Administracinė byla Nr. A-3426-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02981-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (13.5)-AD5-12557, kuriuo atsisakyta surašyti privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybei, įpareigojant sutvarkyti bešeimininkes atliekas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą surašyti privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybei, įpareigojant sutvarkyti bešeimininkes atliekas žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl privalomojo nurodymo surašymo Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), įpareigojant ją sutvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančias atliekas, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcijai, o dokumentus apie patirtas išlaidas – prokuratūrai, kad teismas baudžiamojoje byloje priteistų iš kaltų asmenų. Departamentas prašymą atmetė, nurodydamas, kad yra galiojantys 2018 m. lapkričio 26 d. privalomasis nurodymas ir 2019 m. birželio 25 d. pakartotinas privalomasis nurodymas išduoti pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkui, kuriais nurodyta išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, atliekas, esančias žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Departamentas išaiškino, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų sutvarkymą.

3.       Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. gruodžio 11 d. su pareiškimu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, informuodamas, jog nežinomu laiku ir nežinomi asmenys sugadino jam nuosavybės teise priklausantį 0,1936 ha ploto sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jį užpildydami įvairiomis (pavojingomis ir nepavojingomis) atliekomis ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt įvykdytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas 2018 m. liepos 23 d. buvo sustabdytas, vėliau 2018 m. lapkričio 30 d. atnaujintas ir atlikti papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2019 m. sausio 25 d. priėmus nutarimą vėl sustabdyti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog tyrimo metu buvo atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Tiek prokuratūra, tiek aplinkos apsaugos institucijos, atlikusios tyrimą dėl žemės sklypo užteršimo pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, nenustatė šių atliekų savininko. Žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, yra užterštas bešeimininkėmis atliekomis, kurias sutvarkyti visiškai nepagrįstai ir neteisėtai yra verčiamas ne atliekų turėtojas, o žemės sklypo savininkas. Savivaldybė turi sutvarkyti bešeimininkes atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 35 straipsnius. Pareiškėjas teigė, kad nekilnojamąjį turtą valdantis asmuo nebūtinai turi būti pripažįstamas atliekų turėtoju ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 bei 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 suformuota praktika. Pareiškėjo nuomone, už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos siekia neteisėtai eliminuoti įstatymu nustatytą savivaldybės atsakomybę už tokių atliekų tvarkymo organizavimą ir nuostolių apmokėjimą.

4.         Pareiškėjas padavė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00027-18 atnaujinimo klausimas pagal R. B. 2019 m. gruodžio 4 d. skundą. Dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių daiktų ir medžiagų (atliekų) priklausomybės Klaipėdos apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00027-18. Iš prokuroro 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo paaiškėjo, jog prokuroras nėra priėmęs sprendimo dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti laikymo. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė skundą dėl nepagrįstų prokuroro veiksmų atsisakant atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo teigimu, atnaujinto tyrimo metu gali paaiškėti naujų aplinkybių, dėl kurių Departamentas gali atsisakyti privalomojo nurodymo ne tik pareiškėjo, bet ir Palangos miesto savivaldybės atžvilgiu, nes atnaujinus ikiteisminį tyrimą visi daiktų ir medžiagų (atliekų) tolimesnio naudojimo klausimai turės būti sprendžiami prokuroro nutarimu baudžiamojoje, bet ne administracinėje byloje.

5.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.       Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Departamentui pateikė 2019 m. birželio 7 d. prašymą surašyti privalomąjį nurodymą Administracijai, įpareigojant sutvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančias atliekas, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja. Departamento direktorius, 2019 m. liepos 11 d. išnagrinėjęs prašymą, jo netenkino. Privalomojo nurodymo davimo atvejus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnis. Pareiškėjui pareiga sutvarkyti atliekas kyla iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.       Administracija nurodė, kad pareiškėjas negali atliekų tvarkymo išlaidų perkelti tretiesiems asmenims, ypač visuomenei. Negalima formuoti tokios teismų praktikos, kai sudaroma galimybė (neužkertamas kelias) į žemės sklypą privežti atliekų, ir norima, kad už jų tvarkymą sumokėtų visuomenė, kuri nėra nei žemės sklypo savininkė, nei įpareigota jį prižiūrėti. Patys savininkai kartais tiesia kelius statybinėmis atliekomis, o vėliau įrodinėja nežinantys, kas privežė statybinių atliekų. Pareiškėjo neteisėti veiksmai yra neveikimas, t. y. sklypo apsaugos nebuvimas, kad į privatų sklypą nebūtų privežta atliekų. Pareiškėjas pagal teismų praktiką turėtų nurodyti, kas suvežė atliekas arba pats jas išgabenti kaip atliekų turėtojas. Būtent jis savo sklype turi atliekų, todėl yra atliekų turėtojas ir nesvarbu ar jis atliekas įgijo veikimu, ar neveikimu, dėl savo aplaidumo. Pareiškėjo atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai yra galiojantys, nenuginčyti administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui pareigas.

II.

9.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

10.        Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinę bylą klausimą, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą, tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Klaipėdos apygardos prokuratūroje pagal BK 270 straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00027-18 2019 m. sausio 25 d. nutarimu yra sustabdytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3(1) straipsnio 1 dalį, nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. 2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu R. B. prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą yra atmestas. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą. Prokuroras, sprendęs ikiteisminio tyrimo atnaujinimo klausimą pagal pareiškėjo R. B. prašyme atnaujinti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Pateiktas pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo šiai administracinei bylai įtakos neturi, kadangi net ir atnaujinus ikiteisminį tyrimą, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas nepasikeistų.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į Departamentą surašyti privalomąjį nurodymą Administracijai, įpareigojant ją sutvarkyti žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esančias atliekas, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcijai, o dokumentus apie patirtas išlaidas – prokuratūrai, kad teismas baudžiamojoje byloje priteistų iš kaltų asmenų. Departamentas, išnagrinėjęs R. B. prašymą, 2019 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą prašymą atmesti, nurodydamas, jog Departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcija 2018 m. lapkričio 26 d. privalomuoju nurodymu ir 2019 m. birželio 25 d. pakartotiniu privalomuoju nurodymu R. B., kaip žemės sklypo savininkui, nurodė išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, atliekas, esančias žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir šie privalomieji nurodymai nėra panaikinti. Taip pat Sprendime išaiškino pareiškėjo teisę, tuo atveju, jei atliekų turėtojo nustatyti neįmanoma arba jis neegzistuoja, kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų sutvarkymą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį.

12.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00027-18 2019 m. sausio 25 d. nutarimu yra sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką pagal BK 270 straipsnio 1 dalį padariusį asmenį, toks asmuo nenustatytas. Pareiškėjas pateikė su skundu 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00027-18. Tačiau byloje nėra pateiktų duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų nustatytas asmuo, užteršęs pareiškėjo sklypą.

13.       Teismas aptarė privalomojo nurodymo sampratą ir jo davimo atvejus, nustatytus  AAVKĮ 18 straipsnyje. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta žemės savininkų ir kitų naudotojų pareiga įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. 

14.       Teismas pažymėjo, kad esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas yra užteršto žemės sklypo savininkas bei nėra nustatytas kaltas asmuo, užteršęs sklypą, pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 6, 7, 9 punktų reikalavimais, turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui.

15.       Teismas nesivadovavo pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes ji yra dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa.

16.       Teismas nurodė, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Būtent pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype yra atliekų, konkretus kitas sklypą atliekomis užteršęs asmuo be pareiškėjo žinios nenustatytas, todėl laikytina, kad pareiškėjas yra atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Teismas sutiko su Administracijos pozicija, kad visiškai nesvarbu, ar pareiškėjas atliekas savo sklype įgijo veikimu ar neveikimu, t. y. dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo, netinkamo nekilnojamojo turto tvarkymo ir priežiūros. Pareiškėjui pareiga sutvarkyti atliekas kyla iš Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, o žemės sklypų savininkai ar kiti naudotojai privalo įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypai turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio paskirties žemė, ar kitos paskirties (gyvenamųjų namų, pastatų teritorijų, visuomeninės paskirties teritorijų, rekreacinių ir pan. teritorijų) žemė. Pareiškėjas negali atliekų tvarkymo išlaidų užkrauti tretiesiems asmenims. R. B. atžvilgiu surašyti 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. birželio 25 d. privalomieji nurodymai yra galiojantys, nenuginčyti administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui pareigas.

17.       Teismas nurodė, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuostoliai, atsiradę dėl komunalinių atliekų ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, sutvarkymo neorganizavimo ar netinkamo organizavimo, atlyginami iš atitinkamos savivaldybės biudžeto. Šios nuostatos reglamentuoja komunalinių atliekų, kurių sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 punkte, tvarkymą, bei atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma, tvarkymą. Pareiškėjo žemės sklypas yra užterštas neišrūšiuotomis atliekomis, statybinėmis medžiagomis, netinkamomis naudoti padangomis, žaliosiomis atliekomis, didelių gabaritų atliekomis, elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, statybinėmis griovimo atliekomis. Be to, pareiškėjas atitinka ATĮ 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką, todėl remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Atliekų tvarkymo taisyklių 6, 7, 9 punktų reikalavimais turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas sutvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka.

18.       Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad savivaldybė, nenustačius atsakingo asmens, yra atsakinga už atliekų sutvarkymą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo savininkas yra aiškus ir žinomas. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų sutvarkymą pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį.

19.       Teismas sprendė, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir pareiškėjo skundą atmetė.

III.

20.       Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad

22.       Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. D1-857, kuriuo patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai (toliau – ir Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai), 2 punktas numato, jog kokybės reikalavimų tikslas – nustatyti minimalius komunalinių atliekų (mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, buityje susidarančių didelių gabaritų komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių, statybos ir griovimo, pavojingų atliekų, naudotų padangų ir kitų buityje susidarančių atliekų) tvarkymo paslaugos, išskyrus komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, bet įskaitant komunalinių atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, kokybės reikalavimus. Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede pateiktas atliekų sąrašas ir 20 kodu išvardintos visos atliekos, kurios sudaro komunalines atliekas (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas. Todėl teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo žemės sklype esančios bešeimininkės atliekos nėra tvarkomos Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje.

23.       Pareiškėjo nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 35 straipsniuose, reglamentuojančiuose atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą nėra sąsajos su jų buvimo vieta – valstybiniame ar privačiame sklype, svarbu, kad jų savininko neįmanoma nustatyti arba jis neegzistuoja. Įstatymo nuostata yra bendra, kad atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą organizuoja savivaldybė nepriklausomai kur tos atliekos yra – privačiame ar valdiškame sklype, nes tai yra bešeimininkis turtas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4 knygos nuostatas.

24.       Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų prasme. Tačiau, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama minėtose Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

25.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26.       Atsakovas nurodo, kad Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai nenumato pareigos Palangos miesto savivaldybei išvežti ir sutvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas. Iš esmės pareiškėjas tik cituoja teisės aktus, tačiau nenurodo kokias proceso ar materialiosios teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė ar neteisingai pritaikė. Pareiškėjo minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės bei ginčo dalykas buvo ne toks pat kaip šioje byloje, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis nagrinėjant šį ginčą. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28.       Administracija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017 atliekų turėtoju pripažino tą asmenį, kurio teritorijoje buvo atliekos, nors atliekų turėtojas taip pat teigė, kad atliekos ne jo. Išlaidos už atliekų tvarkymą negali būti nepagrįstai perkeliamos visuomenei. Pareiškėjas, būdamas žemės sklypo savininku neužtikrino tinkamos žemės sklypo apsaugos, kad į jį nebūtų privežta atliekų. Pareiškėjas pagal teismų praktiką turėtų nurodyti kas suvežė atliekas arba pats jas išgabenti kaip atliekų turėtojas. Būtent pareiškėjas savo žemės sklype turi atliekų, todėl yra atliekų turėtojas, nepriklausomai nuo to, kaip jos ten atsirado. Pareiškėjo atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai yra galiojantys ir sukelia jam atitinkamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (13.5)-AD5-12557, kuriuo atsisakyta surašyti privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybei, įpareigojant sutvarkyti bešeimininkes atliekas žemės sklype (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir įpareigojimo Departamentą surašyti privalomąjį nurodymą Palangos miesto savivaldybei, įpareigojant sutvarkyti bešeimininkes atliekas žemės sklype (duomenys neskelbtini).

30.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas yra užteršto žemės sklypo savininkas,  nėra nustatytas kaltas asmuo, užteršęs sklypą, todėl pareiškėjas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atliekų turėtojo sąvoką ir turi pareigą pats sutvarkyti jam priklausančiame žemės sklype esančias atliekas pagal nepanaikintus jam atsakovo surašytus privalomuosius nurodymus.

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atliekos, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso, jos pripažintinos bešeimininkėmis atliekomis ir savivaldybė turi pareigą jas sutvarkyti.

32.       ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

33.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

34.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjas laikytinas atliekų turėtoju Atliekų tvarkymo įstatymo prasme, ir esant galiojantiems Departamento Klaipėdos valdybos Palangos aplinkos apsaugos inspekcijos išrašytiems 2018 m. lapkričio 26 d. privalomajam nurodymui ir 2019 m. birželio 25 d. pakartotiniam privalomajam nurodymui pareiškėjui, kaip žemės sklypo savininkui, išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui, atliekas, esančias žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išduoti privalomąjį nurodymą dėl ginčo atliekų sutvarkymo Palangos miesto savivaldybės administracijai. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

35.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įvairios atliekos, įskaitant ir pavojingas, pradėjo kauptis jau nuo 2013 m. Dėl minėtų atliekų sutvarkymo pareiškėjui yra surašyti du privalomieji nurodymai, kurie juose nustatytais terminais nebuvo įvykdyti. Privalomieji nurodymai yra galiojantys ir nepanaikinti. 

36.       Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Tačiau Žemės įstatymo 21 straipsnio 4 punktas nustato pareigą žemės savininkui įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas tinkamai savo pareigų, siekdamas žemės sklypo apsaugos nuo užteršimo atliekomis, nevykdė.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, atsižvelgęs į aptartas Žemės įstatymo nuostatas, esant galiojantiems anksčiau pareiškėjui duotiems privalomiesiems nurodymams sutvarkyti atliekas ginčo sklype, pareiškėjui neįrodžius, kad atliekos priklauso ne jam, pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą duoti privalomąjį nurodymą Administracijai. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jame, be kita ko, išaiškinta pareiškėjui teisė ir galimybė, atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas, kreiptis į savivaldybę dėl pagalbos organizuojant atliekų tvarkymą. Todėl Sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą duoti privalomąjį nurodymą Administracijai sutvarkyti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype susikaupusias atliekas, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės taikymo ar proceso teisės pažeidimų.

38.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, dėl to nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.