Teismingumo byla Nr. T-87/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00494-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

                                                  (S)

NUTARTIS

2016 m. spalio 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. E. P., G. P., tretieji asmenys – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, VĮ „Registrų centras“, AB SEB bankas, UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir įrašo viešajame registre apie patalpų paskirties pakeitimą panaikinimo,

n u s t a t ė:

ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251, kuriuo buvo pritarta statinio projektui daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kultūros paskirties patalpų pakeitimo į viešbučių, atliekant paprastąjį remontą (projektas Nr. TP/20141023, parengtas 2014 metais). Taip pat prašė panaikinti atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 bei VĮ „Registrų centras“ atliktą įrašą viešajame registre apie patalpų paskirties pakeitimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino: 1) atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-141031-01251; 2) atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1; 3) VĮ „Registrų centras“ įrašą viešajame registre – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre – apie paskirties pakeitimą į negyvenamąsias patalpas – Nakvynės svečių namai.

Atsakovai G. P. ir J. E. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą. Skunde, be kita ko, nurodo, kad ieškovas ieškiniu nereikalavo pašalinti statybos padarinių, vadinasi byla teisminga administraciniam teismui ir išnagrinėta pažeidžiant rūšinį teismingumą. Remdamiesi šia aplinkybe atsakovai prašė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo.

Vilniaus apygardos teismas tenkino atsakovų prašymą ir kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Nutartyje teismas nurodo, jog iš ieškovo pateikto ieškinio turinio ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas iš esmės reikalauja panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui        Nr. RPP-01-141031-01251, kuriuo buvo pritarta statinio projektui daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kultūros paskirties patalpų pakeitimo į viešbučių, atliekant paprastąjį remontą (projektas Nr. TP/20141023, parengtas 2014 metais); taip pat panaikinti atsakovų J. E. P. ir G. P. 2014 m. lapkričio 14 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog nagrinėjamu atveju jokios statybos nebuvo vykdomos, namas (duomenys neskelbtini) nebuvo perstatomas ar rekonstruojamas, nebuvo keičiamas jo fasadas ir kt. G. P. ir J. E. P. priklausančiose patalpose buvo atliktas tik paprastasis remontas jiems priklausančių patalpų viduje. Vadinasi, patenkinus ieškinį nebus jokio statybos padarinių šalinimo.

Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aiškus reglamentavimas, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, reikalaujant pašalinti statybos padarinius, byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, o ginčijant tik statybas leidžiančius dokumentus – administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo reikalavimai yra susiję su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Priešingai, ieškovo reikalavimas, kaip jau minėta, yra iš esmės susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtais aktais. Todėl Vilniaus apygardos teismui kilo abejonė dėl ginčo pobūdžio, t. y. ar ieškovo keliamas ginčas dėl administracinio pobūdžio aktų nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme. Šiuos klausimus savo skunde kelia ir atsakovai, teigdami, jog byla teisminga administraciniam teismui.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pirmuoju reikalavimu ieškovas prašo panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 31 d. išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui                             Nr. RPP-01-141031-01251, kuris, remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, yra statybą leidžiantis dokumentas, t. y. administracinis aktas. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta;          2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta byloje A. V. v. Utenos rajono savivaldybės administracija, Utenos rajono savivaldybės taryba, R. K. ir A. K., bylos Nr. T-16/2016, 2013 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje „Inovatyvūs aplinkosaugos sprendimai“ v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras, bylos Nr. T-88/2013).

Taigi dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius ar ne. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Iš statinio projekto, kuriam buvo pritarta ginčijamu administraciniu aktu, matyti, jog patalpų paskirtis buvo keičiama atliekant paprastąjį remontą, nebuvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai. Ieškovas ginčija atliktą patalpų paskirties pakeitimą, bet ne atsakovams G. P. ir J. E. P. priklausančių patalpų viduje atliktą paprastąjį remontą. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl administracinio akto teisėtumo. Ieškinio reikalavimai, be kita ko, yra grindžiami administracinių teisės aktų (statybos techninių reglamentų) nuostatomis. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu nėra reiškiama reikalavimų ar įpareigojimų atsakovams, kurie būtų tiesiogiai susiję su civilinėmis teisėmis ar pareigomis ir kuriais būtų siekiama taikyti civilinio teisinio pobūdžio neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemones.

Kadangi dėl bylos rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, tai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 7 dalimi, šioje byloje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

           Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. E. P., G. P., tretieji asmenys – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, VĮ „Registrų centras“, AB SEB bankas, UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl rašytinio pritarimo statinio projektui, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir įrašo viešajame registre apie patalpų paskirties pakeitimą panaikinimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.