Baudžiamoji byla Nr. 2K-123/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
2.1.7.4.
2.1.2.11.
3.1.5.7.
1.1.4.5.2.(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino
Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Žydrūnui
Radišauskui,
gynėjams advokatams Gintarui
Putvinskui, Tomui Meidui, Stasiui Zabitai,
nuteistiesiems P.
K., A. G.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K., I. R. (I. R.), V. E. (V. E.) ir A. G.
kasacinius skundus dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
16 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
29 d. nuosprendis pakeistas:
P. K. nusikalstama veika iš BK 229 straipsnio
perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – atėmimas teisės
dirbti valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose ketverius metus.
A. G. iš
nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintos įrodytomis pripažintos aplinkybės:
kad A. G. 2005 metais, nenustatytu laiku, įgijo 2000 vnt.
tablečių (140,89 g MDMA), jas nenustatytose vietose laikė iki 2005 m. gruodžio
mėnesio ir perdavė R. J.;
kad A. G. 2006 m. sausio mėnesį
iš R. G. įgijo 6500 vnt. tablečių (457,6 g MDMA) ir jas
išplatino nenustatytomis aplinkybėmis.
Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria P.
K., I. R. išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį,
260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio 13 d. ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos
veikos), V. E. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį
ir 260 straipsnio 3 dalį (2006 m. vasario 20 d. veika), S. S.
išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (2005 m. gruodžio
13-14 veika) bei V. U. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6
dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.
P. K. nuteistas:
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį
(2005 m. gruodžio 13 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį
(2005 m. gruodžio pabaigos veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalimis,
paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir 228
straipsnį subendrinus apėmimo būdu, ir iš dalies jas sudėjus, galutinė
subendrinta bausmė P. K. paskirta laisvės atėmimas
aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.
I. R. nuteistas:
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį
(2005 m. gruodžio 13 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams;
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį
(2005 m. gruodžio pabaigos veika) laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir trims
mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis,
paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė I. R. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir
šešiems mėnesiams.
V. E. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260
straipsnio 2 dalį (2006 m. vasario 20 d. veika) laisvės atėmimu aštuoneriems
metams.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
P. K. ir A. G. skundžia ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria:
A. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260
straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams;
P. K. nuteistas pagal BK 229 straipsnį atimant teisę dirbti
valstybės tarnautoju teisėsaugos institucijose ketverius metus;
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti J.
Ž., V. U., S. S., R. J., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio atmesti kasacinius skundus, nuteistųjų
ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. S., P. K., I. R. bei
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. G., veikdami
organizuota grupe, I. R. 2005 m. lapkričio mėn. pabaigoje,
Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai susitarus su nenustatytu asmeniu,
vardu „Žilvinas“, nusiperkant neteisėtai įgytų didelį kiekį psichotropinių
medžiagų - 1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių, šias psichotropines medžiagas
atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga", esančio prie magistralės
Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus
už planuojamas įsigyti psichotropines medžiagas; apie tai pranešė valstybės
pareigūnui – (duomenys neskelbtini) P. K., kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos
pareigūno, tarnybine padėtimi, veikdamas kartu su I. R. organizuota
grupe, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą, pasiskirstant vaidmenimis,
t. y.: P. K., žadėdamas įstatymų nustatyta tvarka
įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir užtikrinti saugų nuvykimą
iš Vilniaus prie restorano „Bernelių užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. sudalyvauti neva
slaptoje operacijoje - nuvykti prie restorano „Bernelių užeiga" ir
neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. „Ekstazy“
tablečių), įgytas medžiagas neteisėtai atgabenti į Vilnių ir jas perduoti S. S., kuris atgabentas medžiagas parduotų planuojamam
sulaikyti A. M.. Paskui I. R.,
įgyvendindamas su P. K. aptartą nusikalstamą planą, 2005
m. gruodžio 11 ar 12 dieną bei 2005 m. gruodžio 13 d., Vilniuje, prie V. Kavoliuko
g. esančio 33 namo, susitiko su R. G., kuris atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu,
įkalbinėdamas palenkė pastarąjį sudalyvauti minėtoje neva slaptoje operacijoje.
2005 m. gruodžio 13 d., apie 16.00 val., I. R. kartu su
prie šios nusikalstamos veikos prisidėjusiu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu „Mercedes Benz“ 300 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu
R. G., P. K. juos atskiru
automobiliu lydint ir užtikrinant saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių
užeiga", esančio Kaišiadorių r. prie magistralės Vilnius - Kaunas, kur iš
nenustatyto asmens nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos
tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g
psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir
kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G.,
tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną (2005 m. gruodžio 13 d.) įgytą
didelį kiekį - 43,73 g psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas
minėtame automobilyje „Mercedes Benz 300“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K., nuo 16.00 iki 18.00 val. neteisėtai gabeno nuo
restorano „Bernelių užeiga“ į Vilnių, į iš anksto su P. K. sutartą
vietą - Vilniuje, V. Kavoliuko g. 2, prie garažų bendrijos, kur prie
organizuotos grupės narių P. K., R. G.,
I. R. daromos nusikalstamos veikos prisidėjo S. S. bei po to kartu su minėtais organizuotos grupės
nariais aptarė dalies iš Kaišiadorių rajono atgabentų psichotropinių medžiagų -
500 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra
didelis kiekis - 21,865 g psichotropinės medžiagos - MDMA, pardavimo
planuojamam sulaikyti A. M. aplinkybes, susitariant šias
medžiagas A. M. perduoti 2005 m. gruodžio 14 d. Vilniuje, prie
Naugarduko g. 56 namo. Po to, I. R., dalyvaujant nuo
baudžiamosios atsakomybės atleistam R. G., organizuotos
grupės nariui P. K., prie minėtos garažų bendrijos
organizuotos grupės nariui S. S. perdavė iš Kaišiadorių
rajono atgabentas psichotropines medžiagas - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių
su įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g
psichotropinės medžiagos – MDMA, įdėtas į 500 ml plastikinį indelį su užrašu
„Daumantų majonezas“. S. S. perduotas psichotropines
medžiagas (21.865 g MDMA) tą pačią dieną nugabeno ir neteisėtai laikė bute, Vilniuje,
(duomenys neskelbtini), o 2005 m.
gruodžio 14 d., apie 20.00 val., šias psichotropines medžiagas atgabeno iki
Naugarduko g. 56 namo, Vilniuje, ir jas neteisėtai pardavė A.
M., po ko pastarasis P. K. ir kitų Vilniaus m. VPK KP
NTT Narkotikų kontrolės skyriaus
pareigūnų tuoj pat
buvo sulaikytas. 2005 m. gruodžio 14 d., 20.40
val., apžiūrėjus A. M. automobilį „Audi
90“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) jame buvo surastas ir išimtas 500 ml plastikinis indelis
su užrašu „Daumantų majonezas" su 500 vnt. rausvos spalvos tablečių,
įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 21,865 g
psichotropinės medžiagos - MDMA.
Taip pat P. K., I. R. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. G., veikdami organizuota grupe, I. R. 2005
m. gruodžio mėn. pabaigoje, Vilniuje, nenustatytoje vietoje, nusikalstamai
susitarus su nenustatytu asmeniu vardu „Žilvinas“ nusiperkant neteisėtai įgytą
didelį kiekį psichotropinių medžiagų - 1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių, šias
psichotropines medžiagas atsiimant prie restorano „Bernelių užeiga",
esančio prie magistralės Vilnius - Kaunas, Kaišiadorių r., Rumšiškių sen.,
nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo pinigus už planuojamas įsigyti
psichotropines medžiagas, apie ką pranešė valstybės pareigūnui – (duomenys neskelbtini)
P. K., kuris, piktnaudžiaudamas savo, kaip teisėsaugos pareigūno, tarnybine
padėtimi, veikdamas organizuota grupe kartu su I. R. bei
vėliau prie šios nusikalstamos veikos prisidėjusiu organizuotos grupės nariu – R. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK
391 str. pagrindu, parengė išankstinį nusikaltimo padarymo planą,
pasiskirstant vaidmenimis, tai yra: 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje,
nenustatytą dieną, P. K. gyvenamojoje vietoje - name,
esančiame Trakų r., (duomenys
neskelbtini), P. K., I. R., R. G. aptarė planuojamo pakartotinio vykimo įsigyti
psichotropinių medžiagų prie paminėto restorano „Bernelių užeiga"
maršrutą, išvykimo datą ir laiką. P. K., žadėdamas
įstatymų nustatyta tvarka įforminti nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir
užtikrinti saugų nuvykimą iš Vilniaus prie paminėto restorano „Bernelių
užeiga" bei sugrįžimą atgal, nurodė I. R. kartu su R. G. pakartotinai sudalyvauti neva slaptoje operacijoje -
nuvykti prie paminėto restorano „Bernelių užeiga", kur neteisėtai įgyti
didelį kiekį psichotropinių medžiagų (1000 vnt. „Ekstazy“ tablečių), siekiant
tokiu būdu nustatyti psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojančius
asmenis. Paskui I. R., įgyvendindamas su P.
