Civilinė byla Nr. 2A-1078-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19526-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.3; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eksploit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Inovatyvi inžinerija“ ieškinį atsakovui UAB „Eksploit“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 24813,91 Eur (24 019,80 Eur skolą ir 794,11 Eur delspinigių) už projektavimo darbus. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2016-10-24 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-53 (Daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės (saugyklos) Rodūnios kelio ir F. V. gatvių sankryžoje), 2016-10-24 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-54 (Sporto paslaugų komplekso (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), 2017-08-29 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-86 (Vilniaus Vingio parko estrados pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio darbo projekto), 2017-11-09 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-87 (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3D9b pastate esančių Toksikologijos centro patalpų įrengimo), (toliau - Sutartys), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užduotį atlikti atitinkamus projektavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo tinkamai atliktus darbus.
2. 2018-11-30 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 53 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 53 už atliktus darbus 8228 Eur sumai. 2018-11-30 atsakovui el. paštu taip pat buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 54 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 54 už atliktus darbus 7066,40 Eur sumai, 2017-10-31 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 86 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 86 už atliktus darbus 5280,44 Eur sumai, 2018-12-31 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 87 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 87 už atliktus darbus 8651,50 Eur sumai. Visų Sutarčių 3.2.1 punktas numatė, kad paslaugų kaina užsakovas sumoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitos-faktūros pateikimo dienos. Minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos atsakovui, tačiau pilnai nėra apmokėtos.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovas ir ieškovas sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartis INOIN-53, INOIN-54, INOIN-72, INOIN-84, INOIN-85, INOIN-86, INOIN-87, INOIN-91, INOIN-99 (toliau - Sutartys), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užduotį atlikti atitinkamus projektavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo tinkamai atliktus darbus. Sutarčių vykdymo metu atsakovui buvo pradėtos reikšti nuolatinės galutinių klientų pretenzijos dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų, buvo nustatyta daugybė ieškovo darbo trūkumų, vėlavimų, apie kuriuos ieškovas buvo ne kartą informuotas žodžiu ir raštu, raginant nedelsiant pašalinti nustatytus darbų trūkumus. Tam tikru laikotarpiu šalys taikiai ir geranoriškai sprendė ieškovo netinkamai atliktų ar neatliktų darbų klausimus: dalies darbų trūkumų šalinimo klausimas buvo išspręstas Ieškovui sumažinant sąskaitos faktūros pagrindu mokėtiną sumą (pritaikant nuolaidą); ieškovui šalinant darbų trūkumus, o atsakovui nereikalaujant sumokėti netesybų; tačiau vėliau buvo pradėta nesąžiningai bei nepagrįstai vilkinti darbų trūkumų šalinimą ar atsisakoma juos šalinti. Nepaisant to, ieškovas pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas atsakovui. 2019-05-02 vykusio susitikimo metu šalys susitarė, jog ieškovas įsipareigoja pašalinti jo atliktų darbų trūkumus, o atsakovas įsipareigojo vykdyti mokėjimus po 5000 Eur į mėnesį. Po minėto susitarimo sudarymo tarp ieškovo atstovų ir atsakovo darbuotojo įvyko su šalių sudarytu susitarimu niekaip nesusijusi konfliktinė situacija (ieškovas kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo vieno iš atsakovo darbuotojų atžvilgiu), po kurios ieškovo atstovai atsakovo vadovui žodžiu pareiškė, jog laiko anksčiau sudarytą susitarimą nebegaliojančiu bei kreipsis į teismą dėl skolos Sutarčių pagrindu priteisimo. Atsiliepimo pateikimo dieną, atsižvelgiant į atsakovo susitarimo pagrindu atliktus mokėjimus, neapmokėta suma (kurios mokėjimo terminas nėra pasibaigęs) pagal sudarytas Sutartis sudaro 14 019,80 Eur sumą; šalių suderintas sumos sumokėjimo terminas - 2019-11-15. Atsakovas pažymi, jog jokių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, tinkamai vykdė šalių pasiektus susitarimus, todėl ieškovas neturėjo ir neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovo UAB „Inovatyvi inžinerija“ naudai iš atsakovo UAB „Eksploit“ 794,11 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 794,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-07-11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3180,60 bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas iš pateiktų dokumentų (sąskaitos išrašų ir apyvartos žiniaraščių) nustatė, jog 2019-06-18 dienai atsakovas pagal nurodytas keturias sutartis buvo skolingas ieškovui 24019,80 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 24019,80 Eur skolą ieškovui sumokėjo. Atsakovo rašytinės pretenzijos ieškovui buvo teikiamos po ieškovo 2019-04-17 pretenzijos dėl skolos ir galimo bankroto bylos iškėlimo.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 str. 1 d. rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo ) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.662 str. 2d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pažymėjo, jog priėmimo-perdavimo aktuose nėra jokių atžymų apie ieškovo atliktų projektavimo darbų trūkumus. Šalys taip pat neginčija jų pateikimo fakto. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovo pateiktos atsakovui PVM sąskaitos-faktūros būtų grąžintos. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo skolą, tuo pačiu pripažindamas savo prievolę ieškovui.
7. Teismas taip pat nurodė, kad visų ginčo Sutarčių 5.1 punktuose nurodytas, jog užsakovas, laiku nesumokėjęs vykdytojui Sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti vykdytojui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas pagal keturias aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras prašo priteisti iš atsakovo 794,11 Eur delspinigių. Teismas sprendė, kad terminas, už kurį paskaičiuoti delspinigiai pagal kiekvieną sąskaitą-faktūrą, neviršija šešių mėnesių ieškinio senaties termino.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas skolą sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškinio reikalavimus atmetė, tačiau, reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino ir iš atsakovo ieškovo naudai pagal keturias PVM sąskaitas –faktūras priteisė 794,11 Eur delspinigių.
9. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ieškovo procesinio piktnaudžiavimo, todėl sprendė, kad taikyti ieškovui baudą pagal CPK 95 str. 2 d. nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo pareikštus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus bei perskirstyti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atmetant ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisiant atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Teismo priimtas sprendimas laikytinas tinkamai nemotyvuotu, neatsakyta į pagrindinius bylos teisinius bei fakto aspektus, tuo tarpu, sprendime išdėstyta motyvacija patvirtinta, jog dalis esminę reikšmę turinčių atsakovo nurodytų argumentų bei motyvų, teiktų įrodymų liko neišnagrinėti bei neįvertinti.
10.2. Reikalavimai dėl delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei nustatomas sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Priešingai nei ginčijamame teismo sprendime nurodė teismas, atsakovas niekuomet nepripažino ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir / ar pradelstos prievolės ieškovui fakto, tuo tarpu, žemiau šiame apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai patvirtina, kad jokio sutartinės prievolės pažeidimo atsakovas neatliko, todėl, atitinkamai, ieškovas neįgijo teisės į delspinigių, procesinių palūkanų ir / ar bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
10.3. Teismas nepagrįstai susitarimo, kuriuo buvo išdėstyti sudarytų sutarčių pagrindu vykdytini mokėjimai, sudarymo faktą laikė neįrodytu ir nevertino akivaizdžių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio susitarimo egzistavimą. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu išsamiai pagrindė, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2019-05-02 buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo buvo susitarta klausimą dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų spręsti taikiai: (1) ieškovas įsipareigojo laiku ir nedelsiant šalinti jo atliktų darbų trūkumus, (2) atsakovas įsipareigojo sutarčių pagrindu vykdyti mokėjimus ieškovui dalimis - po 5000,00 Eur / mėn., (3) atsakovas pasiliko teisę sulaikyti mokėjimus, ieškovui laiku ir operatyviai nešalinant jo atliktų darbų trūkumų.
