buto remonto, dauguma jų yra išrašyti ieškovo vardu, šie duomenys turėtų netiesiogiai patvirtinti šalių valią.

14.3.       Ieškovas nesutinka, kad teismas pripažino įrodyta aplinkybę, jog šalys iš bendrų lėšų įsigijo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Vectra įsigytas 2009 m. gruodžio 28 d., o motociklas - 2010 m. rugsėjo 24 d., tai yra šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Vien šalių gyvenimas kartu neįrodo fakto, kad minėti daiktai buvo pirkti iš bendrų lėšų. Transporto priemonės įgytos asmeniškai ieškovo asmeniniams poreikiams patenkinti. Motociklas buvo naudojamas tik ieškovo, o automobiliu vykdavo dirbti į užsienį. Šalis, siekdama pagrįsti reikalavimus dėl turto, registruoto vieno iš partnerio asmeninės nuosavybės teise, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti ne tai, kad turėjo galimybių prisidėti prie turto sukūrimo, bet kad realiai, esant partnerių susitarimui, savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu, prisidėjo prie turto sukūrimo ar įsigijimo. Nurodytos aplinkybės atsakovės nebuvo įrodytos, todėl transporto priemonės nepagrįstai pripažintos bendrąja daline nuosavybe.

14.4.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovo turtinės padėties dėl jo finansinių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovei, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam - už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbis, santaupų neturi, todėl neturi realių galimybių išmokėti kompensaciją. Byloje nėra duomenų apie šalių blogus ar komplikuotus santykius, kurie trukdyti kartu valdyti nekilnojamąjį turtą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė turtą padalinti natūra abiem šalims.

15.                      Atsakovė  R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ginčo esmės

17.       Apeliantas apeliacinį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta butą adresu: (duomenys neskelbtini), transporto priemones Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie įgyti iki santuokos sudarymo ir registruoti ieškovo vardu, pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe.

18.       Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-R./2011).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

20.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

21.       Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22.       Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

23.       Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas teismas turi nustatyti dviejų sąlygų visumą tam, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe: 1) susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę buvimą; 2) asmeninį indėlį pinigais, turtu ar darbu kuriant kiekvieną ginčo objektą. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių ir bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini), šalims gimė dukra M. R. Ieškovas D. R. 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2009-12-28 automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 2010-09-24 motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui atsakovė  R. R. 2007-01-26 iš savo sąskaitos padarė mokėjimo nurodymą 40 000 Lt sumai į D. R. sąskaitą, o šis tą pačią dieną pervedė 80 000 Lt buto pardavėjui. Atsakovė  R. R. 2009-02-09 prikimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 2007 m. gyveno ieškovo vardu registruotame bute, atliko buto remontą.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl kilus ginčui tarp sutuoktinių, teismas turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais.

27.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad: šalių gyvenimas drauge prasidėjo nuo 2000 metų (atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šalys 2000 metais jau gyveno kartu, atsakovas šios aplinkybės neginčijo); šalims 2001 metais gimė dukra; šalys vedė bendrą ūkį (ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, jog nors susituokę su atsakove nebuvo, gyveno kaip šeima); šalys nuo 2003 metų išvyko uždarbiauti į užsienį ir ten kartu gyveno iki 2012 metų (ieškovas šios atsakovės nurodytos aplinkybės neginčijo); 2007 metais butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas bendromis lėšomis (apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad šio buto įsigijimo bendromis lėšomis faktą įrodo atsakovės ieškovui pervesta pinigų suma (40 000 Lt) bei ieškovo pinigų (80 000 Lt) pervedimas tą pačią dieną buto pardavėjui); bendromis lėšomis ir darbu buvo atliekamas šio buto remontas (byloje pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas išlaidas dėl buto remonto, ieškovas neįrodinėjo, kad remonto išlaidos buvo dengiamos tik iš jo asmeninių lėšų); šalys nuo pat šio buto įsigijimo apsigyveno šiame bute kartu. 

28.       Apeliacinio skundo argumentai, kad didesnius pirkinius ieškovas ir atsakovė visuomet įgydavo atskirai, šalims visuomet buvo aišku, kieno jie yra nuosavybė, atmetami kaip deklaratyvaus pobūdžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, būsto, kuriame galėtų gyventi šeima, šalys neabejotinai ieškojo kartu ir dėl jo pirkimo sprendė abipusiu sutarimu, šią išvadą patvirtina tai, kad atsakovė ieškovui pervedė 40 000 Lt sumą ginčo buto pirkimui. Apeliantas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog iki ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo atsakovė iš savo sąskaitos ieškovui pervedė 40 000 litų, nereiškia, kad butas buvo įsigytas bendrojon nuosavybėn. Apelianto įsitikinimu, vėliau sekusios jo piniginės perlaidos atsakovei veikiau įrodo tarp jų buvusius paskolinius santykius ir nepaneigia ieškovo asmeninės buto nuosavybės. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Ieškovas į bylą pateikė HSBC banko kopiją apie atsakovei 2007-06-22 pervestus 2 000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina ieškovo nurodomos aplinkybės apie šalių paskolinius santykius dėl 40 000 litų. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina atsakovės pirmosios instancijos teisme išsakyta pozicija, kad 2007 metais, kai šalys baigdavo darbo sezoną, jos viena į kitos sąskaitas pervesdavo pinigus, nes buvo pigiau iš vienos sąskaitos persiųsti į kitą ir tada pervesti į Lietuvos banką. Be to, byloje daugiau nėra duomenų apie tai, jog apeliantas būtų pervedinėjęs į atsakovės sąskaitą bent jau panašią į 40 000 Lt (11 587,49 Eur) pinigų sumą, todėl vienkartinis 2 000 svarų pervedimas į jos sąskaitą ir dėl šios priežasties niekaip negali būti vertinamas kaip paskolos grąžinimas.

29.       Pažymėtina, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kokia konkrečia asmeninių lėšų suma prie buto remonto prisidėjo atsakovė, tačiau tai nepaneigia to fakto, jog ji turėjo galimybę prisidėti savo lėšomis bei darbu prie buto pagerinimo. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad dauguma atsakovės pateiktų čekių dėl buto remonto yra išrašyti jo vardu, o tai neva netiesiogiai patvirtina šalių valią dėl ieškovo ginčo buto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad už remonto darbus buvo atsiskaitoma ne bendromis šalių lėšomis.

30.       Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeniniu indėliu ir bendromis pastangomis, kas reiškia, jog jos sudarė bendro pobūdžio susitarimą dėl jungtinės veiklos įsigyti bendrąja daline nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo šeimos interesų tenkinimui. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties dėl ginčo buto įsigijimo bendrąja daline nuosavybe, nepaneigia šalių susitarimo fakto. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje - įnašai pinigais, dalyvavimas savo darbu ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino šalių turto sukūrimo sąlygas, analizavo šalių įrodinėjamas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus, išdėstė jų teisinį vertinimą, tinkamai kvalifikavo šalių ginčo santykius. Byloje nustačius šalių susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę buvimą bei atsakovės asmeninį indėlį pinigais ir darbu įsigyjant bei remontuojat ginčo objektą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise. 

31.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys iš bendrų lėšų įsigijo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir motociklą Kawasaki ZX-6R, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apelianto įsitikinimu, vien šalių gyvenimas kartu neįrodo fakto, kad minėti daiktai buvo pirkti iš bendrų lėšų. Apeliantas taip pat pažymi, kad transporto priemonės įgytos asmeniškai jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Motociklas buvo naudojimas tik ieškovo, o automobiliu vykdavo dirbti į užsienį. Atsakovė neįrodė, kad esant partnerių susitarimui, ji savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu prisidėjo prie šių transporto priemonių įsigijimo, todėl, apelianto manymu, transporto priemonės nepagrįstai pripažintos bendrąja daline nuosavybe. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

32.       Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, jog automobilis Opel Vectra įsigytas 2009 m. gruodžio 28 d., o motociklas - 2010 m. rugsėjo 24 d. Abi transporto priemonės registruotos ieškovo vardu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė teigė, kad ji 2003 m. išvyko uždarbiauti į Angliją, kitais metais ten išvyko abu su atsakovu ir ten kartu gyveno iki 2012 metų. 2007 m. buvo pasitaupę pinigų ir (duomenys neskelbtini) nusipirko būstą. 2009 m. šalys pirko antrą butą iš bendrų lėšų. Taip pat iš bendrų lėšų pirko motociklą, automobilį Opel Vectra. Taigi, atsakovė savo paaiškinimais, be kita ko, įrodinėjo, jog transporto priemonės buvo įsigytos iš bendrų lėšų.

33.       Įvertinus tai, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog abu su atsakove iki 2012 metų dirbo Anglijoje, gyveno kaip šeima, gavo pajamas, į tai, jog byloje konstatuotas šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos įsigyti bendrąją daline nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir būtą, esantį (duomenys neskelbtini), į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie transporto priemonių įsigijimo metu savo iš darbinių santykių gautas pajamas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog šalys iš bendrų lėšų įsigijo transporto priemones šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2009 metų, kuomet buvo įsigytas automobilis Opel Vectra, šalys turėjo kitą automobilį, kuris būtų naudojamas šeimos poreikiams. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad šis automobilis buvo naudojamas tik jo asmeniams poreikiams, keliauti dirbti į užsienį, atmetamos kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog motociklas ieškovo buvo naudojamas kaip hobis, laisvalaikio praleidimui, tačiau byloje nėra duomenų, kad motociklas buvo įsigytas panaudojus išimtinai tik ieškovo pinigines lėšas, o ne iš bendro šeimos (sugyventinių) biudžeto.

34.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visetu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. Parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti veiksniai ir interesai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Šiuo aspektu sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar ieškovas yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą 18 300 Eur kompensaciją (17 235 Eur – už butą ir transporto priemones, 1065 Eur – už daiktus). Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantui neturint kitos galimybės sumokėti kompensaciją atsakovei, jis, siekdamas atsiskaityti su atsakove, gali tiek minėtą automobilį, tiek motociklą ar kitą sau nuosavybes teise priklausantį objektą parduoti ir tokiu būdu bent dalinai gauti lėšas, reikalingas išmokėti kompensaciją atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, kurio sumokėjimas buvo atidėtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 17 d. nutartimi iki sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas 37901110291, valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                     Danutė Burbulienė   

            Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                    Lina Muchtarovienė