KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

   Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui V. R., suinteresuotiems asmenims G. J. R., I. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J. R., I. P. dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu, kadangi po motinos mirties (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities sprendimu jo motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą 1,82 ha žemės, apie šį sprendimą pareiškėjas iš giminaičių sužinojo prieš du metus, tačiau dėl motinos pavardės raidės šiame sprendime neatitikimo su kituose dokumentuose esančia pavarde ir problemų su šių neatitikimų ištaisymu, anksčiau kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negalėjo. Po G. R. mirties paveldėjimo byla Kauno miesto 5-ame notarų biure neužvesta. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis po mamos mirties ir tėvo V. R., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tvarkė ir rūpinosi turtu kaip savo, pastatė tėvams paminklą, prižiūri kapus. Pareiškėjo teigimu, jis iki šiol tvarko ir prižiūri mišką ir naudoja savo reikmėms, naudojasi motinos daiktais. Suinteresuoti asmenys yra pareiškėjo brolis ir sesuo, daugiau paveldėtojų nėra.

Suinteresuoti asmenys G. J. R., I. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja (31 b.l.). Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys nurodė, kad daugiau paveldėtojų nėra, jie šeimoje buvo trys vaikai, prašė nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. R. (Š.) (6 b.l.), kuri buvo pareiškėjo V. R. motina (12 b.l.), taip pat ir suinteresuotų asmenų G. J. R., I. P. motina (101 14 b.l.). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma patvirtina, kad G. R. vaikai yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (18 b.l.). palikėjos sutuoktinis, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.).  Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, G. R. vardu yra registruota 18200/86600 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (16-17 b.l.), kurie įgyti ir įregistruoti 2001-07-23 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 46-8348, 2001-07-23 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-5512, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012-04-23 įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2)-414 pagrindu. Iš 2001-07-23 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 46-8348 (25 b.l.) matyti, kad G. R. atkurtos nuosavybės teisės į T. Š. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini) kaime 1,82 ha žemės sklypą. Šis įsakymas 2012 m. balandžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2)-414 buvo pakeistas, ištaisant klaidingai nurodytą pavardę „R.“ į „R.“ (19 b.l.). 2012 m. kovo 5 d. pažyma iš Kauno m. 5-ojo notarų biuro (36,37 b.l.) patvirtina, jog po G. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre duomenų apie G. R. testamentų įregistravimą nėra (38, 39 b.l.). Teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu  palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, V. R., G. J. R., I. P. parodymų teismo posėdžio metu nustatė, kad V. R. faktiškai pradėjo valdyti G. R. turėtą turtą, ir toliau prižiūri nekilnojamąjį turtą, į kurį jau po palikėjos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės. Suinteresuoti asmenys prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja, būdami palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą, nepretendavo ir nepretenduoja į palikimą, todėl per nustatytą terminą į notarą nesikreipė ir prašo tenkinti pareiškėjo prašymą. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėjas V. R. po motinos G. R. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po G. R., a.k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.