Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-15789-151-2014].docx
Bylos nr.: 2-15789-151/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka:
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2-15789-151/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11674-2014-6                                                                                      

Procesinio  sprendimo kategorijos: 113.1.; 128.2.

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m.

spalio 14 d.

Kaunas

 

             Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui, advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui, suinteresuoto asmens V. S. atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Renatai Abromavičiūtei, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. S., O. A. B., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., O. A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, ir suinteresuoto asmens V. S. savarankišką pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino atnaujinimo,  ir

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties pareiškėjos J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) močiutė E. M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios  žemės  dalis  nuosavybės  teise,  o  pareiškėjos  motina  G. T. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise; 2) atnaujinti praleistą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (b.l. 3-8).

Pareiškėja J. K. ir jos atstovai pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Kauno skyrius, vykdydamas nuosavybės teisių į J. M. žemę atkūrimo procedūras, buvo nustatyta, kad J. K. (toliau Pareiškėjos) senelis J. M., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė  (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1940 m. visuotinio žemės nacionalizavimo. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros šiuo metu didžiąja dalimi jau yra užbaigtos pagal iki šiol turimus duomenis. Naujai nustatytos aplinkybės paaiškėjimas inter alia sąlygoja buvusių grąžintino nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimus, asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, rato pasikeitimus bei galimus jų teisių apimties pokyčius. Būtinybę pateikti naujus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kas ir kokia apimtimi valdė nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėmis. Pareiškėjai iškilo būtinybė nustatyti asmenis, kurie nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė J. M. turėtą žemę, nustatyti kokiomis dalimis jie šią žemę valdė, bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Prašomas nustatyti juridinis faktas nustatytinas remiantis šiomis aplinkybėmis. J. M., gyvenęs (duomenys neskelbtini), iki savo mirties (duomenys neskelbtini), šioje vietoje valdė 6 ha žemės sklypą. Jis mirė (duomenys neskelbtini), t.y. iki 1940 07 22 visuotinio žemės nacionalizavimo. Po J. M. mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė: mirusiojo žmona M. E., mirusiojo dukros S. (M.) E.,  J. (M.) M., T. (M.) G. - Pareiškėjos motina, mirusiojo sūnus M. P.. Tokiu būdu po J. M. mirties dvi penktąsias (2/5) dalis viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė Pareiškėjos močiutė E. M. ir po vieną penktąją (1/5) dalį viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė Pareiškėjos motina G. T. (M.), E. S. (M.) ir M. J. (M.). Pareiškėjos močiutė E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. M. mirties liko šie įpėdiniai: mirusiosios dukros S. (M.) E., J. (M.) M., T. (M.) G.. Mirties metu E. M. jokio registruoto turto neturėjo, testamento surašiusi nebuvo. Apie ateityje galimai grąžintiną nacionalizuotą turtą E. M. mirties metu ((duomenys neskelbtini) m.) nežinojo. Todėl į notarą dėl palikimo priėmimo po E. M. mirties pagrįstai niekas nesikreipė. Visus motinos daiktus po jos mirties geranoriškai pasidalino aukščiau paminėtos trys dukros, tarp kurių ir Pareiškėjos motina G. T.. Tokiu būdu visus E. M. namų apyvokos bei kitus asmeninius daiktus faktiškai perėmė valdyti dukros. Paveldėjimo santykiams, kurie atsirado mirus E. M., taikomos 1964 m. LR civilinio kodekso paveldėjimo teisės normos. Palikimas privalėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais pripažintina, kad po E. M. mirties (duomenys neskelbtini) vieną trečiąją (1/3) dalį jos palikimo priėmė pareiškėjos motina T. (M.) G.. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat turi savarankišką reikalavimo teisę į atitinkamas palikimo dalis, atsiradusias po E. M. mirties taip pat po vieną trečiąją (1/3) dalį jos palikimo. Palikimo priėmimo aplinkybės yra pagrindas nustatyti prašomą žemės valdymo nuosavybės teise faktą, kad Pareiškėjos močiutė M. E. ir Pareiškėjos motina T. (M.) G. po J. M. mirties paveldėjo ir valdė atitinkamai 2/5 ir 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teisėmis. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas Pareiškėjai, siekiant užbaigti nuosavybės teisių į J. M. turėtą žemę atkūrimo procedūras ir atkurti nuosavybės teises į atitinkamas neteisėtai nacionalizuoto, J. M. iki mirties (duomenys neskelbtini) valdyto, žemės sklypo dalis, kurios po J. M. mirties nuosavybės teisėmis priklausė bei buvo valdomos 2/5 dalyje E. M. ir 1/5 dalyje G. T. (M.). Vadovaujantis išdėstytais motyvais ir tuo, kad Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. M. mirties Pareiškėjos senelė M. E. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o Pareiškėjos motina T. (M.) G. valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise. Remiantis Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 dalimi terminas dokumentams pateikti yra praleistas, tačiau šis terminas praleistas dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis (t.y. nuosavybės teisių   atkūrimą vykdančių institucijų klaida), o terminas atnaujintinas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kad būtų atnaujintas praleistas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintas terminas dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (b.l. 45-49). Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad neprieštarauja dėl pareikštų reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė savarankišką pareiškimą, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), E.
M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o J. M. (M.), valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. E., mirusi (duomenys neskelbtini), J. M., ir G. T., a/k (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo mamos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties; 3) atnaujinti praleistą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (b.l. 52-55).

Pareiškime nurodė ir suinteresuoto asmens V. S. atstovė advokatė Gitana Butrimienė teismo posėdyje paaiškino, kad įgaliotinė J. P. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, pateikdama 2013-10-03 prašymą, kuriame pageidavo, kad jos atstovaujamam asmeniui V. S. (I. S. turto paveldėtojui) I. S. vardu parengtų išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn gauti lygiavertį turėtajam žemės plotą kaimo vietovėje. Tačiau Kauno miesto skyrius 2013-10-23 raštu Nr. 8SD-( 14.8.94.)- 5136 šio prašymo netenkino. Atsakydama į įgaliotinės skundą, 2014 02 25 Nr. lSS-(7.5)-484. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad prieš atkurdamas nuosavybės teises, Kauno miesto skyrius privalėjo nustatyti, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. M. mirties 1940 m. sausio 1 d. iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos. Nustačius savininką (-us) žemės nacionalizavimo metu, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusiems savininkams ar jų įpėdiniams (teisių perėmėjams) ir tik į tokią žemės dalį, kuri jiems priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Todėl šiuo pareiškimu yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. M. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. visuotinio žemės nacionalizavimo, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba neturi dokumentų, patvirtinančių, kokie asmenys ir kokiomis dalimis paveldėjo J. M. žemę, ar kokie asmenys ir kokiomis dalimis iš J. M. buvo įgiję šią žemę remiantis kitais civiliniais sandoriais. Taip pat nustatytinas ir palikimo priėmimo faktas, pagal nurodytas aplinkybes. Remiantis 1951 02 21 paveldėjimo teisės liudijimu (registro Nr. 2850) M. E. priklausė 2/5 dalys viso palikimo, o dukroms S. E., J. M. ir G. T. po 1/5 palikimo dalį.

 

            Pareiškimas tenkintinas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas iš dalies.

 

            Nustatyta, kad pareiškėja prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties pareiškėjos J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) močiutė E. M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios  žemės  dalis  nuosavybės  teise,  o  pareiškėjos  motina  G. T. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise; 2) atnaujinti praleistą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (b.l. 3-8).           

Suinteresuotas asmuo V. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), E. M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o J. M. (M.), valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. E., mirusi (duomenys neskelbtini), J. M., ir G. T., a/k (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo mamos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atnaujinti praleistą LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti (b.l. 52-55).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu paaiškino, kad yra pateikti visi žemės nuosavybės bei giminystės įrodymai, tik jie be teismo sprendimo negali jų priimti, nes įstatymas numato tik teisminį būdą pateikti dokumentus bei atnaujinti terminą šiems dokumentams pateikti. Tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad tikslinga tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir suinteresuoto asmens pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, t.y. atnaujinti terminą nuosavybės dokumentams priimti ir nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.

Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant pareiškimas surašytinas sutrumpintais motyvais (CPK 284 str. 5 d.).

 

Pareiškėjų reikalavimai susideda iš dviejų dalių, t.y. termino dokumentams pateikti atnaujinimo ir juridinių faktų nustatymo. Teismas pirmiausia pasisako dėl termino atnaujinimo.

 

            Dėl termino atnaujinimo

       

            Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. S. nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes dokumentai Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateikti labai seniai, kai tik atsirado teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi pareiškėjos motina G. T. ir suinteresuoto asmens V. S. žmona I. S.. Tik 2013 m. spalio-lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini)., t.y. iki visuotinio žemės nacionalizavimo.                    

            Ši aplinkybė paaiškėjo suinteresuoto asmens V. S. įgaliotinei J. P. 2013 10 03 kreipusis su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, kuriame prašė, kad jos atstovaujamam asmeniui V. S. (I. S. turto paveldėtojui) I. S. vardu parengtų išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn gauti lygiavertį turėtajam žemės plotą kaimo vietovėje. Tačiau Kauno miesto skyrius 2013-10-23 raštu Nr. 8SD-( 14.8.94.) - 5136 šio prašymo netenkino. Atsakydama į įgaliotinės skundą, 2014 02 25 Nr. lSS-(7.5)-484 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad prieš atkurdamas nuosavybės teises, Kauno miesto skyrius privalėjo nustatyti, kas buvo žemės savininku (-ais) po J. M. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. įvykdytos visuotinės žemės nacionalizacijos. Nustačius savininką (-us) žemės nacionalizavimo metu, nuosavybės teisės turi būti atkuriamos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikusiems savininkams ar jų įpėdiniams (teisių perėmėjams) ir tik į tokią žemės dalį, kuri jiems priklauso pagal nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pateikė dokumentus kas po J. M. mirties buvo turto paveldėtojai bei atsirado būtinybė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Apie būtinybę pateikti papildomus dokumentus pareiškėja sužinojo tik 2014 03 13 gavusi Nacionalinės tarnybos raštą Nr. 8SD-(14.8.94)-1129 (b.l. 11-13), o suinteresuotas asmuo V. S. 2013 m. spalio mėnesį.

           Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Šie terminai gali būti atnaujinti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.

            LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. yra nustatyti asmenys, turintys teisę pateikti prašymus, dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Šio įstatymo 10 str. 4 dalyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat, yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-141-84/2012).

Spręstina, kad pareiškėjai dokumentų nepateikė nustatytu terminu ne dėl savo kaltės. Kaip matyti iš pateiktų teismui raštų, pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui niekuomet nebuvo nurodyta ar įspėta, kad jų pateikti dokumentai yra nepakankami nuosavybei atkurti. Priešingai, buvo pripažįstama, kad yra pagrindas sugrąžinti nuosavybės teises. Todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjams yra pagrindas atnaujinti terminą nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti.

           Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytos priežastys dėl papildomų dokumentų pateikimo nuosavybei atkurti pripažintinos svarbiomis ir prašymai dėl termino atnaujinimo yra pagrįsti ir tenkintini (Nuosav. teisių atkūr. Įstat. 10 str. 4 d.).

 

            Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

 

Nustatyta, kad tiek pareiškėja J. K., tiek suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. S. žmona I. S. yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, o V. S. yra turto paveldėtojas po I. S. mirties.

Pretendentų pareiškimai buvo paduoti atkurti nuosavybės teises į J. M. nuosavybės teise valdytą 6 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė žemės tarnyba ruošdama dokumentus nuosavybės teisių pretendentams atkūrimui, nustatė, kad J. M., gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), t.y. iki 1940 m. visuotinio žemės nacionalizavimo.

2014 03 13 suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-1129 pareikalavo pateikti duomenis, kas nuo 1940 01 01 iki 1940 07 22 nuosavybės teise valdė žemę.

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo pateikė dokumentus, kad po J. M. mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė: mirusiojo žmona M. E., mirusiojo dukros S. (M.) E., J. (M.) M., T. (M.) G. ir sūnus M. P. (b.l. 9, 22, 24, 25).

Po J. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) dvi penktąsias (2/5) dalis viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė J. M. žmona E. M. ir po vieną penktąją (1/5) dalį viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė G. T. (M.), E. S. (M) ir M. J. (M.).

T. (M.) G. yra pareiškėjos motina ir E. M. dukra, o suinteresuoto asmens žmona  I. S. (J.) yra E. M. anūkė (I. S. motina M. J. buvo E. M. dukra).

Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui iškilo būtinybė nustatyti asmenis, kurie nacionalizavimo metu nuosavybės teise valdė J. M. turėtą žemę, nustatyti, kokiomis dalimis jie šią žemę valdė. Tokiu būdu po J. M. mirties dvi penktąsias (2/5) dalis viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė pareiškėjos močiutė E. M. ir po vieną penktąją (1/5) dalį viso palikimo priėmė ir nuosavybės teise valdė pareiškėjos motina G. T. (M.), E. S. (M.) ir M. J. (M.).

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens žmonos I. S. močiutė E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. M. mirties liko šie įpėdiniai: mirusiosios dukros S. (M.) E., J. (M.) M., T. (M.) G.. Mirties metu E. M. jokio registruoto turto neturėjo, testamento surašiusi nebuvo. Apie ateityje galimai grąžintiną nacionalizuotą turtą E. M. mirties metu ((duomenys neskelbtini) m.) nežinojo. Todėl į notarą dėl palikimo priėmimo po E. M. mirties pagrįstai niekas nesikreipė. Visus motinos daiktus po jos mirties geranoriškai pasidalino aukščiau paminėtos trys dukros. Visus E. M. namų apyvokos bei kitus asmeninius daiktus faktiškai perėmė valdyti dukros. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais pripažintina, kad po E. M. mirties (duomenys neskelbtini) vieną trečiąją (1/3) dalį jos palikimo priėmė pareiškėjos motina T. (M.) G. ir 1/3 suinteresuoto asmens V. S. žmonos I. S. (J.) motina M. J.. Palikimo priėmimo aplinkybės yra pagrindas nustatyti prašomą žemės valdymo nuosavybės teise faktą, kad pareiškėjos močiutė M. E. ir pareiškėjos motina T. (M.) G. bei suinteresuoto asmens V. S. žmonos I. S. (J.), motina M. J. po J. M. mirties paveldėjo ir valdė atitinkamai 2/5 ir 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teisėmis.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais:

nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. K. senelė M. E. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o pareiškėjos motina T. (M.) G. valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise.

nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. S. žmonos I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) senelė E. M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o motina J. M. (M.), valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise (CPK 444 str. 1 d. 8 p.).

Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, tikslu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą.                   

Likusioje dalyje suinteresuoto asmens V. S. prašymas nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. E., mirusi (duomenys neskelbtini), J. M., ir G. T., a/k (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo mamos E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atmestinas. Šio fakto nustatymas E. S. ir G. T. atžvilgiu negali būti tenkintinas, nes nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes negali pretenduoti į jų nuosavybės teisių atkūrimą, o M. J. atžvilgiu prašymas atmestinas, nes M. J. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą ir papildomas juridinio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, nes 1997 07 01 Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys numato, nuosavybės teisės atkuriamos turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, nes yra mažesnės negu 10 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., 448 str. 1 d., teismas

 

n u s p r e n ž i a :

 

  1. Pareiškėjos J. K. pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens V. S. pareiškimą tenkinti iš dalies.
  2. Atnaujinti pareiškėjai J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotam asmeniui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
  3. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos J. K. senelė M. E. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o pareiškėjos motina T. (M.) G. valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise.
  4. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais V. S. žmonos I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) senelė E. M. valdė 2/5 J. M. priklausiusios žemės dalis nuosavybės teise, o motina J. M. (M.), valdė 1/5 J. M. priklausiusios žemės dalį nuosavybės teise.
  5. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu.
  6. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.      

 

 

 

Teisėja                                                                                                                          Rita Ulejevienė


Paminėta tekste:
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo