Nuorašas

Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                      Byla Nr. 1A-623-149/2013

Teisėja R.Paužaitė                                                           Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00022-2012-2

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                    1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.2.;2.4.7.                                                                                                     

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

teisėjų, Arūno Kisieliaus, Angelės Ikasalienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,

nuteistųjų gynėjams advokatams Aušrai Bračiulienei, Eleonorai Adai Unčiūrienei, Vytautui Savčiukui, Ignatijui Šuškevič,  

nuteistiesiems L. G., A. S.,

vertėjai Jelenai Kondrašovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. G., J. S., T. V. ir A. S. gynėjo Vytauto Savčiuko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžio, kuriuo:

T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta T. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta A. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžiu bei 2012-09-14 nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir  260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

              Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas M. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

T. V. 2011 birželio mėnesį, atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, neteisėtam, narkotinės ir psichotropinių medžiagų disponavimui, turint tikslą platinti, į bendrininkų grupę įtraukė A. S., J. S., M. S. ir L. G. ir organizavo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei psichotropinių medžiagų: metamfetamino ir PMMA įgijimą, gabenimą, pakavimą ir išsiuntimą į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolėje,

A. S. 2011 birželio mėnesį, atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, neteisėtam narkotinės ir psichotropinių medžiagų disponavimui turint tikslą platinti, buvo įtrauktas T. V. į bendrininkų grupę su J. S., M. S. ir L. G. ir padėjo įgyti psichotropines medžiagas - metamfetaminą ir PMMA, skirtas išsiųsti į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolėje,

J. S. 2011 birželio mėnesį, neteisėtam narkotinės ir psichotropinių medžiagų disponavimui turint tikslą platinti, buvo įtrauktas T. V., atlikinėjusio bausmę Marijampolės pataisos namuose, į bendrininkų grupę kartu su A. S., M. S. ir L. G. ir dalyvavo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei psichotropinių medžiagų: metamfetamino ir PMMA įgijime, gabenime, laikyme ir siuntime į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolėje,

L. G. 2011 birželio mėnesį, neteisėtam narkotinės ir psichotropinių medžiagų disponavimui turint tikslą platinti, buvo įtrauktas T. V. į bendrininkų grupę kartu su A. S., J. S. ir M. S. ir dalyvavo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei psichotropinių medžiagų: metamfetamino ir PMMA siuntime į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolėje, o būtent:

T. V., būdamas organizatoriumi, turėdamas tikslą, kad narkotinė ir psichotropinė medžiagos būtų išsiųstos į Marijampolės pataisos namus, 2011 m. birželio mėnesį su J. S., tuo metu buvusiu Vilniaus mieste, telefonu derino šių medžiagų įgijimo, išsiuntimo klausimus, po ko dalyvaujant A. S., kuris jo nurodymu paskambino savo motinai D. A., neturėjusiai tyčios padaryti nusikalstamos veikos, ir susitarė su ja dėl pinigų, skirtų psichotropinių medžiagų įgijimui, perdavimo J. S., kartu su A. S. organizavo pinigų perdavimą J. S., po ko psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir PMMA įgijimui 2011-06-30 apie 22.30 val. Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, D. A. perdavė J. S., atvykusiam kartu su M. S., 500 litų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis – T. V. 2011-07-02 laikotarpyje nuo 19.24 val. iki 21.33 val. per tyrimo nenustatytą asmenį, į Vilniaus autobusų stoties siuntų vežimo centrą, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, J. S. vardu iš Šiaulių miesto autobusų stoties, esančios Šiauliuose, Tilžės g. 109, atsiuntė siuntą, kurioje buvo 47,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 1000 litų, kurias 2011-07-02 jo – T. V. nurodymu J. S. paėmė iš Vilniaus autobusų stoties siuntų vežimo centro ir kartu su M. S., pastarojo vairuojamu automobiliu „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie pastato Nr. 12, esančio Žukausko g. Vilniuje, kur jas laikė iki 2011-07-03. Tęsiant nusikalstamą veiką jo – T. V. nurodymu J. S. kartu su M. S. 2011-07-03 apie 14.00 val. nuvyko prie parduotuvės „Iki“, esančios Antakalnio g. 73, Vilniuje, kur J. S. už D. A. perduotus pinigus iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo 8,016 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos: 0,699 g metamfetamino ir 0,123 g PMMA (parametoksimetamfetamino), kurias jis kartu su M. S. automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie pastato Nr. 12, esančio Vilniuje, Žukausko g., kur J. S., dalyvaujant M. S., į siuntą, kurioje jau buvo supakuota 47,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) supakavo psichotropines medžiagas: 0,699 g metamfetamino ir 0,123 g PMMA (parametoksimetamfetamino) ir 1000 litų, ir jas šioje vietoje laikė iki 2011-07-04, kai tą pačią dieną J. S. kartu su M. S. paėmė iš minėtos vietos supakuotą siuntą su narkotine ir psichotropinėmis medžiagomis ir apie 9.00 val. automobiliu „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno į Vilniaus autobusų stoties siuntų vežimo centrą, esantį Sodų g. 22, Vilniuje, kur M. S., T. V. nurodymu užrašė ant siuntos adresato L. G., dirbančio įstaigoje prie Marijampolės pataisos namų, duomenis ir ekspeditorei, priėmusiai siuntą, nurodė siuntėjo pavardę - „Bobin“, tokiu būdu jo nurodymu į Marijampolės autobusų parką, esantį Marijampolėje, Gamyklos g. 9, L. G. vardu išsiuntė 47,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir psichotropines medžiagas: 0,699 g - metamfetamino ir 0,123 g PMMA (parametoksimetamfetamino) bei 1000 litų, kur tą pačią dieną Marijampolės autobusų stoties siuntų skyriuje L. G. turėjo atsiimti šią siuntą ir perduoti jam – T. V. į Marijampolės pataisos namus, tačiau narkotinė ir psichotropinės medžiagos perdavimo į Marijampolės pataisos namus nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2011-07-04 apie 9.30 val. Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, J. S. ir M. S., išsiuntę siuntą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o narkotinės ir psichotropinių medžiagų siunta 2011-07-04 apie 9.30 val. buvo paimta policijos pareigūnų Vilniaus autobusų stoties vežimo centre.

Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti tą nuosprendžio dalį, kur jis pripažintas kaltu, ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas jo kaltę grindė rašysenos ekspertizės aktu, nors tie kvitai nesusiję su kaltinamuoju aktu ir tuo, kad buvo pasiųsta SMS žinutė su jo pavarde bei tuo, kad T. V. tuo metu dirbo jo vadovaujamame ceche. Pats teismas pripažino, jog jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Teismo vertinimu išdėstyti įrodymai sudaro vieningą įrodymų grandinę. Jų visuma yra pakankama jo kaltei pagrįsti, jie netiesiogiai patvirtina. kad L. G. T. V. buvo­ įtrauktas į bendrininkų grupę ir sutiko atsiimti siuntinį su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis iš Marijampolės pataisos namų ir nugabena jį į Marijampolės pataisos namus. t.y. veikė kaip Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo bendravykdytojas.

Apelianto teigimu, nesuprantama, kaip teismas galėjo padaryti išvadą, kad įrodyta, jog buvo susitarimas būtent dėl narkotinių medžiagų. Mano, jog liudytojos G. K. parodymai yra prieštaringi, jie skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir skiriasi nuo jos vyro R.K parodymų. Pats R. K. kalinamas už žmogžudystę, narkotikų nevartoja. Atkreipia dėmesį į tai, jog niekas niekada pas jį nėra radęs jokių narkotinių medžiagų. G.K. tvirtino, jog ji siuntė voką per pusę, kas buvo jame nežino. Ant tų kvitų visur yra parašyta, kad būtent siuntėjas, o ne gavėjas yra atsakingas už siuntinį, Kodėl pareigūnai, sekdami visus, nelaukė kada siuntinys ateis į Marijampolę ir pasižiūrės kas ateis pasiimti, o kažkodėl atėmė tą siuntinį Vilniuje, ir be jokio pagrindo apkaltino jį. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino jo motinos ir bendradarbio R.B. parodymų, kad jis niekada nenukrypdavo nuo maršruto kelyje darbas – namai. Teismo argumentai, kad jie darbe gali bendrauti su nuteistaisiais, yra nepagrįsti, kadangi tai priskirta jo darbo funkcijoms ir neįrodo, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Teigia, kad jis yra vienintelis vaikas šeimoje, tėvas miręs ir, jeigu bus nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, nebus kam prižiūrėti motinos.

Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Teigia, kad nesutinka su tuo, kad teismas, bendrindamas bausmes vadovavosi LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis. Apelianto teigimu, visi nusikaltimai padaryti iki priimant šį nuosprendį, o būtent: 2011-05-25 ir 2011-07-04, dėl kurių nuteistas 2012-03-30 nuosprendžiu, 2011-03-21, dėl kurių nuteistas 2012-09-14 nutartimi, 2012-07-04, dėl kurių nuteistas 2013-06-10 nuosprendžiu, todėl mano, jog visi nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir teismas turėjo bendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p.

Apeliaciniu skundu T. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad jis buvo šio nusikaltimo organizatorius, kadangi J. S. parodo, kad narkotines medžiagas siuntė savo iniciatyva.

Pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, viena vertus, nustatė, kad Marijampolės autobusų stoties siuntų skyriuje L. G. turėjo atsiimti šią siuntą ir perduoti jam į Marijampolės pataisos namus, tačiau narkotinės ir psichotropinės medžiagos perdavimo į Marijampolės pataisos namus nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes 2011-07-04 apie 9.30 val. Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, J. S. ir M. S., išsiuntę siuntą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o narkotinės ir psichotropinių medžiagų siunta 2011-07-04 apie 9.30 val. buvo paimta policijos pareigūnų Vilniaus autobusų stoties vežimo centre, kita vertus, veikos nekvalifikavo pagal LR BK 22 straipsnio 1 d., kadangi minimos narkotinės medžiagos jo nepasiekė, todėl nusikaltimas baigtas nebuvo.

Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 260 str. l d., kadangi, nuteistojo teigimu, visi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys aiškiai įrodo jog narkotines medžiagos, kurios buvo siųstos paštu ir kurios jo nepasiekė, buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Mano, kad narkotinių medžiagų siuntimas negali būti vertinamas kaip platinimas, arba tapatinamas su platinimu šiuo konkrečiu atveju. Kadangi, nuteistojo teigimu, byloje nėra duomenų, kad jis turėjo tikslą tas medžiagas platinti didesniam asmenų ratui ir turėti iš to naudos, jo padarytas nusikaltimas ne toks pavojingas visuomenei, todėl bausmė turėtų būti mažinama iki minimalios.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas Vytautas Savčiukas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendį toje dalyje, kur A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. panaikinti ir jį išteisinti arba jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Nurodo, kad teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kadangi jo ginamasis, neįgijo, nesiuntė, negabeno, nelaikė ir neplatino, taip pat nebuvo organizuotos grupės bendrininkas. Teigia, kad telefonų išklotinėse kalbama apie kompiuterio pirkimą, kurį J. S. įgijo iki jo telefono pasiklausymo dienos už savo pinigus iš asmenų, kurie pavogė tą kompiuterį iš asmens (pavardė nenurodyta), kurio nė prokuratūra, nė teismas teismo posėdžio metu nebandė nustatyti. Apelianto teigimu, šis faktas įstatymo nustatyta tvarka neišnagrinėtas ir rezultatai prie šios bylos neprijungti. Apelianto manymu, jeigu nešiojamas kompiuteris buvo nupirktas J. S. ir kratos metu buvo paimtas policijos pareigūnų, kaip vogtas, – tokia pažyma turėjo būti šioje byloje ir teismas nuosprendyje dėlto  turėjo pasisakyti ir įvertinti BPK 20 straipsnio tvarka. Taip pat teigia, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių kad A. S. žinojo, jog T. V. su J. S. kėsinasi įsigyti narkotines medžiagas ir kad dar bus įtraukti kiti kaltinamieji į šį veiksmą. Nurodo, kad tuomet, jeigu teismas savo vidiniu įsitikinimu mano, kad nuteistasis A. S. norėjo ir siekė disponuoti narkotikais, tai, apelianto teigimu, iš bylos medžiagos galima būtų padaryti išvadą, kad jis norėjo juos visus (už 500 Lt) įsigyti sau, o tai BK 259 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Taip pat nurodo, kad teisėja nuosprendyje pažymi, kad paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę subendrina su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės 2007-09-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skiria galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas suklydo dėl nuosprendžio paskelbimo datos, nes nuosprendžio įžanginėje dalyje minima 2007-04-23 diena. Taip pat mano, jog teismas, bendrindamas bausmes privalo nurodyti kiek metų, dienų prideda prie naujai paskirtos bausmės. Apelianto teigimu, A. S. pagal 2007-04-23 nuosprendį nubaustas 8 metams ir 6 mėnesiams. Atliko 6 metus 9 mėnesius 20 dienų, neatliktos bausmės dalį sudaro 1 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų. Prie šio termino pridėjus 3 metus gaunasi 4 metai ir 5 mėnesiai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. gynėjo Vytauto Savčiuko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, kitų nuteistųjų – T. V., L. G., J. S. – apeliaciniai skundai netenkintini dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.  (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Dėl L. G. apeliacinio skundo argumentų

L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad tiesioginių įrodymų patvirtinančių jo kaltę nėra, teismas jo kaltę grindė tik prieštaringais liudytojos G. K. parodymais ir Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos specialisto išvada, nors nuteistojo teigimu, jokių siuntų jis nėra siuntęs, rankraštinių įrašų nerašė ir kvitų nepasirašinėjo, be to teigia, kad atsakyti už siuntos turinį turi ne gavėjas, o siuntėjas. Nurodo, kad jis apkaltintas nepagrįstai, nes pareigūnai nelaukė, kol siuntinys pasieks Marijampolę, kad būtų galima nustatyti, kas iš tikrųjų ateis jį pasiimti, nurodo, kad pas jį niekas niekada nėra radęs narkotinių medžiagų, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino jo bendradarbio R. B. ir jo motinos  parodymų.

Pirmosios instancijos teismas L. G. padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. L. G. kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Kad padarytas nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas, siekiant maksimaliai apsaugoti siuntos gavėją, patvirtina tai, kad T. V. su J. S. ir kitais nuteistaisiais susitarė tarpusavyje bendrauti ne atviru tekstu, o užkoduotai (t.2, b.l. 41), narkotinės ir psichotropinės medžiagos įvardijamos „lengvo“, „greito“, „v“, „t“, „ką karvės valgo“ ir pan. (b.l. 41-47), taip pat tai, kad T. V., bendraudamas telefonu su J. S., nurodė, kad siuntos gavėjo pavardę išsiųs iš kito telefono su kita SIM kortele, po to mobiliojo ryšio SMS žinute, adresuota J. S., siuntos gavėjo L. G. pavardę nurodė tik tuomet, kai J. S. patvirtino, jog psichotropinių medžiagų siunta jau paruošta. 2011-07-08 07.00 val. daiktų apžiūros metu, buvo apžiūrėti daiktai, rasti ir paimti M. S. asmens kratos metu – mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6030“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. 860873562. Jame tarp gautų pranešimų yra 2011-07-03 17:59:51 nuo siuntėjo Nr. +370 63124167 gautas pranešimas, kurio turinys: „L. G., MARIJAMPOLE“ (t.1, b.l. 61- 65).

Iš 2011-08-04 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Toks“ ekspeditorė pateikė siuntos kvitą Nr. 955367 ir čekį Nr. 138015/27, kuriuose nurodyta, kad siuntos gavėjas yra L. G., paskirties punktas Marijampolės AS, klientas – B., kvito suma 9 Lt (t.1, b.l. 131-133).

Iš 2011-10-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Toks“  siuntų skyriaus vadovas pateikė siuntos kvitą Nr. 089901, kuriame nurodytas siuntėjas A. S., siuntos gavėjas J. S. (t.1, b. l. 122-123).

Pagal paklausimą iš UAB „Marijampolės autobusų stotis“ gautas atsakymas, kad L. G. Marijampolės autobusų stotyje nuo 2011-01-01 atsiėmė siuntas, gautas 2011-04-25 iš Šiaulių, nuo Rasos, 2011-05-28 iš Šiaulių nuo M. K., 2011-05-17 iš Šiaulių nuo D., 2011-05-16 iš Kauno nuo K. ir 2011-04-18 iš Šiaulių nuo R. S. bei pateiktos siuntų kvitų kopijos (T. 1, b. l. 136-140).

Iš Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad, tikrinant asmenų, iš kurių L. G. atsiėmė siuntas, t. y. Rasos, M. K., D., G. K. ir R. S., nustatyta vieno siuntėjo – G. K. asmenybė, kitų siuntų kvituose nurodytų asmenų tapatybės nustatyti nepavyko (t.1, b.l. 143).

Apklausta teismo posėdyje G. K. parodė, kad vyro prašymu išsiuntė siuntinį L. G. vardu ir kad šią pavardę jai nurodė jos vyras – R. K., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktame Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų 2013-03-18 rašte Nr. 5-105 nurodyta, kad L. G. turi teisę paimti šioje įmonėje gaunamas siuntas. 2009-2010 metų laikotarpiu gaunamas siuntas iš UAB „Ritėjus“ per Marijampolės Autobusų stoties siuntų skyrių paimdavo ir pristatydavo į gamybinį barą cecho viršininkas P. P. ir vyr. meistras L. G..

Šios įmonės 2013-01-23 rašte Nr. 5-39 nurodyta, kad L. G. 2011-04-18 ir 2011-05-16 ir 17 dienomis buvo darbo vietoje nuo 8 iki 17 val. Tai atsispindi įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Nr. 7-48 ir Nr. 7-61 (t.5, b.l. 16).

Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 9/07-5528 nurodyta, kad įeinant į pataisos namus kontrolės praleidimų poste Nr. 1 visiems asmenims (taip pat ir meistrams, dirbantiems galvanikos ir siuvimo cechuose) vykdoma asmenų patikra, t. y. jie turi praeiti pro metalo detektorių, o kilus įtarimui, jog asmuo gali turėti uždraustų daiktų, atliekama asmens apžiūra arba nešami daiktai patikrinami bagažo tikrinimo priemone – intraskopu (rentgenu).  Galvanikos ir siuvimo cechai yra vienoje Valstybės įmonės prie pataisos namų teritorijoje, jie nėra atskirti tvora ar kitais kontrolės mechanizmais, todėl meistrams patekti į kitus cechus galima ir nėra draudžiama. Nuteistiesiems, kurie dirba viename ceche, yra visos galimybės patekti į kitą cechą, kadangi jie yra meistrų priežiūroje, kuri yra minimali, be to, jie gali susitikti ir bendrauti prieš darbą ar po darbo, kadangi gyvena gyvenamosios zonos viename lokaliniame sektoriuje. Prieš darbą ir po darbo esant gamybinėje zonoje nuteistieji gali susitikti su bet kuriuo įmonėje dirbančiu nuteistuoju ar meistru ir su jais bendrauti.

VĮ prie Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 5-162 nurodoma, kad 2011 metais siuvimo ir štampavimo ceche dirbo nuteistieji T. V. ir A. S. bei meistrai L. G. ir R. B. (2012-09-03 perkeltas į galvanikos cechą). Nuteistasis R. K. tuo laikotarpiu dirbo galvanikos ceche valymo įrenginių operatoriumi.

2012-04-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos specialisto išvadoje Nr. 11-743 (12) nurodyta, kad siuntos kvituose: 2011-05-28 Nr. 085745, 2011-05-17 Nr. 084230, 2011-04-18 Nr. 080719, 2011-05-16 Nr. 699873, 2011-04-25 Nr. 081506, eilutėse „Gavau“, rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė L. G. (t.1, b.l. 156-158).

Apklausta teismo posėdyje rašysenos ekspertė A. K. savo išvadą pavirtino ir paaiškino, kad tyrimui pateikti L. G. rašysenos lyginamieji pavyzdžiai atitiko reikalavimus ir jų pakako išvadai pateikti. Rankraštinių įrašų žodžiuose „L“ ir „G“ yra besikartojančių raidžių, kurios buvo lyginamos tarpusavyje. Rankraštinis įrašas susideda ne tik iš šių dviejų žodžių, bet ir iš įrašo LR bei skaitmeninio įrašo 277. Specialisto išvadoje įvertintos ne pavienės raidės, bet požymių visuma. Sulyginus raides, jų jungimą, išsidėstymą, ištęstumą vertikalėje buvo nustatyta individualių požymių visuma, kuri leido daryti išvadą, kad tyrimui pateiktus rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo. Išvada parašyta remiantis standartinėmis lentelėmis, todėl joje detaliai neaprašyti specialieji požymiai, tačiau yra konkrečiai nurodyta kokie specialieji požymiai sutampa. Pateikta specialisto išvada yra kategoriška. Tirtuose įrašuose rašysenos keitimo faktas nekonstatuotas, nenatūralių rašysenos elementų nenustatyta. Tyrimui pateiktus įrašus būtų sudėtinga padirbti, nes rašysenoje nustatyti labai specifiniai ir aiškūs specialieji požymiai, t. y. išsidėstymas, ištęstumai vertikalėje, nėra jokių sulėtinimo ar nenatūralios rašysenos požymių. Dėl to nekilo abejonių, kad įrašai gali būti suklastoti. Tokį įrašą galėtų padirbti tik daug specialių žinių turintis asmuo, tačiau ir tokiu atveju būtų galima pastebėti sulėtinimus, ko pateiktuose įrašuose nekonstatuota.

Visi šie teismo posėdyje ištirti ir įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina faktinę aplinkybę, kad T. V., A. S., R. K. ir L. G. nebuvo ypatingų kliūčių bendrauti tarpusavyje ir susitarti, kad L. G. Marijampolės autobusų stotyje atsiims siuntinį, kurį po to perduos T. V..

L. G. argumentus, kad jis nėra atsiėmęs jokių siuntinių, išskyrus siuntinius iš UAB „Ritėjus“ neatitinka tikrovės, juos paneigia aukščiau išvardinti įrodymai, kurių patikimumu abejoti kolegija neturi pagrindo. Taip pat nėra duomenų, kad liudytoja G. K. turėtų kažkokių priežasčių apkalbėti L. G., todėl netikėti ja kolegija taip pat neturi pagrindo. Nuteistųjų T. V. ir J. S. parodymai, kur jie kategoriškai neigė, jog būtent T. V. parašė L. G. pavardę žinutėje, bei R. K. parodymai, jog jam nei R. B., nei L. G. pavardės nėra žinomos, kad jis nėra prašęs žmonos siųsti siuntinį į Marijampolės pataisos namus L. G., yra paneigti viešame teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir yra vertintini, kaip nuteistųjų siekis padėti L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo L. G. motinos A.M. G. parodymais, kur ji parodė jog jokių siuntinių jie niekada nėra gavę, nes giminių neturi, per Velykas eina į bažnyčią, o antrą Velykų dieną visada važiuoja lankyti savo giminės kapus, nei per vienas Velykas nebuvo atskirai, visada buvo kartu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir jo bendradarbio R. B. parodymais, kur jis parodė kad jis kartu su L. G. važinėja į darbą, jokių nukrypimų nuo maršruto į darbą ir namo su L. G. nebuvo, kitu maršrutu niekada neteko važiuoti, į autobusų stotį jiems nepakeliui ir jam niekada neteko ten vežti, su kita transporto priemone jis į darbą nevažiuoja, niekada neprašė, kad kažkur jo lauktų, nematė, kad jis kažką pasiimtų, ir tada važiuotų, atvykus į darbą jis visada skambina motinai, kad atvažiavo, kad viskas tvarkoje. Pažymėtina, kad liudytojus R. B. ir A.M. G. su nuteistuoju L. G. sieja artimi draugystės bei giminystės ryšiai, todėl jie yra suinteresuoti, kad L. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, be to jų parodymus paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų 2013-03-18 rašte Nr. 5-105 nurodyta, kad L. G. turi teisę paimti šioje įmonėje gaunamas siuntas. 2009-2010 metų laikotarpiu gaunamas siuntas iš UAB „Ritėjus“ per Marijampolės Autobusų stoties siuntų skyrių paimdavo ir pristatydavo į gamybinį barą cecho viršininkas P. P. ir vyr. meistras L. G..

Šios įmonės 2013-01-23 rašte Nr. 5-39 nurodyta, kad L. G. 2011-04-18 ir 2011-05-16 ir 17 dienomis buvo darbo vietoje nuo 8 iki 17 val. Tai atsispindi įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Nr. 7-48 ir Nr. 7-61 (t.5, b.l. 16).

Iš UAB „Marijampolės autobusų stotis“ gauto atsakymo matyti, kad L. G. Marijampolės autobusų stotyje nuo 2011-01-01 atsiėmė siuntas, gautas 2011-04-25 iš Šiaulių, nuo Rasos, 2011-05-28 iš Šiaulių nuo M. K., 2011-05-17 iš Šiaulių nuo Da., 2011-05-16 iš Kauno nuo G. K. ir 2011-04-18 iš Šiaulių nuo R. S. bei pateiktos siuntų kvitų kopijos (T. 1, b. l. 136-140).

Iš 2012-04-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos specialisto išvados Nr. 11-743 (12) matyti, kad siuntos kvituose: 2011-05-28 Nr. 085745, 2011-05-17 Nr. 084230, 2011-04-18 Nr. 080719, 2011-05-16 Nr. 699873, 2011-04-25 Nr. 081506, eilutėse „Gavau“, rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė L. G. (t.1, b.l. 156-158).

Dėl T. V. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad jis buvo šio nusikaltimo organizatorius, kadangi J. S. parodė, kad narkotines medžiagas siuntė savo iniciatyva. Be to teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi, nuteistojo teigimu, narkotinės medžiagos jo nepasiekė, nes 2011-07-04 apie 9.30 val. Vilniaus autobusų stotyje, esančioje Sodų g. 22, Vilniuje, J. S. ir M. S., išsiuntę siuntą, buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o narkotinės ir psichotropinių medžiagų siunta Vilniaus autobusų stoties vežimo centre 2011-07-04 apie 9.30 val., buvo paimta policijos pareigūnų, todėl nusikaltimas baigtas nebuvo ir turėjo būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas T. V. padarytą veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos – narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas yra alternatyvios ir, kad atsirastų atsakomybė pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš jų be to jos yra formalios, todėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas laikomas baigtu nuo bet kurios iš išvardytų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies, tai yra veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkui pavyko iki galo pagaminti ar perdirbti, nugabenti ar nusiųsti į paskirties vietą narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl apelianto argumentai, kad jis negavo jam adresuotos siuntos, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., atmestini kaip nepagrįsti.

T. V. kaltė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimo organizavimo, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

UAB „Tele 2“ pateiktame rašte nurodyta,  kad pateiktų bazinių stočių (celių) adresai ir koordinatės yra Marijampolės mieste (t.2, b. l. 119-120).