10.4. Teismas nevertino ginčo išsprendimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės, jog atsakovas turėjo sutarčių pagrindu jam suteiktą teisę sulaikyti mokėjimų vykdymą iki bus pašalinti ieškovo atliktų darbų trūkumai, todėl ieškovas teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo galėjo įgyti tik pašalinęs darbų trūkumus. Teismo posėdžio metu, pats ieškovo vadovas patvirtino, kad į atsakovo raginimus šalinti darbų trūkumus sąmoningai nereagavo ir darbų trūkumų nešalino, nes prioritetą teikė kitiems pajamas generuojantiems projektams (kadangi, atitinkamai, ieškovo atliktų darbų trūkumus ieškovas privalėjo šalinti neatlygintinai). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo metu atsakovas pagristai buvo sulaikęs mokėjimu ieškovui vykdymą, o ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į minėtos sumos sumokėjimą - tokią teisę ieškovas būtų įgijęs tik pašalinęs nustatytus darbų trūkumus.
10.5. Atsakovas pažymi, kad teismas šiukščiai pažeidė projektavimo darbus reglamentuojančias materialinės teisės normas, formuodamas neabejotinai ydingą teisminį precedentą, pagal kurį projektavimo darbų užsakovai neturi teisės reikšti pretenzijų dėl darbų vykdymo metu nustatomų darbų trūkumų, neteisėtai ir nepagrįstai perkeliant projektuotojų darbų trūkumų riziką užsakovams, kadangi darbų priėmimo metu yra objektyviai neįmanoma nustatyti tokio pobūdžio trūkumų.
10.6. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė ir nevertino atsakovo bylos nagrinėjimo teisme metu išdėstytų argumentų, sudarančių pagrindą atmesti ieškovo pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10.7. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo atveju nebuvo jokių pradelstų ir / ar mokėtinų mokėjimų, pagrindo ir / ar poreikio kreiptis į teismą, o ieškovas tiek ikiteisminio, tiek teisminio proceso metu vykdomais procesiniais veiksmais siekė daryti išskirtinai neteisėtą spaudimą atsakovui, kas pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo UAB „EKSPLOIT“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo UAB „EKSPLOIT“ ieškovo UAB „Inovatyvi inžinerija“ naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujus įrodymus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
11.1. Šalių pasirašytų sutarčių 3.2.1. punktas numatė, kad paslaugų kainą atsakovas sumoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. 2019-01-16 buvo galutinis paskutinės atsakovui išrašytos PVM sąskaitos - faktūros terminas sumokėti už atliktus projektavimo darbus. Ieškovas 2019-04-17 atsakovui pateikė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Tuomet atsakovui neapmokėjus atliktų projektavimo darbų, 2019-07-01 pateikė ieškinį į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiame kontekste ieškovas akcentuoja, kad visas pretenzijas dėl tariamai netinkamai atliktų projektavimo darbų atsakovas pradėjo siųsti elektroniniu paštu ieškovui po 2019-08-09, t. y. kai ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikė pirmąjį ieškinį dėl skolos priteisimo už atliktus ir perduotus projektavimo darbus.
11.2. Iš esmės atsakovas teikdamas teismui apeliacinį skundą pasisako ne apie „sutartis“, o vertina tik vieną 2017-11-09 Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-87-2017 dėl atsakovo užduoties „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini), Vilniuje 3D9b pastate esančių Toksikologijos centro patalpų įrengimo“. Kaip jau buvo nurodyta sutarties INOIN-87-2017 Projektavimo darbų priėmimo- perdavimo aktas Nr. 87 ir PVM sąskaita -faktūra Nr. 87 už atliktus darbus 8651,50 EUR sumai atsakovui elektroniniu paštu buvo perduoti 2018-12-31. Jokių pretenzijų dėl atliktų ir 2018-12-31 perduotų darbų „per 3 darbo dienas“ kaip numatė pasirašytos sutarties 4.3. punktas atsakovas nepateikė, todėl laikytina, kad projektavimo darbai buvo atlikti tinkamai.
11.3. Byloje yra duomenys, kad statybą leidžiantį dokumentą atsakovas gavo ir statybos darbai buvo pradėti vykdyti, o šiai dienai statiniai jau yra ir perduoti naudojimui. Kas patvirtina aplinkybes, kad buvo atlikta ieškovo įvykdyto projekto ekspertizė ir gautas projekto ekspertizės aktas su išvada, kad projektą galima tvirtinti, kas eliminuoja visus nepagrįstus atsakovo kaltinimus dėl ieškovo nekokybiškai atliktų ir perduotų projektavimo darbų.
11.4. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sudaręs su atsakovu papildomas sutartis dėl papildomų techninių užduočių vykdymo, nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų sudaręs sutartį atlikti darbo projektą, kurį tikėtina atliko kiti projektuotojai, todėl ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už papildomų techninių užduočių projekto ar darbo projekto taisymus.
11.5. Tarp šalių minėtu laikotarpiu tikrai vyko pokalbis dėl galimybės taikiai išspręsti ieškovo atliktų projektavimo darbų apmokėjimo klausimus. Tačiau į advokato P. B. kontorą 2019-05-02 atvykęs atsakovo vadovas M. M. tik išsakė eilę savo reikalavimų ir vienasmeniškai nustatė įsiskolinimo išdėstymo terminus, todėl šalys išsiskirstė nepasiekusios jokio susitarimo. Aplinkybę, kad susitarimas pasiektas nebuvo, patvirtina 2019-08-07 atsakovo atstovo advokato padėjėjo E. B. elektroninis laiškas, t. y. raštiškas atsakymas į ieškovo atstovo pateiktą pasiūlymą baigti ginčą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-25614-566/2019 taikiai. Laiškas pradedamas aiškiu nurodymu, kad siunčiama kliento, t. y. UAB „Eksploit“ pozicija dėl ieškovo nurodytų sąlygų.
11.6. Visų ginčo sutarčių 5.1. punktuose buvo nurodyta, kad atsakovas laiku nesumokėjęs ieškovui sutartyje nurodytos kainos, privalo mokėti už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos, šiuo pagrindu atsakovui teisėtai buvo paskaičiuota 794,11 EUR delspinigių suma. Atsakovas nesutikimą dėl delspinigių skaičiavimo grindžia aplinkybėmis, kad nepripažįsta ieškovo reikalavimų, nors bylos nagrinėjimo metu sumokėjo visą skolą, tuo pačiu pripažindamas savo prievolę ieškovui, kad buvo žodinis šalių susitarimas dėl skolos sumokėjimo, nors šią aplinkybę paneigia jo atstovo 2019-08-07 elektroninis laiškas, kad atsakovas turėjo teisę sulaikyti mokėjimus iki bus pašalinti darbų trūkumai, nors nei viename projektavimo darbų priėmimo- perdavimo akte nėra jokių atžymų apie ieškovo atliktų projektavimo darbų trūkumus, t. y. atsakovas neįrodė kad ieškovas tinkamai atlikęs projektavimo darbus neįgijo teisės į priešpriešinės prievolės – atsiskaitymo už atliktus darbus – įvykdymą.
11.7. Bylinėjimosi išlaidų priteisimui neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos sumokėjo visą įsiskolinimą. Pagal šiai dienai esamą situaciją, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi civilinės bylos dėl skolos priteisimo už ieškovo atliktus projektavimo darbus, pastarasis neturėjo jokių garantijų, kad skola būtų buvusi sumokėta ieškovui nesikreipus į teismą, nes jokio susitarimo dėl skolos išdėstymo tarp šalių pasiekta nebuvo.
11.8. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai naudojosi įstatymuose įtvirtinta teise pareikšti ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o aplinkybė, kad atsakovas bando teismą įtikinti buvus žodinį šalių susitarimą dėl skolos apmokėjimo, kai jį paneigia rašytinis dokumentas, tik įrodo paties atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bylos vilkinimą, nes pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
13. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – UAB „Eksloit“ atstovo advokato padėjėjo E. B. 2019 m. rugpjūčio 7 d. elektroninį laišką. Nurodo, kad šio laiško pateikimo teismui būtinybė iškilo, kai ieškovas gavo atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodomos faktinių aplinkybių neatitinkančios net melagingos aplinkybės apie šalių buvusį žodinį susitarimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Susipažinus su teikiamu nauju įrodymu ir atsakovo apeliacinio skundo argumentais bei ieškovo paaiškinimais, darytina išvada, kad pateiktas rašytinis įrodymas, kuriuose šalys susirašinėjo dėl taikaus ginčo išsprendimo gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Todėl pateiktas rašytinis įrodymas prijungiamas prie bylos medžiagos.