K. ir R. G. aptartą nusikalstamą planą, 2005 m.
gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 16.00 val.,
kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu organizuotos grupės nariu R. G. automobiliu „Nissan Terrano“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. G.,
P. K. juos atskiru automobiliu lydint ir užtikrinant
saugų vykimą, atvyko prie restorano „Bernelių užeiga", esančio Kaišiadorių
r., prie magistralės Vilnius - Kaunas, kur apie 17.00-17.30 val. iš nenustatytų
asmenų nusiperkant neteisėtai įgijo 1000 vnt. rausvos spalvos tablečių su
įspaustu logotipu LOVE, kurių sudėtyje yra didelis kiekis - 43,73 g
psichotropinės medžiagos – MDMA, turint tikslą įgytas medžiagas parduoti ir
kitaip išplatinti. I. R. kartu su R. G.,
tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną įgytą didelį kiekį - 43,73 g
psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikydamas minėtame automobilyje „Nissan
Terrano“, lydint ir saugumą užtikrinant P. K., nuo 17.30
iki 19.00 val. neteisėtai gabeno nuo minėto restorano „Berneliu užeiga" į
Vilnių, pakeliui į Vilnių - pavažiavus apie 2 km nuo šio restorano, sustojo
magistralės Vilnius-Kaunas kelkraštyje, kur P. K. neteisėtai
perdavė 2 vnt. „Ekstazy“ tablečių, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis - 0,087
g psichotropinės medžiagos MDMA, o likusį didelį kiekį psichotropinių medžiagų
neteisėtai atgabeno į Vilnių.
V. E. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su nuo
baudžiamosios atsakomybės atleistu R. G., neteisėtai
disponavo (pardavė) didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o
būtent: V. E. ir R. G. 2006 m.
vasario 20 d., prie parduotuvės “Maxima”, esančios Vilniuje, Gabijos g. 30 A,
veikdami organizuota grupe, nusikalstamai susitarė su D. Š. už
6000 Lt parduoti jam didelį kiekį narkotinės medžiagos – 10.507 +/- 0.59 g
heroino ir 0.537 g psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, šias medžiagas
atsiimant V. E. bute, Vilniuje,(duomenys neskelbtini). Vėliau R. G. ir V. E., vykdydami minėtą nusikalstamą susitarimą, D. Š. jiems sumokėjus 6000 Lt, šias medžiagas 2006 m. vasario
20 d., apie 20 val., V. E. pardavė D. Š.,
kuris šias įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno savo
automobiliu ir buvo sulaikytas. Tokiais veiksmais V. E. padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2
dalyje.
A. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 d. ir 260 straipsnio
3 dalį už tai, jog 2005 m. spalio mėnesį susitaręs su R. J.,
kad pastarasis pardavinės jo neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas, R. G. atsiųstas iš Olandijos psichotropines medžiagas – 3500
vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės
medžiagos – 246,4 g MDMA įgijo A. G. ir pagal išankstinį
susitarimą per du kartus tikslu parduoti perdavė kitam organizuotos grupės
nariui R. J..
Kasaciniu
skundu nuteistasis P. K. prašo panaikinti pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimus, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jam
nutraukti. Kasatorius teigia, kad nenustačius jo dalyvavimo organizuotoje
grupėje ir esant teismo išvadoms, jog jis pats realiai psichotropinių medžiagų
neįgijo, jų faktiškai negabeno, už šias medžiagas pinigų nemokėjo, nesitarė su
narkotinių medžiagų pardavėjais, pats tiesiogiai šių medžiagų neišplatino,
todėl apeliacinės instancijos teismas netinkamai jam taikė BK 260 straipsnio 2
dalį. Teismas, nenustatęs jokių jo veiksmų, leidžiančių teigti, kad jis
susitarė su kitais asmenimis organizuota grupe daryti nusikaltimus, padarė
neteisingą išvadą, kad jo atlikti veiksmai nėra nukreipti nustatyti ir
sulaikyti nusikaltimus darančius asmenis bei netinkamai jam taikė BK 25
straipsnio nuostatas, vertindamas jo veiksmus kaip dalyvavimą organizuotoje
grupėje darant kitiems asmenims nusikaltimą. Pagal BK 24 straipsnį būtini
bendrininkavimo požymiai yra tyčia ir susitarimas. Nė vieno šių požymių jo
veiksmuose teismas nenustatė, todėl negalima teigti, kad jis dalyvavo
organizuotoje nusikaltėlių grupėje, kur yra būtinas ten dalyvaujančių asmenų
pasiskirstymas vaidmenimis. Kasatorius teigia, kad psichotropines medžiagas
platinantys asmenys buvo sulaikyti pagal jo surinktus operatyvinius duomenis ir
aktyviai dalyvaujant sulaikyme, todėl teismas negalėjo pripažinti, jog jis
neatliko (duomenys neskelbtini) pareigų
ir padarė didelę žalą valstybei. P. K. mano, kad jo
veiksmai nesulaikant psichotropines medžiagas įgijusių asmenų 2005 m. gruodžio
mėn. prie „Bernelių užeigos“ buvo pagrįsti ir neprieštaravo jokioms jo tarnybos
atlikimą reglamentuojančių teisinių aktų nuostatoms. Šis atvejis galėjo būti
vertinamas tik kaip drausminio pobūdžio nusižengimas tarnybos tvarkai, todėl jo
veiksmai negalėjo būti pripažinti nusikaltimais, numatytais BK 228 straipsnio 1
dalyje ir BK 229 straipsnyje.
Kasaciniu skundu I.
R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti
bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad pirmosios
instancijos teismas jam priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio
5 dalies reikalavimus, vertindamas byloje esančius įrodymus, nes juos
neišsamiai ištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingų asmenų parodymų, jo
kaltę grindė tik ištirtų duomenų fragmentais. Taip pat apeliacinės instancijos
teismas pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas nustatydamas, kad kasatorius
tyčia siekė įsigyti ir disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Teismas,
vertindamas jo veiksmus, kaip nusikalstamus, nepaisė būtinųjų veikos sudėties
požymių sąsajos ir iš esmės nuosprendį grįsdamas tik objektyviaisiais požymiais,
nepakankamai dėmesio skyrė jo vidiniam suvokimui, t. y. tam, ką jis darė, dėl
ko ir ko siekė. Kasatorius teigia, kad jis pagrįstai tikėjosi ir galvojo, kad
veikė teisėtai, kaip operatyvinės veiklos dalyvis be jokios tiesioginės tyčios
padaryti veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos
teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip atliktus organizuota grupe, nes
neatskleidė šios bendrininkavimo formos požymių pagal byloje nustatytas
faktines aplinkybes, jų atskirai neidentifikavo.
Kasaciniu skundu V.
E. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti
bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas netinkamai
vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintais įrodymų tikrinimo ir
vertinimo reikalavimais. V. E. nurodo, kad jo veiksmai
objektyviai nors ir gali būti vertinami kaip nusikalstami, tačiau subjektyviuoju
požiūriu nėra tyčiniai, nenustatyta neginčijamų nusikaltimo, numatyto BK 260
straipsnyje, visų subjektyviųjų požymių. Kasatorius savo veiksmus bei elgesį vertina kaip juridinę klaidą,
turinčią pateisinamąjį pobūdį. V. E. teigia juridiškai
neteisingai įvertinęs įvykio aplinkybes ir jis neturėjo tyčios neteisėtai
disponuoti (parduoti) dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu ir
iš anksto apie tai informavo teisėsaugos institucijas. Kasatorius nurodo, kad
jis veikė manydamas, kad pareigūnas P. K. tinkamai
formalizuos ir juridiškai fiksuos visus veiksmus, kurių ėmėsi kasatorius. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai vertino jo veiksmus kaip atliktus organizuota
grupe, nes neatskleidė šios bendrininkavimo formos požymių pagal byloje
nustatytas faktines aplinkybes, jų atskirai neidentifikavo, o tik apsiribojo
teiginiu, kad jis veikė organizuota grupe.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nuosprendžius ir jį išteisinti arba grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti
iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra
neteisėti, nepagrįsti bei šiurkščiai pažeidžiantys žmogaus teises. Teismai neteisingai
įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat
buvo padaryti esminiai ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismai,
kasatoriaus nuomone, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl to neteisingai buvo pritaikytas
baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta itin griežta bausmė,
neatitinkanti bausmės paskyrimo tikslų
ir visiškai neadekvati kaltei (BK 2 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 5 dalis).
