Civilinė byla Nr. 2S-1007-886/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15376-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.2.6.1; 3.5.24
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – skolininkė E. P. ir išieškotojas L. R..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis D. Š. (toliau – ir antstolis) pareiškimu (2024-08-27 CBP-15359) prašė spręsti suinteresuoto asmens (skolininkės) E. P. (toliau – ir skolininkė, motina) atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą.
2. Antstolis nurodė, kad išieškotojas L. R. (toliau – ir išieškotojas, tėvas) pateikė antstoliui prašymą skirti baudą skolininkei, nes ji nevykdė teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir neleido tėvui bendrauti su dukra. Teismo nutartimis skolininkei jau keturis kartus yra paskirta bauda už sprendimo nevykdymą.
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. R. atsiliepime į pareiškimą (2024-09-23 DOK-140569) prašė antstolio pareiškimą tenkinti ir skolininkei skirti maksimalią baudą.
4. Skolininkė atsiliepime į antstolio pareiškimą (2024-09-26 DOK-143088) nurodė, kad prašymas skirti baudą turi būti atmestas. Nurodė, kad antstolis nenagrinėjo ir nenustatinėjo pažeidimų aplinkybių, nepasiūlė skolininkei atsiliepti į suinteresuoto asmens prašymą. Nėra nustatytų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad bendravimas tarp tėvo ir dukters neįvyko dėl jos kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė.
6. Teismas darė išvadą, kad išieškotojas L. R., formaliai traktuodamas sutarties sąlygas, laikosi nenuoseklaus sutarties aiškinimo ir sutartyje neaptartas situacijas, kaip ir ši, atsižvelgdamas į savo interesus, interpretuoja skirtingai. Nuosekliai laikantis tos pozicijos, kad Tvarkos nesureguliuotam atvejui dėl tam tikrų aplinkybių išnaudojus ne sau tenkantį savaitgalį, vadovaujantis proporcingumo ir pusiausvyros principu, sekantis savaitgalis turėtų priklausyti kitam tėvui (motinai), laikytina, kad savaitgalių eiliškumo pasikeitimas įvyko. Tokiu atveju, po tėvo atostogų, praleistų su dukra, antras liepos savaitgalis tenka motinai, trečiasis – tėvui, o paskutinis vėl tenka motinai. Šiuo atveju faktiškai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas su dukra 2024 metų liepos mėnesį iš esmės sutapo su įprastiniu, numatytu 3.3 punkte. L. R. liepos mėnesį praleido laiką su dukra du savaitgalius ir laiką savo atostogų metu. Nors Tvarkos 3.12 punkte kalbama apie eiliškumo keitimą tik šventinių dienų metu, taikant analogiją, teismo vertinimu, neturėtų būti situacijų, kuomet visi savaitgaliai tenka tik vienam iš tėvų, kaip to siekė L. R.. Teismui nebuvo teisinio pagrindo pripažinti vaiko motinos E. P. kaltės dėl trukdymo tėvui bendrauti su dukra savaitgaliais liepos 13-14 d. ir liepos 27-28 d., nes sutarties 3.3 punktas numato tik tėvo bendravimo laiką su vaiku kas antrą savaitgalį, kaip ir faktiškai įvyko.
7. Vaiko motina informavo tėvą apie vaiko savijautą, nesilaikant Tvarkos 3.4 punkte numatytų terminų, tačiau teismas vertino, kad tokia situacija įmanoma, kad vaikas gali pasijusti blogai ir tuomet būtina informuoti nedelsiant, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Gydymo įstaigos duomenų apie vaiko sveikatą nebuvimas nepaneigia aplinkybės, kad vaikui galėjo būti prasta savijauta, ar pakilusi temperatūra, kas laikytina svarbia priežastimi. Teismas, vertindamas suinteresuoto asmens E. P. elgesį, informuojant tėvą apie vaiko sveikatos būklę ir sudarytą galimybę tėvui pabendrauti tą vakarą su dukra telefonu, sprendė, kad tėvo susitikimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, motinos veiksmuose šiuo atveju kaltės nebuvo, o tėvo bendravimas su vaiku įvyko kita forma.
8. Teismas vertino, kad kilęs ginčas dėl to, kuriam iš tėvų ir kurį savaitgalį tenka teisė praleisti su dukra, labiau susijęs su skirtingu Tvarkos nuostatų aiškinimu, kas gali būti pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimus (jei šalims nepavyksta susitarti), o ne baudinių sankcijų taikymu, kuriam būtinas skolininko kaltų veiksmų konstatavimas.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolis prieš kreipdamasis į teismą būtų atlikęs Instrukcijos 25 punkte nurodytus veiksmus.
10. Teismas sprendė, kad sprendimo nevykdymas Akte nurodytais atvejais, buvo nulemtas objektyvių priežasčių, skirtingo sutarties nuostatų aiškinimo, tam tikrų situacijų nesureguliavimo spragų. Todėl nenustačius suinteresuoto asmens E. P. veiksmuose kaltės, teismas atmetė pareiškimą dėl baudos skyrimo kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Suinteresuotas asmuo L. R. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu (2025-02-24 DOK-28787) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują – antstolio pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Dukra buvo mokykloje ir 2024 m. sausio 16 d., ir ankstesnę dieną, ir visą savaitę ėjo į pamokas, 2024 m. sausio 16 d. po pamokų lankė muzikos mokyklos užsiėmimus. Esveikata.lt sistemoje nebuvo užfiksuota jokio kreipimosi į gydytojus dėl 2024 m. sausio 16 d. dukros sveikatos problemų. Skolininkė kelis kartus yra bausta už bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymą, todėl jei ji elgtųsi atsakingai ir rūpestingai, žinodama, jog teismai jai anksčiau jau skyrė baudas už bendravimo tvarkos pažeidimą, E. P. būtų ėmusis visų priemonių, kad vaiko sveikatos būklė tądien būtų kokiu nors būdu užfiksuota. Teismas nepagrįstai rėmėsi E. P. argumentais apie tariamą vaiko ligą, nepareikalavęs medicininių dokumentų.
11.2 E. P. atsisakė apeliantui geranoriškai kompensuoti prarastą bendravimo laiką su dukra, tačiau pirmos instancijos teismas neįžvelgė jos kaltės tokiame piktybiškame elgesyje. E. P. tai daro ne dėl objektyvių priežasčių, o siekdama apriboti tėvo ir dukros bendravimą.
11.3 Nutarties argumentai jog bendravimo tvarka nebuvo pažeista, nes vaiko mama leido vaikui pasikalbėti su tėvu telefonu, yra žalingi ir gali tapti pretekstu skolininkei manipuliuoti bendravimo tvarka su vaiku, konkrečiai dėl darbo dienų.
11.4 Vertinant Vilniaus apygardos teismų nutarčių Nr. e2S-459-614/2024 ir Nr. 2S-776-430/2024 visumą, teismas negalėjo skundžiamoje nutartyje remtis konkrečiai nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-459-614/2024 28 punktu kaip „savaitgalio eiliškumų pakeitimo praktika“, kurią, anot pirmos instancijos teismo, galima taikyti atvejams dėl savaitgalių eiliškumo ir skundžiamojoje nutartyje. Interpretacijos negali sudaryti precedento savaip suprasti teismo sprendimo ir kaitalioti bendravimo su vaiku tvarką. Jis turi būti vykdomas tiksliai taip, kaip nustatyta. Analogija dėl savaitgalių eiliškumų, šiuo atveju tarp šios bylos, kurios nutartis skundžiama, ir Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. e2S-459-614/2024 – negali būti taikoma. Taigi, teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, kad bendravimo tvarkos eiliškumas gali būti keičiamas ir ne dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų priežasčių.
11.5 Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad tam tikri atvejai tvarkoje nėra sureguliuoti, todėl šalių interpretuojami skirtingai. Bendravimo tvarka yra detali ir apeliantui visiškai aiški, jis niekada nėra pažeidęs bendravimo tvarkos su vaiku. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, kad remiantis išdėstytu, galima pagrįstai teigti, kad kilęs ginčas dėl to, kuriam iš tėvų ir kurį savaitgalį tenka teisė praleisti su dukra, labiau susijęs su skirtingu Tvarkos nuostatų aiškinimu, kas gali būti pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimus (jei šalims nepavyksta susitarti), o ne baudinių sankcijų taikymu, kuriam būtinas skolininko kaltų veiksmų konstatavimas. Kadangi E. P. nuolat pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, ji, savo nuožiūra, jau anksčiau galėjo kreiptis į teismą dėl tvarkos išaiškinimo arba pakeitimo.
11.6 Vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prioritetinė, tačiau teismas ignoravo, kad sistemingas bendravimo su tėvu ribojimas daro žalą vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui. E. P. jau keturis kartus buvo bausta už bendravimo tvarkos pažeidimus, tačiau jos elgesys nesikeičia. Teismas neįvertino, kad pakartotiniai skolininkės bendravimo tvarkos pažeidimai rodo, kad jos elgesys nėra atsitiktinis.
11.7 Dabar galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas reguliuoja pinigų sumų, nesumokėtų už sunaudotus energijos išteklius, išieškojimo tvarką, kas visiškai nėra susiję su šia civiline byla. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte minimas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas Antstolio tik prireikus ir praktikoje reikalingas vykdant Teismo sprendimus dėl vaiko perdavimo. Bendravimo su vaiku tvarka smulkiai nustatyta vykdomajame dokumente ir teismo sprendime, kuris nėra tinkamai vykdomas, todėl Antstolis neturi ką papildomai spręsti šiuo klausimu.
12. Skolininkė E. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2025-03-14 DOK-40055) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1 Teismai skirtingai vertina analogiškas faktines aplinkybes, todėl teigti, kad E. P. visais atvejais yra kalta dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimo, nėra jokio pagrindo.
12.2 Teiginys, kad E. P. atsisakė apeliantui geranoriškai kompensuoti prarastą bendravimo laiką su dukra, nėra piktybiškas elgesys ir jos kaltė dėl 2024 m. sausio 16 d. tėvo bendravimo su dukra telefonu. Apeliantas turėtų nurodyti, koks teismo sprendimo punktas numato prievolę kompensuoti tėvo ir dukros bendravimą, jeigu toks bendravimas vyksta telefonu, o ne paimant vaiką. Prašymas dėl baudos skyrimo, nurodant būtent 2024 m. sausio 16 d., pateiktas antstoliui praėjus daugiau kaip pusei metų. Apeliantas esant tokiems faktams, kai dukra realiai serga ir lankosi pas gydytojus, nerodo jokios iniciatyvos slaugyti dukrą, tačiau kai dėl to neįvyksta bendravimas, teikia prašymus skirti baudą.
12.3 Nors apeliantas ir teigia, kad teismo išvadą apie tai, kad dukros ir tėvo bendravimo tvarka nebuvo pažeista, nors ir neįvyko tiesioginis vaiko ir tėvo dukros bendravimas, yra žalinga, tačiau, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, teismas taiko ir atsižvelgia į protingumo principą. Tėvas pats pasirinko bendravimo formą su susirgusia dukra, t. y. skambutis ir bendravimas telefonu, nes susirašinėjimas patvirtina, kad tėvas pareikalavo atvežti jam sveiką vaiką.
12.4 Teigti, kad bendravimo tvarka yra visiškai aiški ir turi būti suprantama taip, kaip ją supranta apeliantas, nėra pagrindo. Teiginys, kad E. P. galėjo kreiptis į teismą su prašymu išaiškinti patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygas, prieštarauja teismo nustatytam faktui, kad būtent dėl kylančių nesusitarimų dėl patvirtintos bendravimo tvarkos, šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Šis faktas apeliantui yra žinomas.
12.5 Apeliantas pabrėžia, kad E. P. buvo ne kartą bausta už bendravimo tvarkos pažeidimus, tačiau tai visiškai nereiškia, kad nagrinėjamojoje byloje neturėjo būti nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės ir pateiktas būtent šiam atvejui reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimas.