2012-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-751 (12) nurodyta, kad pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje, ant kurios yra užrašai „8-60291279“, „Nr. 10-6-TP1-782 b.b. 10-1-00673-11 Nr. 6.1 (k)“, aplankale \37060291279 esančiuose garso įrašuose 00360_0.wav, 00361_0wav, 00365_0.wav, 00383_0.wav, 00387_0.wav, 675_0.wav, 703_0.wav, 723_0.wav, 736_0.wav, 737_0.wav, 743_0.wav, 744_0.wav, 00873_0.wav, 00926_0.wav, 01156_0.wav, 01269_0.wav, 01273_0.wav, 01299_0.wav, 01427_0.wav, 01498_0.wav, 01509_0.wav, 01510_0.wav, 01527_0.wav, 01543_0.wav, 1632_0.wav (pokalbiuose Nr. 360, 361, 365, 383, 387, 675, 703, 723, 736, 737, 743, 744, 873, 926, 1156, 1269, 1273, 1299, 1427, 1498, 1509, 1510, 1527, 1543, 1632) yra užfiksuotas T. V. balsas (t.2 b.l. 99-107).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nuteistieji T. V., J. S., M. S. ir A. S. telefonais bendravo nuo 2011-06-29 19.06 val. iki 2011-07-03 22.38 val. T. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8-600-18476, J. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8-602 91279, A. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8-602-80146.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad T. V. duoda nurodymus J. S. vykti į Karoliniškes susitikti su kitais asmenimis, duoda nurodymą prisistatyti nuo jo (T. V.), pasiklausti dėl „lengvesnio“, „greito“, išsiaiškinti kainą, kokybę (t. 2, b.l. 6-10); kad po susitikimo J. S. sužinojo, jog kokybė nebloga, kad atiduos po 10, į ką T. V. atsako, kad tada rytoj jis „paims litus“, kad reikės 500 litų (t. 2, b.l. 10-11); kad kitą dieną važiuos į Antakalnį pinigų (t. 2, b.l. 11-12); kad  pinigai pas „S. guli“ (t. 2, b.l. 13); T. V. duoda J. S. nurodymą „viską paimti, suvynioti gražiai“, eiti į  autobusų stotį, išsiųsti, kad pasakys pavardę, jei bijo pats siųsti, paimti kitą asmenį (t. 2, b.l. 14); taip pat kalbama apie „S.“ litus“, kad „S.“ perskambins (t. 2, b.l. 15-16).

              2011-06-30 19.07 val. T. V. išsiunčia SMS žinutę J. S., kad nepavestų, kad pas jį viskas sutvarkyta, kad reikia paimti ir išsiųsti, kad jis pats žino, kaip būna: jei nesuspėsi, viskas pradings (t. 2, b.l.  21).

              Iš 2011-06-30 19.09 val. T. V. ir J. S. pokalbio matyti, kad J. S. į baką vietoj benzino įsipylė dyzelino, kad negali važiuoti automobiliu (t. 2, b.l.  21-23), 19.13 val. T. V. nurodo J. S., kad pasistengtų, nes asmuo jau padarė, kad netemptų laiko, nes asmuo pagalvos ką nors negero (t. 2, b.l. 23), J. S. sako, kad šiandien pinigus paims, bet išsiųsti nespės, T. V. nurodo, kad pavardę parašys SMS žinute (t. 2, b.l.  24).

              2011-06-30 21.28 val. T. V. nurodo J. S. kada J. S. galės paimti pinigus, rytoj turi išsiųsti, kad jam parašys pavardę, kad bus lygiai 500, kad S. paskambins ir kelią pasakys (t. 2, b.l.  26-27).

              2011-06-30 23.41 val.  T. V. SMS žinute pranešė J. S. „V. S. (Šauliai)“ (t.2, b.l. 40).

2011-07-01 T. V. nurodo J. S. apie tai, kad jis (T. V.) kalbės šifruotai, kad padarys viską viename ir pan. (t.2, b.l. 41-47).

2011-07-02 16.10 val. 17.18 val., T. V. nurodo J. S., dėl siuntinio pakavimo (t.2, b.l. 49-52).

2011-07-02 19.24 val., 21.33 val. T. V. ir J. S. kalba apie tai, kad J. S. važiuos paimti, kad gavo siuntą, kad viskas gerai: viskas yra, pinigai yra (t. 2, b.l.  52-54).

2011-07-02 T. V. nurodo J. S. kad reikia suvynioti, kad nebūtų kvapo, kad reikia kraštutiniu atveju paimti nors 10 (t. 2, b.l. 55-61),

2011-07-03 16.42 val.  T. V. nurodo J. S. kad iš naujos kortelės ir naujo telefono parašys pavardę, kam siųsti (t.2, b.l. 67).

2011-07-03 J. S. informuoja T. V. apie tai, kad jis (J. S.) važiuoja į Antakalnį, kad nusipirko už tą pačią kainą, kaip sakė T. V., kad beveik viskas paruošta, prašo greičiau atsiųsti pavardę, kad ruošiasi siųsti siuntinį, V. V. klausia siuntinį išsiuntusio asmens pavardės, J. S. prašo T. V. leidimo parūkyti „šito“ truputį (t. 2, b.l. 68-74).

2011-07-03 21.12 val.  J. S. informuoja T. V., kad sėdi stotyje, kad jį atvažiavęs paėmė Mažas (M. S.), kad negali išsiųsti, nes paštas uždarytas. T. V. piktinasi, kad „jį pakišo“, po ko J. S. siūlo nuvežti į Marijampolę, o T. V. atsako, kad nereikia nieko vežti.  (t.2, b.l. 79-80).

I2011-07-03 T. V. ir M. S. pokalbio metu T. V. teigia kad juo, Mažyliu, pasitiki, prašo M. S. pagalbos, kad jis rytoj padarytų, į ką M. S. atsako, kad viską padarys, kad jis turi T. V. žinutę, kad žinutės neištrins, kad jeigu ką ir popieriuje parašys, susitaria susiskambinti rytoj (t. 2, b.l.  80-82).

Be to T. V. kaltė taip pat grindžiama ir nuteistojo M. S. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kur jis patvirtino, kad jam paskambino T. V., kuris bendravo su jo broliu J. S., bei  parodė, kokiomis aplinkybėmis vežiojo savo brolį į Antakalnį, į Žukausko gatvę prie garažų, vėliau į autobusų stotį, kaip brolis įsigijo narkotinių medžiagų, jas pakavo, kur laikė ir kaip jie abu su broliu bandė išsiųsti siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iš Vilniaus autobusų stoties siuntų skyriaus. Kolegija neturi pagrindo netikėti M. S. parodymais, jie yra nuoseklūs, išsamūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi grįsdamas savo išvadas. Apklaustas teismo posėdyje M. S. patvirtino, kad jis suprato, jog brolis įgijo narkotikus ir ketina išsiųsti siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau, nepaisant to, šias medžiagas gabeno savo automobiliu brolio nurodytu maršrutu bei pats dalyvavo jas siunčiant užpildydamas siuntinio kvitą.

Nuteistojo argumentai, kad jis narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntimą organizavo savo asmeniniam vartojimui, nepaneigia faktinės bylos aplinkybės, kad T. V. organizavo, kad J. S. ir M. S., padedant A. S., įgijo, laikė, gabeno ir siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu platinti, tai yra jos buvo siunčiamos T. V.. Pažymėtina, kad tiek T. V., tiek A. S., kuris kartu su T. V. atlieka bausmę pataisos namuose, yra teisti, tame tarp ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., padarymą, taip pat jiems abiems nustatytas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas.

Dėl J. S. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, jog teismas neatsižvelgė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo vaidmuo padarant šį nusikaltimą buvo antraeilis. Taip pat mano, kad teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., nes, apelianto teigimu, visi nusikaltimai padaryti iki priimant šį nuosprendį, o būtent: 2011-05-25 ir 2011-07-04, dėl kurių nuteistas 2012-03-30 nuosprendžiu, 2011-03-21, dėl kurių nuteistas 2012-09-14 nutartimi, 2012-07-04, dėl kurių nuteistas 2013-06-10 nuosprendžiu, todėl mano, jog visi nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir teismas turėjo bendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 1 p. Nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti dėl žemiau nurodytų motyvų.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama esant bent vienam iš šių trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. „Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270 – 319). Tačiau negalima laikyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tais atvejais, kada jis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada nusikalstama veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų. Akivaizdu, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Teismų praktika rodo, kad teismai nepripažįsta, jog kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, jau minėta, kad būtų nustatyta ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, reikia nustatyti ir dar vieną alternatyvų pagrindą – kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tai laikytina tokia situacija, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti ją. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jei kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-2008 ir kt.)

Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis J. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies, nebuvo nuoširdus, keitė savo parodymus, teigė, kad jis pats savo iniciatyva sugalvojo T. V. išsiųsti narkotikų, apie tai, kad jis ketina siųsti siuntinį su narkotikais T. V. nieko nežinojo ir jo to neprašė, žinutę su duomenimis apie siuntinio gavėją, kuris dirba pataisos namuose, gavo ne iš T. V., bet iš kito žmogaus, kuris atlieka bausmę, šio žmogaus negali nurodyti, neatsimena kokiu mobiliojo telefono numeriu naudojosi, neatsimena, kam siuntė siuntinį – nei gavėjo vardo, nei pavardės, pavardė, kuri buvo nurodyta mobiliajame telefone, žinutėje, nebuvo žinoma, 500 Lt nebuvo skirti narkotikams pirkti, už juos pirko kompiuterį, o narkotikus pirko už savo pinigus, savo pirminiuose parodymuose sakė, kad nepažįsta T. V., nes nenorėjo bendrauti su tyrėja, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu turėjo omenyje, kad T. V. jo prašė persiusti pinigus, gal tyrėja ne taip suprato, apie išklotines nieko negali paaiškinti, nes pokalbių neprisimena ir t.t. Visi šie J. S. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jie buvo paneigti teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas tokio nuteistojo prisipažinimo pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d ir 4 d.

Pirmosios instancijos teismas J. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisė jį 5 metų laisvės atėmimu. Po to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendžiu bei 2012-09-14 nutartimi ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad bausmių apėmimas yra taikomas tuomet, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vienos iš baudžiamajame įstatyme nurodytų sąlygų, kad J. S. atžvilgiu būtų taikomas bausmių apėmimas.

Dėl A. S. gynėjo advokato Vytauto Savčiuko apeliacinio skundo argumentų

Apelianto argumentai, kad teismas A. S. padarytą nusikalstamą veiką turėjo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. atmestini kaip nepagrįsti, kadangi neginčijamai įrodyta, kad tikslu platinti, T. V. nurodymu, padedant A. S., J. S. iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir kartu su M. S. laikė gabeno ir siuntė narkotines ir psichotropines medžiagas – 0,699 g metamfetamino ir 0,123 g PMMA (parametoksimetamfetamino), bei 47,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nurodydami gavėjo L. G., dirbančio įstaigoje prie Marijampolės pataisos namų, duomenis ir siuntėjo pavardę – „B.“, kurias gavėjas L. G. turėjo perduoti T. V..

Apelianto argumentai, jog A. S. nežinojo apie tai, kad T. V. organizuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir siuntimą tikslu platinti, ir kad J. S. iš A. S. motinos paėmė 500 Lt sumą kompiuteriui, o ne narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kolegija juos vertina, kaip nuteistojo gynybinę versiją.

Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad nuteistieji T. V. ir J. S. 2011-06-29 19.06 val.- 21.43 val. kalba apie narkotikų kokybę (t.2, b.l. 3-6); T. V. duoda nurodymus J. S. vykti į Karoliniškes susitikti su kitais asmenimis, duoda nurodymą prisistatyti nuo jo (T. V.), pasiklausti dėl „lengvesnio“, „greito“, išsiaiškinti kainą, kokybę (t.2, b.l. 6-10); po susitikimo J. S. informuoja T. V., jog kokybė nebloga, kad atiduos po 10, į ką T. V. atsako, kad tada rytoj jis „paims litus“, kad reikės 500 litų (t.2, b.l. 10-11); kad kitą dieną važiuos į Antakalnį pinigų (t.2, b.l. 11-12); kad  pinigai pas „Sokolą guli“ (t.2, b.l. 13); T. V. duoda J. S. nurodymą „viską paimti, suvynioti gražiai“, eiti į  autobusų stotį, išsiųsti, kad pasakys pavardę, jei bijo pats siųsti, paimti kitą asmenį (t.2, b.l. 14); taip pat kalbama apie „S.“ litus“, kad „S.“ perskambins (t.2, b.l. 15-16).

