Administracinė byla Nr. I-365-189/2019

           Teisminio proceso Nr. 3-61-3-002156-2018-8

           Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjai A. A.,

atsakovų atstovui V. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ąjam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato, dėl raštų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėja su skundu (b. l. 1, 13) kreipėsi į teismą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 1-ojo PK) 2018 m. balandžio 4 d. raštą Nr. 10-S-36789(1.39E-10); 2) 2018 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 10-S-55505; 3) priteisti žalą.

Paaiškina, jog 2018 m. kovo 31 d. kreipėsi į policijos pareigūnus su skundu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėja buvo informuota, jog nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo baigtas. Pareiškėjos nuomone, atliktas tyrimas buvo atliktas netinkamai, todėl turėtų būti atliekamas pakartotinai. Mano, jog pareigūnų atlikto tyrimo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus, išdėstė faktines aplinkybes ir patikslino prašomos priteisti žalos dydį. Pareiškėja teismo prašo panaikinti skundžiamus raštus ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-asis PK atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–29).

Nurodo, jog byloje nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. neteisėtai patekta į pareiškėjos butą turint tikslą ten skleisti nuodingas medžiagas. Tai patvirtina neatidėliotiną informacijos patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog jie nejautė jokio pranešėjos įsivaizduojamo „blogo“ kvapo jos bute.  Atsakovė rėmėsi pareiškėjos sūnaus paaiškinimais, jog pareiškėjos bute nebuvo jokio neįprasto kvapo. Pareiškėja nesikreipė į medikus dėl galimo apsinuodijimo kenksmingomis medžiagomis. Buvo nustatyta, kad minėtame bute ir bendrojo naudojimo patalpose buvo kaupiamos atliekos, pareiškėja jas renka prie konteinerių, todėl iš jų sklinda nemalonus kvapas. 2018 m. kovo
27 d. raštu Nr. 10-S-3419(1.39E-10) dėl pareiškėjos atliekų kaupimo socialiniame būste (duomenys neskelbtini) ir bendrojo naudojimo patalpose buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pažymi, kad policija neatlieka patalpų oro taršos prevencinių tyrimų, kadangi teisėtas pagrindas kreiptis į kompetentingą instituciją dėl kenksmingų cheminių medžiagų ištyrimo būtų įvykio vietos apžiūros metu kilę pagrįsti įtarimai dėl jų realaus panaudojimo turint tikslą sutrikdyti asmens sveikatą. Šių aplinkybių nenustačius, buvo konstatuota, kad pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. pateiktas skundas buvo grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais. Atsakovės manymu, pareiškėjos teiginiai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–69).

Nurodo, kad pareiškėjos skundas yra dėl administravimo subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo). Administracinių bylų teisenos specifika lemia administracinių ginčų nagrinėjimo administraciniuose teismuose taisykles, ginčo šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesines teises. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.).

Tačiau sprendžiant, ar pareiškėja skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjos reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13).

Pažymi, kad reikalavimas dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo neteisėtu negalėtų būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007).

Pažymi, kad esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) taikymu, Europos Žmogaus Teisų Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 1-ojo PK) 2018 m. balandžio 4 d. rašto Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 10-S-55505 bei žalos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ąjį PK su skundu dėl pareiškėjos bute galimai paskleistų kenksmingų medžiagų (b. l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-asis Veiklos skyrius 
2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 10-S-36789(1.39E-10) pareiškėją informavo, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-asis PK 1-asis Veiklos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2018 m. gegužės 9 d. skundą Nr. AP-12779 dėl 2018 m. balandžio 4 d. priimto sprendimo medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 10-S-55505 (1.39E-12) pareiškėją informavo, jog 2018 m. balandžio 4 d. priimto sprendimo medžiagoje ROIK (duomenys neskelbtini), nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas (b. l. 3). 

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 10-S-55505, kuriais pareiškėja buvo informuota, jog pareiškimo nagrinėjimo metu nenustačius nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas. 

Pareiškėjos nuomone, tyrimas buvo atliktas netinkamai, todėl turėtų būti atliekamas pakartotinai.

Byloje pateiktas 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos A. P. Tarnybinis pranešimas „Dėl aplinkybių patikslinimo“ (b. l. 43–44) patvirtina, jog Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2018 m. kovo 20 d. sugrįžusi į namus pastebėjo praviras savo buto duris, kuriame galimai buvo pašaliniai asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pareiškėja nurodė, jog 2018 m. kovo 20 d. 18 val. sugrįžusi į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pastebėjo praviras buto duris, nors buvo įsitikinusi, kad jas išeidama iš namų užrakino. Nurodo, kad, pareiškėjos teigimu, jos bute kažkas apsilankė ir paskleidė kažkokias nuodingas chemines medžiagas, su tikslu ją apnuodyti, todėl reikalavo paimti oro mėginį ir jį ištirti. Bendraujant su pareiškėja ji negalėjo nurodyti, kurioje buto vietoje buvo padėtos cheminės medžiagos. Buto apžiūros metu nustatyta, kad buto durų spynos be įsilaužimo požymių, nesugadintos, užraktai tvarkingi, daiktai nedingę, jokių cheminių medžiagų ar specifinio kvapo bute nebuvo. Pareiškėjos butas, prieškambaris, bendro naudojimo koridorius, bendras balkonas, bendra virtuvė, dušo patalpa buvo užkrauti įvairiais sendaikčiais. Pareiškėjos kaimynai apklausos metu nurodė, jog pareiškėja renka senus išmestus daiktus prie konteinerių ir kitose vietose bei viską suneša į savo butą ir kitas bendras patalpas iš kurių sklinda nemalonus kvapas. Kaimynai įtaria, kad pareiškėja serga, galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų, įvairias tarnybas kviečia be pagrindo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėja yra žinoma kaip konfliktiška asmenybė, yra ne kartą teikusi nepagrįstus skundus dėl įvairių konfliktų, kurie nepasitvirtino. Pareiškėja elgėsi neadekvačiai, kyla pagrįstų abejonių dėl jos psichinės būklės. Įvykio vietoje atlikus neatidėliotiną informacijos patikrinimą nustatyta, kad nėra jokios nusikalstamos veikos požymių, o pareiškėjos pateikta informacija nepasitvirtino.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ajam Veiklos skyriui  2018 m. kovo 22 d. pateiktame pareiškėjos sūnaus P. A. paaiškinime nurodoma (b. l. 45), jog pareiškėja gyvena su sūnumi. Maždaug prieš metus ji pradėjo nešti sendaikčius, kuriuos kaupia bute, bendro naudojimo patalpose, dušo kabinoje, bendrame balkone. Šiais daiktais motina prekiauja sendaikčių turguje. Raktus nuo buto turi jis ir pareiškėja, pašaliniai asmenys į butą neateina. 2018 m. kovo 20 d. apie 15 val. pareiškėjos sūnus išėjo iš namų, o į namus grįžo 21.30 val. Pareiškėjos sūnui grįžus, jo motina buvo namuose. Pareiškėja savo sūnui paminėjo, jog patalpose jaučia specifinį kvapą, tačiau apie tai, kad kas nors bute būtų paskleidęs chemines medžiagas ar siektų juos nunuodyti neminėjo. Pareiškėjos sūnus bute nieko nejautė, į medikus dėl šio įvykio nei pareiškėja, nei jis pats nesikreipė. Iš buto pareiškėjos sūnaus daiktai nebuvo dingę. Pareiškėjos sūnus nesutiko su tuo, jog jį ar jo motiną yra norima apnuodyti cheminėmis medžiagomis.

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas remiantis byloje esančių įrodymų visuma, kuri nepaneigia skunde nurodomų aplinkybių. Teismo nuomone, pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl kenksmingų medžiagų ištyrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, todėl šie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja mano, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo PK 2018 m. balandžio 4 d. raštas Nr. 10-S-36789(1.39E-10) ir 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 10-S-55505 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti.

Nurodymo „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ (toliau – ir Nurodymas), patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608 „Dėl Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2016 m. rugsėjo 28 d. nurodymo Nr. 5-N-10 „Dėl policijos gaunamų dokumentų“ pakeitimo“, 1.1.2. papunktyje nurodomi atvejai, kai gavus informacijos (pavyzdžiui pranešimą) apie galimą nusikalstamą veiką ir neatidėliotino patikrinimo metu nustačius, kad informacija apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisinga ir nėra prašymo (pareiškimo) pradėti ikiteisminį tyrimą, informacijos tikslinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnį neatliekamas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesurašomas. Nurodymo 1.1.2.3 papunktyje nustatyta, jog informacijos tikslinimas pagal BPK 168 straipsnį neatliekamas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesurašomas tuomet, kai gavus informacijos apie galimai įvykdytą vagystę, turto sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimą, sveikatos sutrikdymą, ir pan., kai neatidėliotino informacijos patikrinimo metu paaiškėja, kad nėra nusikalstamos veikos fakto (informacija nepasitvirtino) arba yra akivaizdus administracinio nusižengimo ar kito teisės pažeidimo faktas, išskyrus įvykius, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nepradedamas vadovaujantis BPK 167 straipsniu (ikiteisminio tyrimo pradžia tik pagal nukentėjusiojo skundą), 407 straipsnį (privataus kaltinimo bylos) ir įvykius, dėl kurių reikia patikslinti padarytą žalą (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos reglamentavimo tvarkos patvirtinimo“ 64 punktas).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ąjį PK pateiktas skundas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais, todėl pagal Nurodymo 1.1.2.3 papunktį nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nesurašytas pagrįstai. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti byloje nustatytais faktais.

Teismas nenustatė, jog atsakovė, skundžiamais raštais būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami raštai laikytini teisėtais bei pagrįstais, priimtais tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas dėl skundžiamų raštų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat teismo prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjos teiginiai dėl institucijos neteisėtų veiksmų yra abstraktūs ir yra visiškai nepagrįsti, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                          Tomas Blinstrubis 

                                                                                        Bronius Januška

                                                                                        Henrikas Sadauskas