Civilinė byla Nr. e3K-3-160-378/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07924-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 3.5.24
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir baudos skyrimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. T. ir D. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo su vaikais bendravimo tvarkos nevykdymo padarinius, aiškinimo ir taikymo.
2. Antstolė prašė teismo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnyje įtvirtintas taisykles, teismo nuožiūra skirti skolininkui D. P. išieškotojos R. T. naudai tinkamo dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.
3. Antstolė nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 29 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/18/01157 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-967-1019/2017 dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vykdomuoju raštu teismas įpareigojo skolininką D. P. laikytis nustatytos bendravimo su sūnumi I. T. (duomenys neskelbtini) ir dukterimi D. P. (duomenys neskelbtini) tvarkos.
4. Antstolė nustatė, kad 2018 m. vasario 6 d. vykdomasis dokumentas bei jame nustatytas įpareigojimas tinkamai nevykdomas. 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. 0171/18/01157/R(H) skolininkas įpareigotas atlikti vykdomajame dokumente nustatytus veiksmus. Šis patvarkymas 2018 m. balandžio 18 d. įteiktas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos bei galimu jo gyvenamosios vietos adresais (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu buvo gautas išieškotojos R. T. pranešimas, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolės 2018 m. balandžio 3 d. patvarkyme nustatytų įpareigojimų. 2018 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. 0171/18/01157/R2 skolininkas pakartotinai įpareigotas vykdyti teismo sprendimą. Šis antstolės patvarkymas skolininkui buvo įteiktas tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek galimu gyvenamosios vietos adresu, tiek per darbovietę – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu buvo gauti išieškotojos pranešimai, kad skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolės patvarkymuose nustatytų įpareigojimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino dalį antstolės B. Palavinskienės prašymo – skyrė D. P. 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą, ją išieškant išieškotojos R. T. naudai. Kitą pareiškimo dalį teismas atmetė.
6. Teismas nurodė, kad antstolė B. Palavinskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-967-1019/2017 dėl nustatytos D. P. bendravimo su vaikais D. P. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (duomenys neskelbtini) tvarkos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad D. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: 1) pirmą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį nuo to savaitgalio penktadienio 18 val. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir iki to savaitgalio sekmadienio 18 val. grąžina juos į jų gyvenamąją vietą; 2) porinių metų savaičių trečiadieniais (skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos) paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą iki 21 val. arba į vaikų lankomas ugdymo įstaigas iki ketvirtadienio 8 val., kiekvienu atveju susitariant vaikų pasiėmimo metu. Antstolė 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. 0171/18/01157/R(H) skolininką įpareigojo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus. Šis patvarkymas 2018 m. balandžio 18 d. buvo įteiktas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos bei galimu jo gyvenamosios vietos adresais. 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu buvo gauti išieškotojos pranešimai, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolės 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. 0171/18/01157/R(H) nustatytų įpareigojimų. 2018 m. gegužės 9 d. antstolė patvarkymu Nr. 0171/18/01157/R2 skolininką pakartotinai įpareigojo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. vykdomajame rašte Nr. e2-967-1019/2017 nustatytus įpareigojimus. Šis antstolės patvarkymas skolininkui buvo įteiktas. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. elektroniniu paštu buvo gauti išieškotojos R. T. pranešimai, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomojo dokumento bei antstolės patvarkymų.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. su nepilnamečiais vaikais pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą tvarką bendravo iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. R. T. nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio D. P. su vaikais nebendravo pagal nustatytą tvarką visiškai, su jais nesusitiko. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir D. P. atstovas. D. P. atsiliepime teismui nurodė, kad taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais nesilaikė dėl objektyvių priežasčių, kurias nustatė savo nuožiūra, bendravimo su vaikais tvarkos laikosi pagal savo objektyvias galimybes, su jais bendrauja, susitinka. Teismo posėdžio metu D. P. advokatas paaiškino, kad D. P., sudarydamas taikos sutartį, suprato, jog jis susitaria tik dėl teisės, o ne dėl prievolės bendrauti su vaikais.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1, 4 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. D. P. teisės normas dėl teisės ir (ar) pareigos bendrauti su nepilnamečiais vaikais interpretuoja neatsižvelgdamas į savo vaikų interesų, kurie yra prioritetiniai, svarbą. Todėl teismas laikė nepagrįstu D. P. argumentą dėl bendravimo tvarkos su vaikais neprivalomumo.
9. D. P. nurodė, kad, remdamasis taikos sutarties 4.8 punktu, su vaikais nebendravo dėl objektyvių priežasčių: 1) atvykęs pasiimti vaikų, rasdavo juos neaprengtus, nešvariais drabužiais, be jokių atsarginių ar lauke būti pritaikytų drabužių, alkanus; 2) atvykęs ar paskambinęs sužinodavo, kad vaikai nenori bendrauti, atsisako kartu išvykti; vaikai yra nuteikti prieš D. P., tarpusavio santykiai visiškai šalti, emocinis ryšys prarastas; 3) pasiimti vaikų savaitgaliui negali, nes neturi nuosavo būsto, negali suteikti tinkamų vaikams gyventi sąlygų (šiuo metu dėl finansinių priežasčių nuomojasi tik vieną kambarį bute, kuriame gyvena ir kiti asmenys); 4) dėl didelio darbo krūvio, įsipareigojimų kreditoriams vykdymo yra sutrikusi jo sveikata, jam diagnozuotas nervinis emocinis sutrikimas, jį kamuoja nerimo, depresijos priepuoliai, kyla suicidinių minčių, todėl vaikams būti kartu yra nesaugu, pavojinga jų gyvybei ir sveikatai; 5) D. P. turi dar du nepilnamečius vaikus, su kuriais taip pat turi bendrauti, todėl jam objektyviai pritrūksta laiko.
10. Ne tik vaikų motina, bet ir tėvas turi užtikrinti tinkamas sąlygas savo vaikams vystytis ir augti, atitinkamai bendravimo su vaikais metu nupirkti vaikams maisto, pasirūpinti tinkama jų apranga, todėl D. P. nurodomos aplinkybės dėl vaikų tinkamo neparuošimo atmestinos kaip nepagrįstos. Be to, suinteresuotas asmuo nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
11. Teismo posėdžio metu R. T. paaiškino, kad nebuvo atvejų, jog vaikai nenorėtų bendrauti su tėvu ar atsisakytų kartu išvykti (išskyrus vieną kartą, kai po ilgo nesimatymo su tėvu šalių trejų metų duktė nenorėjo vykti su tėvu, tačiau motina ir brolis ją įkalbėjo). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Faktų, kad išieškotoja R. T. nuteikinėtų vaikus prieš tėvą, nenustatyta, skolininkas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Labiau tikėtina, jog tėvas nenori bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
12. D. P., prieš pasirašydamas taikos sutartį, kurioje nustatytas jo bendravimas su vaikais savaitgaliais, privalėjo įvertinti savo gyvenamąsias sąlygas arba išaiškėjus, kad jis tokių sąlygų neturi, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Sulygta sąlyga dėl vaikų paėmimo savaitgaliais neįpareigoja skolininko vaikus vežti nakvoti būtent į savo gyvenamąją vietą, kadangi savaitgalį praleisti galima ir kitoje vaikams tinkamoje vietoje (pvz., pas vaikų senelius ar pan.), juolab kad pagal taikos sutartį tėvas su vaikais bendrauja tik vieną savaitgalį per mėnesį.
13. Skolininkas aplinkybių dėl didelio darbo krūvio niekuo neįrodinėjo, taigi šie argumentai atmestini kaip neįrodyti.
14. Siekdamas pagrįsti bendravimo tvarkos nesilaikymą dėl sutrikusios sveikatos, D. P. pateikė savo sveikatos istoriją (laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 9 d.), iš kurios matyti, kad pacientas jaučiasi pervargęs emociškai (2017 m. rugsėjo 1 d. šeimos gydytojo apžiūra), taip pat jaučia įtampą, nerimą, jam diagnozuotas miego sutrikimas (2017 m. rugsėjo 25 d. šeimos gydytojo apžiūra), tačiau nėra jokių duomenų, jog jam diagnozuotas nervinis emocinis sutrikimas, jį kamuoja nerimo, depresijos priepuoliai, dėl kurių vaikams būti kartu yra nesaugu, pavojinga jų gyvybei ir sveikatai.
15. Kitų vaikų turėjimas negali tapti priežastimi nebendrauti su vaikais Dovile ir Ignu, nes tėvų teisės ir pareigos visiems jų vaikams yra lygios.
16. D. P. nesilaikė bendravimo tvarkos ne tik antstolės akte nurodytais atvejais, jis su vaikais nesusitiko nuo 2017 m. rugpjūčio. Skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą; nurodomos tam tikros priežastys (sveikatos sutrikimai ir pan.) gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauti su vaikais. D. P. subjektyvus aplinkybių, jo teigimu, lėmusių jo ir vaikų visišką nebendravimą, nurodymas vertintinas kaip vengimas įgyvendinti tėvo pareigas savo vaikams. Duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas ir bandęs vaikus pasiimti ar susitarti iš anksto dėl kitos datos su vaikų motina, į bylą nepateikta. Be to, byloje nėra duomenų, kad su vaikais jis bendrautų kita nei nustatyta taikos sutartimi forma (ryšio priemonėmis, per socialinius tinklus ir pan.).
17. Teismas, R. T. prašant, išdavė vykdomąjį raštą tik dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies – dėl tėvo su vaikais bendravimo tvarkos 4.1–4.2 punktų, o dėl visos taikos sutarties, taip pat ir 4.8 punkto, vykdomasis raštas neišduotas. Tačiau tai neatleidžia šalių nuo pareigos visa apimtimi vykdyti įsiteisėjusią ir galiojančią teismo nutartį. D. P. taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos sąlygas aiškina išimtinai palankiai sau, nes, siekdamas paaiškinti, kodėl nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, remiasi taikos sutarties 4.8 punkto nuostata, pagal kurią, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas laikas gali būti kompensuojamas tėvams susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis. Tačiau D. P. nesilaiko sutarties 4.8 punkto nuostatos, kad apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu nedelsdamos, kai tik šios priežastys paaiškėja.
18. D. P. 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 4 d., 2018 m. gegužės 16 d., 2018 m. gegužės 30 d., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2018 m. vasario 6 d. vykdomajame rašte, 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. patvarkymuose įtvirtintų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaikais, todėl teismas nusprendė skirti jam 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą.
19. Antstolės kontorai pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. vykdomasis raštas Nr. e2-967-1019/2017 dėl nustatytos D. P. bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo. D. P. vykdomojo rašto nevykdė, su vaikais nebendravo, todėl antstolė kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio pagrindu. Teismas šalių prašymu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis), tačiau šalis, pateikdama prašymą teismui, turi konkrečiai nurodyti, kaip turėtų būti pakeista sprendimo vykdymo tvarka. Nei R. T., nei D. P. nenurodė, kad ši tvarka jiems yra neaiški, kad ją reikėtų keisti, nepateikė jokios nuomonės dėl bendravimo tvarkos formuluotės pakeitimo. Keičiant tėvo bendravimo tvarką su vaikais iš esmės būtų keičiama šalių susitarimo esmė, todėl, esant būtinybei, išieškotojas ir (ar) skolininkas dėl tokios sutarties sąlygų pakeitimo gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka ar šalims sutarus keisti sutartį bendru sutarimu.
20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį.
21. Kolegija nurodė, kad, pirma, nors vykdomasis raštas išduotas tik dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl tėvo su vaikais bendravimo tvarkos, nustatytos 4.1–4.2 punktuose, tačiau tai neatleidžia šalių nuo pareigos visa apimtimi vykdyti įsiteisėjusią ir galiojančią teismo nutartį, ir, antra, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir su atskiruoju skundu skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis laikėsi taikos sutarties 4.8 punkto nuostatų dėl informavimo apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo su vaikais tvarkos.
