Administracinė byla Nr. I-6792-815/2015

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00712-2015-1

     Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2; 1.1.3; 1.6.6.1; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas (b. l. 1–6):

1.1. atnaujinti skundo padavimo terminą;

1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 1D-361 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“;

1.3. priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 1121,21 Lt.

2. Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi (b. l. 11-12) atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. 1D-361 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, o likusioje dalyje priėmė Ž. R. skundą.

3. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia nesutikimu su Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, remiasi Konstitucijos 23, 52 straipsniais, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą principais, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (be kita ko, 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. baigiamaisiais aktais), taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (be kita ko, administracine byla Nr. A552-2747/2012) (b. l. 1–6).

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės remiasi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (būtent pagal šį straipsnį ir mažinta pareiškėjo valstybinė pensija) neprieštarauja Konstitucijai, todėl atsakovė nurodo, kad su pareiškėjo skundu ir su jame pateiktais motyvais nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21).

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 2 d. neterminuotai įgijo teisę į valstybinę pensiją; paskirtos valstybinės pensijos dydis sudarė 644,63 Lt (Ministerijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. 11SP-2323 (b. l. 16), kuri nuo 2013 m. birželio 2 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (Tarnybos 2015 m. sausio 9 d. pažyma Nr. 11DP(P)-139 „Apie 2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 9, 20)).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. lapkričio 12 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė, be kita ko, kompensuoti sumažintą pensijos dalį (b. l. 17), 2015 m. sausio 13 d. sprendime Nr. 1D-361 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 7-8, 18-19).

2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas, grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Ž. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                             Iveta Pelienė

           Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis