Civilinė byla Nr. 2S-899-431/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14815-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 44.5.1.; 63.2.; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko 2012 m. sausio 31 d. pareiškimą Nr. 01.10.03-724 dėl priverstinio skolos išieškojimo (žurnalo eilės Nr. B4-01-762), skolininkė I. D..
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pradėti priverstinį 71163,93 eurų skolos išieškojimą iš I. D., areštuoti I. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), įspėti skolininką, kad negrąžinus skolos, t.y. 66407,99 eurų negrąžinto kredito, 3712,19 eurų priskaičiuotų palūkanų ir 1043,75 eurų delspinigių bei 139,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Nurodė, kad AB SEB bankas pagal 2002-06-19 Kredito sutartį Nr. 1450218010870-35 suteikė I. D. 68070,62 eurų kreditą, nustatant dalinius kredito grąžinimo terminus ir galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2042-06-11. Prievolių pagal sutartį užtikrinimui kredito gavėjas hipotekos lakštu įkeitė butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Kredito gavėjui nemokant kredito nuo 2010-10-12, o palūkanų nuo 2010-09-12, t.y. nevykdant sutarties 4 p. nurodytų įsipareigojimų, bankas 2011-11-04 raštu Nr. 01.10.03-7567 kredito gavėją įspėjo, kad jis iki 2011-12-04 padengtų įsiskolinimą pagal sutartį, taip pat nurodė, kad jei per nustatytą terminą kredito gavėjas nepadengs pradelsto įsiskolinimo pagal sutartį, kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Įspėjimo raštas pasirašytinai buvo įteitas I. D.. Pareiškimo pateikimo dienai kredito gavėja bankui buvo skolinga 66407,99 eurų negrąžinto kredito, 3712,19 eurų priskaičiuotų palūkanų ir 1043,75 eurų delspinigių (LR CK 4.192 str., 6.37 str., 6.210 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-02-03 nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, nuosavybės teise priklausantį I. D. -50,41 kv. m butą, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti, išaiškinant daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą, ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba sumažinti jo vertę, įspėjo skolininkę I. D., kad negrąžinus skolos, t.y. 66407,99 eurų negrąžinto kredito, 3712,19 eurų priskaičiuotų palūkanų, 1043,75 eurų delspinigių, iš viso 71163,93 eurų bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, išaiškinant kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkei dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikiant hipotekos lakšto originalą (LR CK 4.174 str. 1 d., 4.192 str. 1 d., 6.217 str., 6.218 str. 1 d., 6.256 str.).
Teismas nustatė, kad duomenų apie atliktus mokėjimus per kreditoriaus papildomai skirtą laiką prievolei vykdyti byloje nėra. Skolininkės, žinančios prisiimtų įsipareigojimų dydį ir įvykdymo terminus, neveikimas negali būti aiškinamas tokio asmens naudai. Toks skolininkės elgesys negali būti ginamas, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas, bei visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi. Todėl teismas padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-03 nutartį ir kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą Nr. 01.10.03-724 dėl priverstinio skolos išieškojimo (žurnalo Nr. B4-01-762) ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), būtų tikslinga susilaikyti nuo nekilnojamojo turto arešto ir/ar įspėjimo apie pardavimą iš varžytynių, jei yra bent kokia galimybė taikiai išspręsti naujo kreditavimo sąlygas su pačių kreditoriumi, tuo pačiu apginant kiekvieno piliečio turtinius interesus, išsaugant jam tinkamas gyvenamąsias sąlygas jo įprastoje gyvenamojoje vietoje.
- Teismas be pagrindo patenkino kreditoriaus pareiškimą, kadangi areštuotino buto, esančio (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė, negu skolininkės negrąžintos skolos dydis. Kreditorius be pagrindo vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, motyvuojant esminiu sutarties pažeidimu, nes visuotinai yra žinomas faktas, kad dėl ekonominės krizės ir didelės bedarbystės Lietuvoje, tai yra dėl objektyvių priežasčių, paskolos grąžinimas gali vėluoti ir bankas (kreditorius) turi suteikti galimybę skolininkei svarstyti klausimą dėl paskolos grąžinimo naujomis (pasikeitusiomis) sąlygomis ekonominės krizės kontekste, taip sudarant sąlygas tinkamam kreditavimo sutarties sąlygų vykdymui ir apsaugant tiek kreditoriaus, tiek skolininko teises ir interesus.
Atsiliepimu į pareiškėjos (skolininkės) I. D. atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirtąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog skolininkė savo prievolių pagal 2002-06-19 būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1450218010870/35 nevykdė: mokėjimai buvo atliekami mažesnėmis sumomis, negu numatyta grafike, o nuo 2011-06-28 iki šiol skolininkė neatlieka jokių mokėjimų. Šių prievolių nevykdymas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, suteikiantis bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Bankas 2011-11-04 raštu informavo pareiškėją, kad pradelsti mokėjimai pranešimo dieną sudaro 932,89 EUR negrąžinto kredito, 3180,84 EUR nesumokėtų palūkanų, 869,69 EUR delspinigių. Pareiškėja per protingą terminą (vieną kalendorinį mėnesį) pradelstų mokėjimų nesumokėjo, kreditorius 2011-12-09 nutraukė kredito sutartį. Bankas turėjo teisę nutraukti sutartį ir pagal Finansų įstaigų 31 str. 7 d. 4 p., CK 6.217 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 19 str. Kadangi pareiškėjos prievolių bankui įvykdymas užtikrintas hipoteka, bankas turėjo teisę siekti gauti savo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto vertės. Negrąžintos skolos bendra suma teismo nutarties priėmimo metu buvo 71163,93 EUR (245714,82 Lt), o įkeisto turto vertė, nurodyta hipotekos lakšte, yra 151000,00 Lt.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, o skolininkė (įkeisto daikto savininkė) įspėta, kad negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-02-03 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su prievolės įvykdymo užtikrinimo – hipotekos – institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog I. D. ir AB Vilniaus bankas (dabar SEB bankas) 2002-06-19 sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. 1450218010870/35 (t. I, b.l. 41-48), pagal kurią bankas suteikė 115000,00 Lt kreditą buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, o I. D. įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti iki 2022-06-18, mokėdama periodines įmokas su palūkanomis. Sutarties 3.11. punktu šalys susitarė, jog pagrindinė prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė yra tinkamai įforminta būsto hipoteka banko naudai, o Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų, tai yra laiku negrąžina kredito dalies, nesumoka priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių. 2002-06-25 buvo įregistruota hipoteka, pagal kurią skolininkė I. D. kreditoriui AB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) įkeitė 151000,00 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant 115000,00 Lt dydžio prievolę pagal 2002 m. birželio 19 d. būsto pirkimo kreditavimo sutartį Nr, 1450218010870/35, numatytas prievolės įvykdymo terminas: 2022-06-18 (t. I, b.l. 1-3). Šalys 2006-12-11 sudarė Susitarimą pakeisti 2002-06-19 būsto pirkimo kreditavimo sutarties Nr. 1450218010870/35 sąlygas Nr. 1 (t. I, b.l. 49-50), pagal kurį suteikiamo kredito suma buvo padidinta iki 278472,22 Lt, susitarimo 4 p. I. D. įsipareigojo turėti sąskaitoje pakankamą pinigų sumą sumokėti palūkanoms už laikotarpį nuo vėliausios įmokos mokėjimo dienos iki susitarimo įsigaliojimo dienos. Atitinkamai buvo pakeisti ir hipotekos lakšto 4,6 ir 7 skirsniai, kurie nustatė bendrą įkeičiamų daiktų kainą – 450000,00 Lt, prievolės dydį – 278472,22 Lt ir prievolės įvykdymo terminą – 2042-06-10 (t. I, b.l. 19-20). Šalys 2009-03-12 sudarė Susitarimą pakeisti 2002-06-19 kredito sutarties Nr. 1450218010870-35 sąlygas Nr. 2 (t. I, b.l. 51-52), pagal kurį nustatyta kredito suma eurais, tai yra 79610,93 EUR. Atitinkamai buvo pakeistas ir hipotekos lakšto 6 skirsnis, kuriame nustatytas prievolės dydis – 79610,93 EUR (t. I, b.l. 29-30).
Kreditorius AB SEB bankas 2012-02-02 pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio 71163,93 EUR išieškojimo (t. I, b.l. 33-66) ir kartu pateikė įrodymus, jog 2011-11-04 skolininkė buvo raštu įspėta dėl kredito sutarties nutraukimo nuo 2011-12-04, jeigu skolininkė iki nurodytos datos nesumokės skolos (t. I, b.l. 63-64), skolininkės sąskaitoje nuo 2011-11-04 iki 2012-01-31 nebuvo įnešta pinigų (t. I, b.l. 65-66), 2012-01-31 skolininkės skolą pagal kredito sutartį sudarė 66407,99 EUR negrąžinto kredito, 3712,19 EUR palūkanų ir 1043,75 EUR delspinigių, iš viso – 71163,93 EUR (t. I, b.l. 36), tai yra 245714,82 Lt.
Pagal iki 2012-07-01 galiojusią Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d., jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimų neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę.
Pagal CK 6.874 str. 2 d. jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
Skolininkė atskirajame skunde nurodė, kad yra tikslinga susilaikyti nuo nekilnojamojo turto arešto ir/ar įspėjimo apie pardavimą iš varžytynių, jeigu yra bent kokia galimybė taikiai išspręsti naujo kreditavimo sąlygas su pačiu kreditoriumi, tuo pačiu apginant kiekvieno piliečio turtinius interesus, išsaugant jam tinkamas gyvenamąsias sąlygas jo įprastoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau skolininkė nurodytų argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, jog būtų teikusi savo pasiūlymus kreditoriui dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar įmokų mokėjimo atidėjimo. Tuo tarpu, byloje yra įrodymai, jog kreditorius 2011-11-04 ragino skolininkęs sumokėti skolą ir tam suteikė vieno mėnesio terminą, tačiau skolininkė per nurodytą laikotarpį neatliko jokio dalinio mokėjimo bankui. Taip pat skolininkė nepateikė teismui jokių jos galimybes, neparduodant įkeisto turto, sumokėti susidariusią skolą ir grąžinti visą likusią suteikto kredito sumą patvirtinančių įrodymų. Be to, skundžiama 2012-02-03 teismo nutartimi skolininkei taip pat yra nustatytas papildomas vieno mėnesio terminas sumokėti skolą.
Solininkė skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo klausimą taip pat grindė ta aplinkybe, jog areštuoto buto rinkos vertė yra žymiai didesnė, negu likusios negrąžintos skolos dydis. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, jog hipotekos lakšte ir būsto kreditavimo sutartyje nustatyta minėto buto rinkos vertė yra 151000,00 Lt, o likusi skolininkės negrąžinta kredito suma, kartu su palūkanomis ir delspinigiais, yra 71163,93 eurų (245714,82 Lt), tai yra daugiau nei 1,5 kartus didesnė už įkeisto turto vertę. Šiuo metu VĮ “Registrų centro” nuo 2013-01-01 galiojanti ir nenuginčyta nustatyta buto vidutinė rinkos vertė yra 269000,00 Lt, tai yra viršija skolą bankui tik 23284,18 Lt, o tai yra gana nedidelė suma palyginti su bendru skolos ir turto rinkos vertės santykiu. Skolininkė kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui kitų įkeisto turto vertinimų, todėl skolininkės nurodytas argumentas nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo. Be to, skolininkei išaiškintina, kad realizavus turtą už didesnę, negu užtikrintas įsipareigojimas, sumą ir iš jos grąžinus skolą, likusi užtikrintą įsipareigojimą viršijanti suma yra grąžinama įkeisto turto savininkui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skolininkės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė