Civilinė byla Nr. 2A-2558-611/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41815-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.8.;27.7.; 93.2.4.; 95.3.;121.14; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ Lietuvos meistrų sambo-dziudo klubo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Viešosios įstaigos Lietuvos meistrų sambo-dziudo klubo ieškinį atsakovams Lietuvos sambo federacijai ir E. R. dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir nario teisės į informaciją pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas prašė teismą sušaukti atsakovo Lietuvos sambo federacijos (toliau – LSF arba federacija) visuotinį narių susirinkimą bei įpareigoti LSF pateikti ieškovui visų federacijos narių sąrašą ir visus federacijos visuotinio narių susirinkimo protokolus nuo 2008 m. gruodžio 6 d. iki ieškinio teismui pateikimo. Nurodė, jog federacijos prezidento įgaliojimai nutrūko dar 2010 metais, tačiau atsakovas E. R. ir toliau eina šias pareigas, visuotinio narių susirinkimo nesušaukia ir nepateikia informacijos, kas yra federacijos nariai. Pažymėjo, kad 2013 m. spalio 17 d. prašymu kreipėsi į atsakovą LSF dėl informacijos, susijusios su federacijos veikla pateikimo, prašymas pagal LSF įstatus turėjo būti patenkintas per 7 dienas nuo reikalavimo pateikti informaciją gavimo, tačiau iki šiol toks prašymas nėra patenkintas. Tokiu savo elgesiu atsakovas LSF prezidentas E. R. pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, numatytus įstatymuose ir federacijos įstatuose. Papildomai nurodė, kad ieškovas prašymą dėl narystės LSF pateikė 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. balandžio 6 d. sumokėjo 100 Lt nario mokestį, sprendimas dėl ieškovo priėmimo ar nepriėmimo federacijos prezidiume turėjo būti svarstytas per vieną mėnesį nuo prašymo dėl narystės gavimo ir jokio pranešimo dėl prašymo neatitikimo LSF keliamiems reikalavimams ar kitokių trūkumų ieškovas nėra gavęs. Mano, kad ieškovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog ieškovo prašymas dėl narystės LSF buvo patenkintas, nes ieškovas organizavo vaikų vežimą į Rusijos Federaciją federacijos vardu, dalyvavo Viešosios įstaigos Palangos sambo akademijos įsteigimo šventėje kaip federacijos narys. Todėl mano, jog ieškovas yra LSF narys, turintis teisę ginti savo, kaip asociacijos nario teises bei teisėtus interesus. Pažymėjo, jog ieškovui kyla pagrįsta abejonė, ar 2013 m. balandžio 6 d. eilinis LSF narių susirinkimas tikrai įvyko, o jei įvyko, tai ar jis buvo sušauktas teisėtai.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pažymėjo, kad ieškovas nėra LSF nariu, todėl neturi teisės susipažinti su federacijos dokumentais ir gauti informaciją apie federacijos veiklą bei naudotis kitomis federacijos nariams suteikiamomis teisėmis. Taip pat nurodė, jog pateikdamas visiškai nepagrįstą ieškinį ieškovas bando diskredituoti tiek federaciją, tiek jos vadovą (atsakovą E. R.), tačiau tikrasis ieškovo tikslas priversti federaciją palaikyti buvusį Tarptautinės sambo federacijos (FIAS) vadovą V. Š.. Taip pat nurodė, jog 2013 m. balandžio 6 d. įvyko LSF visuotinis narių susirinkimas, kuriame atsakovas E. R. buvo perrinktas federacijos prezidentu. Nors dėl neatidumo dokumentai apie prezidento išrinkimą nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui, tačiau pošios bylos iškėlimo duomenys apie perrinktą prezidentą yra pateikti ir įregistruoti viešame registre. Papildomai nurodė, jog eilinis visuotinis LSF susirinkimas įvyko 2014 m. kovo 29 d., jame dalyvavo ir ieškovo steigėjas J. D. svečio teisėmis. Nei vienas iš federacijos 59 narių nekėlė ir nekelia klausimo dėl atsakovo E. R. kaip LSF prezidento įgalinimų. Nors ieškovas ir pateikė prašymą dėl narystės federacijoje, tačiau prie prašymo nebuvo pridėtas prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimas, todėl prašymas nebuvo svarstytas, o sumokėtas nario mokestis grąžintas. Tai neužkerta ieškovui kelio pateikti tinkamą prašymą ir jis bus svarstomas. Šiai dienai ieškovas nėra federacijos narys, todėl jo teisė į informaciją negalėjo būti pažeista. Ieškovo narystės klausimas niekuomet vykdomajame komitete nebuvo svarstomas ir ieškovas jokioje federacijos veikloje LSF vardu nėra dalyvavęs. Federacijos vardu ieškovas vaikų nevežė į Rusijoje vykusias varžybas; Palangos sambo akademijos atidaryme dalyvavo ieškovo steigėjas J. D., tačiau ne kaip federacijos narys, o asmeninio akademijos steigėjo E. D. pakvietimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Viešosios įstaigos Lietuvos meistrų sambo-dziudo klubo 3427,90 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui Lietuvos sambo federacijai ir 262,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. R..

Teismas nustatė, kad nors ieškinio pateikimo metu juridinių asmenų registre LSF prezidento E. R. paskyrimo (išrinkimo) data buvo nurodyta 2006-12-07, pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu juridinių asmenų registro duomenys buvo pakeisti, nurodant, jog LSF prezidentu E. R. paskirtas (išrinktas) 2013-04-06. Liudytojai – federacijos prezidiumo nariai S. T. ir L. O. - patvirtino, jog 2013-04-06 įvyko visuotinis LSF narių susirinkimas, kurio metu buvo perrinktas federacijos prezidentas E. R. ir išrinkti naujai kadencijai kiti valdymo organai, jų tarpe prezidiumas, revizijos komisija, generalinis sekretorius, iždininkas ir kt. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių bei liudytojų, įskaitant ir ieškovo steigėją J. D., paaiškinimų teismas nustatė, jog 2014-03-29 Kaune įvykusiame eiliniame LSF suvažiavime ieškovo steigėjas J. D. dalyvavo svečio teisėmis, šiame susirinkime nebuvo kvestionuojami prezidento E. R. ar kitų 2013-04-06 visuotiniame narių susirinkime išrinktų valdymo organų įgalinimai. Remdamasis minėtais įrodymais ir juridinių asmenų registro duomenimis apie 2013-04-06 atsakovo LSF visuotinį narių susirinkimą, kurie turi didesnę įrodomąją galią ir nėra nuginčyti, teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl visuotinio federacijos narių sušaukimo nepagrįstas. Pažymėjo, jog aplinkybės dėl ieškovui kylančių abejonių dėl 2013-04-06 visuotinio susirinkimo sušaukimo atitikimo nustatytai tvarkai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šalys šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

Teismas pripažino, kad  ieškinys negali tenkinamas ir dėl to, kadangi jį pareiškė materialinės reikalavimo tesės neturintis asmuo. Pagal asociacijų įstatymo 8 str. 9 d. į teismą dėl visuotinio narių susirinkimo šaukimo teismo sprendimu gali kreiptis asociacijos narys ar valdymo organas, o ieškovas ieškinio priėmimo dieną nepriklausė įstatymo numatytam asmenų ratui. Kad ieškovas nėra atsakovo LSF nariu, teismo nuomone, patvirtino ir tai, kad ieškovas 2013-10-17 prašymą dėl informacijos pateikimo atsakovui įteikė per antstolį, kuris be faktinių aplinkybių, susijusių su prašymo įteikimu, taip pat fiksavo ieškovo steigėjo H. K. atsakovui E. R. užduodamus klausimus apie federacijos prezidento perrinkimą tuo pripažindamas, jog žinojo, kad nėra LSF nariu, taip pat tokią išvadą patvirtino liudytojai, kurie nurodė, jog ieškovo narystės klausimas prezidiume niekuomet nebuvo svarstytas; 2013-09-27 LSF prezidiumo posėdžio protokolas atspindi, kad jame ieškovo steigėjas J. D. dalyvavo svečio teisėmis. Jokių rašytinių įrodymų apie tai ieškovo veiklą LSF veikloje nėra pateikta, reikalavimo dėl ieškovo narystės federacijoje pripažinimo ieškovas byloje nekėlė, todėl antrą ieškinio reikalavimą dėl ieškovo į informaciją užtikrinimo teismas laikė pareikštu netinkamo asmens.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – (1) sušaukti Lietuvos sambo federacijos visuotinį susirinkimą, kuriame būtų teisėtai paskirtas šios federacijos naujasis prezidentas, tuo pačiu užtikrinant kiekvieno šios federacijos nario teisę dalyvauti ir balsutoi federacijos narių susirinkime; (2) įpareigoti atsakovą LSF pateikti ieškovui tiek visų LSF narių sąrašą, tiek visus LSF visuotinio narių susirinkimo protokolus, kurie yra sudaryti nuo 2008-12-06 iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, pritesiti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, visapusiškai neįvertino visų įrodymų, turinčių reikšmės bylai, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas nėra atsakovo LSF nariu. Ieškovas 2013-03-12 pateikė atsakovui LSF rašytinį prašymą priimti jį į LSF, šis prašymas pasirašytas ieškovo tinkamai įgalioto viceprezidento H. K., patvirtintas ieškovo antspaudu. H. K. nuo 2013-03-12 buvo įgaliotas atstovauti ieškovą santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teismas neįvertino liudytojų nurodytos aplinkybės, jog atsakovams yra žinomi ieškovo steigėjai bei ieškovą turintys teisę atstovauti asmenys. Ieškovas 2013-04-06 sumokėjo 100 Lt nario mokestį LSF, pinigų priėmimo kvitas patvirtina ieškovo narystę LSF, nes pagal LSF įstatų 4.1 p. LSF nariais norintys tapti asmenys turi tik vienintelę pareigą – pateikti prašymą federacijos generaliniam sekretoriui, šią pareigą ieškovas įvykdė. LSF prezidiumas gautą prašymą turi apsvarstyti ir per 1 mėnesį pranešti savo sprendimą. Įstatai nenurodo, kokia forma toks pranešimas turi būti pateikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, todėl prašymą pateikęs asmuo apie narystę gali būti informuojamas tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek žodžiu, tiek raštu. Ieškovas iki 2013-04-12 nebuvo informuotas apie jo nepriėmimą į LSF narius, jokie prašymo trūkumai nebuvo nurodyti. 2013-04-06 ieškovas buvo informuotas apie teigiamą LSF prezidiumo sprendimą dėl jo priėmimo į LSF narius, o toks informavimas buvo išreikštas, priėmus iš ieškovo nario mokestį. Atsakovo LSF įstatuose nėra nurodyta pareiga sumokėti nario mokestį prieš tampant LSF nariu, o terminas „nario mokestis“ sufleruoja, kad tokį mokestį moka narys.
3. Ieškovo narystę LSF pripažino ir atsakovas E. R. 2013-10-17 vykusio susitikimo metu LSF buveinėje, pareiškęs ieškovo atstovui H. K., jog ieškovas turėjo teisę dalyvauti LSF prezidento rinkimuose, bet be balso teisės. Teismas ignoravo H. K. paaiškinimus, jog atsakovas E. R. dar prieš ieškovui pateikiant prašymą dėl narystės LSF tiesiogiai pačiam ieškovo atstovui H. K. patvirtino, kad ieškovas pirmuosius narystės LSF metus bus narys be balso teisės. Ieškovo narystę LSF patvirtina ir tai, kad ieškovo buvo prašyta LSF vardu pristatyti Lietuvos vaikus – sambo žaidėjus į 2013 m. vasarą Rusijos Federacijoje vykusias sambo varžybas ir už šių vaikų pristatymą į šias varžybas LSF išdavė ieškovui padėkos raštus. Ieškovo narystę patvirtina ir jo kaip LSF nario pakvietimas ir dalyvavimas VšĮ Palangos sambo akademija įsteigimo paminėjimo šventėje.
4. Atsakovo 2013-10-28 raštas Nr.91, kuriuo atsakovas atsisakė patenkinti ieškovo 2013-10-17 ieškovo prašymą dėl dokumentų pateikimo, motyvuodamas, jog ieškovas nėra LSF narys, buvo pateiktas jau kilus ginčui tarp šalių dėl netinkamo LSF narių teisių atstovavimo bei narių teisių pažeidimo, juo tik po 7 mėnesių pareikalavo ieškovo atstovo H. K. įgalinimus patvirtinančio dokumento. Tokie atsakovų veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų daiktinių įrodymų – vokų, kuriais neva buvo siunčiamas ieškovui raštas dėl įgaliojimo H. K. pareikalavimo, teisėtumo.
5. Kadangi ieškovas yra atsakovo LSF narys, todėl pagal asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 3 p. ir atsakovo LSF įstatų 12.2 p. jis turi teisę susipažinti su atsakovo LSF dokumentais ir gauti visą LSF turimą informaciją apie jos veiklą. Teismas, nepagrįstai pripažinęs ieškovą nesant LSF nariu, neteisėtai šį ieškovo reikalavimą netenkino.
6. Teismas netinkamai pritaikė asociacijų įstatymo 8 str. 9 d., kuri numato, ka asociacijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad atsakovo LSF 2013-04-06 ir 2014-03-29 visuotiniai narių susirinkimai įvyko, tačiau visiškai nevertino, ar šie visuotiniai narių susirinkimai buvo sušaukti laikantis įstatuose nustatytos tvarkos, todėl netinkamai taikė šią įstatymo nuostatą. Ieškovui kyla pagrįstų abejonių, ar tokie LSF visuotiniai susirinkimai tikrai įvyko, o jei įvyko, ar buvo sušaukti teisėtai, nes ieškovas nebuvo informuotas apie minėtą 2013-04-06 susirinkimą, negavo jo darbotvarkės. Atsakovai nepateikė teismui nei 2013-04-06 neva įvykusio eilinio LSF visuotinio narių susirinkimo protokolo, nei įrodymų apie LSF narių tinkamą informavimą apie šį susirinkimą.

              Atsakovai atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo viceprezidentas H. K. prašymą federacijai savo vardu dėl narystės federacijoje pateikė 2013-03-12, tačiau jis nepateikė jokių dokumentų, kad ieškovas suteikė jam įgalinimus pasirašyti ir pateikti tokio pobūdžio dokumentą, todėl ieškovo prašymas nebuvo svarstytas ir atitinkamai ieškovas nebuvo priimtas į federaciją.
2. Pažymi, kad atsakovų pateikti vokai, kuriuose buvo siunčiamas ieškovui laiškas dėl H. K. įgalinimus patvirtinančio įrodymo pateikimo, yra tinkami įrodymai, nes ant jų yra visi rekvizitai, patvirtinantys, kad atsakovas registruotu paštu siuntė ieškovo buveinės adresu pranešimus, tačiau ieškovas jų neatsiėmė. Liudytojai S. T. ir L. O. teismo posėdžio metu patvirtino, kad H. K. prašymas nebuvo svarstytas LSF prezidiume. Ieškovo minimas įgaliojimas H. K. atstovauti ieškovą atsakovui LSF nebuvo pateiktas.
3. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad 2013-04-06 ieškovas buvo informuotas apie LSF teigiamą prezidiumo sprendimą dėl ieškovo narystės LSF ir kad toks informavimas atliktas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, priimant iš ieškovo nario mokestį, nes LSF prezidiumas, o ne LSF prezdentas sprendžia klausimus dėl naujų narių priėmimo, be to, nei LSF įstatai, nei asociacijų įstatymas nenumato, kad nauji federacijos nariai vienerius metus po priėmimo į federaciją neturi balso teisės.
4. Ieškovo atstovui po Lietuvos sambo čempionato varžybų buvo leista pasilikti salėje vykstant LSF visuotiniam narių susirinkimui, kurio metu 2013-04-06 LSF prezidentu buvo išrinktas E. R.. Apeliantas iškraipo liudytojų duotus teismo posėdyje parodymus. Nei liudytojai, nei atsakovas E. R. teismo posėdyje nepripažino ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovo buvo prašoma LSF vardu pristatyti į Rusijoje vyksiančias varžybas. Į jokias varžybas apelianto nurodomu laiku LSF nesiuntė vaikų, jokių įrodymų dėl dalyvavimo varžybose Rusijos federacijoje ieškovas iš viso nepateikė. Liudytojas J. D., priešingai nei nurodo apeliantas, teismo posėdyje nurodė, kad jis negali atsakyti į klausimą, kaip jis buvo kviečiamas į VšĮ Palangos sambo akademija įsteigimo paminėjimo šventėje ir jos metu vykusiose varžybose.
5. LSF vykdomojo komiteto 2013 m. rugsėjo 9 d. posėdyje ieškovo atstovas J. D., priešingai nei nurodo ieškovas, dalyvavo ne kaip LSF narys, o kaip asmuo, kuris siūlė 350 000 Lt dydžio finansinę paramą kasmet penkerius metus už LSF paramą V. Š. ir dalyvavimą jo organizuojamame alternatyvių sambo federacijų kongrese.Atsakovo LSF prezidiumo 2013-09-27 posėdžio metu nuspręsta nerpiimtitokios siūlomos paramos.
6. Kadangi ieškovas nebuvo ir nėra LSF nariu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo išreikalauti iš LSF dokumentus. Teismas tinkamai aiškino ir taikė asociacijų įstatymo 8 str. 9 d. nuostatą dėl asociacijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo teismo tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės į informaciją apie LSF veiklą ir reikalauti teismo tvarka sušaukti LSF visuotinį narių susirinkimą, taip pat dėl ieškovo buvimo LSF nariu.

Pagal asociacijų įstatymo 8 str. 9 d. asociacijos visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas asociacijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi asociacijos narys ar valdymo organas. Pagal asociacijų įstatymo 13 str. 4 d. 3 p. asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Iš esmės analogiškas nario teises numato ir atsakovo LSF įstatų 3.3 p. ir 12.1 p.. Taigi, siekiant nustatyti ar ieškovas turi teisę reikalauti teismo tvarka sušaukti atsakovo LSF visuotinį narių susirinkimą dėl naujo LSF prezidento rinkimo bei ar turi teisę reikalauti pateikti jam informaciją apie LSF narius ir veiklą, visų pirma būtina nustatyti, ar ieškovas yra atsakovo LSF nariu. Tik nustačius, kad ieškovas yra LSF nariu, galima spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nėra LSF nariu.

Pagal LSF įstatų IV skirsnio nuostatas LSF nariu siekiantis tapti asmuo turi įteikti prašymą federacijos generaliniam sekretoriui, kuris prašymą perduoda federacijos prezidiumui, o šis svarsto prašymą ir per mėnesį praneša savo sprendimą (įstatų 4.1 p.). Iš minėtos nuostatos turinio darytina išvada, kad dėl kiekvieno pateikto prašymo priimti į LSF narius federacijos prezidiumas turi priimti sprendimą, atitinkamai narystė, priešingai nei teigia apeliantas, negali atsirasti atsakovo LSF tylėjimu, t.y. per mėnesį neišsprendus prašymo dėl narystės, ar konkliudentiniais veiksmais (CK 6.173 str. 1 ir 3 dalys). Elementari logika reikalauja, kad prezidiumo balsavimo būdu priimtas sprendimas turėtų būti įformintas raštu, tačiau pagal bendras CK nuostatas rašytinio sprendimo nebuvimas neatima apeliantui teisės įrodinėti esant atsakovo LSF prezidiumo sprendimui dėl jo priėmimo į LSF narius (CK 1.93 str.). Ieškovas, teigdamas, kad atsakovo LSF buvo žodžiu informuotas apie jo priėmimą į LSF, turi tai įrodyti (CPK 178 str.), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šio fakto jis neįrodė. Atsakovai neigia ieškovo narystę federacijoje, teigdami, kad joks federacijos prezidiumo sprendimas dėl ieškovo narystės nebuvo priimtas ir ieškovo prašymas net nebuvo svarstomas, apklausti byloje liudytojai šias aplinkybes patvirtino. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą nei nurodo atsakovai. Pagal bylos duomenis joks sprendimas dėl ieškovo narystės federacijoje nėra priimta, į LSF narių sąrašą jis nėra įtrauktas (I t., b.l.141-142). Aplinkybės, kad ieškovas 2013-03-12 pateikė atsakovui LSF prašymą priimti jį į federacijos narius ir 2013-04-06 sumokėjo nario mokestį (I t., b.l.18, 49) neįrodo fakto, jog buvo priimtas į federacijos narius, nes nario mokestis pagal LSF įstatų 3.5.3 p. mokamas į priekį ir stojančiojo asmens sumokėtas nario mokestis negarantuoja narystės, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju ieškovo sumokėtas nario mokestis jam buvo sugrąžintas (I t., b.55). Kaip matyti iš byloje esančio 2013-09-27 LSF prezidiumo posėdžio protokolo (I t., b.l. 104), jame ieškovo steigėjas J. D. dalyvavo svečio teisėmis, kas taip pat paneigia ieškovo teiginius, jog jis yra atsakovo LSF nariu. Svečio teisėmis ieškovo steigėjas J. D. dalyvavo ir atsakovo LSF 2014-03-29 suvažiavime (I t., b.l.137). Pažymėtina, kad atsakovo LSF įstatai visiems nariams nuo pat narystės pradžios suteikia vienodas teises, įskaitant ir teisę balsuoti, todėl ieškovo teiginiai, kad jis buvo priimtas į LSF narius be balsavimo teisės pirmus metus, nepatvirtina ieškovo narystės ir kelio abejones dėl ieškovo paaiškinimų patikimumo, todėl labiau tikėtinai pagrindžia faktą, jog ieškovas nėra LSF nariu. Ieškovas, teigdamas, jog atsakovas LSF jo prašė LSF vardu pristatyti Lietuvos vaikus – sambo žaidėjus - į 2013 m. vasarą Rusijos Federacijoje vykusias sambo varžybas, atsakovasm šią aplinkybę neigiant, nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog ieškovas dalyvavo VšĮ Palangos sambo akademijos įsteigimo paminėjimo šventėje, pati savaime neįrodo ieškovo narystės LSF, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis buvo pakviestas į minėtą minėjimą kaip LSF narys. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (I t., b.l.19-22) užfiksuotas ieškovo steigėjo H. K. ir atsakovo E. R. pokalbio turinys taip pat neleidžia teigti, kad ieškovas yra LSF nariu, nes E. R. pokalbio metu nurodė, kad ieškovas neturi teisės balsuoti LSF susirinkimuose, kas leidžia teigti ieškovą nebuvus priimtu į LSF narius, nes visi LSF nariai turi balsavimo teisę. Tai, jog atsakovas LSF per įstatuose nustatytą terminą neišsprendė ieškovo prašymo dėl narystės, taip pat neleidžia teigti, jog ieškovas tapo LSF nariu, nes nei asociacijų įstatymas, nei atsakovo LSF įstatai nenustato, kad prašymo dėl narystės per įstatuose nustatytą terminą neišsprendimas reiškia automatinį tapimą LSF nariu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšminags bylai aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai kvalifikavo ir pagrįstai pripažino, kad ieškovas nėra LSF nariu, atitinkamai jis neturi materialinės reikalavimo teisės reikalauti sušaukti teismo tvarką atsakovo LSF visuotinį narių susirinkimą ir gauti informaciją apie atsakovo LSF narius ir veiklą. Todėl teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.

Vertinant apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo LSF 2013-04-06 įvykusio susirinkimo, kurio metu buvo išrinktas LSF prezidentas, teisėjų kolegija pažymi, kad LSF pateikė juridinių asmenų registrui 2013-04-06 visuotinio narių susirinkimo protokolą dėl E. R. išrinkimo LSF prezidentu, dėl kitų valdymo organų išrinkimo, kurio pagrindu buvo pakeisti registro duomenys, kas patvirtina, kad toks susirinkimas tikrai įvyko. Viešo registro duomenys turi didesnę įrodomąją galią, todėl pirmosios instancijos teismas pagįstai laikė, kad toks susirinkimas 2013-04-06 įvyko, kurio metu LSF prezidentu buvo išrinktas E. R.. Apeliantas teigia, kad jam kyla abejonės dėl minėto susirinkimo teisėtumo ir atitikimo LSF įstatuose nustatytai susirinkimų sušaukimo tvarkai, šią aplinkybę grįsdamas iš esmės tuo, kad jis nebuvo informuotas apie minėtą susirinkimą bei kad juridinių asmenų registre duomenys buvo patikslinti tik po nagrinėjamos bylos iškėlimo. Tačiau LSF 2013-04-06 visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai nėra ieškovo ginčijami, nes ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl jų nuginčijimo, ieškovas neturėjo būti informuojamas apie minėtą susirinkimą, nes nėra LSF nariu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nevertino ieškovo argumentų dėl minėto susirinkimo teisėtumo. Kadangi 2013-04-06 įvykusio LSF visuotinio narių susirinkimo metu buvo išrinktas LSF prezidentas, todėl nėra teisinio pagrindo teismo tvarka šaukti LSF visuotinį narių susirinkimą dėl LSF prezidento rinkimų. Tačiau kadangi yra nustatyta, kad ieškovas nėra LSF nariu ir neturi materialinės teisės reikalauti teismo tvarka sušaukti LSF narių susirinkimą, pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo teisinio pagrindo ir pareigos svarstyti ieškovo reikalavimą dėl visuotinio narių susirinkimo sušaukimo. Nežiūrint į tai teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancisjo teismo išvados šiuo klausimu yra teisingos, pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir ginčui aktualiomis asociacijų įstatymo ir LSF įstatų normomis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nurodo, kad kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nustatė visas ginčui reikšmingas aplinkybes, teisingai jas įvertino ir padarė teisingas išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                            Romualda Janovičienė

Andžej Maciejevski

Alma Urbanavičienė