Teikimas Nr. E1-476-1269/2026

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-01215-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys, nedalyvaujant UAB „X“ atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gruodžio 15 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl 2025 m. birželio 27 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. GA29014064 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Latvijos Respublikos valstybės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo skyriaus Eismo saugumo valdymo biuro 2025 m. birželio 27 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. GA29014064 UAB „X“ paskirta 80 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. birželio 14 d. 10.26 val. Latvijos Respublikoje, gyvenamoje vietoje Berzkrogs, greitkelyje Ryga – Sigulda – Estijos siena (Veclaicene) (A2), 94,5 km, kur leistinas važiavimo greitis negali viršyti 50 km/h, UAB „X“ priklausanti transporto priemonė „S. K.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 74 km/h greičiu. Greitis fiksuotas greičio fiksavimo įranga „GATSO“, serija Nr. 15-43-034-918, nesustabdžius transporto priemonės. Faktinis važiavimo greitis, apskaičiavus leistiną įrangos paklaidą – 71 km/h, taigi leistinas važiavimo greitis viršytas 21 km/h. Tokiais veiksmais buvo pažeista Latvijos Respublikos kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 8 dalis, Taisyklių 101 punktas.

Sprendimas tapo galutinis (įsiteisėjo) 2025 m. liepos 23 d.

Latvijos Respublikos kompetentinga institucija prašo pripažinti ir vykdyti UAB „X“ paskirtą piniginę sankciją, vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3651 straipsnio 2 dalį į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo.

Prokuroras apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į prašymą nepateikė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „X“ atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, bendrovės įgaliotas atstovas teisininkas Kęstutis Puidokas pateikė prašymą nagrinėti prašymą bendrovės atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas išnagrinėtas prokurorui ir UAB „X“ atstovui nedalyvaujant.

UAB „X“ atstovas Kęstutis Puidokas 2025 m. sausio 3 d. teismui pateikė rašytinį paaiškinimą (prieštaravimą) dėl Valstybės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro prašymo pripažinti ir vykdyti UAB „X“ priimtą 2025 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. GA29014064. Paaiškinime nurodė, jog UAB „X“ verčiasi automobilių nuomos veikla ir eksploatuoja apie 1000 transporto priemonių, kurios intensyviai naudojamos Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovė kasdien gauna po kelis pranešimus iš įvairių Europos valstybių institucijų dėl galimų KET pažeidimų, įprastai visais atvejais institucijoms pateikiami faktinio transporto priemonės naudotojo duomenys, todėl atsakomybė bendrovei netaikoma. Šiuo atveju Bendrovė negavo jokio Latvijos institucijos sprendimo ar pranešimo nei registruota, nei paprasta siunta, nei elektroninėmis ryšio priemonėmis. Patikrinus bendrovės vidinę korespondencijos apskaitą, informacines sistemas ir pašto registrus, nustatyta, kad jokio dokumento iš Latvijos institucijų negauta. Dėl to bendrovė objektyviai neturėjo galimybės pateikti faktinio transporto priemonę naudojusio asmens duomenų. Tik po to, kai teismas pateikė pranešimą dėl pradėto proceso, bendrovė nedelsdama pateikė faktinio automobilio naudotojo duomenis ir nuomos sutartį. Prieštaravime teigiama, kad Latvijos institucijos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas buvo tinkamai įteiktas bendrovei. Sprendimas buvo išsiųstas paprasta siunta be gavimo patvirtinimo, todėl nėra duomenų, kad jis realiai pasiekė adresatą. Tokie veiksmai prieštarauja Tarybos sprendimui 2009/299/TVR, Direktyvai 2015/413/ES, Lietuvos teismų praktikai dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo standarto. Netinkamai įteikus sprendimą, bendrovė buvo eliminuota iš proceso, negalėjo teikti paaiškinimų, nurodyti faktinio vairuotojo ar skųsti sprendimo, pažeidžiant EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą procesą, EŽTT praktiką. Faktas, kad siunta negrįžo siuntėjui, nėra laikytina įrodymu, jog adresatas ją gavo. ES ir Lietuvos teisėje įtvirtinta, kad įrodinėjimo našta dėl tinkamo įteikimo tenka institucijai. Paaiškinime teigiama, kad byloje nepakankamai nustatytos faktinės aplinkybės: bylos medžiagoje nėra nuotraukų ar vaizdo įrašų, matavimo prietaisų metrologinės patikros duomenų, atitinkamų registrų išrašų, įrodymų dėl pažeidimo vietos, laiko ir aplinkybių. Tai laikytina esminiu įrodymų trūkumu. Kadangi savininkas nebuvo informuotas apie pradėtą procesą, institucija pati eliminavo galimybę laiku identifikuoti faktinį vairuotoją. Faktinis transporto priemonės naudotojas pažeidimo metu buvo A. C., gim. (duomenys neskelbtini) (nurodyti jo kontaktiniai duomenys). Negavusi sprendimo bendrovė negalėjo susipažinti su sprendimu, teikti paaiškinimų, pasinaudoti teise jį apskųsti. Pagal Tarybos sprendimą 2009/299/TVR sprendimai negali būti pripažįstami, jei asmuo apie procesą nebuvo tinkamai informuotas. Prašo pripažinti, kad sprendimas, kurio įteikimas neįrodytas, yra neteisėtas ir negaliojantis, atsisakyti jį vykdyti Lietuvos Respublikoje ir bylą UAB „X“ atžvilgiu nutraukti.

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas tenkinamas.

BPK 3651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. UAB „X“ registruotos buveinės vieta yra Vilniaus mieste, todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina tokio sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Šis Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje nustatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“ Taigi valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, kad teismo sprendimas užsienio valstybėje buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir pripažinti kitos valstybės kompetentingos institucijos teismo sprendimą be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti įrodymų, kurių pagrindu buvo priimtas prašomas pripažinti sprendimas, turinio, jų pakankamumo, sąsajumo su byla, ir spręsti klausimą, ar tinkamai nustatytas atsakomybėn trauktinas subjektas. Pažymėtina ir tai, kad nei pamatinio sprendimo 2005/214/TVR, nei BPK 3651 straipsnio nuostatos nenustato pareigos prašančiai valstybei pateikti bylos, kurioje buvo priimtas sprendimas, medžiagos, yra privaloma pateikti tik Pamatiniame sprendime nustatytą liudijimą ir patį prašomą pripažinti sprendimą.

Išnagrinėjęs Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktus dokumentus dėl 2025 m. birželio 27 d. sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. GA29014064 pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teismas daro išvadą, kad pateiktas prašymas atitinka Pamatinio sprendimo reikalavimus. Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.

Vadovaujantis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 9 straipsnio 3 dalimi sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi, net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo. Pagal teismų praktiką, kai kompetentingos institucijos sprendime nubaudžiamas bauda ne transporto priemonės vairuotojas, o transporto priemonės savininkas/registruotas valdytojas, tai neprieštarauja sprendimą priėmusios valstybės galiojantiems teisės aktams ir teismas šios aplinkybės nevertina (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 1S-3-337/2021). Pagal Latvijos Respublikos teisę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą atsako transporto priemonės savininkas (turėtojas, valdytojas), todėl UAB „X“, kaip transporto priemonės savininkui–valdytojui buvo paskirta piniginė sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą).

Šiame kontekste pasakytina, kad, nors yra sudaryta nuomos sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra svarbu, koks asmuo pagal nuomos sutartį administracinio nusižengimo padarymo laiku Latvijos Respublikoje vairavo automobilį. Kita vertus, nuomos sutarties pagrindu Bendrovė gali reikalauti sumokėtos baudos iš transporto priemonę vairavusio asmens arba spręsti dėl reikalavimo iš pastarojo regreso instituto tvarka. Įvertinus šį reglamentavimą ir teismų praktiką, atmestinas UAB „X“ argumentas, kad tinkamai neinformuoti negalėjo nurodyti, kas pagal nuomos sutartį naudojosi automobiliu pažeidimo padarymo metu.

Teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją tik tuo atveju, jeigu nustato bent vieną iš BPK 3651 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų. Įvertinus byloje esančius duomenis nėra nustatyta pagrindų, numatytų BPK 3651 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių teismas atsisakytų pripažinti piniginę sankciją ir nevykdytų Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo.

Iš UAB „X“ pateikto prieštaravimo matyti, kad bendrovė laiko, jog šiuo atveju yra BPK 3651 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti sprendimą, t. y. piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Ji tvirtina, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos įmonės tinkamai neinformavo UAB „X“ apie administracinį nusižengimą ir jos atžvilgiu priimtą sprendimą, kadangi procesiniai dokumentai išsiųsti paprasta pašto siunta, be jokio gavimo ar pasirašymo patvirtinimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu UAB „X“ įgalioto atstovo vertinimu.

Pirmiausiai, pačiame pamatiniame sprendime įtvirtinta, kad procesinių dokumentų įteikimas turi būti tinkamai atliktas pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus. Taigi, šiuo atveju tinkamą procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o Latvijos Respublikos nustatytos procesinės taisyklės. Todėl nėra pagrindo šioje byloje vadovautis skunde nurodoma pareiškėjo Lietuvos teismų praktika, kurioje nagrinėjami procesinių dokumentų įteikimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus klausimai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-268-1053/2025, 1S-1-1072/2026). Latvijos Respublikos kompetentinga institucija liudijime (j punktas) nurodė, kad minėtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo išsiųstas per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotu Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacijos sistemoje (EUCARIS) nurodytos transporto priemonės savininko UAB „X“ adresu (kaip nurodyta pačiame sprendime Nr. GA29014064, šis adresas yra (duomenys neskelbtini)) paprastu laišku, kuris įteikiamas adresatui įdedant į pašto dėžutę, be gavimo patvirtinimo parašo. Tais atvejais, kai laiško neįmanoma pristatyti adresatui, visi laiškai nedelsiant grąžinami siuntėjui, nurodant nepristatymo priežastį. Institucija pažymi, kad  sprendimas atgal Valstybės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biurui nebuvo grąžintas, todėl institucija neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „X“ sprendimo negavo. Pažymėtina, kad UAB „X“ teismui pateiktoje Nuomonėje ir nesutikime nurodyta, kad įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Toks pats adresas yra registruotas kaip bendrovės UAB „X“ buveinės adresas ir Juridinių asmenų registre.

Pažymėtina, kad Tarybos 2005/214/TVR pamatinis sprendimas ir jo vykdymas pirmiausia realizuojamas abipusiu pasitikėjimo principu. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad UAB „X“ buvo tinkamai informuota, nes Latvijos Respublikos institucija siuntė dokumentus Juridinių asmenų registre registruotu įmonės buveinės adresu (tuo pačiu adresu, kurį nurodo ir UAB „X“ atstovas rašte). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybėn patrauktos šalies argumentai, jog ji procesinių dokumentų, siustų juridinio asmens buveinės adresu, negavo, nesudaro pagrindo nepripažinti piniginę sankciją (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys byloje Nr. 1S-164-497/2025). Konstatuotina, kad sprendimas UAB „X“ buvo tinkamai įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir tai atitiko Pamatiniame sprendime įtvirtintas nuostatas.

Iš teismui pateikto liudijimo matyti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. birželio 27 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. GA29014064 įsiteisėjo 2025 m. liepos 23 d., todėl yra galutinis ir vykdytinas. Byloje nėra duomenų, kad UAB „X“ būtų savanoriškai sumokėjusi paskirtą baudą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. birželio 27 d. sprendimas dėl UAB „X“ paskirtos piniginės sankcijos – 80 Eur baudos – pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172, 364, 3651, 3652 straipsniais,

n u t a r i a:

Pripažinti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. birželio 27 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. GA29014064 UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą piniginę sankciją – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) dydžio baudą – ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įpareigoti UAB „X“ paskirtą 80 Eur dydžio piniginę sankciją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą piniginę sankciją, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti bylos numerį (E1-476-1269/2026). 

Sumokėjus piniginę sankciją, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti UAB „X“, kad nustatytu terminu nesumokėjus piniginės sankcijos ir nepristačius teismui mokėjimą patvirtinančio dokumento, piniginė sankcija bus išieškoma priverstinai.

Apie piniginės sankcijos įvykdymą, visišką ar dalinį neįvykdymą raštu informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją.

Apie priimtą sprendimą pranešimu informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Giedrius Purvys