Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2A-401-115/2010
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio
sprendimo kategorijos:
11.9.10.8.; 11.10.; 15.3.2.;
15.4.; 18.2.2; 121.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 6d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios
Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant
Margaritai Armalienei,
dalyvaujant ieškovės
atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės
(ieškovės) J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.
2-3076-631/09 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UAB
„Turto administravimo grupė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir
neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovė J. B. ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą
neteisėtu, jos negrąžinant į darbą, priteisti DK 140 str. nustatyto dydžio
kompensaciją ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką
nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 10.000
Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Nurodė, kad nuo
2007-03-01 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo pas atsakovą administratore –
matininke. Darbo sutartis nutraukta 2009-01-23 bendrovės direktoriaus įsakymu
už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, pažeidimus
ištyrus darbdavio sudarytai komisijai, prieš kurią ji turėjo žemintis; buvo
apkaltinta nelojalumu įmonei, nesugebėjimu atlikti jai skirtų pareigų, be to
turėjusi rašyti pasiaiškinimą dėl konkuruojančioje įmonėje dirbančiam asmeniui
atskleistos informacijos bei dėl jungimosi prie VĮ „Registrų centras“ duomenų
bazės ir neleistinai gavus informaciją asmeniniams tikslams. Teigia neatlikusi
nieko neteisėto, o dėl pasinaudojimo duomenų baze, paprašyta galėjo atlyginti
bendrovės nuostolius. Bendrovėje nebuvo jokių lokalinių norminių aktų dėl
naudojimosi informacija tvarkos, visi darbuotojai galėjo ir savo asmeniniais
tikslais pasinaudoti duomenų baze. Darbo sutartyje nebuvo nustatyta jokių
konfidencialumo įsipareigojimų, bendrovėje nebuvo patvirtintų pareiginių
instrukcijų, nesudarytos kolektyvinės bei materialinės atsakomybės sutartys.
Ieškovė nurodė neturėjusi drausminių nuobaudų per visą darbo laikotarpį. Neturtinės
žalos atlyginimas būtų kompensacija pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu,
nes darbdavys stengėsi psichologiniu spaudimu išgauti jos savanorišką prašymą
atleisti iš darbo, ji buvo visų kolegų akivaizdoje pažeminta, patyrė dvasinį
sukrėtimą, būdama atleista tokiu pagrindu, neturi teisės gauti jokio dydžio
kompensacijos, sumažėjo įsidarbinimo galimybės.
Atsakovas UAB „Turto
administravimo grupė“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas (b.l.33-35). Nurodė, jog ieškovė neleistinai pasinaudojo
VĮ „Registrų Centras“ duomenų baze gauti informacijai apie asmens, nesusijusio
su bendrovės veikla, turimą turtą, ir perdavė šią informaciją pašaliniam
asmeniui, atskleidė įmonės komercines paslaptis konkuruojančioje įmonėje
dirbančiam asmeniui, nors buvo supažindinta su Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo reikalavimais, su sutartimi ir jos priedu, kaip naudotis VĮ „Registrų
Centras“ duomenų baze, įsipareigojo neatskleisti gaunamų iš šios duomenų bazės
duomenų tretiesiems asmenims. Asmens duomenų neteisėtas naudojimas bendrovei
sukelia neigiamas pasekmes, VĮ „Registrų Centras“ gali nutraukti sutartinius
santykius, bendrovė gali prarasti pasitikėjimą, klientus. Ieškovės veiksmų
įvertinimui buvo sudaryta komisija, kuri įvertino darbuotojos pažeidimus, kaip
šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, jai skirta adekvati nuobauda – atleidimas
iš darbo. Atsakovas yra nedidelė bendrovė, ieškovė ėjo administratorės
pareigas, galėjo valdyti visą gaunamą informaciją, ja buvo pasitikima, bet ji
aplaidžiai ėjo pareigas, dėl darbo kokybės buvo daromos pastabos, į kurias
ieškovė nereagavo, dažnai bendraudavo kompiuteriu su kitais asmenimis ne darbo
tikslais Skype programos pagalba. Darbdavys į ieškovę investavo,
neturėjo jos atžvilgiu neigiamų nuostatų, tačiau pati ieškovė nerodė noro
mokytis, tobulėti, apkalbomis skaldė kolektyvą.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė
iš ieškovės 1.500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 10,05 Lt bylinėjimosi
išlaidų į valstybės biudžetą (b.l. 89-92).
Pirmosios instancijos
teismas nustatė, jog ieškovė be pagrindo, t.y. nesant darbdavio pavedimo ar
užsakymo iš kliento, savo asmeniniais tikslais, jungėsi prie VĮ „Registrų Centras“
duomenų bazės ir neleistinai gavo informaciją, nors buvo supažindinta su šių
duomenų teikimo sąlygomis ir vidine naudojimosi tvarka. Sutartyje su VĮ „Registrų
Centras“ įtvirtinta 4.2.3. punkte norma, draudžianti atskleisti gaunamus
duomenis tretiesiems asmenims. Teismas sprendė, jog neįrodyti ieškovės
teiginiai apie atvestiną įmonės klientą, jai suteikus trečiajam asmeniui iš VĮ „Registrų
centras“ gautą informaciją. Teismas ieškovę pripažino šiurkščiai pažeidusi darbo
pareigas, t.y. pasinaudojus pareigomis dėl asmeninių paskatų (DK 235 str. 2 d.
4 p.), taip pat kvalifikavo ieškovės elgesį atitinkant ne tik atsakovo nurodomą
DK 235 str. 2 d. 2 p., bet ir kitą DK 235 str. 2 d. punktą. Teismas nustatė,
jog ieškovė programa Skype bendraudama su asmeniu, dirbančiu kitoje įmonėje,
užsiimančioje tokia pat veikla, kaip atsakovas, atskleidė įmonės komercines
paslaptis, t.y. paslaugų kainas, bei jų sudėtį. Teismas padarė išvadą, jog
patys paslaugų įkainiai nėra komercinė paslaptis, tačiau jų detalizavimas
laikytinas komercine paslaptimi, apie kurios saugojimą ieškovei, dirbusiai
administratore – matininke turėjo būti žinoma ir suprantama net ir nesant
įmonėje patvirtinto sąrašo dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi.
Tos aplinkybės, kad įmonėje nebuvo nustatyta tvarka patvirtintų lokalinių aktų
dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos saugojimo, draudimo naudotis
tam tikromis kompiuterinėmis programomis, bendrauti asmeniniais tikslais Skype,
pasišalinti darbo metu iš darbo vietos ir pan., negali pateisinti ieškovės elgesio
darbe ir atleisti jos nuo drausminės atsakomybės taikymo. Kiekvienas
darbuotojas (tiek supažindintas su lokaliniais teisės aktais, tiek ir su jais
nesupažindintas ar jų nesant) privalo laikytis norminiuose teisės aktuose
nustatytų reikalavimų (DK 35, 228 str.). Teismas darė išvadą, jog ieškovė buvo
nelojali atsakovui (darbdaviui), jos atsainus požiūris į pareigas, siuntimą
mokytis į matininkų kursus, darbo metu nebuvimas darbo vietoje, pokalbiai
asmeniniais tikslais Skype, rodo abejingumą darbuotojo pareigoms. Teismas
nustatė, jog ieškovė neneigė buvus įspėjimų dėl Skype programos vartojimo,
tačiau žodines pastabas ignoravo. Teismas konstatavo, jog ieškovei buvo
paskirta iš karto viena nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo
pareigų pažeidimą ir atsakovas laikėsi DK reikalavimų atleidžiant ieškovę iš
darbo. Ieškovės darbo pareigų pažeidinėjimas buvo tęstinis, prie VĮ „Registrų
Centras“ duomenų bazės asmeniniais tikslais jungtasi ir 2008 m. spalio bei 2009
m. sausio mėnesiais. Teismas sprendė, jog komisijos sudarymas negalėjo ieškovei
sukelti jos nurodomų neigiamų psichologinių pasekmių, pažeminimo, dvasinio
sukrėtimo, nes nenustatyta, kad šios komisijos nariai būtų žeminę ieškovę, darę
spaudimą ar kitaip įtakoję jos būseną aiškinantis drausminio pažeidimo
aplinkybes. Teismas nenustatė, jog ieškovei buvo daromas psichologinis
spaudimas išeiti iš darbo savo noru. Iš atsakovo kompiuterinio tinklo duomenų
bazės ar serverio paimta informacija ir duomenys negalėjo būti teismui pateikti
niekaip kitaip, kaip tik atspausdinus juos ant popieriaus, todėl jie laikytini
tinkamais rašytiniais įrodymais CPK 177, 180 str. prasme; pateikta
susirašinėjimų išklotinė susijusi išimtinai tik su ieškovės požiūriu į
darbdavį, jos padarytais darbo pareigų pažeidimais, nėra pateikta jokių
duomenų, galinčių pažeisti jos privatumą, susijusių su ieškovės privačiu
gyvenimu. Informacija gauta iš darbinės priemonės, kompiuterinės duomenų bazės,
todėl negalima daryti išvados, kad darbdavys kišosi į ieškovės privačią erdvę.
Apeliantė (ieškovė)
J. B. pateikė apeliacinį skundą (b.l.94-40), kuriuo prašo
panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti
visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas nepateikė
rašytinių įrodymų, kas yra įmonės komercinė paslaptis. Nebuvo jokių žodinių ar
rašytinių nurodymų apie tai, kaip turėtų būti sudaryta paslaugų kaina, kokia
yra įmonės kainų sudarymo sistema ar politika, įmonė neturėjo įsigijusi kainų
sąmatos sudarymo programos. Apeliantė pati nustatydavo darbų kainą, todėl paslaugų
įkainių detalizavimas jokios vertės neturėjo. Taigi teismas nepagrįstai
pripažino, jog paslaugų įkainių detalizavimas laikytina firmos paslaptimi ir
tai ieškovei kaip administratorei-matininkei turėjo būti žinoma ir suprantama,
nesant patvirtinto sąrašo. Teigia, jog pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 7 d., LR Konkurencijos įstatymo 3 str. 19 d., komercinė
paslaptis turi turėti vertę, būti saugoma, jai turi subjekto organas suteikti
tokį statusą, apie komercinę paslaptį turi būti pranešta darbuotojui, taigi
teismas neatsižvelgė į minėtas įstatymų nuostatas. Mano, jog teismo sprendimas
suteikė darbdaviui, kaip stipresnei darbo santykių šaliai, galimybę
piktnaudžiauti savo padėtimi. Teigia, jog teismas nepagrįstai kvalifikavo jos
elgesį atitinkant ne tik atsakovo nurodomą DK 235 str. 2 d. 2 p., bet ir DK 235
str. 2 d. 4 p. Pažymi, jog pats direktorius paaiškino, jog atlikus darbus
galima jungtis prie Skype, taigi ši programa ir jos naudojimas įmonėje
nebuvo uždraustas. Nurodo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog apeliantė
nebuvo darbe. Pabrėžia, jog jos iniciatyvą dėl darbo organizavimo įmonės
vadovas ignoravo, šaipėsi, dėl to gerbti tokio vadovo ji negalinti. Teigia, jog
liudytojai nepaliudijo, jog apeliantė nepagarbiai elgėsi su įmonės vadovu. Atsakovas
nepateikė sutarties su VĮ „Registrų Centras“ originalo, kuriame būtų apeliantės
parašas, jog ji supažindinta su šių duomenų teikimo sąlygomis ir vidine
naudojimosi tvarka. Mano, jog teismas vertino jai pritaikytą griežčiausią
drausminę nuobaudą kaip tinkamą, vadovaudamasis tik subjektyviais atsakovo
darbuotojų paaiškinimais. Teismas nevertino to, jog įmonė susiklostė praktika,
jog visi darbuotojai jungdavosi prie VĮ „Registrų Centras“ duomenų bazės. Mano,
jog teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos (LAT 2008m. spalio 14
nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-472/2008). Teismas neatsižvelgė į tai, jog akte
nurodyta, jog apeliantei buvo taikytos ir žodinės pastabos ir apeliantė tai
traktuoja, kaip kelių drausminių nuobaudų skyrimą už tą patį darbo drausmės
pažeidimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai sprendimą grindė ir DK 136 str. 4 d.
Mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Skype programos išrašais, nes Word
programoje tokius išrašus galėjo atspausdinti bet kas. Pateiktuose lapuose
nėra parašų, antspaudų, identifikuoto kompiuterio, mano, jog atsakovas galėjo
kreiptis į antstolį, kuris turi teisę užfiksuoti Skype programos išrašus
faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Pažymi, jog pagal LR Elektroninių
ryšių įstatymo 61 str. nurodyta, jog draudžiama be faktinių elektroninių ryšių
paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kt. būdu perimti
pranešimų turinį, su jais susipažinti. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą,
neleistinu būdu gavus įrodymus, jie negali būti pripažinti leistinais. Teigia įmonės
vadovui slaptažodžio nedavusi, jis yra gautas neteisėtu būdu, mano, jog
atsakovas pažeidė ir apeliantės teisę į asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą,
susipažindamas su pranešimų turiniu. Teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, kad
komisijos sudarymas negalėjo ieškovei sukelti jos nurodomų neigiamų
psichologinių pasekmių, pažeminimo, dvasinio sukrėtimo, nes komisijos nariai
yra subjektyvūs, kaip dirbantys pas atsakovą asmenys. Pažymi, jog susirašinėdama
Skype programa, kainų sudarymo mechanizmo neatskleidė,
susirašinėjimas buvo asmeniniais reikalais, tačiau pokalbiai buvo paviešinti ,
tai apeliantei sukėlė neigiamas psichologines pasekmes.
Atsakovas UAB
„Turto administravimo grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.104-106)
prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą; priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė stengiasi iškraipyti duotus šalių
ir liudytojų parodymus. Teigia, jog teismas pagrįstai padarė išvadas, kad administratorei–matininkei
turėjo būti suvokiama, kad informacija, kuri sąlygoja užsakymų gavimą arba
negavimą yra kiekvieno rinkos dalyvio komercine paslaptimi, nepaisant to,
apibrėžta tai lokaliu aktu ar ne, nes tokios informacijos atskleidimas
apsprendžia nebegalėjimą konkuruoti rinkoje ir bendrovės pabaigą, o darbuotojo
pareiga elgtis sąžiningai reiškė ir pareigą saugoti svarbią bendrovei
informaciją, neatskleisti jos konkurentams. Skunde nepagrįstai pabrėžiama, kad
dvišalė bendrovės ir VĮ „Registrų centras“ sutartis negali būti pripažinta
darbuotojams nustatyta naudojimosi duomenų baze tvarka. Būtent šios dvišalės
sutarties priedas Nr.l „Duomenų teikimo sąlygos ir vidinė naudojimosi tvarka“
apibrėžia privalomą naudojimosi duomenų baze tvarką, kurios pati bendrovė
negali keisti, nes ji gauna prieigą tik įsipareigodama naudotis nustatyta
sutartimi vidine naudojimosi tvarka, ir su šia tvarka ieškovė buvo
supažindinta, apeliantė suvokė ir savo neleistiną elgesį, nes slėpė tai nuo
bendrovės vadovų. Apeliantė neprašė išreikalauti sutarties su VĮ „Registrų
centras“ originalą, tai atsakovo manymu patvirtina apeliantės nesąžiningumą.
Teigia, jog bendrovės vadovai (akcininkai), įkūrė bendrovę, sukūrė darbo
vietas, stengėsi kuo geriau aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis ir sudaryti
kuo geresnes sąlygas jiems dirbti, veikė išimtinai bendrovės interesais, todėl
administratorės nepagarba vadovams vertinama kaip nelojalumas pačiai
bendrovei. Nepagrįsti skundo argumentai, kad skiriant nuobaudą ieškovei buvo
pažeistas DK 239 str. ir paskirtos dvi nuobaudos, pirmoji - išsakytos pastabos,
antroji - atleidimas iš darbo. Ieškovei buvo paskirta viena, bet griežčiausia
nuobauda – atleidimas iš darbo, įvertinant ne tik jos padarytus darbo drausmės
pažeidimus, už kuriuos ji buvo prašyta pasiaiškinti, bet ir atsižvelgiant į
visą ankstesnį ieškovės darbą bendrovėje (DK 238 str.), bei ankstesnes žodines
pastabas dėl netinkamai atliekamo ar visai neatliekamo darbo. Mano, jog teismas
tinkamai vertino ir pateiktus į bylą įrodymus jų tikrumo ir leistinumo prasme,
pati ieškovė nei šių įrodymų tikrumo, nei leistinumo neginčijo, nors įrodymai
buvo pateikti kartu su atsiliepimu.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis
interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantė (ieškovė) J. B. apeliaciniu skundu
nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo2009-09-24 sprendimu, kuriuo
yra atmestas jos ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Kolegija sprendžia, kad apeliacinis
skundas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kolegija pažymi, kad darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo
drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies
3 punktas), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės
pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio
4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas
(DK 234, 235 straipsniai) arba atitinkama kita pražanga, jeigu įstatymuose
ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose
yra nustatyta, kad drausminė atsakomybė taikoma ir už kitas atitinkamas
pražangas (DK 227 straipsnio 2 dalis, 236 straipsnis). Darbo
drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas
dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnyje
nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi
darbuotojai. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbuotojai turi
laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai,
laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, neturi pažeisti kitų
asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35 straipsnis). Pagal DK 136 straipsnio
3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, kai
darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Šiurkštų darbo
pareigų pažeidimą reglamentuoja DK 235 straipsnis. Šio straipsnio
1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o
2 dalyje nurodytas galimų šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra
baigtinis. Kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose,
kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos
kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį,
toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų
pažeidimas.
Bylos medžiaga (b.l. 11-13,43-44) nustatyta,
kad ieškovė J. B. 200-01-23 atsakovo UAB“Turto
administravimo grupė“ direktoriaus įsakymu Nr.5 yra atleista iš darbo pagal
DK 136str.3d.2p už tai, kad ji 2009m. sausio mėnesį ir anksčiau, dirbdama
įmonėje administratore, be pagrindo prisijungė prie VĮ Registrų centras
duomenų bazės ir iš jos asmeniniais tikslais gavo informaciją apie kitų
asmenų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, o taip pat konkuruojančioje
įmonėje dirbančiam asmeniui atskleidė įmonės komercines paslaptis ir tuo padarė
grubų darbo drausmės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė,
jog nesant darbdavio pavedimo ar užsakymo, ieškovė savo asmeniniais tikslais
prisijungė prie VĮ „Registrų Centras“ duomenų bazės ir neleistinai gavo
informaciją, nors buvo supažindinta su šių duomenų teikimo sąlygomis ir vidine
naudojimosi tvarka.
Pažymėtina, kad atsakovo su VĮ „Registrų
Centras“ pasirašytos sutarties 4.2.3. punkte yra įtvirtinta norma, kuri
draudžia atskleisti gaunamus duomenis tretiesiems asmenims(b.l. 36-38). Be to,
sutarties 10.2.3p. numato, kad atsakovui pažeidus 4.2.3 p. sutartis
vienašališkai nutraukiama. Tai rodo, kad bet kuriam atsakovo darbuotojui
perdavus tretiesiems asmenims gautus iš VĮ „Registro centras“ duomenis,
pažeidžiant nustatytą duomenų naudojimosi tvarką, gali būti vienašališkai
nutraukta su atsakovu UAB“Turto administravimo grupė“ 2006-01-20 pasirašyta
sutartis. Tuo faktiškai būtų paraližuota ar sutrikdyta įmonės licencijuota veikla
(b.l. 21), kadangi registro duomenys yra būtini atliekant geodezinius,
kartografinius ir kitus matavimo darbus. Ieškovė su atsakovo pasirašyta
sutartimi ir duomenų naudojimo tvarka yra supažindinta tinkamai, t.y.
pasirašytinai, kadangi šią aplinkybę patvirtina byloje esantis sutarties
nuorašas, kuriame yra ir ieškovės parašas(b.l. 38). Be to, byloje esantis nuorašas
atitinka apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėtą originalą, todėl
kolegija sprendžia, kad ieškovė privalėjo laikytis sutartyje nustatytos duomenų
gavimo ir naudojimosi tvarkos(DK 35, 228 str.). Tuo pačiu atmestini apeliantės
skundo argumentais, kad nesant atsakovo lokalinio akto (dėl registro duomenų
naudojimo tvarkos), sutartyje nurodytų sąlygų nesilaikymas negali užtraukti
drausminės atsakomybės. Byloje esanti prisijungimo prie registrų centro
duomenų bazės išklotinė taip pat rodo, kad 2008-10-17 ir 2009-01-14 (b.l. 39) iš
centrinio duomenų banko buvo gauti duomenys apie objektą Krivių gatvėje Vilniuje,
kuris nepriklausė ieškovei ir nėra susijęs su atsakovo vykdoma veikla, kadangi
tokių įrodymų nėra. Ieškovė 2009-01-22 paaiškinime (b.l. 13) pripažino, kad
duomenis iš registrų centro gavo asmeniniais tikslais. Pokalbių svetainės
SKYPE išrašas (b.l. 52-53) patvirtina, kad ieškovė gautus iš registrų banko
duomenis perdavė tretiesiems asmenims. Todėl darytina išvada, kad tuo ieškovė pažeidė
sutartimi nustatytą duomenų naudojimo tvarką, su kuria ji buvo supažindinta.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai dėl duomenų naudojimo tvarkos pažeidimo
registrų centras galėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu pasirašytą
sutartį ir sutrikdyti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes,
kolegija sprendžia, kad ieškovės padarytas duomenų naudojimo tvarkos
pažeidimas priskirtinas prie šiukštaus darbo pareigų pažeidimo, kuris numatytas
įstatyme (DK 235str.1d., 235str.2d.4p.).
Kolegija taip pat sutinka su pirmosios
instancijos teismo argumentais, kad ieškovė 2009 metų sausio mėnesį programa
SKYPE bendraudama su asmeniu, kuris dirba analogiškos veiklos įmonėje,
atskleidė įmonės komercinę paslaptį, t.y. paslaugų kainas, detalizuojant jų
sudėtį, kas buvo žinoma ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys
įrodymai(b.l. 13, 44, 51), todėl tuo ieškovė faktiškai padarė kitą šiurkštų pažeidimą,
kuris atitinka numatytą DK 235 str. 2 d. 2p., nepriklausomai nuo to ar atsakovas
buvo priėmęs kokį nors lokalinį aktą, kadangi tokių duomenų atskleidimas
tretiesiems asmenims, jų tarpe ir anksčiau dirbusiems toje pačioje įmonėje, prieštarauja
įstatymu įtvirtintiems principams (DK 35str.1d., 228str.). Kolegija šiuo atveju
atmeta ieškovės skundo argumentą, kad konstatuoti darbuotojui komercinės
paslapties atskleidimą galima tik jį supažindinus su darbdavio lokaliniu aktu,
kuriame yra nurodyti įmonės saugotini duomenys.
Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės
argumentais, kad teismas negalėjo remtis atsakovo pateiktais SKYPE programos
išrašais, teigiant, kad jie yra gauti pažeidžiant LR Elektroninių ryšių
įstatymo 61 str.
Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės
neginčija atsakovo pateikto teismui jos pokalbių išrašo turinio, o darbdavys kompiuterį
ir elektroninį ryšį ieškovei suteikė darbinėms pareigoms vykdyti. Todėl
kolegija mano, kad darbdavys turi teisę žinoti kokiam tikslui yra naudojamos
darbo priemonės ir kuo užsiima darbuotojas darbo metu (DK 93str.). Tuo tarpu byloje
nustatyta, kad ieškovė darbui skirtą kompiuterį darbo metu naudojo savo
asmeninais tikslais, t.y. duomenų iš registro banko gavimui pažeidžiant
nustatytą tvarką ir bendravimui su pašaliniais asmenimis(b.l.49-55). Todėl
kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo pateiktas ieškovės pokalbiu
SKYPE išrašas negali būti laikomas gautas neteisėtai, ar netinkamu įrodymu(CPK
177, 180, 197str.), kadangi abi darbo sutarties pusės turi tam tikras teises
ir pareigas(DK 228, 229str.). Be to, darbdavio pateikti duomenys yra susiję tik
su ieškovės padarytais pažeidimais ir požiūriu į darbdavį, todėl apeliantės
teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nepažeista.
Pažymėtina ir tai, kad už kiekvieną
darbo drausmės pažeidimą (DK 234str.) darbuotojui gali būti skiriama
drausminė nuobauda (DK 237str.), laikantis darbo kodekso reikalavimų (DK
238-241str.). Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad ieškovei už padarytus
pažeidimus 2009 metų sausio mėnesį ir anksčiau jau būtų skirta kokia nors kita
nuobauda, išskyrus ginčijamą atleidimą iš darbo. Todėl kolegija atmeta kaip
nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atleidžiant ją iš darbo buvo pažeistas
DK 239 str. ir pripažįsta jos atleidimą pagal DK 136str.3d.2p. teisėtu.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į
jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija
dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė materialinės ir
procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis
paliktina nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais
argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CKK 88, 93, 96 str., apeliantė privalo atlyginti valstybei
procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kadangi ji yra atleista tik nuo žyminio
mokesčio, o atsakovas apie apeliacinėje teismo instancijoje patirtas
bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325
straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė :
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.
2-3076-631/09 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. B. 6,95Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų
apeliacinėje teismo instancijoje.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjos Dalia
Kačinskienė
Tatjana Žukauskienė