Civilinė byla Nr. e2-2036-4067/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.5.1.2.2; 2.1.5.2; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 

3.2.6.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

DALINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

dalyvaujant ieškovės L. K. atstovui advokatui Eligijui Karbauskiui,

atsakovui M. G., jo atstovei advokatei Vitai Litinskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ atstovei advokatei Rūtai Šimkienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

trečiojo asmens Z. V. atstovei advokatei Kristinai Marčienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinės bylos dalį pagal ieškovės L. K. patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovams M. G., uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“, uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“ dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, Z. V., uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Neringos valda”.

Teismas

nustatė:

byloje pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovams M. G., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Norstatus“, uždarajai akcinei bendrovei „Gavera“, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“, Z. V., uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“ bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neringos valda“, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus ieškovei L. K. ir atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo, priimamas dalinis sprendimas sprendžiant ginčą dėl akcininkų sprendimų ir akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais (1-4 patikslinto ieškinio reikalavimai).

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją. Ieškinyje nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp ieškovės ir atsakovo M. G. dėl turto dalių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dėl UAB „Gavera“ akcijų nėra ir tai yra nustatyta teismo sprendimais, t. y. kiekvienam iš buvusių sutuoktinių akcijos priklauso lygiomis dalimis. Nuo turto įgijimo momento UAB „Gavera“ akcijos tapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra akivaizdu, kad nepriklausomai nuo registracijos, L. K. valdė akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nuo šių akcijų įgijimo momento. Ieškovė L. K. atsakovui M. G. įgaliojimo, sutikimo sudaryti naujai išleidžiamų akcijų pardavimo sandorį nebuvo davusi, taip pat nebuvo pateikusi atsisakymo savo pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas. Atsakovas M. G. elgdamasis nesąžiningai, bei siekdamas sumažinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką – neinformavus ieškovės kaip bendraturtės ir taip pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas akcijas, priėmė sprendimą prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, bei jo pagrindu sudarė niekinį UAB „Gavera“ akcijų perleidimo sandorį su UAB „Norstatus”. Be to, akcijų perleidimo sandoris pažeidžia ir ieškovės L. K. kaip atsakovo M. G. kreditorės interesus. Ieškovės L. K. pagrįsta nuomone, atsakovas M. G. neturėjo teisės priimti 2020 m. sausio 9 d. sprendimo. Visos UAB „Gavera“ akcijos iki ginčijamo sprendimo priklausė ieškovei L. K. ir atsakovui M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kurios dalys yra lygios. 2019 m. gegužės 28 d. buvo pradėta santuokos nutraukimo byla. Ginčijamą sprendimą atsakovas M. G. priėmė 2020 m. sausio 9 d., t. y. jau prasidėjus santuokos nutraukimo bylai, minėtam sprendimui priimti ieškovė atsakovui jokių įgaliojimų nesuteikė, apie sprendimą ieškovė nebuvo informuota, t. y. ieškovė ne tik, kad nepriėmė, tačiau ir nepatvirtino atsakovo sprendimo dėl įstatinio kapitalo padidinimo, naujų akcijų išleidimo ir perleidimo kitam asmeniui. Ieškovė jokia forma neišreiškė valios atsisakyti pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovei faktiškai būnant UAB „Gavera“ akcininke (ji turėjo teisę į 1/2 dalį visų akcijų), atsakovas būdamas 1/2 dalies savininkas priėmė sprendimą padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant naujas 905 vnt. paprastas vardines akcijas, kurių nominali vertė 28,90 Eur, ir kurios sudarys 90,05 procento bendrovės įstatinio kapitalo, bei kurias nusprendė perleisti UAB „Norstatus“, t. y. naujai išleistos akcijos pažeidžiant ieškovės L. K. pirmumo teisę buvo perleistos UAB „Norstatus“, t. y. UAB „Gavera“ kreditoriui. Atsakovas M. G. ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. sprendimą priėmė turėdamas tikslą sumažinti ieškovės L. K. UAB „Gavera“ akcijų dalies vertę. Tokiais veiksmai buvo siekiama užvaldyti UAB „Gavera“ visą turtą, kuris pagal 2019 metų balansą sudarė nemažiau kaip 717 277 Eur. Turimo turto vertė galimai buvo net ir didesnė, nes turimą turtą sudarė UAB „Gavera“ turimos kito juridinio asmens (UAB „Uno“) akcijos. Ieškovė L. K., be įvardintų sprendimų, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/01-09-NORST ir taikyti restituciją; bei prašo pripažinti 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio susirinkimo protokolą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir kt., bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/09-16-NORST ir taikyti restituciją. Atsakovo M. G. 2020 m. sausio 9 d. sprendimu, bei šio sprendimo pagrindu sudarius 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį, UAB „Norstatus” tapo UAB „Gavera” akcininku, turinčiu 905 balsų. UAB „Norstatus” tapus akcininku 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Visais darbotvarkės klausimais UAB „Norstatus” balsavo už, įskaitant ir 2 klausimu „Dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo” ir 3 klausimu „Dėl bendrovės įstatinio kapitalo dydžio”. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nustatyta tvarka už naujai išleidžiamas akcijas apmokėjo UAB „Norstatus”, t. y. įstatinis kapitalas buvo padidintas 28 815,20 Eur. Duomenų, kad M. G. būtų apmokėjęs 110 naujai išleidžiamų akcijų nėra. Atsakovas M. G. neturėjo teisės priimti 2020 m. sausio 9 d. sprendimo, kuris aukščiau nurodytais motyvais ir pagrindais teismo turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Taip pat pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/01-09-NORST ir taikius restituciją, būtų pripažinta, kad UAB “Norstatus” 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio susirinkimo metu neturėjo ir negalėjo turėti akcininko teisių ir priimti vienasmeniškai ginčijamus sprendimus, bei papildomai įgyti UAB „Gavera“ akcijų. Ieškovė prašo pripažinti 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio susirinkimo protokolą dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir kt. negaliojančiu, bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/09-16-NORST ir taikyti restituciją. Ieškovė įsitikinusi, kad dėl aukščiau pateiktų motyvų, bei dėl to, kad UAB „Norstatus“ neteisėtai įgijęs UAB „Gavera“ akcijas (kontrolinį akcijų paketą), pagal imperatyvioms teisės normos prieštaraujančius sandorius, bei atsakovo M. G. sprendimą, neturi akcininko teisių.

Atsakovas M. G. atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais dėl akcininko sprendimo, akcininkų susirinkimo protokolo, akcijų pasirašymo sutarčių ir kt. pripažinimo negaliojančiomis, nesutinka. Nurodo, kad savo reikalavimą ieškovė kildina iš savo, kaip UAB „Gavera“ akcijų savininkės teisių ir mano, kad kiekvienam akcinės bendrovės sprendimui priimti yra reikalingas jos sutikimas. Tokie teiginiai ir atitinkami ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes iškelti klaidingai suprantant ir aiškinant įstatymą, nepagrįstai sutapatinant akcijų savininko teisę su akcininko teisėmis. Nėra ginčo, kad UAB ,,Gavera“ akcijos yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau akcininku yra tik atsakovas. Visuotinio susirinkimo sprendimas yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2014). Jis negali tiesiogiai sukelti teisių ir pareigų akcininko sutuoktiniui, L. K. sutikimo spręsti akcinės bendrovės valdymo klausimus nereikėjo, ji neturėjo ir pirmumo teisės įsigyti akcijas, nes tokią teisę turi tik akcininkas, bet ne akcijų bendraturtis. Todėl L. K. neturi teisės ginčyti UAB „Gavera“ akcininkų sprendimus, ji yra netinkamas ieškovas byloje ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti jos ieškinį. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl vienintelio akcininko bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tuo pačiu turi būti atmesti ir reikalavimai dėl akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes tai yra išvestiniai sandoriai po priimtų akcininkų sprendimų. Nurodo, kad ieškinys dėl 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra pareikštas praėjus daugiau nei metams nuo to momento, kai ieškovė apie skundžiamą sprendimą sužinojo (vykstant santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimui jokio reikalavimo nekėlė, t. y. nelaikė savo teisių pažeistomis), todėl yra aiškiai praleistas ieškinio senaties terminas, ir tai yra dar vienas pagrindas atmesti ieškinį. Ginčijamas 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d., o įregistruotas – 2020 m. rugsėjo 24 d., todėl ieškovė apie šį akcininkų sprendimą, kaip ir apie 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, galėjo ir turėjo sužinoti tuo laiku, kai buvo išviešinta informacija juridinių asmenų registre. Todėl ir dėl šio reikalavimo ginčijimo yra praleistas terminas. Ginčijamais sprendimais ir sandoriais nebuvo sumažintas atsakovo ir L. K. bendrosios nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, jis liko toks pats – 100 vnt., visi sprendimai buvo daromi atsakingai atsakovui valdant bendrovę, jos finansinė būklė nuo to nepablogėjo. Visi ginčijami aktai buvo priimti nepažeidžiant jokių teisės normų. Priešingai – L. K. siekis naikinti akcijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją gali turėti didelių neigiamų ir negrįžtamų finansinių padarinių bendrovei, nes UAB „Gavera“ turėtų grąžinti akcininkui UAB „Norstatus“ visas jos sumokėtas sumas.

Atsakovė UAB „Norstatus“ atsiliepimu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės L. K. reikalavimų atsakovei UAB „Norstatus“ netenkinti, patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Gavera“ akcininku yra tik atsakovas M. G. Kadangi atsakovas M. G. UAB „Gavera“ akcininku tapo santuokos metu ir jo įgytos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė L. K. civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 tik pretenduoja tapti UAB „Gavera“ akcininke, jei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintos UAB „Gavera“ akcijos bus padalintos tarp ieškovės L. K. ir atsakovo M. G. Tačiau šiuo metu UAB „Gavera“ akcininko teises ir pareigas turi tik atsakovas M. G. Vadinasi, tol, kol UAB „Gavera“ akcijos yra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovė L. K. nėra UAB „Gavera“ akcininke ir neturi materialinio suinteresuotumo ginčyti UAB „Gavera“ akcininkų susirinkimų nutarimus. Be to, Ieškovė L. K. taip pat nėra nei UAB „Gavera“ kreditorė, nei valdymo organų narė, nei kuris nors kitas įstatymuose numatytas asmuo, kuriam būtų suteikta teisė ginčyti UAB „Gavera“ akcininkų susirinkimo nutarimus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Ieškovės L. K. patikslintas ieškinys dėl UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo ir UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi pareikštas teisės ginčyti visuotinio akcininko susirinkimo nutarimus neturinčio asmens. Jokie ieškovės L. K. sutikimai, įgaliojimai ar dar kokios nors kitos valios išraiškos formos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio pagrindu tam, kad būtų priimtas UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas ir atšaukta pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, nebuvo reikalingi, o ieškovės argumentai yra absoliučiai nepagrįsti. Net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovė L. K. turi teisę ginčyti UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, ieškovė jau daugiau nei vienerius metus žino apie šio sprendimo priėmimą ir yra neabejotinai praleidusi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ) 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 (trisdešimties) dienų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, todėl jos reikalavimas yra atmestinas, nes pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d., o įregistruotas 2020 m. rugsėjo 24 d. Ieškovei jau daugiau nei keturis mėnesius iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos, yra žinoma apie UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą, dėl ko ji taip pat yra neabejotinai praleidusi ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti ir jos reikalavimas yra atmestinas, nes pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovui M. G. kaip vieninteliam UAB „Gavera“ akcininkui priėmus 2020 m. sausio 9 d. sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, joks UAB „Gavera“ 905 vienetų akcijų „perleidimo“ UAB „Norstatus“ sandoris, kurį būtų sudaręs atsakovas M. G., nėra įvykęs. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ yra sudaryta 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/01-09-NORST, pagal kurią UAB „Norstatus“ įsigijo 905 naujai išleidžiamas paprastąsias vardines UAB „Gavera“ akcijas ir įsipareigojo sumokėti šių akcijų emisijos kainą. Taigi, UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo ar 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. GA/2020/01-09-NORST sudarymo atveju atsakovas M. G. jokių UAB „Gavera“ akcijų niekam neperleido ir negalėjo perleisti, kadangi prieš tai jis nieko papildomo neįgijo ir tokiu būdu niekaip negalėjo pažeisti ieškovės L. K. teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė L. K. nėra ginčijamos 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. GA/2020/01-09-NORST ir 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. GA/2020/09-16-NORST šalis. Šių sutarčių šalimi taip pat nėra ir atsakovas M. G., todėl net ir darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovė L. K. yra atsakovo M. G. kreditorė, jos teises ir teisėtus interesus gali pažeisti tik sandoriai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto arba turto, kurį perleidus galimai yra pabloginama atsakovo M. G. turtinė padėtis. Jokių aplinkybių, kad atsakovo M. G. / ieškovės L. K. turinė padėtis pablogėjo patikslintame ieškinyje nėra. Be to, kaip minėta, atsakovas M. G. nėra ieškovės ginčijamų akcijų pasirašymo sutarčių šalis, dėl ko ir šių sutarčių sudarymas niekaip negalėjo pažeisti ieškovės L. K. teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovė UAB „Gavera“ atsiliepimu su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės L. K. 2021 m. balandžio 19 d. patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, taip pat kaip pareikštus praleidus ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 20A/01-09, UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11 ir akcijų pasirašymo sutartis ieškovė ginčija kaip sandorius, sudarytus be jos, kaip atsakovo M. G. sutuoktinės, sutikimo ir vėliau jos nepatvirtintus. Tuo tarpu Kasacinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad akcininkų sprendimai nelaikytini sandoriais. Dėl ko ieškovė yra pasirinkusi aiškiai netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/01-09-NORST ir 2020 m. rugsėjo 9 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/09-16-NORST yra sudarytos tarp atsakovų UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“, atsakovas M. G. nėra šių sutarčių šalis. Atsakovo UAB „Gavera“ nuomone, yra pagrindas atmesti šiuos reikalavimus vien tik dėl jų netinkamo suformulavimo ir / ar dėl to, kad jų patenkinimas tokiu būdu, kaip šie reikalavimai yra suformuluoti, sukurtų tik teisinį chaosą, o ne ieškovės pageidaujamą teisinį rezultatą – tapti UAB „Gavera“ akcininke, valdančia 50 procentų atsakovo UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo. Pažymi, kad UAB „Gavera“ akcininku yra nurodytas tik atsakovas M. G.. Kadangi atsakovas M. G. UAB „Gavera“ akcininku tapo santuokos metu ir jo įgytos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovė L. K. civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 tik pretenduoja tapti UAB „Gavera“ akcininke, jei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintos UAB „Gavera“ akcijos bus padalintos tarp ieškovės L. K. ir atsakovo M. G.. Tačiau iki tol, kol UAB „Gavera“ akcijos nėra padalintos, UAB „Gavera“ akcininku yra ir akcininko teises ir pareigas turi tik atsakovas M. G. Net ir tuo atveju, jei Teismas padalintų UAB „Gavera“ akcijas ir jos taptų kiekvieno iš buvusių sutuoktinių asmenine nuosavybe, ieškovė L. K. negali įgyti UAB „Gavera“ akcininko teisių ir pareigų ankstesne data, nei įsiteisės Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Kadangi ieškovė L. K. turi tik teisę į UAB „Gavera“ akcijas, tačiau neturi UAB „Gavera“ akcininko teisių ir pareigų, todėl neturi ir materialinio suinteresuotumo ginčyti UAB „Gavera“ akcininkų susirinkimų nutarimus. Ieškovės L. K. reikalavimai dėl UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu ir UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu pripažinimo negaliojančiais yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini, kadangi yra pareikšti teisės ginčyti visuotinio akcininko susirinkimo nutarimus neturinčio asmens. Net jei būtų daroma prielaida, kad ieškovė L. K. turi materialinį suinteresuotumą ginčyti UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 20A/01-09 priimtus nutarimus, ieškovė daugiau nei vienerius metus iki pirminio ieškinio pareiškimo Teismui žinojo apie šių nutarimų priėmimą ir yra neabejotinai praleidusi ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, todėl atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Be to ieškovei daugiau nei keturis mėnesius iki pirminio ieškinio pareiškimo buvo (turėjo būti) žinoma apie UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimą, dėl ko ji taip pat yra neabejotinai praleidusi ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, ir šis reikalavimas taip pat yra atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Nurodo ir tai, kad įstatinio kapitalo didinimo iš papildomų piniginių įnašų ir akcijų pasirašymo atveju joks akcijų perleidimas tarp akcininkų nevyksta – akcininkai arba kiti asmenys, kuriems suteikiama teisė įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, pasirašo naujai išleidžiamas akcijas ir sumoka jas išleidusiai bendrovei akcijų emisijos kainą. Net ir tuo atveju, jei būtų daroma prielaida, kad ieškovė L. K. „kaip bendraturtė“ turi teisę naudotis UAB „Gavera“ akcininko teisėmis ir pareigomis, jos hipotetinė ABĮ 47 straipsnyje numatyta pirmumo teisė įsigyti kito UAB „Gavera“ akcininko parduodamas akcijas niekaip negalėjo būti pažeista, nes joks UAB „Gavera“ akcijų pardavimas nėra ir nebuvo įvykęs. Atsakovas M. G., priimdamas UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 20A/01-09 ir nuspręsdamas padidinti UAB „Gavera“ įstatinį kapitalą bei atšaukti savo pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, net hipotetiškai negalėjo pažeisti ieškovės L. K. pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamų UAB „Gavera“ akcijų, kadangi tokios teisės ieškovė L. K. neturi (neturėjo). Atitinkamai, dėl tos pačios priežasties nei vienas iš byloje atsakovais dalyvaujančių asmenų neprivalėjo gauti jokių ieškovės L. K. sutikimų ir / ar įgaliojimų dėl UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 20A/01-09 priėmimo ir / ar 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. GA/2020/01-09-NORST sudarymo, neprivalėjo informuoti ieškovės nei apie 2020 m. sausio 9 d. vykusį UAB „Gavera“ akcininkų susirinkimą, nei apie šiame susirinkime priimtus sprendimus. UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 20A/01-09 buvo priimtas teisėtai. UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo padidinimo iki 29 104,80 Eur procesas vyko teisėtai, nauja UAB „Gavera“ įstatų redakciją su padidintu įstatiniu kapitalu Juridinių asmenų registre taip pat įregistruota teisėtai ir atlikus visas teisės aktų nustatytas procedūras. Vien tik atsakovui M. G. priklausančios akcijų procentinės dalies įstatiniame kapitale pasikeitimo faktas negali būti pagrindu teigti, jog tokiu būdu buvo „sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“ ir / ar atsakovui M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti UAB „Gavera“ akcijų dalis nuvertėjo. Priešingai, šių akcijų vertė turėjo padidėti, nes, išleidus naujas akcijas, buvo padidintas UAB „Gavera“ turtas ir nuosavo kapitalo rodiklis.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus dėl akcininkų sprendimų, akcijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad buvo būtina didinti UAB „Gavera“ įstatinį kapitalą, remiantis 2019 metų įmonės balansu įmonės vertė buvo didelė, todėl įstatinis kapitalas padidintas tariamai, ieškovės ir atsakovo skyrybų proceso metu siekiant eliminuoti ieškovę iš įmonės valdymo. Nors bendrąją jungtine nuosavybe valdomų 100 vnt. akcijų skaičius nesikeičia, tačiau akcijas dalinant po ½ kiekvienai iš šalių, L. K. turėtų 50 vnt. akcijų ir 50 procentų balsų įmonės valdyme, tačiau padidinus įstatinį kapitalą, L. K. turėdama 50 vnt. akcijų nebeturės sprendžiamojo balso. Mano, kad priimtais akcininkų sprendimais ir pasirašius akcijų pasirašymo sutartis buvo sumažinta bendra sutuoktinių nuosavybė, kuri kol kas teismo nėra padalinta. Be to ne tik sumažinta bendra sutuoktinių nuosavybė bet ir atsakovo turtinė padėtis prieš ieškovę kaip kreditorę.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. ir jo atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus. Dėl įmonės vertės paaiškino, jog įstatinį kapitalą buvo būtina didinti, siekiant išvengti bankroto ar turto išpardavimo. Įliejant į įmonę papildomas lėšas buvo išsaugota įmonės veikla. Papildomai nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas nesikišti į vienas kito įmonių veiklą. Atsakovas taip pat nesikišo į ieškovės valdomos UAB „Skaitvedys“ veiklą, jos akcijų pardavimą. Nagrinėjamo ginčo atveju pažymėjo, jog nereikia analizuoti visos įmonės veiklos, o tik vertinti ar ieškovė kaip akcininko sutuoktinė turėjo teises įtakoti įmonės valdymą. Atkreipė dėmesį, jog akcininkų sprendimus gali ginčyti kreditorius, tačiau ne konkretaus akcininko, o paties juridinio asmens kreditorius, todėl atsakovės argumentai, jog yra pažeistos jos kaip kreditorės teisės taip pat atmestini kaip nepagrįsti, ieškovė nėra UAB „Gavera“ kreditorė.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Norstatus“ ir trečiojo asmens UAB „Norinta“ atstovė nurodė, jog ieškinio reikalavimai dėl akcininkų sprendimų ir pasirašomų akcijų sutarčių pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti. Nors ieškovė teigia, jog buvo eliminuota iš įmonės valdymo, tačiau negalima atimti tokios teisės, kurios asmuo neturėjo. Ieškovė nebuvo UAB „Gavera“ akcininkė. Be kita ko pažymėjo, jog dėl akcininkų sprendimų, kuriais padidintas įstatinis kapitalas, akcijų skaičiaus įmonėje pasikeitimo ir kitų sprendimų keisti įmonės įstatai, kurie peržiūrėti ir patvirtinti notaro, užregistruoti ir išviešinti juridinių asmenų registre. Atsižvelgiant į 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. akcininkų sprendimus, įmonės įstatai keisti du kartus, tačiau ieškovė pačių įstatų neginčija.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Gavera“ atstovas pažymėjo, jog patikslinto ieškinio reikalavimai dėl akcininkų sprendimų yra suformuluoti ydingai, prašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiama paralyžuoti įmonės veiklą. Ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikšti tokius reikalavimus, ji nėra akcininkė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodydamas jog buvo siekiama eliminuoti ieškovę iš įmonės veiklos išėjo už savo reiškiamo ieškinio reikalavimų ribų, tokio argumento procesiniuose dokumentuose ieškovė nebuvo nurodžiusi, o atsakovai dėl jo nepasisakė atsiliepimuose į ieškinį. Pažymėjo, jog pagrindinis ieškovės nesutikimas su priimtais akcininkų sprendimais ieškinyje nurodomas tik tuo aspektu, jog nebuvo gautas ieškovės, kaip atsakovo sutuoktinės, sutikimas didinant įstatinį įmonės kapitalą. Nurodė, jog palaiko savo atsiliepime į ieškinį pateiktus motyvus, prašo ieškovės reikalavimus palikti nenagrinėtais arba atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Z. V. atstovė ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra, nagrinėjami reikalavimai su trečiuoju asmeniu tiesiogiai nesusijęs.

Teismo posėdyje trečiųjų asmenų AB „Swedbank“, UAB „Margedas“, UAB „Neringos valda” atstovai nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Teismas

konstatuoja:

priimtinas dalinis sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuo atveju, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2A-12-642/2021) paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo (civilinės bylos Nr. e2-205-793/2020) dalį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, tačiau liko neišspręstas ginčas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos verčių nustatymo, kompensacijų priteisimo klausimai. Prie šio ginčo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2036-1067/2021 Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi prijungta civilinė byla Nr. e2-2048-991/2021, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principų. Atsižvelgiant į tai, jog prijungtos civilinės bylos reikalavimai, vėliau patikslinti patikslintu ieškiniu, dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais yra pakankamai savarankiški ir gali būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų bei įvertinus 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu proceso šalių išsakytus prašymus dėl dalinio sprendimo priėmimo, nuomones dėl ieškovės ir atsakovo turto balanso tikslinimo, skirtingo įrodymų poreikio ir galimo ilgesnio ginčo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo nagrinėjimo bei į tai, jog dėl 1-4 patikslinto ieškinio reikalavimų visi įrodymai byloje surinkti ir šie reikalavimai gali būti išspręsti neišnagrinėjus visų likusių patikslintu ieškiniu reiškiamų reikalavimų, teismas nusprendžia priimti dalinį sprendimą pagal ieškovės L. K. patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovams M. G., UAB „Norstatus“, UAB „Gavera“ dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorių, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, Z. V., uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Neringos valda”.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki ginčijamo 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo priklausė 100 paprastųjų vardinių UAB „Gavera“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,96 euro, ir tai sudarė 100 procentų UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo. UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu „Dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo“ Nr. 20A/01-09, nuspręsta padidinti UAB „Gavera“ įstatinį kapitalą iš papildomų piniginių įnašų nuo 2 896,00 eurų iki 29 104,80 eurų, papildomai išleidžiant 905 paprastąsias vardines UAB „Gavera“ akcijas, kurių vienos nominali vertė – 28,96 euro, atšaukti esamo akcininko pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų akcijų bei teisę įsigyti visą akcijų emisiją suteikti UAB „Norstatus“. Tuo pačiu sprendimu nuspręsta pakeisti bendrovės įstatus ir patvirtinti UAB „Gavera“ naują įstatų redakciją. UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo Nr. 20A/01-09 pagrindu tarp UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ buvo sudaryta 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/01-09-NORST, pagal kurią UAB „Norstatus“ įsigijo 905 naujai išleidžiamas paprastąsias vardines UAB „Gavera“ akcijas ir įsipareigojo sumokėti šių akcijų emisijos kainą 26 208,80 eurų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog akcijų emisijos kaina sumokėta 2020 m. sausio 9 d. pavedimu. UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 20A/01-09 Juridinių asmenų registrui pateiktas 2020 m. sausio 10 d., Juridinių asmenų registre įregistruotas 2020 m. sausio 13 d., nauja UAB “Gavera” įstatų redakcija Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. sausio 20 d.

Iš UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 20A/09-11 matyti, kad susirinkime priimtais sprendimais buvo nuspręsta padidinti UAB „Gavera“ įstatinį kapitalą iš papildomų piniginių įnašų nuo 29 104,80 euro iki 61 105,60 euro, papilomai išleidžiant 1 105 paprastąsias vardines UAB „Gavera“ akcijas, kurių vienos nominali vertė – 28,96 euro. M. G. ir UAB „Norstatus“ turėjo teisę įsigyti šią akcijų emisiją proporcingai turimų akcijų skaičiui: UAB „Norstatus“ 995 paprastąsias akcijas, M. G. 110 paprastųjų akcijų. Leistiną įsigyti naujai išleistų akcijų kiekį (995 akcijas) per nustatytą terminą pasirašė UAB „Norstatus“. 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. GA/2020/09-16-NORST UAB „Norstatus“ įsipareigojo sumokėti 28 815,20 eurų akcijų emisijos kainą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog akcijų emisijos kaina sumokėta 2020 m. rugsėjo 18 d. pavedimu. UAB „Gavera“ įstatinis kapitalas padidintas tik pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. 2020 m. spalio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruota nauja UAB „Gavera“ įstatų redakcija su 57 920,00 eurų dydžio UAB „Gavera“ įstatiniu kapitalu, padalintu į 2 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,96 euro. To pačio 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 4 klausimu nuspręsta pakeisti bendrovės įstatus ir patvirtinti UAB „Gavera“ naują įstatų redakciją, paruoštą padidinus bendrovės įstatinį kapitalą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo bei Juridinių asmenų registro nuostatų nustatytus reikalavimus. Nauja UAB „Gavera“ įstatų redakcija su iki 57 920,00 eurų padidintu UAB „Gavera“ įstatiniu kapitalu, padalintu į 2 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 28,96 euro, Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. spalio 5 d.

Po UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo padidinimo 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo pagrindu ir naujų akcijų išleidimo bei 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pagrindu ir naujų akcijų išleidimo M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su L. K. priklausęs UAB „Gavera“ akcijų kiekis (100 vienetų) išliko nepakitęs.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti negaliojančiais UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, UAB „Gavera“ 905 vienetų akcijų pasirašymo sutartį, UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą bei jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį, remdamasi sutuoktinių turto teisinio režimo sandorių nuginčijimo norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.96 straipsnis), juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas reglamentuojančiu CK 2.82 straipsniu, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė jog ieškovė kaip atsakovo kreditorė pažeistas teises gina ir actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir tokiu atveju nėra praleidusi 1 metų senaties termino. Atsakovai prašo taikyti sutrumpintą 30 dienų terminą ieškinio reikalavimams dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo pareikšti.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Nagrinėjamoje byloje visi atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovės patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimus atmesti. Pažymėjo, jog apie priimtą 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą ieškovė žinojo jau 2020 m. sausio 20 d., vėlesnis 2020 m. rugsėjo 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas taip pat buvo žinomas ieškovei jį išviešinus juridinių asmenų registre. Ieškovė nurodė, jog apie priimtą 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą ir vėlesnį 2020 m. rugsėjo 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą sužinojo tik 2021 m. sausio 20 d. gavusi UAB „Gavera“ dokumentus iš VĮ „Registrų centro“.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015). Taigi, sprendžiant dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, esminę reikšmę turi ir tinkamas ieškinio senaties instituto taikymas bei aiškinimas konkrečioje situacijoje.

ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teisės į ieškinio pateikimą atsiradimo momento, nuo kurio prasideda ieškinio senaties termino eiga (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie priimtą ir ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą žinojo 2020 m. sausio 20 d., ką patvirtina civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020 pareikšto ieškovės L. K. 2020 m. sausio 20 d. prašymo „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ turinys (ieškovė nurodo, jog iš viešų Juridinių asmenų registro duomenų sužinojo, jog atsakovas M. G., būdamas vieninteliu UAB „Gavera“ akcininku, 2020 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, akcininko pirmumo teisės atšaukimo, veiklos objekto nustatymo, naujos redakcijos įstatų tvirtinimo). UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo Juridinių asmenų registrui pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d., įregistruotas 2020 m. rugsėjo 24 d., todėl laikytina, jog ieškovė L. K. žinojo (turėjo sužinoti) apie UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo nuo šio sprendimo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. Todėl ABĮ įtvirtintas 30 dienų ieškinio senaties terminas ginčyti 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą skaičiuotinas nuo 2020 m. sausio 21 d., o terminas ginčyti 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą skaičiuotinas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad pradinis ieškovės ieškinys, kuriuo ginčijami bendrovės organų sprendimai, teismui per EPP sistemą pateiktas 2021 m. sausio 21 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi praleidusi sutrumpinto ieškinio senaties terminą t. y. dėl 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo ginčijimo kreipėsi į teismą praėjus 12 mėnesių nuo sužinojimo momento, o dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo praėjus 4 mėnesiams nuo sužinojimo momento. Pripažintina, kad tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi tinkamais įgyvendinant savo teisę į tinkamą teisminę gynybą, be to bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, neįvardino priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas, ieškovės atstovui teismo posėdyje tvirtinant, jog ieškovė nieko nežinojo apie priimtus sprendimus iki pat 2021 m. sausio 20 d., kas yra paneigta byloje esančiais įrodymais, pačios ieškovės 2020 m. sausio 20 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad atsakovų prašymas taikyti ieškinio senaties terminą yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, taiko ieškinio senaties terminą ir pripažįsta, kad ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt. ir pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl yra pagrindas ieškinį dėl šių reikalavimų atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131. straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimus dėl vienintelio akcininko bei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tuo pačiu atmestini reikalavimai pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, nes tai yra išvestiniai sandoriai po priimtų akcininkų sprendimų.

Nors teismas taiko ieškinio senaties terminą, tačiau tam, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, teismas sprendime vertina įrodymus ir pasisako dėl ieškovės pareikšto atsakovams patikslinto ieškinio 1-4 reikalavimų pagrįstumo.

Bendrovės organų sprendimų nuginčijimo pagrindus, subjektus, kurie turi teisę ginčyti sprendimus, ieškinio senaties terminą reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir speciali norma – ABĮ 19 straipsnio 10 dalis. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose nurodyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose nurodyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Vadinasi, bendrovės organų sprendimai (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) gali būti ginčijami trimis atvejais – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Nagrinėjamoje byloje ieškovė remiasi CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, jame numatytais protingumo ir sąžiningumo principais ir CK 6.66 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl teisinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014), akcininko dalyvavimas aukščiausio juridinio asmens organo veikloje priimant sprendimus dėl juridinio asmens balsuojant visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra valinis akcininko veiksmas, tačiau tai nėra sandoris. Todėl tokio valinio veiksmo rezultatas (vienintelio akcininko sprendimas / visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas) taip pat nėra sandoris ir jam nuginčyti taikytinos susirinkimo sprendimu nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios ABĮ ir kitų įstatymų normos, bet ne actio Pauliana taikymo sąlygos. Tuo remiantis teismo posėdžio metu ieškovės atstovo nurodyti argumentai dėl ieškovės, kaip kreditorės, teisių gynimo actio Pauliana pagrindu teismo vertintini kaip netinkamai pasirinkta ieškovės gynyba.

Pasisakant dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, teismas atkreipia dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais.

Ieškovė pradiniu ir patikslintu ieškiniu nurodė argumentus, jog 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, o taip pat ir protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodo, jog atsakovas nesilaikė CK 3.92 ir 3.96 straipsnių normų. 

Pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Pagal šio straipsnio 2 dalį sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (šio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. CK 3.92 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas negalėjo priimti 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo, pažeisdamas aukščiau nurodytas teisės normas. Mano, jog nurodytas teisinis reguliavimas numato, jog ieškovė kaip faktinė UAB „Gavera“ akcininkė turinti teisę į ½ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomas akcijas, nebuvo iš anksto informuota apie ketinamą priimti sprendimą, nebuvo gautas jos kaip sutuoktinės sutikimas, jai nebuvo pateiktas siūlymas pirmumo teise įsigyti parduodamas akcijas.

Pažymėtina jog ir šiuo atveju taikytinas kasacinio teismo išaiškinimas dėl teisinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo kvalifikavimo, pagal kurį akcininkų sprendimai nelaikytini sandoriais. Kasacinis teismas, nurodydamas, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra išimtinę kompetenciją turintis bendrovės organas, kurio sprendimų priėmimo tvarka reglamentuojama ABĮ normose, o sprendimo turinys - ABĮ ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius, padarė išvadą, kad visuotinio susirinkimo sprendimas yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2014). Taigi, aptariamu atveju ieškovės reikalavimai, pripažinti UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 20A/01-09 ir UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11 kaip sandorius, sudarytus neteisėtai CK 3.96 straipsnio prasme, be jos sutikimo ir išduoto įgaliojimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, nors ginčijama 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/01-09-NORST ir ginčijama 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. GA/2020/09-16-NORST, sudarytos tarp UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ yra sandoriai, tačiau nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nenurodė, kokiu pagrindu ginčija šiuos sandorius, kurių šalimi nėra nei ieškovė, nei M. G.

Vertindamas ieškovės baimę, jog ieškovės ir atsakovo M. G. skyrybų procese toliau vykstant ginčui dėl turto padalijimo, atsakovas gali mažinti turto vertę, priimdamas sprendimus kaip akcininkas, teismas negali vadovautis vien tik subjektyvia ieškovės nuomone ir abejonėmis. Teismas reiškiamų reikalavimų, tokia apimtimi kaip jie suformuluoti, pagrįstumą tikrina vertindamas įrodymų visumą, suformuotą teismų praktiką, ginčui taikomas įstatymo normas. Pažymėtina, jog viso ginčo metu ieškovė nepagrindė savo materialinio suinteresuotumo dėl reiškiamų patikslintu ieškiniu 1-4 reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir šis įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu. Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, prievolės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. V. pobūdžio nustatymo, įmonių akcijų rinkos verčių nustatymo, kompensacijų priteisimo, nėra išnagrinėtas, todėl ir šio dalinio sprendimo priėmimo metu UAB „Gavera“ akcininko teises ir pareigas turi tik M. G., UAB „Gavera“ akcijos tarp buvusių sutuoktinių nėra padalintos. Ieškovė ginčo nagrinėjimo metu neturi UAB „Gavera“ akcininko teisių ir pareigų, o turi tik teisę į UAB „Gavera“ akcijas. Atsižvelgiant į nurodytą išaiškinimą, ieškovės ieškinio pagrindimas, nurodant jog ji yra faktinė akcininkė, ir tuo remiantis ieškinio reikalavimus grindžiant akcininkų teisių gynimui pritaikytomis normomis, laikytinas nepagrįstu.

Teismas taip pat laiko nepagrįstais ieškovės argumentus, jog ji turi kreditorės statusą atsakovų atžvilgiu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie galiojantį ieškovės reikalavimą UAB „Gavera“ ar asmeniškai M. G., kuriais remiantis ieškovė įgytų teisę ginčyti juridinio asmens sprendimus, kaip pažeidžiančius jos interesus. Ieškovei teigiant, jog ji turi reikalavimą į atsakovą, teismas pažymi jog tokiu atveju jos teises ir teisėtus interesus gali pažeisti tik sandoriai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto arba turto, kurį perleidus galimai yra pabloginama M. G. turtinė padėtis. Jokių aplinkybių, kad M. G. ar pačios ieškovės turinė padėtis pablogėjo patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė. Be to, atsakovas M. G. nėra ieškovės ginčijamų akcijų pasirašymo sutarčių šalis, dėl ko ir šių sutarčių sudarymas teismo vertinimu nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

Įvertinus byloje esančias aplinkybes bei tai, jog ieškovė nėra UAB „Gavera“ akcininke, kreditore, valdymo organų nare, konstatuotina, jog ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo reikalauti pripažinti negaliojančia 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/01-09-NORST ir 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. GA/2020/09-16-NORST. Ieškovės L. K. ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais UAB „Gavera“ 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, UAB „Gavera“ 905 vienetų akcijų pasirašymo sutartį, UAB „Gavera“ 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą bei jo pagrindu 2020 m. rugsėjo 16 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2048-991/2021 ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės: „areštuoti UAB „Gavera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises. Uždrausti atsakovui UAB „Norstatus“ be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jam priklausančių UAB „Gavera“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei UAB „Gavera“ įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Uždrausti sudaryti UAB “Gavera” naujai išleidžiamų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.“ Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-413-253/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis pakeista ir jos rezoliucinė dalis išdėstyta taip: „Ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančias uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises. Kitą prašymo dalį atmesti“. 

Ieškovės patikslintą ieškinį dėl pareikštų 1-4 reikalavimų atmetus, ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t. y. lieka galioti tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Priėmus dalinį sprendimą kiti proceso šalių reikalavimai nagrinėtini toliau.

Teismo nuomone, tam, kad išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, yra būtina įvertinti byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų visumą, taip pat turėti duomenis apie visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo daliniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai nespręstini ir bus sprendžiami priimant galutinį sprendimą byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 261 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti dalinį sprendimą. 

Ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB „Gavera“ įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų registracijos patvirtinimo ir įgalioto asmens paskyrimo ir kt.; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. sausio 9 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 20A/09-11; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 16 d. UAB „Gavera“ ir UAB „Norstatus“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, atmesti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 5 d. nutartimi taikytas (civilinės bylos Nr. e2-2048-991/2021) ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2S-413-253/2021) pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojai valstybės įmonei „Registrų centras“.

Dalinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                          Justė Visakavičienė