Iš 2011-06-29 21.47 val., 22.36 val. užfiksuotų A. S. ir J. S. pokalbių apie  A. S. motiną matyti, kad A. S. nurodo, jog rytoj, pinigų perdavimo metu, jeigu motina paklaus kam skirti pinigai, nieko jai neaiškinti ir pasakyti, kad pirks kompiuterį, taip pat paaiškina, kaip nuvažiuoti iki motinos namų (t.2, b.l.  16-19).

2011-06-30 21.28 val. T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kada J. S. galės paimti pinigus,T. V. nurodymai, kad J. S. rytoj turi išsiųsti, kad jam parašys pavardę, kad bus lygiai 500, kad S. paskambins ir kelią pasakys (t. 2, b.l.  26-27).

                2011-06-30 22.27 A. S. duoda nurodymus, kaip važiuoti J. S. (t. 2, b.l. 29-30), kad motina išeina, kad motina laukia (t. 2, b.l.  31-30), J. S. pasakymas, kad viskas normaliai (t. 2, b.l. 32).

                 Iš 2011-07-01 T. V. ir J. S. telefoninio pokalbio matyti, kad jie laikosi konspiracijos ir kalba užšifruotai.

Šie įrodymai, kartu su kitais byloje esančiais, viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, paneigia A. S. gynybinę versiją, kad jis apie narkotikų įgijimą nieko nežinojo, kad iš motinos paimti pinigai buvo skirti kompiuteriui įsigyti. Tai paneigia ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. narkotines medžiagas ketino įgyti asmeniniam naudojimui, bei prašymas A. S. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d. ir 260 str. 1 d. į 259 str. 1 d.

Apelianto argumentai, kad teismas negalėjo konfiskuoti 500 Lt, kadangi jie priklausė ne A. S., o jo motinai, nes jis nuosavų pinigų neturėjo ir negalėjo turėti, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. A. S. pajamų pragyvenimui gaudavo platindamas narkotines medžiagas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 500 Lt priklausė ne A. S., o jo motinai. Kad motina neklausinėtų, kam skirti pinigai, A. S. nurodė J. S. nieko jai neaiškinti ir sakyti, kad pinigai skirti neva kompiuteriui pirkti, tačiau realiai jie buvo panaudoti narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įsigyti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2-3 d.d. konfiskuotinu turtu laikomas BK kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 str. 5 d., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šio konkrečiu atveju pinigai (500 Lt) buvo priemonė narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti juos iš A. S..

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl BK 64 str. 1 d. ir 3 d taikymo

Apelianto teigimu, teismams neteisingai taikė BK 64 str. 1 d., 3 d. ir neteisingai paskyrė A. S. galutinę subendrintą bausmę. Be to teigia, kad teismas paskirtą bausmę turėjo bendrinti su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu, o ne su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-09-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Teigia, kad A. S. pagal 2007-04-23 nuosprendį nenuteistas laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams. Nuosprendžio paskelbimo dieną jis bausmę atliko 6 metus 9 mėnesius 20 dienų, iki bausmės pilno atlikimo liko 1 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų. Apelianto teigimu, prie šio skaičiaus pridėjus 3 metus būtų 4 metai 5 mėnesiai.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, toje dalyje, kad pirmosios instancijos teismas, pagal nuosprendžių sutaptį bendrindamas A. S. paskirtas bausmes, suklydo nurodydamas bendrintino nuosprendžio datą (2007-09-11), netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK  64 str. 1 d. 3 d. nuostatas ir neteisingai paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę, todėl šioje dalyje Vilniaus apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendis keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliantas teisingai paskaičiavo kad A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžio paskelbimo dieną buvo atlikęs dalį – 6 metus 9 mėnesių ir 20 dienų – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu. Tačiau apeliantas neteisingai paskaičiavo, kad A. S. neatliktos bausmės dalį nuosprendžio paskelbimo metu sudarė 1 metai 5 mėnesiai ir 10 dienų, kadangi sudėjus atliktos ir neatliktos bausmės dalis gausis 8 metai ir 3 mėnesiai, kai tuo tarpu A. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams.

Pažymėtina, jog Vilniaus apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžio paskelbimo dieną, pagal 2007-04-23 nuosprendį A. S. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, skaičiuojant nuo 2006-08-21 (A. S. sulaikymo dienos), – 1 metai 8 mėnesiai ir 11 dienų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 2013-06-10 nuosprendžiu paskirtą A. S. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinęs su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskyrė A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

              Lietuvos Respublikos BK 64  str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

              Pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų taikęs visišką bausmių sudėjimą (BK 64 str. 1 d., 2 d.), galutinė subendrinta bausmė negalėjo viršyti 4 metų, 8 mėnesių ir 21 dienos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirdamas A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, netinkamai taikė BK 64 str. 1 d. 3 d. nuostatas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžiu paskirta A. S. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams – mažintina iki 4 metų ir 5 mėnesių. Kitoje dalyje Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis nekeistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.; 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., kolegija  

n u s p r e n d ė:

Pakeisti Vilnius apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus apylinkės teismo 2013-06-10 nuosprendžiu paskirtą A. S. 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų T. V., J. S. ir L. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas)                                               Leonarda Gurevičienė

Teisėjai (parašai)                                                                     Arūnas Kisielius

                                                                                                Angelė Ikasalienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                              Leonarda Gurevičienė