Administracinė byla Nr. I-1087-505/2013
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03497-2012-3.
Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant pareiškėjai Z. O., jos atstovui advokatui A. S.,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei V. Š.,
nedalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. O. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės 2011-11-02 sprendimą Nr. 53-2865, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-17 sprendimą Nr. (6.5)1-5024 ir nustatyti, kad Z. O. laikotarpyje nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 dirbdama dažytoja Kapsuko autoremonto gamykloje (vėliau- Marijampolės autoremonto gamykloje) dažė metalinius paviršius (automobilių kėbulus ir kabinas) nitrodažais, nitrolakais bei švino turinčiais dažais, t.y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis (b.l. 67-68).
Pareiškėja bei jos atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 dirbo automobilių dažytoja Kapsuko autoremonto gamykloje (vėliau- Marijampolės autoremonto gamykloje). Joje ji dažė metalinius paviršius (automobilių kėbulus ir kabinas) nitrodažais, nitrolakais bei švino turinčiais dažais, t.y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis. Todėl pareiškėja pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267, nuostatas turi teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Dėl minėtos kompensacijos pareiškėja kreipėsi į atsakovą, tačiau jis atsisakė mokėti, kadangi nei pareiškėjos darbo knygelėje, nei minėtos gamyklos archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie jos darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį, taip pat jos darbo knygelėje nurodytos pareigos neatitinka TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 2 (toliau - Sąrašas Nr. 2) nurodytų pareigų.
Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir rašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 21-24).
Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatomis bei Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją turi moterys, kurios iki 1995-01-01 ne mažiau kaip 10 metų dirbo sunkiomis darbo sąlygomis ir karštuose cechuose darbus, numatytus buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 2 (toliau - Sąrašas Nr. 2) arba tokius darbus dirbo ne mažiau kaip 5 metus 1988-1994 m. Pagal Sąrašo Nr. 2 XV skyrių „Metalo apdirbimas" teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (toliau - kompensacija) turi dažytojai, dažę metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais. Z. O. 1996-01-18 kreipėsi į Marijampolės skyrių su prašymu skirti kompensaciją. Marijampolės skyrius išnagrinėjo pareiškėjos, dirbusios laikotarpiu nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 Kapsuko autoremonto gamykloje dažytoja, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas bylos dokumentus, patikrino pareiškėjos darbo užmokesčio korteles iki 1992-01-01 ir rado, jog pareiškėja dirbo visą darbo dieną dažytoja kabinų remonto ceche. Dokumentuose nurodytos tik pareigos, t.y. dažytoja. Kad pareiškėjai būtų mokėtas priedas už kenksmingas sąlygas nėra nustatyta, nurodyta atostogų trukmė - 24 dienos. Taigi, įrašai pareiškėjos darbo knygelėje bei jos darbo užmokesčio kortelėse neįrodo jos darbo pobūdžio, t. y. kad pareiškėja dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis (dažė metalinius paviršius (automobilių kėbulus ir kabinas) nitrodažais, nitrolakais bei švino turinčiais dažais), ir tai, kad jos darbo pobūdis atitinka darbus, numatytus Sąraše Nr. 2 - t. y., dažytojai, dažę metalinius paviršius nitrodažais, nitrolakais, emaliniais ir švino turinčiais dažais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-11-02 sprendimu Nr. 53-2865 buvo nuspręsta neskirti Z. O. kompensacijos, nes pareiškėja dokumentais neįrodė, kad dirbo darbus, numatytus Sąraše Nr. 2. Pareiškėja apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2011-11-02 sprendimą Nr. 53-2865 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kuri 2012-08-17 sprendimu Nr. (6.5) 1-5024 pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2011-11-02 sprendimu Nr. 53-2865 pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją.
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus (toliau- VSDFV Marijampolės skyrius) 2011-11-02 sprendimu Nr. 53-2865 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas Z. O.“ buvo nuspręsta neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėja neatitinka Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau- Pensijų įstatymas) 67 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau- Tvarkos aprašas) 2 punkte nustatytų reikalavimų (b.l. 25,26, 29-32). Pareiškėja su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl minėto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-17 sprendimu Nr. (6.5)1-5024 netenkino pareiškėjos skundo ir paliko galioti Marijampolės skyriaus priimtą sprendimą, nes kompensacijos skyrimo byloje nėra dokumentų, patikslinančių darbo pobūdį, t.y. kokius paviršius, kokiais dažais ir dažymo būdu pareiškėja dažė, taigi pareiškėja neįrodė, kad ji dirbo darbus, numatytus Sąraše Nr. 2, todėl Marijampolės skyriaus 2011-11-02 sprendimas Nr.53-2865 pagrįstas ir teisėtas (b.l. 3-4).
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VSDFV teritorinės įstaigos sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, motyvuojant tuo, jog ji nepateikė dokumentų įrodančių, jog ji dirbo dažytoja ir dažė metalinius paviršius emaliniais, nitro dažais ar nitrolakais teptuku ar pulevirizatoriumi.
Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimas ir mokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 (toliau-Tvarkos aprašas).
Pensijų įstatymo taikymo prasme darbu ypatingomis sąlygomis laikytinas darbas asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995-01-01) dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame (patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173) gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2. Šio įstatymo prasme darbams ypatingomis sąlygomis taip pat priskiriami atitinkami darbai, numatyti kituose iki 1995-01-01 Lietuvoje galiojusiuose sąrašuose (Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašas, Civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotojų pareigų sąrašas; Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašas; Tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąrašas; Gamybos ir profesijų sąrašas).
Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmenims, dirbusiems iki 1995-01-01 požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.
Sąrašo Nr. 2 XV skyriaus „Metalo apdirbimas“„Dažymo darbai“ yra nurodyta dažytojo, dirbančio su emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais, pareigybė. Todėl teisę į kompensaciją turi tik dažytojai dirbę su emaliniais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais (b.l.78-85).
Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad darbo ypatingomis sąlygomis pobūdis ir trukmė įrodoma valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais; darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai), ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; darbo stažo pažymėjimais, darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduotais remiantis turimais dokumentais.
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą pareiškėjos teisei į kompensaciją įgyti reikšmingas fakto, kad pareiškėja dirbo darbą, įtrauktą į Sąrašą Nr. 2, nustatymas, nes Sąrašas Nr. 2 įvardija pareigybes, o ne atliekamą darbą, neišvardindamas pareigybei priskiriamų funkcijų. Taigi teisę gauti kompensaciją pareiškėja galėtų įgyti tik nustačius, kad ji nustatytą laiką dirbo tiesiogiai Sąraše Nr. 2 numatytą darbą atitinkamose pareigose.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 dirbo automobilių dažytoja Kapsuko autoremonto gamykloje (vėliau- Marijampolės autoremonto gamykla). Tai patvirtina byloje pateiktas pareiškėjos darbo knygelės išrašas (b.l. 29). VSDFV Marijampolės skyriaus ir Marijampolės savivaldybės archyvo 2000-12-12 aktu (b.l. 31) buvo nustatyta, jog pareiškėja Z. O. dirbo dažytoja pilną darbo dieną, atostogų leidžiama 24 darbo dienoms, tačiau komisija, tikrindama dokumentus, nenustatė kokius pareiškėja paviršius dažė, kokiais dažais bei būdu. Pareiškėjos teismui pateiktuose archyviniuose dokumentuose taip pat matyti, jog pareiškėja dirbo dažytoja, tačiau kokiais dažais bei kokius paviršius ir kokiu būdu pareiškėja dažė nėra nurodyta (b.l. 89-105). Marijampolės savivaldybės administracija 2013-08-27 raštu Nr. SA-8945 patvirtino, jog Marijampolės savivaldybės administracijai neperduoti saugoti archyviniai dokumentai, kuriuose būtų nurodyta kokiais dažais buvo dažomos automobilių detalės ir kokios trukmės priklausė kasmetinės atostogos dirbantiems dažymo ir kituose cechuose bei neperduoti saugoti sąrašai darbuotojų, kuriems buvo išduodamas pienas už kenksmingas darbo sąlygas bei jų pareiginės instrukcijos (b.l. 89).
Kitų dokumentų, numatytų Tvarkos aprašo 14 punkte (valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai; darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduoti remiantis turimais dokumentais), patvirtinančių Lietuvos TSR Darbo įstatymų kodekso, galiojusio Lietuvos Respublikoje iki 2003- 01- 01, t. y. ginčo laikotarpiu, 53 straipsnio 2 dalies (sutrumpinta darbo trukmė darbininkams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis), 78 straipsnio 1 punkto (papildomos atostogos darbininkams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis), 179 straipsnio (specialių drabužių ir kitų individualinės apsaugos priemonių davimas), 181 straipsnio (pieno ir gydomojo-profilaktinio maisto davimas) garantijas darbininkams, dirbusiems kenksmingomis sąlygomis, nebuvo pateikta, kurie patvirtintų, jog pareiškėja, dirbdama dažytoja, dažė su emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais, t. y. darbo ypatingomis sąlygomis pobūdžio (ABTĮ 57 str. 1 d).
Taigi konstatuotina, jog pareiškėja kreipdamasi į atsakovą nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, kurie patvirtintų jos dirbto darbo kenksmingą pobūdį. Teismui tokie dokumentai taip pat nebuvo pateikti. Teisme apklausti liudytojai J. L. ir J. L., dirbę Kapsuko autoremonto gamykloje (vėliau- Marijampolės autoremonto gamykloje) (b.l.106-110) nurodė, jog pareiškėja dirbo dažytoja bei dažė automobilio dalis emaliniais, nitro dažais, gaudavo pieno bei ilgesnes atostogas. Tvarkos aprašo 14 punkte nurodytų dokumentų, laikomų įrodymais apie darbą ypatingomis sąlygomis, sąrašas yra baigtinis, todėl vien liudytojų parodymai negali būti pagrindu pripažinti, kad asmuo dirbo darbą ypatingomis sąlygomis.
Įvertinusi byloje surinktus rašytinius dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jų nepakanka įrodyti, jog pareiškėja Z. O. dirbo pareigose, numatytose Sąraše Nr. 2, t. y. pareiškėja neįrodė, jog dirbdama dažytoja ji dažė emaliniais dažais, nitrodažais, nitrolakais ir švino dažais bei dirbo ypatingomis sąlygomis.
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės 2011-11-02 sprendimą Nr. 53-2865, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-17 sprendimą Nr. (6.5)1-5024 ir nustatyti, kad Z. O. laikotarpyje nuo 1980-11-17 iki 1993-12-31 dirbdama dažytoja Kapsuko autoremonto gamykloje (vėliau- Marijampolės autoremonto gamykloje) dažė metalinius paviršius (automobilių kėbulus ir kabinas) nitrodažais, nitrolakais bei švino turinčiais dažais, t.y. dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012- 06- 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1996/2012)(ABTĮ 57 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Z. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Janina Vitunskienė