22. D. P. teigimu, antstolė, vykdydama teismo procesinį sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 25 punktą, nes, sprendžiant iš akte nurodytos informacijos apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai nepranešė, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta. Dėl šio D. P. argumento kolegija nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyta, jog vykdydamas kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar, nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas, kt. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas suinteresuoto asmens D. P., kuris pats iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nevykdydamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos, atsakomybės klausimas, todėl vaikų teisių apsaugos užtikrinimas nepriklausė nuo nurodytos institucijos atstovų dalyvavimo vykdymo procese.
23. Suinteresuotam asmeniui D. P. buvo siųsti du patvarkymai, kuriais antstolė įpareigojo jį vykdyti įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodytus veiksmus, todėl suinteresuotas asmuo akivaizdžiai nevykdė ne tik teismo vykdomojo dokumento, bet ir antstolės patvarkymų. Taigi skolininko neveikimas ir nebendradarbiavimas viso vykdymo proceso metu buvo pakankamas pagrindas bylą vykdančiam antstoliui surašyti CPK 771 straipsnyje nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir jį perduoti nagrinėti teismui.
24. Suinteresuotas asmuo su vaikais pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytą tvarką bendravo iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad taikos sutarties dėl bendravimo tvarkos su vaikais nesilaikė dėl objektyvių priežasčių, nustatytos tvarkos laikosi pagal savo objektyvias galimybes, su vaikais bendrauja, susitinka, be to, jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad D. P., sudarydamas taikos sutartį, suprato, jog susitaria tik dėl teisės, o ne dėl prievolės bendrauti su vaikais. Skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia vaikų tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą, nurodomos tam tikros priežastys (sveikatos sutrikimai ir pan.) gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau šios aplinkybės negali būti pasiteisinimas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauti su vaikais. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų dėjęs pastangas ir bandęs vaikus pasiimti ar susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo datos su vaikų motina, taip pat nėra duomenų, kad su vaikais jis bendrautų kita nei nustatyta taikos sutartimi forma – ryšio priemonėmis, kt.
25. Skolininko atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas už tam tikrą laikotarpį, dėl kurio nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog suinteresuotam asmeniui buvo diagnozuotas emocinis sutrikimas, jį kamavo nerimo, depresijos priepuoliai, dėl kurių vaikams būti kartu buvo nesaugu, pavojinga jų gyvybei ir sveikatai. Atskirajame skunde nurodyti duomenys, kad suinteresuotam asmeniui yra diagnozuotas nervinis emocinis sutrikimas, kiti sveikatos pažeidimai, dėl ko vaikams su juo gali būti nesaugu ir pavojinga jų gyvybei bei sveikatai, ir tai, kad skolininkas šiuo metu yra nusprendęs su vaikais nebendrauti, gali būti aktualūs sprendžiant klausimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo įstatymų įtvirtinta tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir priimti naują nutartį – antstolės prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta. Be to, antstolė privalėjo priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, tačiau toks patvarkymas nebuvo priimtas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte įsakmiai nurodyta, kad antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos (o ne paties teismo sprendimo). Todėl antstolė visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, o jos pateiktas aktas turėjo būti nepriimtas kaip neteismingas, kadangi nebuvo laikomasi jo priėmimo tvarkos – nebuvo priimtas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Taigi sprendimo vykdymo tvarka nebuvo derinama nei su skolininku, nei su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu. Teismo sprendimo vykdymas yra neatsiejamai susijęs su nepilnamečių vaikų interesais – bendravimo tvarka negali būti vykdoma vienašališkai tėvo, tam reikalingas ir vaikas. Sprendžiant