LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Biržų alus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pradėtas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Biržų alaus“ ir jos vadovo atsakovo J. N. veiklos tyrimas, civilinėje byloje Nr. e2-220-544/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inverija“ (pareiškėjų A. P., V. P., V. P. ir M. P. teisių ir pareigų perėmėja) pareiškimą atsakovams J. N. ir uždarajai akcinei bendrovei „Biržų alus“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja UAB „Inverija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) atlikti UAB „Biržų alus“ ir bendrovės vadovo J. N. veiklos tyrimą nuo 2010 metų iki teismo nutarties pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir, jei būtų nustatyta netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje; 2) skirti 7 kalendorinių dienų terminą šalims susitarti dėl eksperto paskyrimo, o šalims nepavykus susitarti per nustatytą terminą, įpareigoti šalis per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti ekspertų, galinčių atlikti tyrimą, sąrašą, įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrovė ir jos vadovas veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti bendrovės ir jos akcininkų interesai, ar bendrovės veiklos rezultatus ir jos turto mažėjimą lėmė vadovo veiksmai.

2.       Nurodė, kad pareiškėja yra smulkiųjų bendrovės akcininkų, kuriems priklausė 18,66 proc. visų bendrovės akcijų, materialinių ir procesinių teisių ir pareigų perėmėja. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra bendrovės vadovas, kuriam priklauso 77,31 proc. akcijų. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti bendrovės vadovui ir gamybos vadovei. Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu bendrovės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimu, veikiant bendrininkų grupėje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2010–2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų. Bendrovės vadovas prarado pareiškėjų pasitikėjimą, pažeidė fiduciarines pareigas, veikė nesąžiningai, supainiojo interesus, todėl jo tolimesnė veikla gali kelti grėsmę bendrovės pelningai veiklai ir jis negali toliau eiti bendrovės vadovo pareigų nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties. Kadangi vadovo galimai neteisėta veikla prasidėjo nuo 2010 metų, nuo tada ir turėtų būti atliekamas veiklos tyrimas. Kadangi matyti akivaizdus bendrovės turto neefektyvus valdymas, ilgalaikis veiklos nuostolingumas bei finansinis bendrovės nuosmukis, mano, kad vadovas veikia prieš bendrovės ir jos akcininkų interesus. Baudžiamojoje byloje nagrinėjami įvykiai, vykę 2010–2016 metais, o veiklos tyrimas būtų atliekamas dar ir už 2017–2019 metus. Faktas, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, sudaro pakankamas prielaidas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Pareiškėja nurodė, kad nuomonę dėl konkrečios teisinės priemonės, numatytos CK 2.131 straipsnyje, taikymo suformuos antrajame juridinio asmens veiklos tyrimo etape, įvertinusi konkrečius juridinio asmens veiklos patikrinimo rezultatus, konkrečius neteisėtus juridinio asmens organo ar nario veiksmus ir sprendimus.

3.       Atsakovai pateikė atsiliepimą, prašydami atmesti pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Nurodė, kad pareiškimas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos Panevėžio apygardos teisme tebenagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje pareiškėjai yra pareiškę civilinį ieškinį, todėl civilinio ieškinio nepareiškimas ir negalėjimas apskaičiuoti jo dydžio nepagrįstai nurodomas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Bendrovės turto vertė mažėja dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ir naudojimo gamyboje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pradėjo juridinio asmens UAB „Biržų alus“ ir jo vadovo J. N. veiklos tyrimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki nutarties priėmimo dienos (2020 m. birželio 30 d.), pasiūlė šalims ir (ar) jų atstovams per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai tinkamai įgyvendino išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarką, nes 2019 m. rugsėjo 19 d. prašymu kreipėsi į bendrovės vadovą dėl netinkamos direktoriaus veiklos nutraukimo ir tokia veikla sukeltų padarinių pašalinimo bei nustatė tam 30 kalendorinių dienų terminą. Bendrovė atsisakė vykdyti reikalavimus.

6.       Teismas, apsvarstęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, išnagrinėjęs jų pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškėja pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių suabejoti bendrovės ir jos vadovo veiklos tinkamumu ir kad neigiamus bendrovės veiklos rezultatus lėmė (galėjo lemti) jos valdymo organo veiksmai (neveikimas), kas sudaro pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

7.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teisme tebenagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį. Pareikšto kaltinimo bendrovės vadovui baudžiamojoje byloje turinys iš esmės reiškia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies, 37 straipsnio 8 dalies, CK 2.87 straipsnio, bendrovės Įstatų 5.6 punkto pažeidimus (sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo principų nesilaikymas, fiduciarinių pareigų pažeidimas, nesąžiningas veikimas bendrovės ir akcininkų atžvilgiu ir kt.).

8.       Remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pagal galimai bendrovės direktoriaus parengtą nusikalstamą planą bendrovėje pagaminta produkcija buvo pateikiama į sandėlį, kur kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje alus būdavo užpajamuojamas ir paruošiamas išvežimui. Išrašius sąskaitas faktūras dėl teisingo alaus kiekio, jis būdavo išgabenamas nuolatiniams pirkėjams, kurie pirkdavo „juodą alų“. Pristačius alų į vietą, sąskaitos faktūros tikram alaus kiekiui būdavo sunaikinamos, o jų vietoje išrašomos suklastotos sąskaitos su mažesniu produkcijos kiekiu ir jos būdavo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Realizavus vadinamąjį „juodą alų“, gauti pinigai, galimai beveik 200 000 Eur, buvo pasisavinti, neįnešti į bendrovės kasą. Toks juridinio asmens valdymo organo galimas veikimas neabejotinai buvo ne tik ekonomiškai nenaudingas, bet ir sukėlė (galėjo sukelti) nuostolius bendrovei, lėmė (lems) jos ekonominių rodiklių pablogėjimą, o tai, teismo sprendimu, yra vienas iš pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.

9.       Teismas, remdamasis 2016-2018 m. bendrovės balansų duomenimis bei kitais įrodymais, nustatė, kad kasmet skaičiuojamas pernelyg ženklus nusidėvėjimas bendrovės pastatams, statiniams, mašinoms, įrangai, įrenginiams, prietaisams, įrankiams, neaišku, ar nuo 2016 metų bendrovėje pagrįstai padaugėjo transporto priemonių, skirtų bendrovės poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad nei bendrovės vadovas, nei pareiškėjai nepateikė įtikinamų faktiniais ir teisiniais pagrindais pagrįstų paaiškinimų dėl pareiškėjų keliamų klausimų, susijusių su bendrovės turto vertės, kiekio pokyčiais ir racionaliu jo naudojimu bendrovės veikloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nepaneigtos abejonės dėl neįprastai didelio bendrovės turto nusidėvėjimo skaičiavimo, dėl galimo nuostolingo turto įgijimo ir pardavimo, o tai galėtų patvirtinti ar paneigti nepriklausomas turimo ir turėto bendrovės turto vertinimas rinkos kaina.

10.       Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti abiejų šalių interesus, būtina atlikti atsakovų – UAB „Biržų alus“ ir jos direktoriaus J. N. – veiklos tyrimą nuo 2010 metų iki teismo nutarties priėmimo. Teismas konstatavo, kad vertinant aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad atsakovų veikla yra netinkama, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą. Šie klausimai bus nagrinėjami antrajame juridinio asmens tyrimo etape, kai bus gautos ekspertų išvados dėl juridinio asmens (jo valdymo organo ar nario) tyrimo, išklausius šalių ir atitinkamų valstybės institucijų nuomonių.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovai J. N. ir UAB „Biržų alus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nebūtų pradedamas nesant svarių įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos.

11.2.                      Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantui yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tai, kad yra pareikšti kaltinimai savo esme nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, ir tai negali būti pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Kitu atveju susiklostytų situacija, kad vien įtarimų pareiškimas vadovui ir akcininkui galėtų sąlygoti juridinio asmens veiklos pradėjimą.

11.3.                      Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kasmet skaičiuojamas pernelyg ženklus nusidėvėjimas bendrovės pastatams, statiniams, mašinoms, įrangai, įrenginiams, prietaisams, įrankiams, tačiau nenurodė, kuo remiantis padarytos tokios išvados. Byloje nebuvo analizuojama kokio dydžio nusidėvėjimas yra skaičiuojamas bendrovėje, koks jis buvo 2010 ir vėlesniais metais, kaip jis kito ir dėl kokių priežasčių. Iš esmės teismas netyrė jokių aplinkybių ir jokių į bylą pateiktų dokumentų, nereikalavo šalis pateikti jų teiginius pagrindžiančius dokumentus. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai teikia bendrovės buhalterinę apskaitą vedančios bendrovės UAB „BalGresta“ paaiškinimą kaip yra skaičiuojamas nusidėvėjimas, taip pat pateikia ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo lentelę, kuri atspindi kokiu pagrindu ir kaip yra skaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas.

11.4.                      Teismas, konstatavęs, kad įmonėje padaugėjo transporto priemonių, faktiškai netyrė transporto priemonių skaičiaus bendrovėje.

11.5.                      Aplinkybė, kad bendrovė keletą metų veikia nuostolingai taip pat nėra pagrindas spręsti dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. Bendrovės veiklos apimtys didėja ir visos pajamos yra nukreipiamos į bendrovės veiklos plėtimą ir gamybos apimčių didėjimą.

11.6.                      Skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nusprendė pradėti atsakovų veiklos tyrimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. iš esmės teismo sprendimu bendrovės veiklos tyrimas bus atliekamas už 10 metų laikotarpį, kas nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis nei argumentais. Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų, todėl netgi siekiant įgyvendinti skundžiamą nutartį tai padaryti gali būti sudėtinga, nes bendrovė gali nebeturėti dokumentų už laikotarpį, senesnį kaip 10 metų.

12.       Ieškovė UAB „Inverija“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Apeliantai skunde nutyli vieną iš esminių aplinkybių, dėl kurios buvo pradėtas veiklos tyrimas – ilgalaikė nuostolinga bendrovės veikla nuo 2011 m. Paaiškėjus įtarimams apie galimą nusikalstamą bendrovės vadovo veiklą, kilo pagrįstų abejonių, kad bendrovėje buvo vedama „juodoji“ buhalterija ir vadovo išsimokami užslėpti dividendai. Šiuos įtarimus dar labiau sustiprino tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-334/2020 vadovas iš dalies pripažino savo kaltę dėl bendrovės apgaulingos apskaitos tvarkymo ir mokesčių nemokėjimo.

12.2.                      Įmonės ilgalaikė nuostolinga veikla ir pradėtas jos vadovo baudžiamasis persekiojimas nėra mažareikšmiai dalykai. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė reikšmingų įtarimų apie apeliantų netinkamą veiklą ir tai sudarė pakankamą pagrindą pradėti apeliantų veiklos tyrimą. Teismas nekvestionavo bendrovės vadovo nekaltumo prezumcijos ir nepažeidė jo konstitucinių teisių. Tai, kad teismui dėl vadovui kaltinimų pareiškimo kilo abejonių vadovo sąžiningumu, nereiškia, kad buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Veiklos tyrimo pradėjimui pakanka pagrįstų abejonių ir įtarimų, o ne baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų.

12.3.                      Bendrovė vengia atlikti nepriklausomą turto vertinimą ir išsklaidyti abejones dėl tikrosios jo vertės. Ieškovei kyla abejonių, kad vadovas naudoja bendrovės turtą asmeniais tikslais, tokiu būdu išsimokėdamas sau bendrovės pelną ir nemokėdamas akcininkams per visą veiklos tyrimo laikotarpį jokių dividendų.

12.4.                      Nesutinka su apeliantų skundo argumentų dėl neva per ilgos juridinio asmens veiklos tyrimo trukmės (10 metų). Veiklos tyrimą reikia atlikti už visą laikotarpį, kuris yra tiriamas ir baudžiamojoje byloje, siekiant išsklaidyti abejones bendrovės vadovo veiklos teisėtumu ir nustatyti, ar nebuvo padaryta jo veiksmais žalos bendrovei ir akcininkams. Be to, ši byla prasidėjo 2019 m., kai dar nebuvo suėjęs buhalterinių dokumentų saugojimo 10 metų terminas, todėl bendrovės vadovas tai žinodamas turi pasirūpinti, kad bendrovės archyviniai dokumentai būtų išsaugoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pradėtas juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       CK 2.124 straipsnyje įtvirtinta juridinių asmenų dalyvių teisė prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, numatytas CK 2.131 straipsnyje. Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti CK 2.124 straipsnyje, 2.125 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, arba pareiškimą atmeta (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).

16.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog UAB „Biržų alus“ vadovui J. N. yra pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, turto pasisavinimo (BK 25 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį), įvertinęs įmonės veiklos nuostolingumą nuo 2011 metų, taip pat tai, kad pagal 2016-2018 m. balansų duomenis ir kitus įrodymus kasmet skaičiuojamas ženklus bendrovės turto nusidėvėjimas, sprendė, jog yra pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens UAB „Biržų alus“ ir jo vadovo J. N. veiklos tyrimą.

17.       Apeliantai, nesutikdami su tokia nutartimi, teigia, kad juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti turi būti pakankamas faktinis pagrindas, t. y. kad tyrimas nebūtų pradedamas nesant svarių įrodymų. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį pradėti juridinio asmens ir jo vadovo tyrimą, netyrė aplinkybių dėl bendrovės turto (pastatų, statinių, mašinų, įrangos, prietaisų ir kt.) nusidėvėjimo skaičiavimo, netyrė transporto priemonių skaičiaus, o vadovui pareikšti kaltinimai negali būti pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui, nes, priešingu atveju, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nekaltumo prezumpcija.