Dėl ieškovo papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovo papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovas nurodo atsikirtimus į ieškovo išdėstytus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat pateikė papildomus apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtinta galimybė apeliaciniame procese teikti atsiliepimą į atsiliepimą dėl apeliacinio skundo.
12. Civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsisako priimti atsakovo pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, vertindama juos kaip apeliacinio skundo papildymą, kuris pateiktas praleidus jam pateikti nustatytą terminą.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės
13. Nagrinėjamos byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2016-10-24 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-53 (Daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės (saugyklos) Rodūnios kelio ir F. V. gatvių sankryžoje), 2016-10-24 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-54 (Sporto paslaugų komplekso (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje), 2017-08-29 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-86 (Vilniaus Vingio parko estrados pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninio darbo projekto), 2017-11-09 sudarė Projektavimo paslaugų teikimo sutartį INOIN-87 (Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3D9b pastate esančių Toksikologijos centro patalpų įrengimo), (toliau - Sutartys), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užduotį atlikti atitinkamus projektavimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už ieškovo tinkamai atliktus darbus. Ieškovas ieškiniu už darbus pagal aukščiau nurodytas sutartis prašė priteisti iš atsakovo 24 019,80 Eur dydžio skolą ir 794,11 Eur delspinigius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 24 019,80 Eur skolą sumokėjo, todėl teismas šios sumos nepriteisė. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 794,11 Eur delspinigius.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-11-30 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 53 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 53 už atliktus darbus 8228 Eur sumai. 2018-11-30 atsakovui el. paštu taip pat buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 54 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 54 už atliktus darbus 7066,40 Eur sumai, 2017-10-31 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 86 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 86 už atliktus darbus 5280,44 Eur sumai, 2018-12-31 atsakovui el. paštu buvo pateikti Projektavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 87 ir PVM sąskaita – faktūra Nr. 87 už atliktus darbus 8651,50 Eur sumai. Ieškovas 794,11 Eur delspinigius paskaičiavo pagal keturias PVM sąskaitas-faktūras.
15. Atsakovas nesutinka su priteista delspinigių suma, nes, pasak atsakovo, tarp šalių 2019-05-02 buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo buvo susitarta klausimą dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų spręsti taikiai, pagal kurį ieškovas įsipareigojo laiku ir nedelsiant šalinti jo atliktų darbų trūkumus, o atsakovas įsipareigojo sutarčių pagrindu vykdyti mokėjimus ieškovui dalimis – po 5000,00 Eur /mėn., atsakovas pasiliko teisę sulaikyti mokėjimus, ieškovui laiku ir operatyviai nešalinant jo atliktų darbų trūkumų. Taip pat ieškovo teigimu, reikalavimai dėl delspinigių, procesinių palūkanų gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei nustatomas sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, o atsakovas sutartinės prievolės pažeidimo neatliko. Todėl, atsakovo manymu, atitinkamai, ieškovas neįgijo teisės į delspinigių, procesinių palūkanų išlaidų priteisimą. Su tokiais atsakovo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
16. Sudarytoje projektavimo darbų sutartyje šalys numatė, kad užsakovas per 3 darbo dienas privalo peržiūrėti projektavimo dokumentaciją. Atsisakius priimti darbus, užsakovas privalo pateikti vykdytojui motyvuotą atsisakymą priimti darbus. Jei per šį terminą užsakovas nepateikia jokių pastabų ir nenurodo, kad jam būtinas papildomas susipažinimo su pateiktais dokumentais terminas, laikoma, kad su šiuo projektu užsakovas sutinka (4.3 punktas).
17. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas projektavimo darbų priėmimo- perdavimo aktuose būtų pateikęs pastabas dėl ieškovo atliktų techninio projekto projektavimo darbų, aktuose taip pat nėra jokių atžymų apie ieškovo atliktų projektavimo darbų trūkumus. Atsakovas nurodo, kad ieškovo darbo trūkumus įrodo į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2017 m. ir 2018 m.. Tačiau nurodyti susirašinėjimai buvo vykdomi iki priėmimo-perdavimo aktų surašymo, t. y. tuomet kai darbai dar nebuvo baigti. Be to, iš pateiktų susirašinėjimų nėra aišku apie kokias konkrečiai projektavimo sutartis kalbama (susirašinėjimuose minimi atskiri darbai, taip pat pateikiami klausimai dėl projektavimo darbų), kokių konkrečių projektavimo sutarčių darbus atsakovas laiko netinkamais. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad po priėmimo-perdavimo aktų išsiuntimo atsakovui, jis jokių pretenzijų dėl darbo trūkumų nereiškė, gautų sąskaitų faktūrų ieškovui negrąžino. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, atsakovo rašytinės pretenzijos ieškovui buvo teikiamos po ieškovo 2019-04-17 pretenzijos dėl skolos ir galimo bankroto bylos iškėlimo.
18. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad už atliktus projektavimo darbus užsakovas pagal sutartį privalo sumokėti rangovui nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba pagal sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus (CPK 6.704 straipsnio 1 punktas). Visų šalių pasirašytų sutarčių 3.2.1. punkte įtvirtinta, kad paslaugų kainą atsakovas sumoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos. Visų ginčo Sutarčių 5.1 punktuose nurodyta, jog užsakovas, laiku nesumokėjęs vykdytojui sutartyje nurodytos kainos, privalo sumokėti vykdytojui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos. Pažymėtina, kad pagal CK 6.703 str. 2 dalį jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Kaip minėta, darbų priėmimo-perdavimo akte atsakovas darbų trūkumų nenurodė, bylos nagrinėjimo metu sumokėjo už ieškovo atliktus darbus. Todėl nustatytu terminu neapmokėjus sąskaitų, atsakovas privalo mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino ginčo išsprendimui esminę reikšmę turinčios aplinkybės, jog atsakovas turėjo sutarčių pagrindu jam suteiktą teisę sulaikyti mokėjimų vykdymą iki bus pašalinti ieškovo atliktų darbų trūkumai, todėl ieškovas teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo galėjo įgyti tik pašalinęs darbų trūkumus. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu, laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Šalys abipusiu sutarimu pasirinko prievolių užtikrinimo būdą dalies atsiskaitymo sulaikymą (sutarčių 5.3 punktas). Šalys nustatė, kad tuo atveju, jeigu užsakovas turi pagrindą remtis šios sutarties pažeidimu ar netinkamu jos vykdymu, jis turi teisę sulaikyti vykdytojui mokamų sumų ar jų dalies mokėjimą, kol padaryti pažeidimai bus pašalinami arba bus nustatytos aplinkybių, kurios remiantis buvo sulaikyti mokėjimai, priežastys.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, nurodyta, kad kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes. <...> „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse. <...> Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovui pranešė kokią mokėjimų sumą sulaiko ir pagal kokias sutartis kokie turi būti ištaisyti projektavimo darbų trūkumai. Kita vertus, defektų aktai pagal sutarčių 4.5 punktą nebuvo surašyti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti ieškovui delspinigius pagal sutartį savo atsisakymą grįsdamas sulaikymo teise.
21. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovu, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo buvo susitarta klausimą dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų spręsti taikiai, pagal kurį ieškovas įsipareigojo laiku ir nedelsiant šalinti jo atliktų darbų trūkumus, o atsakovas įsipareigojo sutarčių pagrindu vykdyti mokėjimus ieškovui dalimis – po 5000,00 Eur /mėn., atsakovas pasiliko teisę sulaikyti mokėjimus, ieškovui laiku ir operatyviai nešalinant jo atliktų darbų trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (el. laiškas) patvirtina, kad atsakovas siekė sudaryti tokį susitarimą, tačiau toks šalių susitarimas pasiektas nebuvo. Pažymėtina, kad šalių sudarytų sutarčių 8.2 punkte įtvirtinta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, ypač ieškovui tokio susitarimo nepripažįstant, kad buvo šalių žodinis susitarimas dėl dalinio mokėjimo ir delspinigių atsisakymo, laikytinas nepagrįstu. Be to, ieškovo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas rašytinis įrodymas – 2019-08-07 elektroninis laiškas, – iš kurio matyti, kad šalys išdėstė savo pozicijas dėl atsiskaitymo pagal sudarytas sutartis, tačiau šalių pozicijos skirtingos. Ieškovas savo el. laiške dėl taikos sutarties pasirašymo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-25614-566/2019 nurodo: „jei iki 2019-08-02 būtų sumokėta skola 19 019,80 EUR + delspinigiai 794,11 EUR + žyminis mokestis 794 EUR + advokato išlaidos 1 137,40 EUR = 21 745,31 EUR“. Atsakovas pateikia atsakymą: neskaičiuoti delspinigių ir netaikyti baudų dėl pavėluotų darbų, išskaidyti likutį (19 019,80 EUR) po 5000 Eur į 4 mėnesius. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šis laiškas buvo siųstas jau bylos nagrinėjimo metu. Šalys turėjo teisę sudaryti byloje taikos sutartį sau palankiomis sąlygomis ir pateikti ją patvirtinti teismui. Tačiau tas padaryta nebuvo, kas patvirtina, kad taikaus susitarimo nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą
22. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad jais visiškai nebuvo nevertinti atsakovo pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas patenkina ieškinio reikalavimus iki ieškinio išnagrinėjimo, ieškovui yra pagrindas atsiimti ieškinį pagal CPK 139 straipsnį arba atsisakyti ieškinio pagal CPK 140 straipsnį. Šioje byloje, atsakovui įvykdžius dalį savo prievolės ieškovui iki bylos išnagrinėjimo sumokėjus visą pagrindinę skolą (išskyrus delspinigius), ieškovas ieškinio neatsiėmė ir jo neatsisakė, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad savo reikalavimų patenkintoje ieškinio dalyje nepalaiko. Pažymėtina, jog ieškovas turi teisę, o ne pareigą atsiimti ar atsisakyti ieškinio. Tačiau, nustačius aplinkybę, kad ieškinys buvo dalyje atmestas tik dėl to, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus, spręstina, jog būtent ieškinio pareiškimas teisme lėmė, kad didžioji dalis ieškinio reikalavimų buvo patenkinta.
24. Kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
25. Kasacinis teismas byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, susijusių su teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemonės vykdymu, atlyginimo, yra konstatavęs, kad pareiga apmokėti išlaidas už laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą tenka jų taikymą inicijavusiai šaliai, antstolis turi teisę reikalauti jas apmokėti būtent iš šios šalies, o ši turi teisę reikalauti, kad nurodytų išlaidų atlyginimas jai būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės pagal CPK 93 straipsnio taisykles atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo rezultatą, įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toks teisės aiškinimas, be kita ko, grindžiamas aplinkybe, kad kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti laikoma pažeidusia kitos šalies teises, todėl vykdymo išlaidų išieškojimas iš tokios šalies būtų per ankstyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-280-219/2018, 11 p.).
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į tai, kad šioje byloje iš esmės ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, ieškovo prašymas priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimu, pagrįstai buvo tenkintas.
Dėl ieškovo (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
27. Byloje taip pat kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad teisminio proceso metu vykdomais procesiniais veiksmais siekė daryti išskirtinai neteisėtą spaudimą atsakovui, kas pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija su tokiu atsakovo argumentu nesutinka ir pažymi, jog vien ieškinio pateikimo faktas nesudaro pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tuo labiau, kad šioje byloje ieškinys pripažintas pagrįstu ir tenkintinu. Ši aplinkybė patvirtina, kad pagrįsto ieškinio pareiškimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl procesinės baigties
29. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 871,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Inovatyvi inžinerija“, į. k. 304108040, iš atsakovo UAB „Eksploit“, į. k. 302638855, 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė