Civilinė byla Nr. e2S-347-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2 2-68-3-38860-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., G. K., V. K., R. M., E. N., V. R., S. Š., R. S., M. T., R. V., A. V., Ž. Ž., M. Ž., A. Ž. ir UAB „Litmarina“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – UAB „ESO“) dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo UAB „Ignitis grupė“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2019 m. gruodžio 4 d. AB „ESO“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta išbraukti visas ESO akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje; patvirtinti akcininką UAB „Ignitis grupė“ (juridinio asmens kodas 301844044) asmeniu, teiksiančiu oficialų siūlymą supirkti AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijas, įtrauktas į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje; įgalioti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ generalinį direktorių su teise perįgalioti atlikti visus reikiamus veiksmus ir pateikti visus reikiamus dokumentus AB Nasdaq Vilnius dėl AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ akcijų išbraukimo iš prekybos šioje reguliuojamoje rinkoje.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2019 m. gruodžio 4 d. AB „ESO“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas taptų beprasmis, nes vykstant ginčo nagrinėjimui, atsakovė ir pagrindinis jo akcininkas tęs akcijų delistingavimo procesą, t.y. akcijos bus išpirktos iš smulkiųjų akcininkų.

                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 gruodžio 31 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas sustabdė 2019 m. gruodžio 4 d. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovai pateikė duomenis, kuriais grindžia savo faktinius ir teisinius argumentus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškinio priėmimo metu, jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Neišnagrinėjus bylos, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškovų reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas, t.y. ar iš tiesų egzistuoja sprendimo pripažinimo negaliojančiais teisiniai pagrindai, nes tam būtina išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu reiškiamus reikalavimus, sprendė, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovams teismo sprendimą, o atsakovei tęsiant veiksmus dėl akcijų išpirkimo, ieškovams galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl ieškovų prašymą tenkino.

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

6.       Atskiruoju skundu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

6.1.        Ieškovų pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes turi esminių turinio trūkumų. 2019-12-04 VAS sprendimų nuginčijimas ieškovams nesukels jokių realių teisinių pasekmių. Net ir pripažinus 2019-12-04 VAS sprendimus negaliojančiais, pakartotinio VAS metu būtų priimti analogiški sprendimai dėl atsakovės kaip bendrovės akcijų išbraukimo iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, kadangi vien trečiojo asmens, kuris inicijuoja bei palaiko atsakovės akcijų delistingavimą, valdomų atsakovės akcijų ir jų suteikiamų balsų kiekis (94,98 proc. visų atsakovės suteikiamų akcijų) yra pakankamas, kad kitame VAS vėl būtų nubalsuota už atsakovės akcijų delistingavimą. Atitinkamai, net ir šio ieškinio patenkinimo atveju, rezultatas bus toks pats – atsakovės VAS bus priimtas sprendimas dėl atsakovės akcijų delistingavimo.

6.2.        Neegzistuoja jokie 2019-12-04 VAS priimtų sprendimų turinio ar formos pažeidimai, kurie leistų konstatuoti, kad 2019-12-04 VAS buvo pažeistos ieškovų teisės. Pažymėtina, kad atsakovė noriai viešino net daugiau informacijos apie delistingavimo procesą bei jo tikslus, nei privalėjo pagal teisės aktus. Ši informacija buvo viešai skelbiama Ignitis grupės interneto svetainėse ir prieinama tiek smulkiesiems akcininkams, tiek ir visai visuomenei. Toks pilnas informacijos atskleidimas tarptautinėje praktikoje ir yra pripažįstamas kaip viena iš pagrindinių priemonių, siekiant užtikrinti mažumos akcininkų apsaugą delistingavimo procese.

6.3.        Neegzistuoja jokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Grupės pajamos 2019 m. sausio – lapkričio mėn. siekė 1 464,3 mln. EUR, fiksuotas pajamų augimas yra lygus 29,7 proc. Trečiojo asmens pinigai sąskaitoje 2020-01-03 sudaro daugiau nei 165 mln. EUR. Iš Trečiojo asmens viešai skelbiamų finansinių ataskaitų duomenų, Grupė 2019 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje turėjo daugiau nei 3 mlrd. EUR turto, ir buvo uždirbusi daugiau nei 57 mln. EUR grynojo pelno. Akivaizdu, kad akcininkas trečiasis asmuo turi visas finansines sąlygas išpirkti ieškovų akcijas už Lietuvos banko patvirtintą ar teismo nustatytą sąžiningą kainą, net ir pasibaigus delistingavimo procesui. 

6.4.        Pareiga pateikti oficialų siūlymą ir nustatyti teisingą kainą už išperkamas atsakovės akcijas, yra trečiojo asmens kaip atsakovės pagrindinio akcininko, balsavusio už atsakovės akcijų delistingavimą 2019-12-04 VAS, pareiga, kaip tai yra numatyta VPĮ 33 str. 7 d. Šiuo atveju neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Net ir tuo atveju, jei patvirtinus išperkamų akcijų kainą, ji būtų pripažinta nesąžiningai maža pagal ieškovų reikalavimą, atsakovės žiniomis, atsakovės pagrindinis akcininkas ir oficialaus siūlymo teikėjas trečiasis asmuo turi visas galimybes atlyginti ieškovams kainų skirtumą, jeigu toks būtų nustatytas.

6.5.        Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo iš esmės išspręstas ieškovų ieškinio reikalavimas, kas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus ir prieštarauja suformuotai praktikai.

6.6.        Atsakovės smulkiųjų akcininkų yra apie 9000. Labai tikėtina, kad dalis akcininkų, kurie savo akcijomis neprekiauja biržoje, norėtų pasinaudoti oficialaus siūlymo metu už akcijas siūloma kaina ir parduoti savo turimas akcijas trečiajam asmeniui. Tai reiškia, kad sustabdžius 2019-12-04 VAS Sprendimų galiojimą, bus sustabdytas oficialaus siūlymo įgyvendinimas, smulkieji akcininkai negalės pasinaudoti galimybe nedelsiant gauti akcijų kainą su priedu, o turint omenyje, kad teismo procesai Lietuvoje vyksta ilgiau nei metus, kiti smulkieji akcininkai turės nepagrįstai ilgai laukti bylos nagrinėjimo pabaigos. Be to, nepagrįstu delistingavimo proceso stabdymu yra pažeidžiamos ne tik smulkiųjų akcininkų, kurie nedalyvavo VAS, ir kurie apskritai savo akcijomis neprekiauja biržoje, tačiau norėtų jas parduoti oficialaus siūlymo metu, bet ir tų, kurie 2019-12-04 VAS metu balsavo „už“ atsakovės akcijų delistingavimą. 

6.7.        Ieškovai neįrodė, kad atsakovės veiksmai ieškovų ar kitų akcininkų atžvilgiu yra nesąžiningi – atsakovė tinkami ir laiku vykdo įstatymų nustatytas pareigas, teikia pranešimus ir papildomus paaiškinimus dėl delistingavimo procedūrų, atsakinėja į akcininkų klausimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovė savo nesąžiningais veiksmais gali pakenkti smulkiesiems akcininkams.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

7.1.        net jei kontroliuojantis bendrovės akcininkas ar akcininkų grupė matematiškai turi pakankamai balsų, kad visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime priimtų atitinkamus sprendimus, tai nereiškia, kad šie sprendimai būtų pagrįsti. Ieškovai šioje byloje bylinėjasi dėl to, kad jų nuosavybės teisės objektu esančios atsakovės akcijos, kaip ir iki šiol, liktų viešai listinguojamos AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje bei kad jų trečiasis asmuo prievarta iš ieškovų neatimtų. Taigi, ieškovų interesas, kaip ir iki šiol, turėti viešai listinguojamas akcijas, o taip pat užkirsti kelią trečiajam asmeniui šias akcijas iš ieškovų prievarta atimti, sudaro ieškovų šios bylos ieškinio dalyką ir pagrindą. O atsakovės skundo teiginiai, kad, nepaisant šioje byloje priimtų teismų sprendimų, trečiasis asmuo, kaip atsakovės pagrindinis akcininkas, vis tiek priims lygiai tuos pačius sprendimus atsakovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, atrodo pakankamai ciniškai ir neteisėtai.

7.2.        Ieškovai nuosavybės teise turi atsakovės akcijų, kurios yra viešai listinguojamos. Atsakovės akcijos šiuo metu yra viešai prekiaujamos AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje. Atsakovės ginčo VAS trečiasis asmuo išimtinai savo balsais priėmė sprendimą dėl šių akcijų delistingavimo bei dėl šių akcijų privalomo išpirkimo, jei jos nebūtų parduotos per privalomojo oficialaus siūlymo procedūrą. Taigi, jei ieškovų ieškinys šioje byloje būtų atmestas, ieškovai ne tik kad nebetektų teisės turėti viešai listinguojamos bendrovės akcijų, bet dar ir iš jų nuosavybės teise turimos akcijos būtų atimtos. Taigi, ginčo atsakovės VAS sprendimai kelia ieškovams net labai realius teisinius padarinius bei itin suvaržo ieškovų, kaip atsakovės akcijų turėtojų, teises ir teisėtus interesus.

7.3.        Atsakovės akcijų ir visus sprendimus VAS priiminėja vienasmeniškai. Todėl ieškovai ginčo VAS dalyvauti ir nematė jokio reikalo, nes jų dalyvavimas ar nedalyvavimas VAS nebūtų absoliučiai nieko pakeitę. Savo ruožtu, tai, kad trečiasis asmuo gali vienasmeniškai priiminėti visus sprendimus atsakovės VAS, nereiškia, kad jis šiuos sprendimus gali priiminėti bet kokius, pažeidinėti ieškovų teises bei nesitikėti, kad ieškovai savo pažeistų teisių negins teismine tvarka.

7.4.        Ieškovų reiškiami reikalavimai nėra turtiniai, kas reiškia, kad neturi visiškai jokios reikšmės atsakovės turtinė padėtis santykyje su teismo sprendimo šioje byloje įvykdymu. Savo ruožtu, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmęs teismas absoliučiai teisingai pažymėjo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir trečiasis asmuo vykdys VAS sprendimus, t.y. delistinguos atsakovės akcijas iš AB NASDAQ Vilnius biržos, kas reiškia, jog jomis daugiau nebebus viešai prekiaujama. Tuo atveju, jei šioje byloje ieškovų ieškinys būtų patenkintas, tai reikštų, kad jis objektyviai nebegalėtų būti įvykdytas dėl vienos esminės priežasties – atsakovės akcijų, jas delistingavus, į AB NASDAQ Vilnius biržą niekas nebegrąžintų. Kas reikštų, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju ieškovai liktų su atsakovės akcijomis, kuriomis nebebūtų viešai prekiaujama, arba liktų iš viso be atsakovės akcijų, jei trečiasis asmuo suspėtų įvykdyti ir privalomąjį atsakovės akcijų išpirkimą, kaip taip pat numatyta ginčo VAS.

7.5.        Priešingai nei teigia atsakovė, ginčo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių  taikymo niekaip ir jokia apimtimi nebuvo išspręstas ieškovų ieškinio patenkinimo klausimas. Priešingai nei teigiama skunde, bylose, kuriose yra ginčijami bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai, laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis yra stabdomas ginčytinų visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų galiojimas, yra visiškai įprasta praktika, suvokiant, kad, laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, toks ginčytinas sprendimas būtų įvykdytas, o teismo sprendimu patenkinus ieškinį, šalių į status quo grąžinti galimybės nebebūtų.

7.6.        Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad visi smulkieji atsakovės akcininkai, kurie norėtų savo akcijas parduoti privalomojo oficialaus siūlymo būdu ir ko, negali padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pažymi, kad šias akcijas gali parduoti biržoje už iš esmės tokią pačią kainą, tik pinigus už šias akcijas gautų ne per kelių mėnesių laikotarpį, kaip būtų privalomojo oficialaus siūlymo atveju, o per tris dienas. Kas akivaizdžiai reiškia, kad ginčo laikinosios apsaugos priemonės niekaip ir jokia apimtimi neapriboja kitų smulkiųjų atsakovės akcininkų teisių ir teisėtų interesų.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Ignitis grupė“ prašo tenkinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atskirąjį skundą. Atsiliepime į atskirąjį skundą pakartoja atskirojo skundo argumentus ir nurodo, kad iš esmės su jais sutinka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdant neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatęs dviejų sąlygų sutaptį: tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą; grėsmę, kad nesiėmus konkrečių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, garantuoti jo privalomumo principo įgyvendinimą (CPK 18 str.).

12.       Pirmąją argumentų grupę atsakovė grindžia pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo pagrįstumą nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas motyvuojamojoje skundžiamos nutarties dalyje pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio tikėtino pagrįstumo argumentus, daro išvadą, kad šią privalomą laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą teismas nustatė tinkamai.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

15.       Nagrinėjamu atveju nenustatytas ieškinio formos ir turinio neatitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams, taip pat nenustatyta, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimos būdą. Atsakovės nurodomi argumentai, kad neegzistuoja jokie 2019-12-04 VAS priimtų sprendimų turinio ar formos pažeidimai, kurie leistų konstatuoti, kad 2019-12-04 VAS buvo pažeistos ieškovų teisės yra aplinkybės, sudarančios bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, reikalaujantį bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išsamaus išnagrinėjimo, kuris negali ir neturi būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Įrodymų pakankamumo klausimas taip pat negali būti vertinamas. Atsakovės nurodomas argumentas, kad ieškovai reiškiamu ieškiniu pasirinko netinkamą gynybos būdą taip pat negali būti laikoma pagrįstu. Atsakovė nurodo, kad realias teisines pasekmes ieškovams galėtų sukelti ne 2019-12-04 VAS sprendimai, o būsimas UAB ,,Ignitis grupė“ sprendimas ir Lietuvos banko patvirtinimas dėl iš ieškovų išperkamų akcijų kainos, nes nei vienas iš 2019-12-04 VAS sprendimų nenustatė kainos už iš ieškovų išperkamas atsakovės kaip bendrovės akcijas. Kaip jau minėta, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Tai, kad ieškovai nereiškia reikalavimo dėl akcijų kainos, negali būti laikoma netinkamu jų teisių įgyvendinimu. Priešingai, ieškovai ginčija jų teises pažeidžiantį sprendimą ir siekia, kad jiems priklausančios atsakovės akcijos liktų viešai listinguojamos AB NASDAQ Vilnius vertybinių popierių biržoje, o ne būtų delistinguojamos kartu siekiant išvengti šių akcijų priverstinio supirkimo.

16.       Tačiau tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, kaip minėta, turi būti nustatyta galima grėsmė sprendimo įvykdymui, t. y.  jei nesiėmus konkrečių priemonių palankus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir antrąją sąlygą, kuri yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šioje byloje nesustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymo, jis būtų įgyvendintas – išbrauktos visos ESO akcijas iš prekybos AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, o VAS sprendimu patvirtintas akcininkas UAB „Ignitis grupė“ supirktų AB „Energijos skirstymo operatorius“ akcijas, įtrauktas į prekybą AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Todėl tuo atveju, jei ieškovams būtų priimtas palankus teismo sprendimas, į AB NASDAQ Vilnius biržą nebūtų galimybės grąžinti. Todėl sutiktina su ieškovais, tai reikštų, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju ieškovai liktų su atsakovės akcijomis, kuriomis nebebūtų viešai prekiaujama, arba liktų iš viso be atsakovės akcijų, jei trečiasis asmuo suspėtų įvykdyti ir privalomąjį atsakovės akcijų išpirkimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai.

17.       Nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad patenkinus pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo iš esmės išspręstas ieškovų ieškinio reikalavimas, kas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus ir prieštarauja suformuotai praktikai. Visų pirma pažymėtina, kad ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalykai nesutampa. Be to, ginčijamo sprendimo vykdymas tik laikinai buvo sustabdytas iki šioje byloje galutinio sprendimo priėmimo. Antra, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į ieškiniu prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol nėra išspręstas šalių ginčas šioje byloje ir nepatikrintas ginčijamo sprendimo teisėtumas, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas šių akcijų išsaugojimas ieškovų dispozicijoje (status quo), kas negali reikšti, jog ginčas jau išspręstas.

18.       Atsakovė taip pat nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir darančios žalą tiek jo, tiek kitų smulkiųjų akcininkų interesams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini ir negali būti vertintini kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.

19.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Dėl to, atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Rita Kisielienė