Kasatorius teigia, kad šiame nusikaltime nebuvo organizuotos grupės sudėties, nes
jis nebuvo nei vykdytojas, nei organizatorius, jo veiksmai pasireiškė tik tuo,
jog suvedė R. G. ir R. J., jokių
kitų veiksmų jis neatliko. A. G. teigia, kad teismų
sprendimai nėra pagrįsti išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes
pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti
teismo išvadas, o apeliacinės instancijos teismas, nors ir panaikino kai kurias
aprašomosios dalies aplinkybes, tačiau kaltę vis tiek nustatė klaidingai, kaip
klaidingai nustatė ir aplinkybes dėl
narkotinių psichotropinių medžiagų kiekio ir perdavimo fakto, organizuotos
grupės inkriminavimo.
Nuteistųjų P. K.,
V. E., I. R. ir A.
G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 368 straipsnio reikalavimų
Visi kasaciniai skundai paduoti dėl apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžio ir visi skundai iš esmės vienodo turinio. P. K. prašo
panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžių dalį dėl jo
nuteisimo ir bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas), V.
E. ir I. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d.
nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382
straipsnio 5 punktas). Nuteistasis A. G. taip pat skundžia
ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį
tais pačiais pagrindais ir prašo arba bylą nutraukti, arba perduoti iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Esant tokiam prašymui negalima nustatyti
kasacinio nagrinėjimo ribų.
Formaliai kasaciniai skundai
atitinka vieną iš BPK 368 straipsnio 2 dalyje suformuluotą reikalavimą –
nurodyti kasatoriaus prašymą. Tačiau kasatoriaus prašymas negali būti
abstraktus, skunde turi būti nurodyta pageidaujamo teismo sprendimo formuluotė.
Tuo tarpu, kasatorių prašymai nesutampa su skunduose išdėstytais motyvais ir
nurodytais kasacinio apskundimo pagrindais.
Nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas tik formaliai (reiktų suprasti neišsamiai)
išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 228 straipsnio 1
dalį bei 260 straipsnio 2 dalį taikant 25 straipsnio 3 dalies nuostatą ir prašo
kasacinės instancijos teismą bylą jam nutraukti. Toks sprendimas negalimas, nes
kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas
kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, t.y. tikrina tik teismo
sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs
su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą
kasacine tvarka netikrinamas.
Nuteistieji V. E.,
I. R. ir A. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos
teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. BPK
382 straipsnio 5 punkte numatyta nutartis priimama tuo atveju, kai nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimai, tačiau kasatoriai tokių pažeidimų arba nenurodo, arba nurodo
deklaratyviai.
Nuteistasis P. K. kasaciniame skunde nenurodo nė
vieno BPK straipsnio, kurio reikalavimai, nagrinėjant bylą pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose, buvo pažeisti, tik nurodo, kad teismai
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
nuosprendį (nenurodo kurį nuosprendį).
Nuteistieji
V. E. ir I. R. kasaciniuose
skunduose nurodo tuos pačius BPK straipsnius, kurių, jų nuomone, reikalavimus
pažeidė apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą. Atkreiptinas
dėmesys, kad abu kasatoriai nurodo BPK 1 dalies 2 punkto, 3 dalies reikalavimų
pažeidimą, tačiau nenurodo konkretaus BPK straipsnio. Toliau kasatoriai
deklaratyviai nurodo BPK 20 straipsnio 5 dalį, 44 straipsnio 6 dalį, 301
straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, o I. R. dar ir BPK 324 straipsnio 10 dalį ir 331 straipsnio 10
dalį, kurių reikalavimus pažeidė apeliacinės instancijos teismas. Nuteistasis A. G. apsiriboja nuoroda į BPK 20 straipsnio reikalavimų
pažeidimą.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
Nors nuteistieji V. E. ir I. R. nurodo
konkrečiai BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą, o nuteistasis A. G. apskritai nurodo į
BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą, tačiau visi jie iš esmės nesutinka su
teismų išvadomis dėl pripažintų įrodytomis bylos aplinkybėmis, t. y. ginčija
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą (V. E.
ir I. R.), o A. G. ir pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą.
Kasacinės
instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas,
tikrindamas teisės taikymo aspektu, byloje esančių įrodymų netiria ir jų
nevertina, tačiau patikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų
reikalavimų.
Tikrinant
BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų vykdymą, pažymėtina, kad šioje įstatymo
normoje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas
įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasatoriai neginčija
įrodymų leistinumo principo laikymosi, tačiau nesutinka su išvadomis dėl jų
nusikalstamų veikų kvalifikavimo.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
29 d. nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka ir priimtas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 16 d. nuosprendis, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo
nuosprendis dėl V. E. ir I. R. visiško
išteisinimo ir P. K. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3
dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Taip pat šiuo nuosprendžiu sumažinta kaltinimo
apimtis nuteistajam A. G..
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai
įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad
vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas.
Nenustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais,
gautais neteisėtais būdais, arba įrodymai yra nepatikimi. Kaip matyti iš
skundžiamo nuosprendžio, yra išlaikyta svarbi įrodymų vertinimo sąlyga –
įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.
Nors
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 16 d. nuosprendis apsunkintas pertekliniais pakartojimais, tačiau iš esmės atitinka BPK 304, 305, 307,
331 straipsnių reikalavimus. Nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų analizė
kiekvieno kaltininko nusikalstamų veikų aplinkybėms patvirtinti. Patikrinusi
kasacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų,
reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.
Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas P. K., I. R., V. E. dėl
neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo pagal
BPK 260 straipsnio 2 dalį išteisino patikėjęs vien kaltinamųjų versijomis, nors
ir pripažino jų veikose objektyviųjų BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto
nusikaltimo požymių buvimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje
išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas paneigia pirmosios
instancijos teismo išvadą dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2
dalį. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nekartoja P. K.,
I. R. ir V. E. nusikalstamų veikų
padarymo aplinkybių, jas vertina taip, kaip išdėstyta apeliacinės instancijos
teismo nuosprendyje. Pažymėtina, kad ir kasatoriai jų neginčija, tik nesutinka
su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu, taigi ir su nusikalstamų veikų
kvalifikavimu.
Tačiau,
kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, P.
K. dalyvavo organizuotos grupės, susidedančios iš I. R.,
R. G. ir S. S., nusikalstamoje
veikoje. P. K. 2005 m. gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio
pabaigoje sudarė sąlygas I. R. ir R. G. be
rizikos iš Kaišiadorių rajone esančios „Bernelių užeigos“ iki Vilniaus gabenti
neteisėtai įgytas narkotines medžiagas ir jas platinti. Tokia P.
K. veikla įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įteisinta ir tapo nusikalstama.
Ji atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymius. P. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228
straipsnio 1 dalį teisėtumas ir pagrįstumas, esant tokioms aplinkybėms, nekelia
abejonių. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendyje įvardyti įrodymai, kuriais grindžiamos
teismo išvados dėl P. K. ir I. R. nusikalstamų
veikų kvalifikavimo. Tai jų pačių parodymai pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismuose, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391
straipsnio pagrindu R. G. parodymai, liudytojų A. M., E. K., V. G., S.
P., R. J. ir kitų parodymai, I. R. slapto sekimo
protokolu, R. G. ir I. R. telefoninių
pokalbių pasiklausymo protokolais. I. R. kasaciniame
skunde nurodo, kad yra prieštaravimų tarp jo ir R. G. parodymų,
tačiau nenurodo šių prieštaravimų esmės. Tuo tarpu apeliacinės instancijos
teismo nuosprendyje pažymėta, kad jų parodymai sutampa ir ši išvada nepaneigta
kasacinio skundo motyvais. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija įrodymų
nevertina.
Nuteistojo
V. E. kasacinio skundo motyvai yra tik dėl įrodymų vertinimo,
t. y. jo nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės
įrodytumo epizode dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2006 m. vasario 20 d. D. Š..
Skirtingai
nuo kasaciniame skunde nepagrįsto liudytojo D. Š. parodymų
paneigimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta išsami įrodymų
analizė ir pateikta motyvuota išvada dėl šio liudytojo parodymų patikimumo.
Nuosprendyje išvardyti ir kiti kaltinamojo V. E. kaltės
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį įrodymai, motyvuotai atmesta kaltinamojo versija
apie policijos pareigūno P. K. įtaką V.
E. veiklai. Apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai
išnagrinėjo V. E. veikos aplinkybes bei padarė pagrįstą
išvadą dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį
epizode dėl narkotinės medžiagos pardavimo 2006 m. vasario 20 d. D. Š.. Pažymėtina, kad tuo pačiu apeliacinės instancijos
teismo nuosprendžiu atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo kaltinimo epizoduose, 2005 m.
gruodžio 13 d. ir gruodžio mėnesio pabaigoje dėl narkotinių medžiagų įgijimo,
laikymo ir gabenimo turint tikslą ją platinti.
Nuteistojo
A. G. kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 3500 vnt.
tablečių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos
246,4 g MDMA, pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendyje išvardytais įrodymais.
Teismas neturėjo pagrindo atmesti R. G. ir R. J. parodymų, patvirtintų operatyvinio tyrimo veiksmų
protokolu, kuriame užfiksuotas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys tarp
R. G. ir A. G.. Apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta šių įrodymų analizė ir jų
įvertinimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokio įvertinimo
nedaro, tik dar kartą konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai
įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų
nepažeidė.
Dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies
(toliau EŽTK) nuostatų
Kasatoriai
I. R. ir V. E. nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus
ir tokį savo teiginį motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
panaikino jiems priimtą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį
ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus A. G. argumentas
dėl EŽTK 6 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo motyvuotas tuo, kad pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai neteisėti, nes neįrodyta jo kaltė.
Kasatorių
argumentai dėl BPK 44 straipsnio 6 dalies ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalies
nuostatų pažeidimų yra nepagrįsti ir teisės taikymo aspektu nepriimtini. BPK 44
straipsnio 6 dalyje ir EŽTK 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo
prezumpcijos principas. Toks principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Nekaltumo prezumpcijos principo esmė –
kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame
procese ir to proceso metu buvo laikomasi visų baudžiamojo proceso reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio
6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar
kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo, t. y.
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu I. R. buvo
išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, o V. E. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 260
straipsnio 3 dalyje, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžiu jie pripažinti
kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Toks apeliacinės
instancijos teismo sprendimas atitinka BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalis bei BPK
329 straipsnio 2 punkto reikalavimus.
Kasatorius
A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas
už tris nusikalstamos veikos epizodus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Kiekvienas iš jų sudaro nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje,
požymius. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu du epizodai iš kaltinimo
pašalinti, kaip neįrodyti. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas
atitinka BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 329 straipsnio 1 punkto
reikalavimus.
Tai,
kad kasatoriai nesutinka su apkaltinamaisiais teismų sprendimais, nėra
pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Teismai įvykdė BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatą – išsamiai atskleisti
nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką
padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies taikymo
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
16 d. nuosprendžiu P. K., V. E., I. R. ir A. G. nuteisimas už jų padarytus
nusikaltimus organizuota grupe pripažintas teisėtu.
Pagal
BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos
veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną
sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas
nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Darant
nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kasatoriai sudarydavo
kintančias asmenų grupes (P. K., I. R.,
R. G.; A. G., R.
J., R. G., J. Ž. ir kt.), tačiau
visais atvejais tose grupėse dalyvavo ne mažiau kaip du asmenys. Iš pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismų aprašomųjų nuosprendžių dalių matyti, kad visi
kaltinamieji įgyvendino bendrai suderintus nusikalstamų veikų planus. P. K., I. R., V. E. pripažinti
kaltais pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (sunkus nusikaltimas), o A.
G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (labai sunkus nusikaltimas). Vadinasi,
yra visi BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatyti organizuotos grupės požymiai. Šis
įstatymas pritaikytas tinkamai, tačiau tai nėra nusikaltimo, numatyto BK 260
straipsnyje, kvalifikuojantis požymis, todėl kvalifikuojant nusikalstamas
veikas pagal atitinkamas BK 260 straipsnio dalis, nuoroda į BK 25 straipsnio 3
dalį nereikalinga.
Tyčiniai
nusikaltimai, padaryti organizuotos grupės, labai padidina tokios veikos
pavojingumą, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie
atsakomybę sunkinančių aplinkybių priskiriama ir veika padaryta organizuota
grupe. Ši sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta visiems kasatoriams
(kaltinamiesiems).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų P. K., V. E., I. R. ir A. G. kasacinius
skundus atmesti.
Teisėjai
Albinas Sirvydis
Olegas Fedosiukas
Josifas Tomaševičius