12.6 Apeliantas negali nurodyti teisės akto, kuris leistų antstoliui spręsti, kada kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o kada to daryti nereikia. Faktas, kad antstolis teikia ne pirmą prašymą dėl baudos skyrimo, neatleidžia jį nuo pareigos vykdyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto nuostatas. Nurodyta norma nėra taikoma „prireikus“, kaip teigia apeliantas. Kiekvieną kartą, prieš surašant Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, būtent antstolio, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai, turi būti nustatytos aplinkybės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu pagal konkrečiai nurodomus pažeidimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolio pareiškimas skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą neužtikrinant tėvo ir dukters bendravimo pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3–3.21 punktuose yra nustatyta nepilnametės dukters M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka. Šalys susitarė dėl tokių esminių tėvo bendravimo dukra M. sąlygų: 3.3 punkte – tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.4 punkte – kiekvieną savaitę tėvas turi teisę su vaiku bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.5 punkte – apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) tėvas informuoja vaiko motiną ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas; 3.12 punkte – jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo).
16. Apeliantas 2024 m. rupgjūčio 5 d. kreipėsi į antstolį su prašymu (v. b. 2 t. 16-1 l.) skirti skolininkei baudą už 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos netinkamą vykdymą: dėl neįvykusio bendravimo su dukra 2024 m. sausio 16 d. ir du savaitgalius 2024 m. liepos mėnesį – 12-14 d. ir 26-28 d.
17. Apeliantas su dukra atostogavo 2024 m. birželio 30 d. – liepos 7 d., apie tai E. P. informavęs 2024 m. balandžio 16 d. el. laišku (27 l.). Iš šalių susirašinėjimo (2024-07-05) matyti, jog šios tėvo atostogos sutapo su motinos savaitgaliu (liepos 6-7 d.) (24 l.). Savaitgalius 2024 m. liepos 13-14 d. ir 26-28 d. dukra laiką praleido su motina, o liepos 19-21 d. savaitgalį – su tėvu (35 l.).
18. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 20 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S24-15030, jame nustatė, kad E. P. neleido tėvui bendrauti su dukra 2024 m. sausio 16 d. ir du savatgalius 2024 m. liepos 12-14 d. ir 2024 m. liepos 26-28 d. (v. b. 2 t. 18-17 l.).
19. Apeliantas nurodo, kad E. P. turėjo imtis visų priemonių, kad vaiko sveikatos būklė 2024 m. sausio 16 d. būtų kokiu nors būdu užfiksuota. Teismas nepagrįstai rėmėsi E. P. argumentais apie tariamą vaiko ligą, nepareikalavęs medicininių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
20. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
21. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas privalo išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023 40 punktą).
24. Taigi antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 31, 33 punktus).
25. Iš aptartų normų ir jų aiškinimo praktikos darytina išvada, kad tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą.
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).
28. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.5 punkte be kita ko numatyta, kad jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad apie tai, jog dukros 2024 m. sausio 16 d. vakarą neatveš, E. P. informavo apeliantą žinute 15.07 val. (v. b. 13 l.).
29. Kaip teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas dėl Tvarkos 3.4 ir 3.5 punktų, reglamentuojančių E. P. pareigą informuoti apie svarbias priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali įvykti, pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023. Spręsdamas dėl tėvo galimybės slaugyti sergantį vaiką savaitgaliais, teismas padarė išvadą, kad <...L. R. bei M. R. bendravimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) gali nevykti tik darbo dienomis... > ( nutarties 60 punktas). Be kita ko, teismas rėmėsi paties suinteresuoto asmens L. R. sutarties aiškinimu, kad dėl vaiko ligos jo bendravimas su dukra gali neįvykti tik darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos (nutarties 16 punktas).
30. Įvertinus susidariusią situaciją, dėl kurios 2024 m. sausio 16 d. neįvyko apelianto ir jo dukros susitikimas, apelianto poziciją išreikštą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2S-433-981/2023, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tėvo susitikimas neįvyko dėl objektyvių priežasčių, motinos veiksmuose šiuo atveju kaltės nebuvo, o tėvo bendravimas su vaiku įvyko kita forma; gydymo įstaigos duomenų apie vaiko sveikatą nebuvimas nepaneigia aplinkybės, kad vaikui galėjo būti prasta savijauta, ar pakilusi temperatūra, kas laikytina svarbia priežastimi.
31. Apeliantas teigia, kad E. P. atsisakė apeliantui geranoriškai kompensuoti prarastą bendravimo laiką su dukra, ir tokį elgesį laiko piktybišku, ir nesutinka, kad pirmos instancijos teismas tokiame skolininkės elgesyje neįžvelgė jo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamos apeliacijos dalyku.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad nutarties argumentai, jog bendravimo tvarka nebuvo pažeista, nes vaiko mama leido vaikui pasikalbėti su tėvu telefonu, yra žalingi ir gali tapti pretekstu skolininkei manipuliuoti bendravimo tvarka su vaiku, konkrečiai dėl darbo dienų. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus argumentus vertina kaip subjektyvius apelianto pamąstymus, grindžiamus prielaidomis ir neparemtus jokiais objektyviais įrodymais.
33. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tam tikri atvejai tvarkoje nėra sureguliuoti, todėl šalių interpretuojami skirtingai (nes apeliantui bendravimo tvarka yra visiškai aiški, jis niekada nėra jos pažeidęs). Taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad kilęs ginčas dėl to, kuriam iš tėvų ir kurį savaitgalį tenka teisė praleisti su dukra, labiau susijęs su skirtingu Tvarkos nuostatų aiškinimu, kas gali būti pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimus (jei šalims nepavyksta susitarti), o ne baudinių sankcijų taikymu, kuriam būtinas skolininko kaltų veiksmų konstatavimas. Apeliantas nurodo, kad E. P. nuolat pažeidinėja bendravimo su vaiku tvarką, ir ji galėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl tvarkos išaiškinimo arba pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
34. Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatas, susijusias su tėvų ir vaiko bendravimo tvarka, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kaip turi būti sprendžiamas klausimas tokiais atvejais, kai vieno iš tėvų atostogos sutampa su kito savaitgaliu, Tvarkoje tai neaptarta.
35. Apelianto teigimu, vertinant Vilniaus apygardos teismų nutarčių Nr. e2S-459-614/2024 ir Nr. 2S-776-430/2024 visumą, negalima skundžiamojoje nutartyje remtis konkrečiai nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-459-614/2024 28 punktu kaip „savaitgalio eiliškumų pakeitimo praktika“, kurią, anot pirmos instancijos teismo, galima taikyti atvejams dėl savaitgalių eiliškumo ir skundžiamojoje nutartyje. Interpretacijos negali sudaryti precedento savaip suprasti teismo sprendimo ir kaitalioti bendravimo su vaiku tvarką. Jis turi būti vykdomas tiksliai taip kaip nustatyta. Analogija dėl savaitgalių eiliškumų, šiuo atveju tarp šios bylos, kurios nutartis skundžiama, ir Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. e2S-459-614/2024 - negali būti taikoma. Taigi, teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, kad bendravimo tvarkos eiliškumas gali būti keičiamas ir ne dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
36. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ginčas dėl savaitgalių eiliškumo pasikeitimo sutartyje nenumatytais atvejais buvo kilęs ir ankščiau, kai buvo sprendžiama, kuriam iš tėvų tenka sekantis savaitgalis po su vienu iš tėvų praleistų atostogų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. byla Nr. e2VP-21387-534/2023). Apeliantas minėtoje byloje laikėsi pozicijos, tvirtindamas, jog savaitgalių eiliškumo pasikeitimas įvyko, net ir nesant bendravimo tvarkoje numatytam atvejui. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas minėtą bylą apeliacine tvarka, tokią teisinę poziciją palaikė, iš esmės patvirtindamas, kad savaitgalių eiliškumo pasikeitimas yra galimas ir sutartyje nenumatytam atvejui (civ. byla Nr. e2S-459-614/2024, 27, 28 punktai).
37. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nepasisakydamas dėl kiekvienos šalies nurodomų argumentų, susijusių su skirtingu bendravimo tvarkos nuostatų aiškinimu, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tvarkos nesureguliuotam atvejui dėl tam tikrų aplinkybių išnaudojus ne sau tenkantį savaitgalį, vadovaujantis proporcingumo ir pusiausvyros principu, sekantis savaitgalis turėtų priklausyti kitam tėvui (motinai), laikytina, kad savaitgalių eiliškumo pasikeitimas įvyko. Tokiu atveju, po tėvo atostogų, praleistų su dukra, antras liepos savaitgalis tenka motinai, trečiasis – tėvui, o paskutinis vėl tenka motinai. Šiuo atveju faktiškai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas su dukra 2024 m. liepos mėnesį iš esmės sutapo su įprastiniu, numatytu 3.3 punkte. L. R. liepos mėnesį praleido laiką su dukra du savaitgalius ir laiką savo atostogų metu. Nors Tvarkos 3.12 punkte kalbama apie eiliškumo keitimą tik šventinių dienų metu, taikant analogiją, teismo vertinimu, neturėtų būti situacijų, kuomet visi savaitgaliai tenka tik vienam iš tėvų, kaip to siekė suinteresuotas asmuo L. R..
38. Apelianto teiginiai, kad dukters motina jau keturis kartus buvo bausta už teismo sprendimo nevykdymą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti apelianto argumentus, kuriais jis grindžia prašymą vaiko motinai skirti baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.
39. Apeliantas nurodo, kad dabar galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas nesusijęs su šia civiline byla, o 51 punkte minimas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas antstolio tik prireikus ir praktikoje reikalingas vykdant teismo sprendimus dėl vaiko perdavimo. Bendravimo su vaiku tvarka smulkiai nustatyta vykdomajame dokumente ir teismo sprendime, kuris nėra tinkamai vykdomas, todėl antstolis neturi ką papildomai spręsti šiuo klausimu.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje minimas Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri nutarties pagrįstumo nepaneigia, vertinant ją visų aplinkybių kontekste.
41. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
42. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
43. Įvertinus teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog antstolis prieš kreipdamasis į teismą būtų atlikęs minėtus veiksmus.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis neatliko sprendimo vykdymo patikrinimo, o kreipdamasis į teismą su prašymu spręsti E. P. atsakomybės klausimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą rėmėsi išimtinai apelianto nurodomais argumentais. Sutiktina su vaiko motinos pastebėjimu, kad prašymo dalis dėl baudos skyrimo, nurodant būtent 2024 m. sausio 16 d., pateiktas antstoliui praėjus daugiau kaip po pusės metų.
45. Pažymėtina ir tai, kad bendravimo tvarka nustatyta 2021 m. liepos 21 d., kai vaikas buvo beveik 5 metų amžiaus. Šiuo metu vaikas yra nepilnai 9 metų amžiaus. Vaiko motinos pateiktose Vaiko situacijos vertinimo anketose (su vaiku bendrauta specialistams 2024-06-10 ir 2024-08-03) vaikas yra pats nurodęs, kad su tėčiu nelabai patinka būti, beveik iš vis nepatinka; norėtų važiuoti pas tėtį tik tada, kai pati nori, o ne tada kada reikia; tėtis išjungia internetą dukros telefone, nes jis galvoja, kad mama jį seka, yra įjungusi pasiklausymo funkciją; mergaitė nenori, kad tėtis žinotų jos adresą; tėtis ant mamos labai negražiai sako: šūdas, vėmalas; mergaitė norėtų, kad mama ją pasiimtų; mergaitė nori važiuoti namo ir būti su mama (DOK-143088).
46. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad kilęs ginčas dėl to, kuriam iš tėvų ir kurį savaitgalį tenka teisė praleisti su dukra, labiau susijęs su skirtingu Tvarkos nuostatų aiškinimu, kas gali būti pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimus (jei šalims nepavyksta susitarti), o ne baudinių sankcijų taikymu, kuriam būtinas skolininko kaltų veiksmų konstatavimas.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
48. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
50. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) L. R. prašo (2025-05-19 DOK-12190) priteisti iš skolininkės E. P. 3 533,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 686,50 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 847 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
51. Išieškotojo prašymas dėl 2 686,50 Eur bylinėjimosi išlaidų išspręstas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimas dėl baudos paskyrimo atmestas, nepriteisė iš skolininkės E. P. 2 686 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė išieškotojas L. R. (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Netenkinus antstolio atskirojo skundo, nėra pagrindo perskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
52. Išieškotojas taip pat prašo priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju išieškotojas kreipėsi į antstolį su prašymu skirti baudą skolininkei, todėl antstolio ir išieškotojo suinteresuotumas bylos baigtimi sutapo. Priešingai, antstolio ir skolininkės suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Todėl netenkinus antstolio atskirojo skundo, išieškotojui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš skolininkės nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė