Civilinė byla Nr. e2-444-800/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19078-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.1; 2.6.8.5; 2.6.8.12; 2.6.20.1;

3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.3.12

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant ieškovo UAB „Tele2“ atstovui advokatui K. M.,

atsakovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tele2“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, vadovaujantis 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, 2019 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-131 „Dėl bylų paskirstymo tarp teismo rūmų“, persiųstas ieškovo UAB „Tele2“ ieškinys atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. M. 175,55 Eur skolą, 6,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-4).

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Tele2“ ir V. M. sudarė „Judriojo ryšio paslaugų teikimo“ sutartį Nr. 2.34 60741096 19915. Už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. 2018 m. vasario 28 d. atsakovui buvo išsiųsta 324,06 Eur PVM sąskaita-faktūra už suteiktas paslaugas. Paskutinis atsakovo mokėjimas buvo gautas 2018 m. gegužės 21 d., kuris buvo lygus 148,62 Eur sumai, todėl skola sumažėjo iki 175,44 Eur. Atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių per nustatytą terminą neatliko mokėjimų pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas pažeidė prievolę – laiku neapmokėjo sąskaitų už ieškovo suteiktas paslaugas. Bendra atsakovo skola ieškovui už suteiktas paslaugas, įskaičius priskaičiuotus delspinigius, yra 181,76 Eurai, iš kurių: 175,44 Eur dydžio įsiskolinimas už suteiktas paslaugas ir 6,32 Eur delspinigių.

Ieškovo UAB „Tele2“ atstovas advokatas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad vartotojui buvo teikiamos paslaugos ir išrašomos sąskaitos, kurios buvo patalpinamos vartotojui prieinamoje asmeninėje paskyroje. Prie šios paskyros vartotojas gali bet kuriuo metu prisijungti ir matyti jam pateiktas sąskaitas. Atsakovas 2017 m. liepos 18 d. buvo sudaręs su banku „Luminor“ sutartį, pagal kurią buvo susitarta apmokėti „Tele2“ siunčiamas sąskaitas, jeigu neviršijamas vieno mėnesio limitas t. y. 35,00 Eur. Po sutarties sudarymo su banku „Luminor“ „Tele2“ turėjo siųsti sąskaitas automatiniam apmokėjimui, tačiau aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad dėl techninių priežasčių, kurių šiuo metu negalima nustatyti, įmonė neišsiuntė sąskaitų į banką, kad vyktų automatinis pateiktos sąskaitos apmokėjimas. Todėl atsakovas teismo posėdžio metu teisingai nurodė, kad vienintelė jam elektroniniu būdu siųsta sąskaita buvo pateikta po paslaugų sustabdymo 2018 m. vasario 28 d. Tada buvo išrašyta sąskaita ir pateikta apmokėjimui. Kadangi buvo susidaręs įsiskolinimas už 2017 metais teiktas paslaugas ir neapmokėtas sąskaitas už birželio-gruodžio mėnesius ir buvo susidariusi 324,06 Eur skola į kurią buvo įskaičiuotas sutarties nutraukimo prieš terminą mokestis, suteiktų nuolaidų suma, o taip pat įrangos mokestis. Pripažįsta, kad galimai dėl techninių priežasčių sąskaitos nebuvo siunčiamos į atsakovo banką „Luminor“ kad būtų automatiniu būdu dengiama. Mano, kad atsakovas sudaręs sutartį dėl automatinio nuskaitymo turėjo pareigą pasitikrinti kaip vykdomas atsiskaitymas ir ar apmokamos sąskaitos. Mano, kad rūpestingas, atsakingas žmogus turėjo pasitikrinti kaip veikia sistema ir apmokamos sąskaitos. Atsakovui pradėjus domėtis kodėl buvo nutrauktas paslaugos tiekimas jam buvo paaiškinta, kad nėra gauti apmokėjimai už suteiktas paslaugas. Įmonė „Tele2“ daugiau kaip pusė metų negaudama apmokėjimų iš atsakovo, siuntė jam pranešimą 2018 m. sausio 25 d. ragindama sumokėti. Šis pranešimas atsakovui buvo siunčiamas dar iki sutarties nutraukimo. Taip pat dar vienas pranešimas atsakovui buvo siunčiamas ir 2017 m. rugsėjo 11 d. Tuo metu atsakovo skola įmonei siekė tik 49,62 Eur. Raginimai atsakovui buvo siunčiami paštu. Įranga toliau priklauso atsakovui, kuris su įmone nėra pilnai atsiskaitęs. Kadangi įranga yra pasenusi, todėl kalbėti apie įrangos grąžinimą nėra prasmės.

Atsakovas V. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 71-73) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2017 m. gegužės 5 d. su bendrove buvo sudaryta sutartis dėl namų interneto tiekimo. 2017 m. liepos 18 d. buvo sudaryta sutartis su banku „Luminor“ dėl automatinio kredito pervedimo. 2018 m. vasario 28 d. paslaugos tiekimas buvo sustabdytas. 2018 m. kovo 25 d. į banką iš bendrovės atėjo nekorektiška sąskaita. 2018 m. gegužės 21 d. buvo atliktas mokėjimas už suteiktas paslaugas iki 2018 m. vasario 28 d., viso suma 148,62 Eur. Tarp visų žingsnių vyko susirašinėjimas su bendrove. Telefonu buvo pripažinta, kad tai bendrovės klaida. Buvo žadama, kad problema tuoj bus išspręsta, bet paslaugos tiekimas nėra atnaujintas iki šiol.

Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad klausimas kyla ne dėl sąskaitų už paslaugos teikimą ir kokybę, o dėl paskutinėje sąskaitoje nurodytos sumos už papildomas paslaugas t. y. (sutarties nutraukimą, įrangos mokestį, gautas nuolaidas). Už suteiktas paslaugas jis apmokėjo 148,62 Eur. Mano, kad jis neturi mokėti už papildomas paslaugas, nes sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Buvo sudaryta automatinio apmokėjimo sutartis ir ne dėl jo kaltės nebuvo vykdomi atskaitymai už paslaugas. Aiškinantis dėl nutrauktų paslaugų tiekimo, įmonė jam nurodė, kad viskas bus sutvarkyta, tačiau nurodė, kad turi būti padarytas mokėjimas. Padarius mokėjimą už suteiktas paslaugas, pati paslauga nebuvo atnaujinta, nes jis nesutiko mokėti už sutarties nutraukimą bei susimokėti likusią sumą už įrangą. Per visą laiką nėra prisijungęs prie savo paskyros esančios „Tele2“svetainėje. Mano, kad tik dėl bendrovės kaltės, jog ji laiku nesiuntė sąskaitų, jam tenka būti teisme. 2017 metų raginimo atsiskaityti nėra gavęs. Jį pamatė tik bylos nagrinėjimo metu, o kitas 2018 metų raginimas jam buvo pateiktas kartu su medžiaga teismui. Raginimas buvo siųstas bendrovės kurioje dirba adresu, nors sutartyje yra nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas. Kodėl įmonėje, kurioje jis dirba, nebuvo gautas ir jam įteiktas bendrovės „Tele2“ laiškas, atsakyti negali. Elektronine bankininkyste naudojasi, tačiau nekreipė dėmesio, kad nuo sąskaitos nėra nurašomi mokesčiai už „Tele2“ paslaugas. Mato ir savo kaltės dėl to, kad nekreipė dėmesio ir nesidomėjo ar yra nuskaitomi pinigai už paslaugas. Papildomai nurodo, kad galėtų toliau tęsti bendradarbiavimą su įmone, jeigu ji atnaujintų paslaugos tiekimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. UAB „Tele2“ ir V. M. sudarė „Judriojo ryšio paslaugų teikimo“ sutartį Nr. 2.34 60741096 19915 (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 49-53), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui suteikti judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo paslaugas ir įrangą, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

2017 m. liepos 18 d. atsakovas su banku „Luminor“ sudarė sutartį dėl e. sąskaitų apmokėjimo automatiniu kredito pavedimu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 89). Bylos duomenimis ieškovas į banką išsiuntė tik vieną e. sąskaitą, t. y. 2018 m. kovo 25 d., 324,06 Eur sumai, tačiau dėl didelės sumos, buvo uždėtas sąskaitos limitas, mokėjimas nebuvo įvykdytas.

Bylos duomenimis už suteiktas paslaugas atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 46-47, 115-132), kurios buvo talpinamos ieškovo „Tele2“ klientų savitarnos svetainėje www.mano.tele2.lt.. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad šios sąskaitos būtų siunčiamos atsakovo V. M. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 111-112). 

Iš byloje esančios 2017 m. gegužės 5 d. judriojo ryšio paslaugų tiekimo sutarties matyti, kad atsakovas V. M. sutartyje su ieškovu susitarė, kad sąskaitos už paslaugas bus siunčiamos adresu T. Ivanausko g. 175, Kaunas. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad šiuo adresu sąskaitų atsakovas negavo, kaip ir negavo jam siųsto 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimo, kuriame nurodytas 49,62 Eurų įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, o taip pat 2018 m. sausio 25 d. pranešimo, dėl paslaugų tiekimo sutarties nutraukimo, nes abu dokumentai buvo siųsti atsakovui adresu Gaižiūnų g. 5, Kaunas, o ne šalių sudarytoje sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu T. Ivanausko g. 175, Kaunas. Ieškovas, įrodinėdamas esą tinkamai informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, rėmėsi teismui į bylą nepateiktais dokumentais, kad kažkada atsakovas buvo sudaręs sutartį su ieškovu ir turėjo kitą mokėtojo kodą prie kurio buvo nurodytas kitas adresas t. y. Gaižiūnų g. 5, Kaunas, kuriuo ir buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 11 d. raginimas, bei 2018 m. sausio 25 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovas atsakovą vis tik netinkamai informavo apie sutarties nutraukimą, nes faktiškai pats pažeidė sutarties sąlygą siųsti sąskaitas atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Be to, ieškovas išsiuntė raginimą ir pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovo darbo vietos adresu, kuris nebuvo šalių aptartas sutartyje, kaip korespondencijos gavimo adresas.

Tarp šalių nekilo ginčas, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis), tačiau šalys viena kitą kaltino netinkamu sutarties sąlygų vykdymu.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad tik po sutarties nutraukimo apie kurį jam nebuvo žinoma, sužinojo, jog nebuvo vykdoma automatinė e. sąskaitų apmokėjimo tvarka, ir dėl to buvo susidaręs įskolinimas už suteiktas paslaugas, kas lėmė jog ieškovas nutraukė sutartį. Atsakovas pripažino, kad elgėsi nepakankamai apdairiai, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį nesijungė prie ieškovo elektroninės erdvės ir netikrino jam siunčiamų sąskaitų, bei netikrino savo elektroninėje bankininkystėje atliekamų nurašymų už teikiamas „Tele2“ paslaugas. Apmokėjo už realiai suteiktas jam paslaugas ir prašė ieškovą tęsti paslaugos tiekimą.

Be to, ieškovo atstovas teismo posėdyje iš dalies pripažino ir savo kaltę, kad e. sąskaitų atsakovui nesiuntė, tačiau negalėjo įvardinti kas sąlygojo tokias aplinkybes. Pripažino, kad atsakovui buvo išsiųsta tik viena elektroninė sąskaitą, kuri dėl banko sąskaitos limito buvo neapmokėta. Ieškovas pripažino, kad atsakovui 2017 m. raginimą ir 2018 m. pranešimą dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo siuntė ne atsakovo ir bendrovės sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o jo darbo vietos adresu, kur galimai kažkada anksčiau su atsakovu buvo sudarę kitą sutartį ir kur atsakovas buvo identifikuojamas kitu mokėtojo kodu. Nurodė, kad galėtų toliau teikti atsakovui paslaugą, tačiau šis turi sumokėti už sutarties nutraukimą ir mokesčius už įrangą.

Taigi išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą teismas nustatė, kad abi sutarties šalys elgėsi nepakankamai atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai. Ieškovas, nutraukdamas sutartį su atsakovu, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, bei neįsitikino ar atsakovą tinkamai informavo apie galimą sutarties nutraukimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Sutarties išsaugojimo principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Kaip matyti, prioritetas yra teikiamas sutarties išsaugojimui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas CK 6.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka laikomas pažeidusiu prievolę, nes buvo neįvykdytas 1 (punktas): neįvykdytos ar netinkami vykdomos sutartyje numatytos sąlygos ir 2 (punktas): skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

CK 6.217 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, reikia atsižvelgti į kriterijus, tačiau sutarties pažeidimo sąvokos CK nepateikia, todėl teismas kiekvieną situaciją vertina pagal individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką.

Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja abiejų sutarties šalių netinkamą sutarties vykdymą, tačiau atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis. Atsakovas šiame teisiniame ginče yra vartotojas, o jo derybinės galios yra ribotos. Ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis sudaryta prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptartos su atsakovu, todėl jis buvo priverstas priimti jam pasiūlytas stipresniosios šalies sąlygas. Teismo nuomone, šios aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotoju negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Teismo vertinimu ieškovas taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės dėl sutarties nutraukimo ir dėl to atsiradusių pasekmių ir pasidalinti sutarties nutraukimo naštą lygiomis dalimis su atsakovu. Nors atsakovas sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo, priešieškinio dėl to neteikė, teisme išnagrinėjus faktines aplinkybes, buvo nustatyta, kad kaltos yra abi sutarties šalys, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 87,78 Eur skolos bei 3,16 Eur delspinigių, iš viso 90,94 Eur.

CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, o taip pat pateikė 287,25 Eur išlaidų sąskaitą už teisines paslaugas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 6-44, 48, 113-114), todėl laikytina, kad šias išlaidas ieškovė patyrė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, nepriklausomai nuo to, kad sąskaitos už teisines paslaugas teismui nepateiktos, o pateikti tik pinigų mokėjimą patvirtinantys dokumentai, iš kurių teismas sprendžia, jog ieškovo atstovui sumokėta suma neviršija Rekomendacijų nuostatų, todėl iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 7,50 Eur žyminio mokesčio bei 143,63 Eur advokato pagalbai apmokėti, iš viso 151,13 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį tenkinus iš dalies šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (7,33 Eur / 2 =3,66 Eur), teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Tele2“, įmonės kodas 111471645, naudai 87,78 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 78 ct) skolos, 3,16 Eur (tris eurus 16 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio bei 143,63 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 63 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.