Administracinio nusižengimo byla Nr. II-51-1007/2023
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00022-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U T A R I M A S
2023 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,
sekretoriaujant Agnei Ačienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam D. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Dainiui Žiedui,
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos – atstovei R. R.,
vertėjai Anastasijai Petrovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. P. įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022 administracinio nusižengimo byloje (toliau – Skundžiamas nutarimas) D. P. (toliau – ir Skundą pateikęs asmuo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 459 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje, padarymą nubaustas galutine 2350 eurų bauda už tai, jog 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei informuotu, kad Lietuvos transporto saugos administracijos (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui S. B. sudaryti sąlygas patikrinti jo vairuojamo transporto priemonių junginio masę, t. y. važiuoti transporto priemonių junginiu per mobiliąsias ašinio svėrimo svarstykles, nesiėmė jokių techninių, organizacinių priemonių įtakoti pavaldaus vairuotojo veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus, sudarytų sąlygas pareigūnams kontrolės metu atlikti transporto priemonių junginio svėrimą, tuo vengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės svėrimo. Be to, neparinko techninių organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežant apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis iki 3,00 m, ji būtų sutvirtinta pakankamu, ne mažiau kaip dviejų specialių diržų skaičiumi (rietuvės sutvirtintos tik vienu diržu, privalo būti ne mažiau kaip dviem specialiais diržais). Tuo D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ 495 p. 2.1 p.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytą skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. D. P. skunde nurodė, jog mano, kad jis neįvykdė administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje, yra nubaustas be kaltės, todėl Skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnis apibrėžia bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, jo 11 dalis nustato, kad transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalimi, transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus, keleivinės kelių transporto priemonės ir lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, apipavidalinimą, krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, tachografo įrašus ir komandiravimo deklaracijas. Kai komandiravimo deklaracijos patikrinimo kelyje rezultatai leidžia manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, susijęs su darbo sutartimi, darbo laiko apskaita ar darbo užmokesčiu komandiravimo laikotarpiu, Transporto saugos administracija apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją įvertina galimą pažeidimą ir poreikį per Vidaus rinkos informacinę sistemą kreiptis į užsienio šalies vežėją dėl šio kodekso 101 straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos pateikimo, o šiam nepateikus, - į vežėjo įsisteigimo šalies kompetentingą instituciją. Transporto saugos administracijos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (arba) duomenis, ir, nustatę pažeidimų, turi teisę siųsti transporto priemonę į tachografų techninės priežiūros dirbtuves, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai. Tuo tarpu ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas. Pažeidimo įvykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, - nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
4. Teigė, jog iš Skundžiamo nutarimo galima suprasti, jog būtent vairuotojas atsisakė ar vengė pasverti transporto priemonių junginį, nesudarė sąlygų patikrinti vairuojamo sąstato masę. Tik vairuotojas galėjo pažeisti ir nevykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalyje numatytų pareigų (įmonės vadovams ten jokios pareigos neformuluojamos). Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalyje numatyti pareigūnų įgalinimai koreliuoja su nurodytomis vairuotojų pareigomis, kurių galimai nevykdė vairuotojas, bet niekaip negalėjo pažeisti bendrovės vadovas. Iš Skundžiamo nutarimo neaišku, kokią neteisėtą veiką, sankcionuotą ANK 459 str. 6 dalyje, įvykdė D. P., todėl įmonės vadovui atsakomybė taikoma nepagrįstai, nes jis neatliko jokių kaltų veiksmų. Inkriminuotas techninių, organizacinių priemonių nesiėmimas įtakoti vairuotojo veiksmus nesankcionuotas ANK 459 straipsnio 6 dalyje, nenumatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Kelių transporto kodekse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. patvirtinti Krovininių automobilių vairuotojo- ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais į darbą bendrovėje priimtas vairuotojas S. B. supažindintas 2021 m. vasario 17 d. Nuostatų 1.6.4 punkte nustatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius turi žinoti ir darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kelių eismo taisyklėmis, krovinių vežimo kelių transportu taisyklėmis. Vairuotojas už instrukcijos reikalavimų nevykdymą ir priimtus asmeninius sprendimus atsako Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka (Nuostatų 5.1.10 p.). Nurodyta suponuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas parengdamas pareiginius nuostatus ir su jais supažindindamas pavaldų vairuotoją- ekspeditorių įvykdė savo pareigą instruktuoti ir papildomai išaiškinti vidutinių gabumų asmeniui žinomus dalykus, jog vairuojant transporto priemonę privaloma laikytis įstatymų. Asmuo vairuojantis vilkiką (miškovežį) turi atitinkamą kategoriją ir neabejotinai supranta, jog įstatymu grįsti įgaliotų pareigūnų reikalavimai yra privalomi vykdyti. Be to, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 str. 3 d.). Asmuo, vairuojantis vilkiką ir dalyvaujantis viešame eisme privalo paklusti kontrolės funkcijas įgyvendinantiems pareigūnams. Vairuotojo darbdavys negali pakeisti įstatyminio reglamentavimo ir „atleisti“ asmenį nuo įstatymų vykdymo. Taip pat, kaip ir pavaldumas darbo santykiuose, nėra aukštesnis už asmens pavaldumą valstybės pareigūnui administracine tvarka. Teisės teorijoje ir praktikoje drausminė atsakomybė laikoma švelnesne teisinės atsakomybės rūšis už atsakomybę taikomą įvykdžius administracinį teisės pažeidimą. Todėl teigė, kad įmonės vadovas neturi daugiau galių įtakoti darbuotoją vykdyti įstatymus nei valstybės pareigūnas.
5. Padarė išvadą, jog vairuotojo asmeninis sprendimas nepaklusti valstybės įgaliotam pareigūnui yra valinis asmens pasirinkimas, kurio darbdavys negali ir neturi galimybės įtakoti. Nutarime neįvardinta kokių įstatymo numatytų pareigų neįvykdė D. P., kuriomis buvo galima užtikrinti sąlygas pasverti transporto sąstatą. Teigė, iš D. P. reikalauta atlikti neįmanomą, kas pažeidžia konstitucinį reikalavimą impossibilium nulla obligatio ėst. „Neįmanomos įvykdyti pareigos“ „pažeidimas“ de constitutione lata nesukuria jokių teisinių padarinių (principas lex non cogit ad impossibilia), tad negali būti laikomas teisėto reikalavimo nevykdymas.
6. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą Lietuvos transporto saugos administracija ne kartą traukė atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnį už vairuotojų įvykdytą veiką, konkrečiai Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnų vairuotojui teiktą nurodymą atlikti transporto sąstato svėrimą nevykdymą. Teismai visuomet D. P. atžvilgiu nutraukdavo administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Lietuvos transporto saugos administracija šių sprendimų neginčijo, įstatymų leidėjo specialiosios normos suformulavimas ANK 459 straipsnio 6 dalyje nėra pagrindas kitaip interpretuoti administracinės atsakomybės principus, t. y. bausti asmenį nesant administracinio teisės pažemio sudėties, kaltės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 30-699/2017).
7. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Institucija), teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog D. P. kaltė paD. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje, įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 str. reikalavimų ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
8. Atsiliepime nurodė, jog 2022 m. gruodžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui S. B. surašytame protokole Nr. VKTI- ANR_P-6182-2022 užfiksuota, kad vairuotojas įmonei priklausančia transporto priemone „SCANIA R520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „JYKI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) vežė medienos rąstus. Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai sustabdė vairuotojo vairuojamą transporto priemonę (jų junginį) patikrinimui. Patikrinimo metu vairuotojas atsisakė pasverti transporto priemonių junginį ir tuo kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., vadovaudamas įmonės transporto veiklai, būdamas atsakingas už transporto veiklą įmonėje ir jos organizavimą, bei būdamas informuotas, kad vairuotojas S. B. patikrinimo kelyje metu atsisakė ir nesudarė sąlygų pasverti vairuojamą transporto priemonių junginį nustatyta tvarka, t. y. užvažiuojant ant automobilių svėrimui skirtų ašinių svarstyklių, neužtikrino ir nesiėmė veiksmų, jokių techninių, organizacinių priemonių įtakoti pavaldaus vairuotojo veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus, sudarytų sąlygas pareigūnams kontrolės metu atlikti transporto priemonių junginio svėrimą ir tuo vengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pasvėrimo. Administracinė atsakomybė už ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta ne tik vairuotojui, tačiau ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. 2022 m. gruodžio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. P. surašytas administracinių nusižengimų protokolas Nr. VKTI-ANR_P-6293-2022, o protokole numatyta bylos nagrinėjimo data ir laiku išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir 2022 m. gruodžio 29 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022, kuriuo paskirta 2350 Eur dydžio bauda.
9. Nurodė, jo su skundu nesutinka dėl sekančių argumentų. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) reguliuoja krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, KTK 14 straipsnio 2 dalyje pareigūnų teisė tikrinti krovininės kelių transporto priemonės techninius parametrus ir pareiga sudaryti sąlygas šios teisės realizacijai tenka ne vien tik vairuotojui, o ir vairuotojo darbą organizuojančiam, nurodymus jam duodančiam, instruktuojančiam įmonės vadovui ar kitam jo įgaliotam atsakingam asmeniui. Institucijos nuomone, D. P. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta kada, koks administracinis nusižengimas padarytas, bei kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kaip įvykdė administracinį nusižengimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būdamas informuotas, kad vairuotojas S. B. patikrinimo kelyje metu atsisakė ir nesudarė sąlygų pasverti vairuojamą transporto priemonių junginį nustatyta tvarka, neužtikrino ir nesiėmė veiksmų, jokių techninių, organizacinių priemonių įtakoti pavaldaus vairuotojo veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus, sudarytų sąlygas pareigūnams kontrolės metu atlikti transporto priemonių junginio svėrimą ir tuo vengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pasvėrimo. Pažymėta, jog vairuotojas patikrinimo metu nurodė ir byloje pateiktame garso įraše girdima, kad vairuotojas nurodė, kad nesisvers, patvirtino, kad bendravo sms žinutėmis su vadovu, kuris piktas, kad baudą reiks mokėti, nes papuolė, nes reikia vežti daug ir nepapulti bei patvirtino tai, kad tokia firmos pozicija taip pat tai nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime dėl krovinio vežimo, kad „nenoriu važiuoti ant svarstyklių. Tokia pozicija firmos“. Manytina, kad vairuotojas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo - ekspeditoriaus funkcijas, būdamas pavaldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir dirbdamas įmonės naudai, pats vienasmeniškai neturi tikslo priešintis ir nevykdyti teisėtų kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymų, pažeisti teisės aktų reikalavimus, žinodamas, kad už tokius veiksmus jam bus taikoma administracinė atsakomybė. Taigi, byloje esant aukščiau minėtiems įrodymams, manytina, kad argumentai dėl D. P. kaltės nebuvimo laikytini paneigtais.
10. Teigė, jog Institucija nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad už įmonės darbuotojo kaltus veiksmus įmonės vadovui negali būti taikoma atsakomybė, kadangi administracinė atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta ne tik vairuotojams, bet ir (ar) įmonių vadovams; Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vieno iš ANK 459 straipsnio 6 dalies nustatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nustatyto subjekto administracinės atsakomybės, pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad nustatyti pakartotiniai vairuotojo administraciniai nusižengimai leidžia pagrįstai manyti, kad D. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, taikytos priemonės ir vien pareiginių nuostatų patvirtinimas, vairuotojo supažindinimas su jais, nėra pakankami, kad nusižengimai nebūtų padaryti. Pareiginiuose nuostatuose vairuotojui nustatoma pareiga darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, tačiau vairuotojas, kuris yra Baltarusijos pilietis, išsamiai ir kokybiškai nėra supažindinamas su konkrečiais teisės aktais, jų nuostatomis, o jo žinios nėra periodiškai atnaujinamos, kad žinodamas reikalavimus, pareigas ir atsakomybę už jų nesilaikymą nedarytų administracinių nusižengimų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Įmonės vadovas, duodantis nurodymus įmonės vairuotojui pasikrauti krovinį ir pristatyti jį į vietą, organizuojantis vairuotojo veiklą, kuris yra jam pavaldus, turi užtikrinti ir nurodyti vairuotojui vykdyti teisėtus kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymus, t. y. neatsisakyti pasverti transporto priemonę (jų junginį) ir vykdyti kitus su transporto priemonės (jų junginio) pasvėrimu susijusius teisėtus nurodymus, neformuoti priešingos pozicijos ar požiūrio valdomoje įmonėje, todėl skundo argumentai, kad įmonės vadovas neturi daugiau galių įtakoti darbuotoją vykdyti įstatymus nei valstybės pareigūnas, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
11. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkti įrodymai patvirtinantys, kad vairuotojo atsisakymas pasverti transporto priemonių junginį ir nesudaryti sąlygų patikrinti transporto priemonių junginio masę nebuvo tik paties vairuotojo savarankiškas sprendimas ir pozicija, o kaip pats vairuotojas raštu paaiškinime nurodė, „tokia pozicija firmos“. ANK 459 straipsnio 6 dalies tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei leidžiamo svorio krovinių gabenimą. Akivaizdu, kad tokie transporto priemonių junginiai, kuriais vežami sunkiasvoriai kroviniai, gadina kelių dangą, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui. Transporto priemonių (jų junginio) pasvėrimas turi didelę reikšmę. Tokia praktika, kai visa atsakomybė būtų perkelta vairuotojui, iš esmės eliminuotų galimybę patraukti administracinėn atsakomybėn faktiškai krovinio vežimą, vairuotojo darbą organizuojantį asmenį.
12. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. nurodė, jog skundą ir jame išdėstytas faktines aplinkybes palaiko. Skundžiamas nutarimas surašytas nepagrįstai, kadangi įmonėje nėra ir neprivalo būti už krovinių vežimą atsakingo asmens. Pagal pareigybinius nuostatus už krovinį atsako vairuotojas ir mano, kad jis negali būti pripažintas kaltu. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog 2022 m. gruodžio 6 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. S. B. yra įmonės darbuotojas. Savaitgalį vairuotojas S. B. grįžo į bazę ir parodė surašytus protokolus. Vairuotojas nurodė, kad jį sustabdė ir iškvietė transporto inspekcija. Protokolas surašytas dėl nepaklusimo inspektoriams. Jis nepakluso važiuoti ant svarstyklių. Pažeidimas toks, kad transporto inspekcija „užsisako“ kelių policiją ir paskui privažinėja. Sutinka, kad vairuotojas padarė nusižengimą. Padaryto nusižengimo nepateisina, nes reikia laikytis įstatymų. Jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ir vežė apvalią medieną. Buvo nustatyti pervežimo pažeidimai dėl diržų. Vairuotojas atsisakė svertis, nes kažkas juos „medžioja“. Supranta, kad sustabdžius pareigūnams krovinys gali būti pasveriamas. Vairuotojui visos pareigos yra išaiškintos ir mano, kad kaip vadovas atliko visus veiksmus. Šis vairuotojas pažeidimą padarė antrą kartą. Drausminančių priemonių nebuvo imtasi, vyko tik pokalbis. Apie įvykį sužinojo šeštadienį. Savaitės dienomis jis su šiuo vairuotoju bendrauja paskirstydamas krovinius. Su juo bendrauja kalbėdamas telefonu ir nurodo išsikrovimo vietą. Pasikrovimo vietą nurodo kitas darbuotojas vadybininkas V. P., o jis nurodo išsikrovimo vietą. Kai yra priimamas sprendimas uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti, pirma reikia žinoti apie tai, kad yra uždraudžiama važiuoti. Jo darbo valandos yra nuo 8 val. iki 17 val., o įvykis įvyko vėliau. (duomenys neskelbtini) gatvė yra 300 metrų atstumu iki jų sandėlio ir iš nurodytos vietos laukti krovinys „nuriedėjo“ iki jų sandėlio. Kad krovinys nenuvežtas į pristatymo vietą sužinojo kitą dieną. Apie tai, kad vairuotojui uždrausta dalyvauti transporte sužinojo savaitgalį. Vairuotojas tą krovinį išsikrovė sandėlyje ir toliau su ta pačia mašina vykdė kitus reisus. Išvažiavęs iš pasikrovimo vietos vairuotojas visada susiekia su darbuotoju ir jam nurodoma kur reikia važiuoti ir vairuotojas nuvyko į (duomenys neskelbtini) sandėlį, į tarpinę krovinio pristatymo vietą. Blogai vertina vairuotojo elgesį, kad nepakluso ir vis tiek išvažiavo. Tokių atvejų pasitaiko, bet ne dažnai. Šią problemą sprendė kalbėdamas su vairuotoju. Pažeidimas padarytas antradienį, o apie protokolo surašymą jis sužinojo šeštadienį. Dėl kito nustatyto pažeidimo sutinka. Tokio pobūdžio nutarimas jo atžvilgiu priimamas antrą kartą. Pagal šį naują straipsnį kitų protokolų nėra surašyta. Įmonėje dirba 34 vairuotojai ir kiti vairuotojai pažeidimų nedaro ir pasisveria savo krovinius. Su byloje pateiktu garso įrašu susipažino. Žinutė, apie kurią yra kalbama, ji buvo rašyta V. . Nenori komentuoti, ką V. rašė, gal pats vairuotojas pasakys. Nežino ką vairuotojas norėjo pasakyti savo paaiškinime, teigdamas, kad „tokia įmonės pozicija“. Kiekvienas žmogus yra suaugęs ir jis nežino ką turi pakomentuoti apie tokį vairuotojo elgesį. Kaip vadovas jis neprisiima atsakomybės. Gruodžio 6 dieną vežtas krovinys buvo saugus ir atitiko transporto priemonės techninius parametrus. Diržai buvo uždėti, bet dėl to pažeidimo sutinka. Visos diržų tvirtinimo vietos yra numatytos gamyklos, o tai, kad padaryta dar „išsigalvojimų“, ta jis neturi ką pasakyti. Jis vertina, kad krovinys buvo saugus, nes viskas, kas numatyta gamyklos, tas ir buvo padaryta. Jis nebuvo informuotas apie padarytą pažeidimą SMS žinutėmis. V. buvo informuotas SMS žinute ir buvo paklausta jo nuomonės. Jo nuomonė buvo neutrali ir palikta pačiam vairuotojui priimti sprendimą. Nenurodys, ar gavęs žinutę V. P. yra kaltas. Jis nurodė neutralią savo poziciją. Įmonėje jokių pozicijų dėl nesisvėrimo neformuoja ir nežino, kodėl vairuotojas taip nurodė. Įmonėje su vairuotojais bendrauja telefonu. Įmonės kasdienę veiklą organizuoja darbiniu būdu ir nieko plačiau nekomentuos. Vairuotojui parvežus protokolą, jie pasikalbėjo, bet turinio nebepasakos.
13. Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. D. P. yra jo darbdavys. Jis dirba miškovežio vairuotoju. Jo užduotys yra atvykti į pasikrovimo vietą, pasikrauti, nuvažiavus į išsikrovimo vietą, išsikrauti. Dirba 8-10 valandų, kaip išeina. Bendrovės pagrindinė bazė yra (duomenys neskelbtini). Bazėje lankosi kiekvieną savaitgalį. Grįžta pailsėti ir pateikti ataskaitas už savaitės darbą. Darbo savaitės dienomis gauna SMS žinutes su telefono numeriu, kuriuo reikia pasiskambinti, skambina į urėdiją ir vyksta į nurodytą vietą pasikrauti, o pasikrovus, surašomi dokumentai ir vykstama į iškrovimo vietą. Kur reikia nuvežti krovinį sužino SMS žinute. Pasikrovimo ir iškrovimo vietas nurodo V. ir D.. Pasikrovimo vietą nurodo V. , o išsikrovimo – D.. Nežino, kodėl taip yra ir kodėl nustatyta tokia tvarka. Su V. ir D. bendrauja skirtingais telefono numeriais. Jis turi įmonės suteiktą telefono numerį. Nežino už ką įmonėje atsakingas D. ir V. . Kilus problemoms su kroviniu, kreipiasi į V.. Nežino, kodėl į jį kreipiasi, tiesiog jam skambina, kažko klausia ir tariasi. Nežino, kas nustatė tokią tvarką. Ne dažnai kyla problemų dėl krovinio pervežimo ir retai kreipiasi į V.. Žino apie gruodžio 6 d. padarytą pažeidimą ir priimtą nutarimą. Sprendimo neskundė ir sutiko su juo, baudą sumokėjo. Jis važiavo (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos. Jie klausė, ar priemonė neperkrauta. Jis pasakė, kad ne. Iš jo paėmė dokumentus ir pasakė, kad iškvies transporto inspekciją. Atvykus transporto inspekcijai, neprisimena, ko jo klausė. Pokalbio nebeprisimena. Patikrino tachografo kortelę, klausė apie svarstykles, kad patikrinti svorį. Liepė sėdėti automobilyje ir sakė pakvies kai reikės. Tada jį pakvietė. Yra nubaustas už tai, kad atsisakė svertis. Svertis jis nesutiko, nes pabijojo. Tokioje situacijoje atsidūrė ne pirmą kartą, tokia situacija buvo rugpjūtį. Suprato nesisvėrimo pasekmes, jam buvo paaiškinta, kad bus didelė bauda. Jis pabijojo svertis ir jautė stresą. Su įmonės darbuotoju nebendravo. Patikslino, jog sustabdžius pareigūnams parašė žinutę V., bet pats nekalbėjo. Norėjo paklausti patarimo, nes inspekcija jo klausė, ar važiuosi ant svarstyklių ar ne. Jam atsakė, kad ne jo reikalas ir jis turi žiūrėti pats. Rašė V. , nes, jeigu kažkas nutinka kelyje, turi tartis su juo. D. nerašė. Su savimi turi telefoną, iš kurio rašė žinutę, yra išsisaugojęs žinutę, kurią rašė V. P.. Po pirmojo jo pažeidimo kalbėjosi su D.. Buvo paaiškinta, kad nepažeidinėtų, kad per daug nesikrautų, nes transporto inspekcija ir policija tikrina. Jis padarė naują pažeidimą, nes pabijojo ir pasimetė. Su juo transporto saugos pareigūnai kalbėjo rusų kalba. Jam buvo pranešta, kad yra daR. garso ir vaizdo įrašas. Tuo metu buvo rašomi dokumentai ir juos jis pasirašė. Dokumentai, kuriuos jis pasirašė, buvo lietuvių kalba, bet inspektorius jam juos išvertė. Pareigūnai surašė dokumentus lietuvių kalba, bet kokie jie buvo, negali pasakyti. Neprisimena, ar pildė aplinkybes dėl krovinio tvirtinimo. Duomenys protokolo 16 punkte parašyti jo ranka. Nežinojo ką ten turi parašyti ir pats transporto inspektorius patarė taip užrašyti. Surašius dokumentus jam nebuvo leista toliau važiuoti, bet visiems išvažiavus, išvažiavo ir jis. Jam buvo nurodyta būti iki to momento, kol sutiks pasverti transporto priemonę. Turėjo laukti ten, kur buvo sustabdytas. Apie tai kitą dieną pranešė D.. Tiksliai neprimena į ką kreipėsi. Jam buvo paaiškinta, kad jis negali važiuoti toliau, bet šį sprendimą jis pažeidė. Atrodo, už šį pažeidimą jam nėra taikyta atsakomybė. Nežino, ar apie jo pasišalinimą sužinojo transporto inspekcija. Jis nuvažiavo maždaug už kilometro į numatytą išsikrovimo vietą (duomenys neskelbtini). Atvykus į išsikrovimo vietą, krovinio niekas nepriima. (duomenys neskelbtini) tiesiog nuvažiuoji ir išsikrauni. Neprisimena, ar informavo apie iškrautą krovinį. Įprastai nepraneša apie išsikrovimą. Jis buvo sustabdytas apie 20 val. ir krovinį iškrovė ryte. Tada važiavo į urėdiją naujo krovinio. Naują pasikrovimo vietą nurodė V. . Neprisimena, ar su juo kalbėjo apie tai, kad buvo sulaikytas. Patikslino, kad, kai buvo sustabdytas rugpjūtį, jam nieko nesakė, kad reikia išsikrauti ar stovėti. Šiame pažeidime jis suprato, kad turi laukti. Jo nuomone, V. P. suprato, kad jis iškrovė krovinį. Nurodė, jog išsigando, kad gaus didelę baudą, nusiminė. Jis stengiasi vykdyti reikalavimus. Jis nežinojo ką parašyti pasiaiškinime ir inspektorius jam patarė ką parašyti. Vadovas jam liepia pasikrauti ne daugiau 40 tonų, bet nurodo nesikrauti ir mažiau, todėl jis turi pakrauti nurodytą svorį. Jis pats dalyvauja pakrovime. Jei mediena sena ir sausa, tai galima pasikrauti didesnį tūrį, o jei būna šviežia ir neseniai nupjauta, tai tūris turi būti mažesnis. Pažeidimo padarymo momentu mediena atrodo buvo sausa. Darbindamasis yra susipažinęs su teisės aktais, kuriuos turi žinoti dirbdamas. Jis nežino, ar patikrinimo metu inspektorius kalbėjo su vadovu. Jis matė automobilyje vaizdo registratorių ir suprato, kad yra filmuojamas. Turėjo būti įrašytas vaizdas ir garsas. Buvo įspėtas, kad buvo vykdomas įrašas
14. Teismo posėdžio metu, siekiant užfiksuoti SMS žinučių turinį, teismas apžiūrėjo liudytojo S. B. pateiktą mobilaus ryšio telefoną. Liudytojas nurodė, jog V. P. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), jis pavadintas „V. garažas“. Pateiktame telefone matyti gruodžio 6 d. 19.31 val. V. P. parašyta SMS žinutė: „Atvažiavo transportininkai. Ar važiuoti ant svarstyklių?“. Iš V. P. 19.32 val. gautas atsakymas: „Ne mano reikalas.“
15. Teismo posėdžio metu liudytojas R. N. nurodė, jog dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje vyriausiuoju inspektoriumi ir atlieka patikrinimus kelyje – sunkiasvoriai, darbo – poilsio režimas, negabaritai. Yra pakviestas liudyti dėl sunkiasvorio tikrinimo. Tą dieną vykdė bendras priemones su Biržų policija. Pareigūnai pranešė, kad sustabdė sunkiasvorę transporto priemonę ir jie nuvyko į įvykio vietą. Pamatė, kad transporto priemonė galimai viršija leistiną svorį, nes joje buvo pakrauta ganėtinai daug apvalios medienos. Pamatę kam priklauso transporto priemonė, vairuotojo iš karto klausė, ar sutiks pasverti transporto priemonę ir ar vykdys teisėtus pareigūnų reikalavimus. Su vairuotoju daugiau kalbėjo kolega R. V., nes jis nekalba rusų kalba, nes vairuotojas kalbėjo rusų kalba. Jis surašė administracinių nusižengimų protokolą. Kai vairuotojas pasakė, kad nesisvers, jie surašė protokolą. Jie žino UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją nesisverti, su panašia situacija susiduria ne pirmą kartą. R. pasakė, kad vairuotojas SMS žinutėmis bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ vadovais. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog įvykis įvyko 2022-12-06. Pranešimą gavo iš policijos pareigūnų ir vyko su R. V. tarnybiniu automobiliu. Jiems buvo pranešta, kad Biržuose sustabdytas sunkiasvoris automobilis. Gavus pranešimą jie buvo Panevėžyje ir į vietą atvyko už apytiksliai valandos. Sulaikytas automobilis buvo Scania, valstybinių numerių nepamena. Transporto priemonę apžiūrėjo kartu su kolega. Visų pirma, įvertino diržų tvirtinimo trūkumą ir įtarė, kad galimai yra viršytas leistinas svoris. Tai nustatė iš patirties, ir kad buvo pakrauta pakankamai daug apvalios medienos rąstų. Transporto priemonę vairavo vairuotojas S.. Prie vairuotojo priėjo abu, bet bendravo kolega R. . Kalbama buvo rusų kalba. Tiksliai ką kalbėjo nesuprato, bet R. pavertėjavo ir pasakė, kad vairuotojas nesutiks svertis. R. su vairuotoju bendravo rusų kalba. Jis visą laiką buvo šalia. Jų pokalbis buvo fiksuojamas surašant protokolą jų tarnybiniame automobilyje. Iki tol pokalbis nebuvo įrašomas, tik darė transporto priemonės foto nuotraukas. Aplinkui kitų asmenų nebuvo. R. sakė, kad vairuotojas SMS žinutėmis bendravo su įmonės darbuotoju. Neatsimena, koks tarp jų buvo pokalbis. Jis nematė SMS žinučių rašymo fakto. Kadangi vairuotojas pareiškė, kad nesisvers, jis nusprendė taikyti ANK 459 str. 6 d. vairuotojo atžvilgiu. Taip pat transporto priemonių junginiui buvo uždrausta važiuoti toliau, kol nebus uždėti diržai ir nesutiks pasisverti. Dokumentus surašė tarnybiniame automobilyje ir dokumentų surašymo pabaigoje dalyvavo ir vairuotojas. Vairuotojui viską paaiškino R.. Vairuotoją supažindino su surašytu protokolu. Vairuotojas parašė paaiškinimą ir nurodė, kad tokia yra įmonės pozicija. Administracinių nusižengimų registre buvo įformintas sprendimas uždrausti važiuoti toliau. Nuorašas buvo įteiktas vairuotojui ir apie tai jam buvo paaiškinta. Negali atsakyti, kaip į tai reagavo vairuotojas. Jų tarnybiniame automobilyje buvo dar vaizdo ir garso įrašas ir apie įrašymą yra pranešama įspėjamaisiais ženklais. Inspektoriai negali įtakoti vaizdo įrašymo, nes įranga įdiegta tarnybiniame automobilyje. Vairuotojas turėjo matyti, kad yra dar. vaizdo įrašas. Protokole nepažymėjo, kad buvo dar. vaizdo ir garso įrašas. Registratorius filmuoja nuolat ir jie jo veikimo neįtakoja. Negali pasakyti, kokiu pagrindu yra įrengtas vaizdo registratorius. Jie papildomai fotografavo transporto priemonę ir registratoriaus medžiaga nesinaudojo. Vertino vairuotojo paaiškinimą raštu. Su vaizdo įrašu yra susipažinęs, bet įraše savęs negirdi, nes jis nekalbėjo, su asmeniu rusų kalba bendravo R.. Jie surašė sprendimą uždrausti toliau važiuoti transporto priemone. Su sprendimu supažindino vairuotoją ir pasišalino iš protokolo surašymo vietos. Kitą dieną atvyko į tą pačią vietą ir pamatė, kad automobilio jau nebėra, nors pažeidimas nebuvo pašalintas. Jie neturi priemonių, kaip kontroliuoti uždraudimą vairuoti. Jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo vairuotojo duomenis ir vairuotojui surašė antrą protokolą už teisėtų pareigūno veiksmų nevykdymą, nes jis apie 3 val. pasišalino iš įvykio vietos. Ši byla išnagrinėta, sprendimas priimtas ir vairuotojas baudą susimokėjo. Jis surašė protokolą vairuotojui nedalyvaujant, vairuotojas jokio paaiškinimo neteikė. Įmonė jam pateikė vairuotojo kortelės skaitmeninius duomenis, iš kurių pamatė, kad vairuotojas apie 3 val. nakties pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojas tik iš vizualinių ženklų suprato, kad tarnybiniame automobilyje jis yra filmuojamas. Nemano, kad vairuotojas buvo labai išsigandęs. Kai yra uždrausta vykti toliau, vairuotojai pasisveria, nukrauna neleistiną krovinį ir tada gali važiuoti toliau. Šiuo atveju turėjo juos išsikviesti, pasiverti ir pašalinti pažeidimą. Pagal reikalavimus iki trijų metrų apvalios medienos turi būti uždėti 2 tvirtinimo diržai, o šiuo atveju buvo uždėtas tik vienas. Tai nurodyta tvirtinimo taisyklių 49.5 punkto 3 d. Vizualiai apžiūrėjus, jam atrodė, kad yra viršsvoris, tačiau svorio jie nenustatė, nes vairuotojas vengė ir nesutiko pasiverti. Atsakomybė yra taikoma nustačius viršsvorį. Institucijoje dirba 3 metus. Jam yra tekę sąstato svorį nustatyti matuojant. Tokiu būdu nustačius viršsvorį vairuotojai būdavo baudžiami. Jis asmeniškai vairuotojui nepranešė, kad jis yra filmuojamas. Negali atsakyti ar tarnybinėje transporto priemonėje filmavimas vykdomas korupcijos prevencijos tikslais. Liudytojas papildė, jog po R. V. parodymų prisiminė, jog garso įrašas buvo darytas jo tarnybiniu mobilaus ryšio telefonu, kad būtų galima jį įkelti į sistemą. Šias aplinkybes buvo pamiršęs. Jis pradėjo daryti garso įrašą ir apie tai vairuotojui nepranešė. Nežino, ar kolega R. pranešė vairuotojui. Vairuotojas turėjo suprasti, kad yra dar. vaizdo ir garso įrašas, tačiau galėjo nesuprasti kokiu tikslu ir kokia priemone. Įrašą įkėlė į administracinių nusižengimų registrą. Procesiniuose dokumentuose nepaminėjo, kad buvo dar garso įrašas. Tikslaus straipsnio, kuriuo vadovavosi, nepasakys, bet įrašas buvo dar, kad jį būtų galima įkelti į registrą. Negali pasakyti, ar automobilyje yra rusų kalba pažymėta, kad dar įrašas.
16. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. nurodė, jog dirba Lietuvos transporto saugos administracijoje vyriausiuoju inspektoriumi. 2022 m. gruodžio 6 d., apie 18 val. gavo pranešimą iš Biržų policijos pareigūnų apie sustabdytą krovininį automobilį, kurį reikalinga pasverti. Po 19 val. jie atvyko į vietą, nufotografavo junginį, bendravo su vairuotoju. Vairuotojas neturėjo registracijos liudijimo, paklausus, ar sutiks svertis, nurodė, kad svertis atsisako. Paklausus, kodėl atsisako svertis, nurodė, kad tokia įmonės pozicija, kad jam neleidžiama. Vairuotojui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Jis formino patikrinimo aktą, o kolega surašė protokolą. Paaiškėjo, kad buvo pasibaigusi vairuotojo kortelė ir taip užfiksuotas dar vienas pažeidimas. Jų automobilyje paklausus vairuotojo, kodėl jis nesiveria, vairuotojas nurodė, kad bendravo su įmonės vadovu, kad jis yra piktas, kad reikės mokėti baudą ir nėra davęs leidimo važiuoti ant svarstyklių. Nurodė, jog jau ne kartą yra sustabdę šios įmonės vairuotojus ir supranta, kad jie ne patys priima tokius sprendimus, o tokia yra įmonės praktika. Taip pat susiformavusi praktika neduoti automobilio dokumentų, tik jų kopijas, nes žino, kad jie juos sulaikys, kol nebus nukrauta iki leidžiamo svorio. Papildė, jog buvo vežama mediena su nepakankamu diržų kiekiu. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nepateikia transporto priemonės registracijos liudijimo. Šį darbą jis dirba 25 metus, inspektoriumi - virš 10 metų. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ problemų turi jau seniai. Šiame įvykyje vairuotojas buvo baltarusis, jei neklysta, vardu S. B.. Su juo asmeniškai jis susidūrė pirmą kartą. Labai retas atvejis, kada įmonės vairuotojai sveriasi. Iš sistemos matyti, kad šios įmonės vairuotojai svėrėsi gal tik vieną kartą per metus. Transporto priemonės svoris anksčiau buvo nustatomas ir matuojant krovinį, bet tai nebuvo labai tikslus matavimas ir dėl jų dažnai būdavo ginčų. Dabar matavimas nebeatliekamas, nes įstatymų leidėjas ANK 459 str. 6 d. numato, kad jeigu yra įtariama, kad yra sunkiasvoris ir atsisakoma svertis, tai taikoma, kad yra sunkiausias svoris. Jis dirbo su kolega R. N.. Jis bendravo su vairuotoju, nes geriau kalba rusų kalba. Jis suvedė duomenis į sistemą, o kolega rašė protokolą. Jie susikalbėjo puikiai ir vairuotojas jį puikiai suprato. Jis pateikė vairuotojo paaiškinimo blanką ir, kiek pamena, vairuotojas pats darėsi vertimą telefonu, bet ir jis pasakė kurioje grafikoje ką reikia parašyti. Paaiškinimo dalį vairuotojas rašė savo transporto priemonėje, o kitą dalį surašė jų automobilyje. Dokumentus vairuotojas pildė pats, savo ranka, taip pat ir 16 punktą. Jie vairuotojui nurodė, kad turi nurodyti pažeidimo priežastį, o ne patį pažeidimą. Tiksliai nepasakys, bet dėl atsisakymo svertis vairuotojas patvirtino, kad jis bendravo SMS žinutėmis su vadovu, nurodė, kad vadovas yra piktas, nes reikės mokėti baudą ir patvirtino, kad tokia yra įmonės pozicija. Šis pokalbis buvo įrašinėjamas, pačių SMS žinučių nematė. Nurodė, jog jis kolegos paprašė, kad jis savo telefonu įrašytų vairuotojo atsisakymą svertis. Tuo metu jie buvo savo transporto priemonėje kartu su vairuotoju. Negali pasakyti, kokiu teisės aktu remiantis buvo dar šis garso įrašas. Taip pat ant transporto priemonės yra ženklai, kad automobilyje yra vaizdo registratorius. Nepamena, ar apie šį filmavimą informavo vairuotoją. Negali pasakyti, ar vairuotojas suprato, kad yra įrašinėjamas, nes telefono akivaizdžiai nerodė. Automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius ir jis veikia nuolat. Negali pasakyti, kokiu teisės aktu remiantis yra įrengtas vaizdo registratorius automobilyje. Prie bylos pridėtas telefonu darytas garso įrašas. Jis buvo pridėtas prie vairuotojo administracinio pažeidimo protokolo medžiagos. Įrašas įkeltas administracinių nusižengimų registrą. Iš įvykio vietos išvyko po 2-3 valandų. Įmonės vadovui nebeskambino, nes žinojo, kad su juo bendravo vairuotojas, o patikrinimo aktą Nr. K-077462 dėl nesisvėrimo el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė vadovui ir jame buvo nurodyta, kad vairuotojui uždrausta važiuoti toliau ir nurodyti visi nustatyti pažeidimai. Šis dokumentas skirtas vairuotojui, bet jį siunčia ir įmonei, kad žinotų kokia yra problema. Atsakymo į raštą negavo. Kurį laiką jie stebėjo transporto priemonę, nes vairuotojui buvo likęs nedidelis atstumas iki išsikrovimo vietos ir manė, kad jis išvažiuos iš nurodytos vietos, tada surašys kitą protokolą. Laukė apie pusvalandį ir vairuotojas iš sustabdymo vietos nepajudėjo, tačiau kitą dieną pamatė, kad transporto priemonės toje vietoje nebėra. Patikrinimo metu vairuotojas bendravo normaliai, gal kažkiek jautė stresą, bet nebuvo labai susijaudinęs. Jis suvokė, kad turi pasisverti. Buvo nustatyti dvejopi pažeidimai, kad galimai yra vežamas viršsvoris ir kad krovinys vežamas nepakankamu diržų kiekiu. Jeigu vairuotojas būtų turėjęs diržus, būtų galėjęs juos užsidėti. O dėl nukrovimo, turėtų būti užfiksuota kita transporto priemonė, kuri vykdo nukrovimą. Paaiškinimą –„tokia įmonės pozicija“, vairuotojas nurodė pats, jie jam paaiškino, kad turi paaiškinime turi būti nurodyta pažeidimo priežastis. Įvykio vietoje kitą dieną nebuvo matyti liekamųjų reiškinių, kad pažeidimas buvo pašalintas. Vairuotojas nurodė, kad SMS žinutėmis bendravo su vadovu, galbūt vardu D.. Pasitarę su kolega nusprendė daryti garso įrašą. Jį darė tarnybiniame automobilyje. Rašytiniame paaiškinime nebuvo tiksliai nurodyta nesisvėrimo priežastis, kieno liepiamas jis nesutinka važiuoti ant svarstyklių ir svertis. Todėl jie ir nusprendė padaryti garso įrašą. Jie nemano, kad garso įrašas integruota įranga automobilyje yra netinkamas, bet telefonu padarytas garso įrašas yra mažesnės apimties ir jį lengviau įkelti į registrą. Įrašai automobilyje daromi ir korupcijos prevencijos pagrindais. Negali įvardinti kokiais teisės aktais remiantis yra vykdomas filmavimas.
17. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-vadybininku. D. P. yra įmonės direktorius ir jo brolis. Jis sutinka duoti parodymus. Gruodžio 6 dieną vakarieniavo su šeima ir gavo iš vairuotojo S. B. žinutę, kad jį sustabdė transporto inspekcija, jis klausė, ką jam daryti. Jis jam atrašė, kad tai jo reikalas ir kaip nori, taip tegu daro. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog nežino, kodėl vairuotojas jam parašė, gal dėl to, kad jis skirsto kur vairuotojams reikia važiuoti. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos yra suskirstyti kur kas važiuoja. Jo pagrindinis darbas yra vakare, apie 18-19 val., kai visi suvažiavę į „kombinatus“ ir jau yra išsikrovę. Su vairuotojais bendrauja SMS žinutėmis. Jis atsakingas už tai, kad vairuotojas žinotų kur jam reikia nuvažiuoti pasikrauti. Dėl krovinio vežimo jie reguliuojasi patys, jis tik pasako kokį asortimentą krautis ir kur vykti. Tokią SMS žinutę atrašė todėl, kad vairuotojas pats sprendžia kaip ir kiek jam krautis. Jo paklausė, ar jam važiuoti ant svarstyklių. Jis jam atsakė nuspręsti pačiam. Šis vairuotojas yra lygiai toks pat darbuotojas kaip ir jis. Jis jo klausė kaip kolegos. Įmonės vadovas yra D.. Gal vairuotojas neprisiskambino D. ir dėl to parašė jam. Įmonėje su D. jie yra pasiskirstę darbais. Jis dėlioja darbus kur važiuoti, suveža detales sudegusiems automobiliams. D. vadovauja „garažui“. Bendrovėje akcijų jis neturi ir yra tik darbuotojas. Jo darbo valandos nustatytos nuo 8 val. iki 17 val., bet dirba ir kitomis valandomis. Anksčiau yra buvę tokių paklausimų, kaip šio vairuotojo. Jis nėra kalbėjęs su vairuotojais kaip jiems reikia elgtis sustabdžius pareigūnams. Jis mano, kad įmonė neturi būti atsakinga už krovinį, nes ne įmonė kontroliuoja krovinio pasikrovimą. Tiksliai nustatyti krovinio svorio nėra įmanoma, nes, pavyzdžiui, įmonei nusipirkus svarstykles jų nepastatysi skirtingose Lietuvos vietose. Transporto inspekcija laukia tik išvažiavus iš miško. Yra girdėjęs, kad būna sustabdomas krovinys ir jam neleidžiama važiuoti toliau, bet kaip elgtis tokioje situacijoje sprendžia pats vairuotojas. Jei sustabdžius automobilį su viršsvoriu reikia nusikrauti krovinį, tada jis siunčia kitą automobilį. Tokiu atveju yra kreipiamasi į jį. Nežino, kaip šiam vairuotojui pasibaigė krovinio sulaikymas. Vairuotojas pasakė, kad susitvarkys ir jis niekuo nebesidomėjo. Iš pradžių jo buvo paklausta, ką jam daryti. Jis atrašė, kad čia ne jo reikalas. Atsakymą gavo, kad susitvarkys. Tą vakarą darbus jis jau buvo išskirstęs. Jis nežinojo, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Apie šią situaciją su vairuotoju ir vadovu nesikalbėjo. Apie SMS žinutę su vadovu kalbėjo po kelių dienų ir pasakė ką atrašė. Vadovas nieko nesakė. Transporto priemonės techninės charakteristikos leidžia vežti didesnius svorius, nei nurodo įstatymas ir tame nemato jokios problemos. Įmonėje dirba vairuotojai, įgiję 95 kodą, tai yra žino vairuotojo, kaip vežėjo, taisykles ir to pakanka žinių atnaujinimui. Nežino, ar vadovas ištransliuoja vairuotojams kokia yra įmonės pozicija. Nežino, ar įmonėje buvo imtasi priemonių, kad nusižengimai nesikartotų. Mano, kontrolės metu vairuotojai turėtų svertis. Vairuotojas turi svertis, jeigu to reikalauja pareigūnai. Jeigu vairuotojas būtų pasisvėręs, įmonėje jam jokių pretenzijų nebūtų kilę.
18. Baigiamojoje kalboje Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė R. R. prašė teismo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu. Nurodė, jog Skundžiamu nutarimu D. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vadovaujantis įmonės transporto veiklai, kuris, kaip vadovas, būdamas atsakingas už transporto veiklos įmonėje organizavimą, neužtikrino ir nesiėmė jokių veiksmų įtakoti pavaldaus darbuotojo – vairuotojo S. B. – veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus ir būtų sudarytos sąlygos kontrolės metu atlikti transporto priemonės svėrimą. Iš vairuotojo paaiškinimo ir garso įrašo matyti, jog vairuotojas nurodė, kad nesisvers, kad SMS žinutėmis bendravo su vadovu; asmuo, su kuriuo bendravo, yra piktas, kad reikės mokėti baudą, nes papuolė, nes reikia vežti daug ir nepapulti. Akivaizdu, kad bendrą įmonės poziciją formuoja ne vairuotojai, o įmonės vadovas. Vairuotojas dirbdamas įmonėje ir jos naudai elgiasi pagal įmonėje esančius reikalavimus. Vairuotojas vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo - ekspeditoriaus funkcijas, būdamas pavaldus direktoriui, dirbdamas įmonės naudai, vargu, ar vienasmeniškai turi tikslą priešintis ir nevykdyti teisėtų kontrolę vykdančių pareigūnų nurodymų, žinodamas, kad už tai gresia administracinė atsakomybė. Taigi, administracijos nuomone, byloje esant minėtiniems įrodymams, manytina, kad argumentai dėl D. P. kaltės nebuvimo laikytini paneigtais. Kelių transporto kodeksas reguliuoja krovinių vežimo organizavimą ir vykdymą ir 14 str. 2 d. numatyta administracijos pareigūnų teisė tikrinti krovinines kelių transporto priemones, jų techninius parametrus. Pareiga sudaryti sąlygas šios teisės realizacijai tenka ne vien tik vairuotojui, o ir vairuotojo darbą organizuojančiam, nurodymus jam duodančiam, instruktuojančiam įmonės vadovui ar kitam jo įgaliotam asmeniui. Byloje nustatyta, kad įmonėje formaliai nėra paskirtas kažkoks kitas atsakingas asmuo, kuris organizuotų krovinių vežimo veiklą, šios direktoriaus funkcijos yra dalinamos su broliu V., tačiau atsakomybė tenka direktoriui. Nurodė, jog galbūt fiziškai vadovas ar kitas atsakingas asmuo negali būti ten kur yra kraunamas krovinys arba būti šalia vairuotojo patikrinimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju esmė yra įmonės veiklos organizavime, pozicijos formavime, informacijos pateikime vairuotojams, kas turi tiesioginės įtakos vairuotojų elgesiui kelyje ir, kaip kaltinime nurodyta, nesudarymas sąlygų pasverti vairuojamą transporto priemonių junginį nustatyta tvarka. Atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir kartojantis analogiškam administraciniam nusižengimui, įmonėje nesiimta jokių priemonių, kad tokie nusižengimai nesikartotų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, todėl įmonės vadovas duodamas nurodymus įmonės vairuotojui, organizuojantis vairuotojo veiklą turi užtikrinti ir nurodyti vairuotojui vykdyti teisėtus kontrolę atliekančių pareigūnų nurodymus, tai yra neatsisakyti pasverti transporto priemonę, kai vyksta patikrinimas ir vykdyti kitus su pasvėrimu susijusius teisėtus nurodymus. Pažymėjo, kad tokie transporto priemonių junginiai, kuriais vežami sunkiasvoriai kroviniai viršijantys maksimalius leistinus nustatytus parametrus, gadina kelių dangą, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui. Transporto priemonių ar jų junginio pasvėrimas turi didėlę reikšmę ir tokia praktika, kai visa atsakomybė yra perkeliama ar būtų perkelta tik vairuotojui, iš esmės eliminuotų galimybę patraukti administracinėn atsakomybėn faktiškai krovinio vežimą organizuojantį asmenį. Institucijos atstovė nurodė, jog nesutinka, kad garso įrašas (filmavimas) gautas neteisėtai. Transporto priemonė yra pažymėta viešai žinomu filmavimo ženkliuku ir jis suprantamas visiems. Vyksta asmens pokalbis su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu ir jame nesigirdi jokio pasiūlymo sakyti vienaip ar kitaip, vairuotojas kalba pats ir kodėl tai negali būti vertinama kaip įrodymas, kuris papildo kitus byloje esančius įrodymus. Nesutinka su interpretacija, kad vairuotojui paaiškinime buvo nurodyta rašyti taip ir ne kitaip, nes liudytojas aiškiai pasakė, kad paaiškinimas rašytas paties vairuotojo, niekas jo nevertė rašyti. Vairuotojas rašė, kaip suvokė ir kaip norėjo parašyti.
19. Baigiamojoje kalboje įgaliotasis atstovas advokatas Dainius Žiedas prašė skundą tenkinti. Advokato nuomone, bylą nagrinėjant teisme buvo vertinamos aplinkybės iki pažeidimo, galbūt padaryti kitų asmenų pažeidimai po įvykio, dėl kurio yra paskirta nuobauda, tačiau byla turi būti sprendžiama pagal tuos įrodymus, kurie yra byloje, kurie yra tinkamai surinkti ir tikrinama, ar ta veika yra kvalifikuota pagal tuos straipsnius, kurie yra numatyti ir užtraukia atsakomybę. D. P. nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už atsisakymą ar vengimą sverti transporto priemonę, mano, tai gali padaryti tik vairuotojas. Ir alternatyvi veika – sąlygų patikrinti transporto priemonės junginių matmenis, ašių apkrovas, masę nesudarymas. Kaip supranta iš bylos ir institucijos atstovės paaiškinimo, kad D. P. yra kaltinamas nesudaręs sąlygų pasverti transporto priemonę. Lietuvių kalbos žodžių žodyne teigiama, kad sąlygos – tai aplinkybės, kuriomis kas nors vyksta. Reiškia D. P. turėtų kažką padaryti, kad sukurtų tokias aplinkybes, kad kažkas įvyktų. Nežino, ar tai yra objektyviai įmanoma, kad sustabdžius transporto priemonių sąstatą direktorius kurtų kažkokias aplinkybes, kad kažkas įvyktų. Žinoma, kad vairuotojui duodami nurodymai privalomi ir jis privalo paklusti teisėtiems pareigūnų reikalavimams. Matoma, kad vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimams, o ką ir kaip turėjo padaryti D. P., yra institucijos išvedžiojimai. Institucijos nurodytame Akcinių bendrovių įstatyme ar kažkokiame kitame įstatyme nenumatyta aiški norma, nustatanti asmens pareigas. Jeigu yra taikoma atsakomybė, tai kažkur kitame įstatyme, jeigu čia yra nukreipiančioji - blanketinė norma, turi būti išdėstytos ir pareigos, ką asmuo turi daryti ir ko nepadarius jam kils atsakomybė. Nutarime yra duodama nuoroda į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 11 d. ir į 14 str. 2 d. Skunde yra pasisakyta, kad ten formuluojamos pareigos, atstovo vertinimu, yra išimtinai vairuotojui. Reiškia netgi nutarime nėra nurodyti teisės aktai, kuriuos galėjo pažeisti asmuo, kuriam paskirta nuobauda. Šios aplinkybės rodo, kad vadovas atsakomybėn traukiamas nepagrįstai. Institucija akcentuoja, kad ANK 459 str. 6 d. suformuluota norma numato ir vadovo atsakomybę, tačiau vadovas negali būti traukiamas atsakomybėn formaliai, turi būti nustatyti jo kalti veiksmai, kurie atitiktų šią normą. Nurodė, jog vadovas dirba iki 17 val. Naktį įmonei niekas nevadovauja. Įmonei jokių reikalavimų, kad joje dirbtų transporto vadybininkas, kad palaikytų pastovų ryšį su vairuotojais ir spręstų kažkokius klausimus, kurie gali iškili licencijuojamoms įmonėms, pagal įstatymus nėra keliama. Skundžiamu nutarimu inkriminuoti du pažeidimai – vienas susijęs su krovinio tvirtinimu, kad buvo pritvirtintas tik vienu diržu, kai tuo tarpu teisės aktai reikalauja, kad būtų tvirtinama dviem diržais. Byloje įmonės nuomonė yra tokia, kad pagal transporto priemonės techninius reikalavimus užtenka vieno diržo, nes tik vienoje vietoje numatytas tvirtinimas, tačiau Lietuvos įstatymai yra griežtesni ir reikalauja daugiau diržų. Šioje vietoje atsakomybė yra tokia, kurią vadovas turi ar gali prisiimti. Jei jis vairuotojui neįdeda reikiamo kiekio diržų, tai vadovui ir kyla atsakomybė už tai, kad neaprūpino vairuotojo atitinkamomis priemonėmis. Tačiau ši situacija visiškai skiriasi nuo tos, kai pareigūnas sustabdo vairuotoją ir jam duoda nurodymus. Nežino, ką tokioje vietoje turi padaryti ar kaip bet kuriuo paros metu atsirasti vadovas ir kurti kažkokias sąlygas. Kokios tos sąlygos yra, kaip jos turi būti įgyvendinamos nei viename įstatyme ar teisės akte neranda ir tik gali spėlioti ir ieškoti abstrakčių normų Akcinių bendrovių įstatyme. Toje vietoje vadovas neturi jokių objektyvių galimybių sudarinėti tas sąlygas ir dėl to atsakomybė jam negali kilti už veiksmus, už kuriuos asmeniškai atsako vairuotojas. Nurodė, jog Institucija nuolat turi pretenzijų įmonei, todėl vadovas pakartotinai išaiškino vairuotojams tvarkas, jų atsakomybę ir pareigas kelyje. Ką jis galėjo padaryti, tą ir padarė. D. P. ne darbo metu neturėtų kažkokių sąlygų sudarinėti. Teismas nustatė, kad tas asmuo, su kuriuo bendravo vairuotojas, buvo V. P.. Buvo peržiūrėtas telefonas, nustatytas susirašinėjimas ir žinutėje buvo nurodyta, „spęsk pats“. Tai rodo, kad jeigu institucija nori patraukti atsakomybėn D. P., Skundžiamame nutarime nurodydama, kad atsakomybė kildinama iš to, kad „jis būdamas informuotas nesudarė sąlygų“, tuomet neaišku, kaip tuo momentu jis tai turėjo padaryti, nes bendrauta buvo su vadybininku. Dėl to jie teikė duomenis, kad būtų matyti jo pareigos, tame tarpe ir jo darbo laikas. Apklausus liudytoją paaiškėjo, kad jis būdamas vadybininku savo pareigas užbaigia apie 18-19 val., kai išskirsto krovinius. Galbūt tai ir yra atsakymas, kodėl buvo rašyta V. P., nes žinojo, kad tokiu metu jis yra pasiekiamas, o ne direktoriui. Dėl įrodymų tinkamumo nurodė, jog šiandien besiklausant garso įrašo suprato, kad institucijos pareigūnas atliko žvalgybinę apžvalgą, kuri numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatyme. Šio įstatymo 2 str. 10 d. pateikti kriminalinės žvalgybos objektų apibrėžimai, o tai yra galimai rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, jas rengiantys, darantys ar padarę asmenys, šių asmenų aktyvūs veiksmai neutralizuojant kriminalinę žvalgybą, kiti su valstybės nacionaliniu saugumu susiję įvykiai ir asmenys. To paties įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta kas yra apklausa, tai kai informacija gaunama tiesiogiai bendraujant su informaciją turinčiu asmeniu. Slapta apklausa – apklausos rūšis, kai jos vykdytojo priklausomybė kriminalinės žvalgybos subjektui yra užšifruojama. Atstovo nuomone, įrodymas – garso įrašas, buvo gautas atliekant kriminalinę žvalgybą. Tas neprocesinis būdas išgauti informaciją yra žvalgybinis būdas ir pati institucija tai patvirtino, kad oficialus paaiškinimas jiems netiko ir jie norėjo gauti kažkokią kitą poziciją, neįspėdami asmens, kad jo pokalbis bus panaudotas surinkti įrodymus apie jo padarytą pažeidimą, jį klausinėja ir gauna poziciją tą, kurios nori. Tai patvirtina ir pareigūnų užduodami klausimai, kuriuose menamai pasakoma, ką vairuotojas turi atsakyti. Atstovo nuomone, tokiu įrodymu remtis negalima, nes čia yra tiriamas ir atskleidžiamas administracinis nusižengimas, o tokio pobūdžio veiksmas numatytas kriminalinės žvalgybos įstatyme ir jis, netiriant ir neatskleidžiant nusikaltimų, nėra galimas. Institucijos atstovė nurodė, kad administracinių nusižengimų kodekse yra tokia įrodymų rūšis kaip garso ir vaizdo įrašai, tačiau atstovo nuomone, jie turi būti gaunami įstatymo nustatyta tvarka – daromi apklausos garso įrašai apie tai asmenį tinkamai įspėjus, o ne taip, kad išgavus vieną procesinį paaiškinimą, įteigti kitą poziciją, kuri bus reikalinga ir tinkama sprendžiant administracinės atsakomybės klausimus. Atstovo nuomone, byloje nėra nustatyta, kad D. P. veiksmai, jam poilsiaujant ir nedirbant, gali būti kvalifikuojami kaip sąlygų nesudarymas. Byloje nėra nustatyti teisės aktai, kurie būtų įpareigoję atlikti vienus ar kitus veiksmus, kurie būtų laikomi sąlygų sudarymu. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad D. P. būtų atlikęs kažkokius kaltus veiksmus ar kaltai neveikęs ir tuo įvykdęs teisęs pažeidimą. Papildė, jog vadovo uždavinys savo darbo metu nupirkti leidimus leisti vežti viršsvorius, darbo metu aprūpinti vairuotojus reikalinga darbui įranga, todėl sustabdžius po darbo laiko, jeigu vairuotojas neturi leidimo vežti viršsvorį ar neturi diržų – atsakomybė kyla ir vadovui, dėl ko jis ir neginčija. Dėl vairuotojo parodymų ir jų vertinimo nurodė, jog vairuotojas apklaustas tesime paaiškino, kad jis nežinojo kaip paaiškinti savo poziciją kodėl jis nesisveria ir pasakė kas jam atrodė paprasčiausia, kad taip elgiasi, nes neleidžia direktorius ar yra tokia įmonės pozicija. Bet jis taip pasielgė pagal savo sprendimą, žinodamas, kad gali būti nustatytas viršsvoris, o ar jis yra ar nėra, institucija nepasivargino ištirti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (vairuotojo) parodymai yra visų pirma jo gynybos priemonė nuo jam taikomos atsakomybės. Jo reikalas kaip jis pasirinks gintis, ar pripažinti ir siekti minimalios bausmės ar kažkaip išsisukinėti ir tame tarpe gali sakyti ne tiesą ir tai jam neužtraukia atsakomybės. Tokia ir yra tų parodymų vertė, kaip kad asmeniui, kuris neatsako už jų teisingumą, skirtingai nuo liudytojų, kurie privalo padėti nustatyti tiesą ir už atsisakymą ar melagingų parodymų davimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Todėl vairuotojų paaiškinimai nėra absoliutus įrodymas, tuo labiau, kad parodymai gauti teisme turi aukštesnę įrodomąją galią, kadangi yra išsiaiškinti betarpiškai.
Skundas tenkintinas iš dalies.
20. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Skundu D. P. prašo teismo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. R. 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 1 dalyje ir 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2350 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Tačiau iš skundą pateikusio D. P. ir jo įgalioto atstovo advokato Dainiaus Žiedo paaiškinimų ir pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, jog D. P. su Skundžiamu nutarimu sutinka iš dalies, nurodant, jog nagrinėjamu atveju D. P. galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje, tai yra pažeisti krovinio pritvirtinimo reikalavimus. D. P. ir jo įgaliotas atstovas advokatas Dainius Žiedas laikosi pozicijos, jog D. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį patrauktas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant D. P. kaltės.
22. Iš Skundžiamo nutarimo matyti, jog D. P. nubaustas už tai, jog jis: 1) 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei informuotu, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui S. B. sudaryti sąlygas patikrinti jo vairuojamo transporto priemonių junginio masę, t. y. važiuoti transporto priemonių junginiu per mobiliąsias ašinio svėrimo svarstykles, nesiėmė jokių techninių, organizacinių priemonių įtakoti pavaldaus vairuotojo veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus, sudarytų sąlygas pareigūnams kontrolės metu atlikti transporto priemonių junginio svėrimą, tuo vengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės svėrimo; 2) Be to, jis neparinko techninių organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežant apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis iki 3,00 m, ji būtų sutvirtinta pakankamu, ne mažiau kaip dviejų specialių diržų skaičiumi (rietuvės sutvirtintos tik vienu diržu, privalo būti ne mažiau kaip dviem specialiais diržais). Tuo D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 11 dalį, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ 495 p. 2.1 p.
23. Pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
24. Pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis arba atsisakymas ar vengimas pasverti transporto priemonę ir (ar) sąlygų patikrinti transporto priemonės (jų junginio) matmenis ir (ar) ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę nesudarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.
25. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
26. Taigi administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą tenka institucijai (ANK 567 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022).
27. Byloje nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 6 d. 21.50 val. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis inspektorius R. N. S. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo-ekspeditoriaus, atžvilgiu, asmeniui dalyvaujant, surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VKTI-ANR_P-6182-2022 dėl to, kad 2022 m. gruodžio 6 d. 19.54 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus transporto priemonių junginį nustatyti vairuotojo pažeidimai: 1. važiavo transporto priemone „SCANIA R520“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „JYKI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (savininkas valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“) vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini) veždamas medienos rąstus. Sustabdytas (sustabdė Biržų rajono policijos komisariato pareigūnai) patikrinimui, atsisakė pasverti transporto priemonių junginį, tuo kliudė valstybės įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. 2. Vežė apvalią medieną, nepritvirtinęs pakankamu tvirtinimo diržų kiekiu (keturiose rietuvėse sukrauti rąstai, kurių ilgis trys metrai, sutvirtinti po vieną tvirtinimo diržą). 3. Nepateikė vairuotojo kortelės (BY0000000101755000), kurią naudojo 2022 m. lapkričio 8-11, 14-18 d. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., 2018 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 495 p. 2.1 p., 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014, 36 str. 2 d. bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 454 str. 5 d., 459 str.1 d., 459 str. 6 d.
28. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas S. B. paaiškinimas, jog baltarusišką kortelę paliko garaže, kad reikia dviejų diržų nežinojo. Atskirame 2022 m. gruodžio 6 d. paaiškinime dėl krovinio vežimo ir tvirtinimo, grafoje „Pažeidimo padarymo aplinkybės, priežastys“ S. B. rusų kalba įrašė, jog nenori važiuoti ant svarstyklių, tokia įmonės pozicija.
29. 2022 m. gruodžio 21 d. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta S. B. nedalyvaujant, nustačius 2022 m. gruodžio mėn. 6 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VKTI-ANR_P-6182-2022 nurodytus pažeidimus, 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos transporto saugos administracijos patarėjos N. P. nutarimu administracinio nusižengimo byloje VKTI-ANR_N-1644-2022 S. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 454 str. 5 d., 459 str.1 d., 459 str. 6 d., ir jam skirta galutinė 1450 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta.
30. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. gruodžio mėn. 6 d. S. B. surašius administracinio nusižengimo protokolą, 2022 m. gruodžio 6 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo inspektoriaus R. N. sprendimu uždrausti toliau važiuoti transporto priemone Nr. VKTI-ANR_SD-65-2022, nustačius krovinių vežimo taisyklių tvarkos reikalavimų pažeidimus, keliančius grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, nutarta uždrausti toliau važiuoti transporto priemone „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol sutiks ir sudarys sąlygas sverti junginį su apvalios medienos kroviniu. Nurodyta stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas įteiktas S. B., jo vykdymo sąlygos išaiškintos jam suprantama kalba, tačiau, kaip bylą nagrinėjant teisme patvirtino S. B. ir R. N., S. B. nevykdė sprendimo ir apie 3 valandą nakties pasišalino iš nurodytos stovėjimo vietos, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėta nauja administracinio nusižengimo byla ir S. B. nubaustas už pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą (ANK 505 str. ).
31. Minėta, jog pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį Skundžiamu nutarimu D. P. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei informuotas apie tai, kad 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui S. B. nurodė sudaryti sąlygas patikrinti jo vairuojamo transporto priemonių junginio masę, t. y. važiuoti transporto priemonių junginiu per mobiliąsias ašinio svėrimo svarstykles, nesiėmė jokių techninių, organizacinių priemonių įtakoti pavaldaus vairuotojo veiksmus, kad šis vykdytų pareigūnų reikalavimus, sudarytų sąlygas pareigūnams kontrolės metu atlikti transporto priemonių junginio svėrimą, tuo vengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės svėrimo. Iš Skundžiamo turinio matyti, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta D. P. nedalyvaujant. D. P. kaltė nustatyta įvertinus S. B. administracinio nusižengimo bylos Nr. VKTI-ANR_N-1644-2022 medžiagą ir garso įrašą, kuriame girdima, kaip vairuotojas nurodė, kad „nesisvers, patvirtino, kad bendravo sms žinutėmis su vadovu, kuris piktas, kad baudą reiks mokėti, nes papuolė, nes reikia vežti daug ir nepapulti, o pareigūnams nurodžius, kokie nustatyti nusižengimai bei jų rizikas, vairuotojas patvirtino tai, ką nurodė ir savo paaiškinime dėl krovinio vežimo, kad tokia yra įmonės pozicija.“.
32. Pažymėtina, jog S. B. administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-1644-2022 (protokole ar kt.) nėra rašytinių duomenų, kad tiriant administracinį nusižengimą būtų darytas pokalbio su S. B. garso įrašas. Tiek S. B., tiek D. P. atžvilgiu priimtuose nutarimuose nurodoma, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas remiamasi ir minimu garso įrašu, tačiau plačiau šio įrodymo gavimo būdas, jo teisėtumas neaptariamas. Bylą nagrinėjant teisme tyrimą atlikę pareigūnai R. N. ir R. V. nurodė, jog S. B. surašant administracinio nusižengimo protokolą tarnybiniame automobilyje buvo darytas pokalbio su S. B. garso įrašas pareigūno R. N. mobilaus ryšio telefonu, kuris vėliau buvo įkeltas į Administracinių nusižengimų registrą. Šio veiksmo teisinio pagrindo pareigūnai teisme negalėjo nurodyti. Liudytoju apklaustas R. V. nurodė, jog pasitarę su kolega nusprendė daryti garso įrašą. Jį darė tarnybiniame automobilyje. Rašytiniame paaiškinime nebuvo tiksliai nurodyta nesisvėrimo priežastis, kieno liepiamas jis nesutinka važiuoti ant svarstyklių ir svertis, todėl jie ir nusprendė padaryti garso įrašą. Jis nemano, kad garso įrašas integruota įranga automobilyje yra netinkamas, bet telefonu padarytas garso įrašas yra mažesnės apimties ir jį lengviau įkelti į registrą. Nors liudytojas S. B. teisme nurodė, jog jam buvo pranešta, kad yra daromas garso įrašas, liudytojas R. N. nurodė, jog jis S. B. nepranešė, jog daro garso įrašą mobilaus ryšio telefonu, šio fakto administracinio nusižengimo protokole nenurodė, liudytojas R. V. nurodė, jog neprisimena, ar apie garso įrašymą informavo vairuotoją. Negali pasakyti, ar vairuotojas suprato, kad yra įrašinėjamas jų pokalbis, telefonas akivaizdžiai nebuvo rodomas.
33. Pažymėtina, jog pagal ANK 594 straipsnį, administracinių nusižengimų tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai, tačiau kai atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai.
34. Taigi, teismo vertinimu, įvykio vietoje apklausiant S. B. ar paimant iš jo rašytinius paaiškinimus, surašant administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnai galėjo daryti garso įrašą, tačiau apie tai privalėjo aiškiai pranešti S. B. ir protokole nenurodyti techninių priemonių, panaudotų atliekant tyrimo veiksmus, naudojimo sąlygas ir tvarką, kaip numatyta ANK 594 straipsnio 2 dalyje. Teisme ištyrus garso įrašą matyti, jog iš jo nėra aišku, kokį veiksmą atliekant jis daromas, nėra girdima, jog apie garso įrašo darymą informuojamas pažeidėjas, todėl, įvertinus anksčiau paminėtus liudytojų parodymus, administracinių nusižengimų medžiagą, teismas sprendžia, jog garso įrašas nebuvo gautas įstatymo nustatyta tvarka ir šiuo konkrečiu atveju nustatytas procesinės teisės pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarantis pagrindo nelaikyti garso įrašo tinkamu įrodymu.
35. Be to, byloje neabejotinai paneigta faktinė aplinkybė, jog D. P. buvo informuotas apie tai, jog Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui S. B. sudaryti sąlygas patikrinti jo vairuojamo transporto priemonių junginio masę, t. y. važiuoti transporto priemonių junginiu per mobiliąsias ašinio svėrimo svarstykles. D. P. neigia 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min. ar vėliau, S. B. atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą – 21.50 val., žinojęs šias faktines aplinkybes. Liudytojas S. B. nurodė, jog sms žinutes, apie tai, kad yra sustabdytas pareigūnų ir jo prašoma pasverti transporto priemonių junginį, rašė V. P., D. P. apie tai pranešė kitą dieną. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina liudytojo V. P. parodymai ir teismo apžiūrėtos liudytojo S. B. pateiktame mobilaus ryšio telefone išsaugotos V. P. rašytos SMS žinutės. Pažymėtina, jog, teismo vertinimu, šios Skundžiamu nutarimu D. P. inkriminuotos faktinės aplinkybės nepatvirtina ir liudytojo R. V. 2022 m. gruodžio 6 d. surašyto patikrinimo akto Nr. K-077462 išsiuntimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi patikrinimo aktas išsiųstas 22.29 val., po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, o taip pat ir D. P. darbo valandų.
36. Apibendrindamas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, jog D. P. nesudarė sąlygų patikrinti 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val. 54 min., (duomenys neskelbtini) sustabdytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. B. vairuojamos transporto priemonės junginio masės. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog D. P. veikoje (neveikime) nenustatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, todėl Skundžiamas nutarimas naikintinas dalyje, administracinio nusižengimo teisena D. P. atžvilgiu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį nutrauktina, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
37. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 patvirtintų „N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų“ 495 p. 2.1 p. nurodoma, jog, kai mediena vežama transporto priemone (jų junginiu), kuriame tarp vairuotojo kabinos ir medienos nėra įrengtas priekinis bortas arba borto stiprumas neatitinka standarte EN 12642 XL kategorijai keliamus reikalavimus: per kiekvienos krovinio sekcijos (rietuvės) viršų turi būti rišama diržais, užtikrinančiais vertikalų rąstų prispaudimą: dvejais diržais, jeigu rąstai ne ilgesni kaip 3 m.
38. Teismo vertinimu, byloje įrodymu pakankamai konstatuoti, jog 2022 m. gruodžio 6 d. 19.54 val., (duomenys neskelbtini), patikrinus transporto priemonių junginį nustatyta, jog S. B. vežė apvalią medieną, nepritvirtinęs pakankamu tvirtinimo diržų kiekiu (keturiose rietuvėse sukrauti rąstai, kurių ilgis trys metrai, sutvirtinti po vieną tvirtinimo diržą), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis neparinko techninių organizacinių priemonių, kad transporto priemonių junginiu vežant apvalią medieną, kurios rietuvės ilgis iki 3,00 m, ji būtų sutvirtinta pakankamu, ne mažiau kaip dviejų specialių diržų skaičiumi (rietuvės sutvirtintos tik vienu diržu, privalo būti ne mažiau kaip dviem specialiais diržais).
39. Minėta, jog ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Skundžiamu nutarimu už šį administracinį nusižengimą D. P. paskirta 250 Eur bauda, šiek tiek didesnė nei nustatytos baudos vidurkis. Teismo vertinimu, D. P. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus (atsižvelgta į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą) ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl nekeistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1728-2022 dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalies panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Kitoje dalyje Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Daiva Domeikienė