18.       Minėta, kad juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas atmesti aiškiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015 ir kt.). 

19.       Taigi, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, galima daryti išvadą, kad juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti pareiškėjas turi pateikti duomenis, pakankamus teismo abejonėms dėl juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organo (šiuo atveju – vadovo ir vieno iš akcininkų) veiklos tinkamumo kilti. Priešingai nei teigia apeliantai, šioje stadijoje nėra pareigos pateikti visiškai abejonių nekeliančius objektyvius duomenis, iš kurių teismas jau galėtų iš karto konstatuoti akivaizdų juridinio asmens veiklos netinkamumą ir atsakovų veiksmų neteisėtumą. Tuo atveju, jei veiklos netinkamumas būtų akivaizdus ir aiškus, juridinio asmens veiklos tyrimo proceso iniciavimas nebūtų tikslingas, nes toks tyrimas ir yra skirtas abejonėms dėl juridinio asmens veiklos (ne)tinkamumo išsklaidyti, t. y. išsiaiškinti, ar keliamos abejonės dėl galimo juridinio asmens ir (ar) jo vadovo veiklos netinkamumo yra pagrįstos ar ne. Taigi teismo atliekamas preliminarus išdėstytų argumentų ir jiems pagrįsti pateiktų įrodymų, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina netinkamą juridinio asmens veiklą, vertinimas šioje stadijoje, kaip minėta, skirtas tik atmesti akivaizdžiai nepagrįstus, faktinio ir teisinio pagrindo neturinčius pareiškimus.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės UAB „Inverija“ pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs jame išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, visiškai pagrįstai pripažino, kad šioje stadijoje yra pakankamas pagrindas pradėti UAB „Biržų alus“ ir jos vadovo J. N. veiklos tyrimą (CK 2.126 straipsnio 4 dalis).

21.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog UAB „Biržų alus“ vadovui ir akcininkui J. N. yra iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, turto pasisavinimo. Priešingai nei teigia apeliantai, tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, rėmėsi duomenimis apie atsakovui J. N. iškeltą baudžiamąją bylą, nereiškia, jog buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas nekonstatavo ir nenustatė atsakovo kaltės, o tik įvertinęs jam pateiktus duomenis, šią aplinkybę, kaip minėta, vertino kaip vieną iš galimai patvirtinančių, jog juridinio asmens veikla nebuvo tinkama. Juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimui pakanka pagrįstų abejonių ir įtarimų galimai netinkama juridinio asmens veikla ir (ar) vadovo galimu nesąžiningumu, o ne baudžiamojoje byloje jau nustatytų prejudicinių faktų.

22.       Nustatyta, kad pareiškėjai taip pat buvo pateikę 2016-2018 m. balansų duomenis, keldami abejones dėl galimo įmonės turto pernelyg ženklaus nusidėvėjimo skaičiavimo, galimo nuostolingo turto įgijimo ir pardavimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, 2016 m. UAB „Biržų alus“ pastatų ir statinių vertė sudarė 208 322 Eur, 2018 m. – 163 475 Eur, mašinų ir įrangos vertė 2016 m. siekė 237 456 Eur, o 2018 m. jau 52 742 Eur, įrengimų, prietaisų ir įrankių vertė 2016 m. nurodyta 82 121 Eur, o 2018 m. – 30 861 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad įmonės veikloje naudojami prietaisai, įrankiai, mašinos ir įranga dėvisi, todėl natūralu, kad kasmet skaičiuojamas tam tikras nusidėvėjimas. Kita vertus, sutiktina su pareiškėju, kad fiksuojamas ir tam tikro turto ženklus nusidėvėjimas, o nustatyti, ar nusidėvėjimas skaičiuojamas teisingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinos specialios žinios. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nurodytų aplinkybių, detalesnių paaiškinimų apie bedrovės turto pokyčius įmonės vadovas nesuteikė, atlikti nepriklausomą turto vertinimą atsisakė. Taigi duomenų, ar balanse apskaityto turto nusidėvėjimas buvo natūralus, ar turtas buvo parduotas, nurašytas, jei parduotas – už kokią sumą ir kokia buvo tokio turto likutinė vertė, byloje nėra. Nors, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl įmonės turto nusidėvėjimo skaičiavimo, o kartu su skundu pateikė turto nusidėvėjimo skaičiavimo lentelę, tačiau, kaip minėta, šioje stadijoje teismas ir neturi reikalauti absoliučiai abejonių nekeliančių duomenų apie juridinio asmens veiklos netinkamumą. Juridinio asmens veiklos tyrimas tam ir skirtas, kad patvirtinti arba paneigti abejones dėl juridinio asmens veiklos (ne)tinkamumo. Taigi šiuo atveju teismas, turėdamas preliminarius duomenis apie galimą pernelyg ženklų bendrovės turto nusidėvėjimą, turėjo pakankamą pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, skirti ekspertus, kad tolimesniame etape būtų patvirtintos arba paneigtos aplinkybės dėl realios bendrovės turto vertės.

23.       Minėta, kad viena iš priežasčių pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą buvo ir įmonės veiklos nuostolingumas. Apeliantų teigimu, tai, kad bendrovė keletą metų veikia nuostolingai, nėra pagrindas spręsti dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiklos apimtys didėja ir visos pajamos yra nukreipiamos į bendrovės veiklos plėtimą bei gamybos apimčių didėjimą. Visų pirma, pažymėtina tai, kad įrodymų, patvirtinančių teiginius apie bendrovės veiklos apimčių didėjimą, pajamų nukreipimą į veiklos ir gamybos plėtimą apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsni). Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vien įmonės veiklos nuostolingumas nėra ir nebūtų pakankamas pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau šiuo atveju byloje buvo nustatyta ir daugiau aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl galimo UAB „Biržų alus“ veiklos netinkamumo, t. y., kaip minėta, atsakovui J. N. iškelta baudžiamoji bylą, galimai pernelyg ženklus įmonės turto nusidėvėjimo skaičiavimas ir pan. Taigi įmonės veiklos nuostolingumas nagrinėjamoje byloje buvo vertinamas kartu su kitais teismui pateiktais duomenimis. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, byloje esantys dokumentai (pelno (nuostolių) ataskaitos) patvirtina, kad atsakovės UAB „Biržų alus“ veikla yra nuostolinga ne kelis metus, o jau gan netrumpą laiką, t. y. nuo 2011 metų (2018 m. – 20 557 Eur nuostolių, 2017 m. – 20 402 Eur nuostolių, 2016 m. – 40 753 Eur nuostolių ir t. t.), todėl šios aplinkybės, vertinant jas kartu su visais byloje esančiais duomenimis, kelia pagrįstų abejonių bendrovės veiklos tinkamumu.

24.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjui pateikus duomenis apie UAB „Biržų alus“ vadovui J. N. iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, turto pasisavinimo, taip pat pateikus duomenis apie galimą įmonės turto pernelyg ženklų nusidėvėjimo skaičiavimą, dėl galimo nuostolingo turto įgijimo ir pardavimo, nuostolingos veiklos, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą abejoti juridinio asmens UAB „Biržų alus“ ir jo vadovo J. N. veiklos tinkamumu. Apeliantų nurodomos aplinkybės, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas netyrė įmonės turto nusidėvėjimo, nevertino duomenų apie transporto priemonių skaičių, veiklos pelningumo ir pan., šioje stadijoje nėra vertinamos iš esmės. Pažymėtina, jog tik teismo paskirtiems ekspertams atlikus bendrovės turto vertinimą, pateikus savo išvadą ir teismui išklausius bylos šalių paaiškinimų, bus paneigtos arba patvirtintos abejonės dėl galimo juridinio asmens veiklos (ne)tinkamumo.

25.       Apeliantų teigimu, pirmos instancijos teismas nusprendė pradėti atsakovų veiklos tyrimą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., t. y. tyrimas bus atliekamas už 10 metų laikotarpį, kas, jų manymu, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis nei argumentais, nes buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje, kaip minėta, atsakovui J. N. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, turto pasisavinimo tiriami įvykiai nuo 2010 metų, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Biržų alus“ veikla nuo 2011 m. yra nuostolinga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas paneigti arba patvirtinti abejones dėl bendrovės ir jos vadovo veiklos teisėtumo ir nustatyti, ar nebuvo padaryta žalos pačiai įmonei ir jos akcininkams, pagrįstai nutarė juridinio asmens veiklos tyrimą atlikti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos – 2020 m. birželio 30 d. Nors, apeliantų teigimu, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 10 metų, tačiau apeliantams žinant apie pradėtą juridinio asmens ir jo vadovo veiklos tyrimą, jie turėtų imtis priemonių išsaugoti visus tiriamam laikotarpiui aktualius dokumentus.

26.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo teisingai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                 Rasa Gudžiūnienė