dėl tėvo, nenorinčio ar negalinčio bendrauti su vaiku, privertimo bendrauti (t. y. priverstinai, antstoliui dalyvaujant vykdyti sprendimą), neabejotinai paliečiami ir nepilnamečio vaiko interesai – vertintina, ar toks bendravimas vaikams yra saugus, naudingas ir pan., todėl vaikų teisių apsaugos užtikrinimas yra būtinas ir privalomas. Taigi, antstolis privalomai turi surašyti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos (o ne prašyti tai padaryti teismo) ir šios privalomos pareigos negali pašalinti skolininko elgesys (tariamas nebendradarbiavimas). Be to, skolininko nebendradarbiavimas su antstoliu ir buvo nulemtas aplinkybės, kad antstolis nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos, t. y. į procesą neįtraukė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, kuris būtų galėjęs įvertinti, ar toks bendravimas, kurį verčia atlikti antstolis, atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
26.2. Teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendimu patvirtintos taikos sutarties dalies. Tačiau taikos sutartis yra vientisas dokumentas, kuriame nustatytos teisės ir pareigos turi būti vertinamos atsižvelgiant į visas sutartyje nurodytas sąlygas, t. y. ne tik 4.1, 4.2 punktuose, bet ir 4.3–4.12 punktuose nustatytas sąlygas. Nors antstolei kartu su vykdomuoju raštu buvo pateiktas teismo sprendimas su visa jame nurodyta bendravimo tvarka, vis tiek (antstoliui laikantis vykdomojo rašto turinio) patvarkymuose buvo reikalaujama laikytis tik taikos sutarties 4.1–4.2 punktuose nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Taigi bendravimo tvarka buvo nepagrįstai susiaurinta, iš jos pašalinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas kitas tvarkos sąlygas, nustatytas 4.3–4.12 punktuose. Taikos sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas gali būti kompensuojamas susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis. Taigi bendravimo su vaikais tvarka nėra privaloma, nes nustatyta, jog dėl objektyvių priežasčių bendravimas gali nevykti (kas labai aiškiai atriboja šią tvarką nuo privalomai vykdytinų teismo sprendimų (CPK 271, 273 straipsniai), kurie privalo būti įvykdyti be jokių išimčių). Be to, prarastas laikas gali būti kompensuojamas, o tai taip pat aiškiai patvirtina, jog bendravimas šiuo atveju yra tėvo teisė, o ne pareiga, nes bendravimas gali įvykti vėliau, bet gali ir nebeįvykti (priklausomai nuo šalių valios ir susitarimo), kas būtų neįmanoma (nelogiška), jei bendravimas būtų privalomas (tada ir kompensuotas turėtų būti privalomai). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, įstatymo galią turi visa sutartis, o ne jos dalis (tuo labiau teismo sprendimu patvirtinta sutartis). Teisės aktai nenustato, kad viena sutarties dalis turėtų aukštesnę galią už kitą ar tik dalis sutarties būtų priverstinai vykdoma, o kita – ne. Todėl antstolio reikalavimas vykdyti tik dalį sutarties, neatsižvelgiant į kitą sutarties dalį, yra neteisėtas. Visa bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka turėtų būti vertinama kaip vientisas dokumentas, kurio visos sąlygos yra vienodai svarbios ir vertinamos kartu.
26.3. Antstolė, būdama profesionali teisininkė, turėdama galimybę susipažinti ne tik su vykdomojo rašto, bet ir teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, turiniu, galėjo ir privalėjo patikrinti ir nustatyti, kad vykdomasis raštas išduotas tik dėl dalies taikos sutarties sąlygų, o kitos, vykdomajame rašte nenurodytos taikos sutarties sąlygos galimai eliminuoja vykdomajame rašte nurodytų sąlygų vykdymą. Kad antstolei sprendimo vykdymo tvarka buvo neaiški, patvirtina aplinkybė, kad ji prašė teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (nedetalizuodama, kaip ši turėtų būti keičiama). Antstolė privalėjo kreiptis į teismą ne dėl baudos skyrimo, o dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
26.4. Tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai. Teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Tokios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo sutarties, kokia buvo teismo patvirtinta šioje byloje, atveju teismo sprendimas būtų nevykdomas tokiu atveju, jei tėvas bendrautų su vaikais kitu metu ir kita tvarka nei nustatyta sutartyje, t. y. ją faktiškai pažeistų, o ne tada, kai tėvas savo teise nesinaudoja iš viso, tačiau jos nepažeidžia.
26.5. Taikant sutarties aiškinimo taisykles (nustatant šalių ketinimus, vertinant sutarties tekstą) šioje byloje taikos sutartimi nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra nurodyta, kad bendravimas su vaikais vykdomas visu nurodytu laiku ir privalomai. Teismo sprendime (taikos sutartyje) nėra nustatytas privalomas įpareigojimas tėvui paimti vaikus nustatytu tvarkoje metu, tokia išvada darytina iš vartojamos terminijos ir sąlygų visumos. Taikos sutartyje nevartojami terminai, reiškiantys aiškų ir griežtą įpareigojimą „privalo“, „turi paimti“, o vartojami terminai, reiškiantys neapibrėžtą galimybę, teisę, numanomą vykdymą „paimant, grąžinant“ (sutarties 4.1–4.3 punktai), „paimami, grąžinami“ (sutarties 4.4 punktas). Sutarties 4.8 punkte nustatyta, kad „tuo atveju, jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, dėl to prarastas laikas gali būti kompensuojamas mums susitarus dėl to laisvos formos raštišku susitarimu šioje sutartyje numatytomis ryšio priemonėmis“. Skolininkas šioje byloje nuosekliai aiškino, kad teismo patvirtintą bendravimo tvarką jis suprato kaip teisę, o ne pareigą bendrauti su vaikais, remdamasis visuotinai Lietuvoje nusistovėjusia tokių sutarčių vykdymo tvarka. Teismas turėjo vertinti ir atsižvelgti, kaip sutartį sudaręs asmuo ją suprato ir kokie buvo jo tikrieji ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
26.6. Įstatymas neleidžia priimti sąlyginių sprendimų (CPK 267 straipsnis). Tačiau bendravimo su vaiku tvarka visada priklauso nuo tam tikrų sąlygų – pvz., bendravimas gali neįvykti dėl vaiko ar tėvo ligos ir kt. Tai taip pat patvirtina, kad bendravimo su vaiku tvarka negali būti privalomai (priverstinai) vykdytina. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais negali būti vykdomas prievartine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Jokioje teisės normoje ar teismų praktikoje nenustatyta, kad atskirai gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku būtų vykdomas priverstinai, nes neįmanoma įsivaizduoti prievartinio bendravimo (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 3.175 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Akivaizdu, kad prievartinis bendravimas (tokį bendravimą galima laikyti nenuoširdžiu, nedraugišku, piktu ir pan.) neatitiktų vaikų interesų, kenktų jo psichinei sveikatai, galėtų būti laikomas netgi smurtu prieš vaiką. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad bendravimo tvarka sudaroma nepilnamečių vaikų (o ne vieno iš vaiko tėvų) interesais.
26.7. D. P. neginčija, kad pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Tačiau ši pareiga negali būti susiaurinama ir suprantama kaip konkrečios vaiko paėmimo ir grąžinimo į jo gyvenamąją vietą tvarkos vykdymas, kadangi pati savaime tokia tvarka negali būti laikoma tinkamu bendravimo su vaiku, jo auklėjimo pareigų vykdymu (pvz., jei tėvas, paėmęs vaiką, jį skriaus, jo neprižiūrės, mokys vartoti alkoholį, keiktis, vartos smurtą ir pan., tai, savaime suprantama, jis nebus laikomas vykdančiu tėvo pareigas). Ir atvirkščiai – tinkamai tėvo pareigas galima vykdyti nepaimant vaikų iš jų gyvenamosios vietos, o bendraujant su jais kitais būdais (telefonu, laiškais ir pan.) arba netgi nebendraujant iš viso – jei pagrįstai manoma, kad toks bendravimas darytų vaikams daugiau žalos negu naudos. Šios teisės ir pareigos negali būti sutapatinamos. Net jei įstatymas įtvirtina pareigą bendrauti su vaiku, ji nebūtinai turi būti įgyvendinama per nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (t. y. vaiko paėmimą iš jo gyvenamosios vietos). Todėl CK 3.170 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti tiesiogiai siejama su taikos sutarties, kurioje nustatyta bendravimo tvarka, privalomumu ir nedaro šią sutartį patvirtinusio teismo sprendimo privalomai vykdytino.
26.8. Įstatymas šios kategorijos bylose nustato specifinę sankciją už teismo sprendimo nevykdymą, t. y. ne baudą (CPK 771 straipsnio 5 dalis), o tėvo valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Dėl to teismas skirti baudos negalėjo, nes bauda yra sankcija, motyvuojanti skolininką kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą, verčianti bendrauti to tarpusavyje nenorinčius tėvą ir vaikus, taip sukeliant pavojų vaikų saugumui, sveikatai, t. y. pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus. Teismas turėjo išaiškinti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) jos teisę kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo arba pats inicijuoti tokį procesą.
27. Suinteresuotas asmuo antstolė B. Palavinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Nustačius, kad skolininkas sistemingai nevykdo teismo vykdomajame dokumente ir jo pagrindu priimtuose antstolės patvarkymuose nurodytų įpareigojimų, 2018 m. birželio 27 d. buvo surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos formos aktas, kuriuo teismo buvo paprašyta išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą bei savo nuožiūra skirti skolininkui tinkamo dydžio baudą (CPK 771 straipsnio 3, 6 dalys). Vykdant tokio pobūdžio vykdomąjį dokumentą, t. y. įpareigojant asmenį atlikti veiksmus, kitų procesinių priemonių, kaip tik nurodytų CPK 771 straipsnyje, antstolis neturi teisės atlikti.
27.2. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte yra aptarta atvirkštinė situacija (nei susiklostė nagrinėjamoje byloje), kai skolininkas išieškotojui trukdo matytis su vaikais, o teismo priimtame vykdomajame dokumente nėra nustatyta konkreti matymosi ir bendravimo tvarka. Tokiose bylose vaiko teisių priežiūros specialistai į procesą įtraukiami tam, kad būtų maksimaliai užtikrinamos vaiko teisės, preziumuojant, kad vienas iš tėvų trukdo vaikui bendrauti su kitu tėvu.
27.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą antstolis gali tik tuomet, kai skolininkas nevykdo ne teismo vykdomajame dokumente nustatyto įpareigojimo, o antstolio surašyto sprendimo dėl vykdymo tvarkos. Skunde nurodyta tvarka yra taikoma tuomet, kai teismo vykdomasis dokumentas vykdomas siekiant apginti vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaikais (atvirkštinė situacija nagrinėjamai) ir kai teismas tik abstrakčiai, nedetalizuodamas konkrečios matymosi tvarkos, įtvirtina tokią teisę. Nagrinėjamu atveju vykdomajame dokumente yra išdėstyta aiški matymosi su vaikais tvarka, kurią skolininkas patvirtino kaip tinkamą, pasirašydamas taikos sutartį.
27.4. Patenkinus kasacinį skundą būtų sukurtas precedentas, leidžiantis antstoliui pažeisti ultra vires doktriną ir CPK 771 straipsnį, įpareigojant antstolį, esant atitinkamoms aplinkybėms, vertinti bei keisti teismo išduoto vykdomojo dokumento turinį, jį siaurinant arba plečiant.
27.5. Pareiga tėvui rūpintis vaikais bei auklėti juos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.165 straipsnyje. Tai ne tik pareiga išlaikyti savo vaiką materialiai (ką skolininkas daro), bet ir tiesioginė pareiga auklėti vaiką, t. y. sistemingais nurodymais, pamokymais ar kitais veikimais ugdyti žmogaus įpročius, valią, jausmus ir pan. Skolininkas akivaizdžiai siekia išvengti pareigos auklėti, lankyti vaikus bei bendrauti su jais, tai, kaip jis pats teigia, kompensuodamas materialiniu išlaikymu.
27.6. CK 3.159 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtino neginčijamas vaiko teises į abiejų tėvų auklėjimą bei bendravimą, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaiko teisė į bendravimą su abiem tėvais išskiriama ir CK 3.170 straipsnio 1 dalyje. Skolininkas siekia pažeisti savo paties vaikams įstatymu suteiktas teises į tinkamą bei nenutrūkstamą bendravimą su juo, prioritetą teikdamas savo, o ne vaikų interesams.
27.7. Patenkinus kasacinį skundą būtų suformuotas precedentas, tėvo bendravimą su vaiku įtvirtinant kaip teisę, o ne kaip pareigą. Tokiu atveju būtų pažeidžiami interesai asmens, su kuriuo yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, nes pareiga tokiam asmeniui rūpintis vaikais būtų išplėsta, tokio tėvo kaip skolininkas pareigos būtų susiaurintos, o teisės išplėstos, būtų pažeista vaiko tėvų interesų pusiausvyra, suvaržant išieškotojos teises į asmeninį gyvenimą. Tokia praktika iškreiptų ir vykdymo procesą bendravimo su vaikais klausimu, nes situacijose, kai vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su skolininku, neleidžiančiu kitam tėvui matytis su vaiku, priverstinis vykdymas būtų leidžiamas, tačiau atvirkštinėje situacijoje, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos bendrauti su vaikais, priverstinio proceso inicijavimo teisė būtų suvaržyta.
28. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš D. P. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Nagrinėjamoje situacijoje įvykdyti teismo įpareigojimą gali tik patys proceso dalyviai. Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį dėl teismo sprendimo nevykdymo skiriama bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Įsiteisėjusių teismų sprendimų nevykdymas yra pavojinga veika, kuria trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai, todėl už tokią veiką nustatyta net baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį. Nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Hornsby prieš Graikiją, peticijos Nr. 18357/91). Bylos atveju yra priimta ir galioja teismo nutartis, kuria nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Šis teismo sprendimas privalomas ir tėvui.
28.2. CK 3.170 straipsnyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikomos sankcijos. Skolininkas sąmoningai nevykdė teismo nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos, nes yra įsitikinęs, jog tai daryti jam neprivalu. Toks skolininko įsitikinimas nėra pagrįstas nei teisės, nei moralės normomis. Skolininkas suabsoliutina savo teises ir siekia išvengti pareigų vykdymo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų bandęs vaikus pasiimti ar susitarti iš anksto dėl kito bendravimo laiko ir (ar) formos. Remiantis EŽTT praktika, geriausius vaiko interesus atitinka užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų ( EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09). Bylos atveju pats tėvas aktyviai siekia nutraukti bet kokius ryšius su savo nepilnamečiais vaikais. Skolininko pageidavimu buvo suderinta tokia pakankamai minimali jo bendravimo su vaikais tvarka. Teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje bendravimo tvarkos sąlygos išdėstytos visiškai aiškiai, skolininkas, atstovaujamas kvalifikuoto atstovo, pasirašytinai patvirtino, kad ši sutartis sudaryta laisva valia, nesant suklydimo, patvirtino, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią sutartį neteisėtą, ir tai, kad jam yra žinoma, jog, sudarius taikos sutartį ir ją patvirtinus teisme pagal CPK nuostatas, tokia taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
28.3. Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka gali būti keičiama, bet pats skolininkas turi teisę dėl to kreiptis į teismą. D. P. iš esmės siekia išvengti bendravimo, visiškai nusišalinti nuo tėvo pareigų vykdymo ir visą vaikų priežiūros, auklėjimo, išlaikymo naštą perkelti motinai.
28.4. Jeigu asmuo teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Išieškotojas turi teisę pasitelkti antstolį tam, kad šis, siekdamas sprendimo įvykdymo, imtųsi CPK nurodytų priemonių, įskaitant ir priverstinį teismo sprendimo įvykdymą. CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą.
28.5. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad skolininkas nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos antstolės prašyme nurodytu laiku (ir ne tik šiuo laiku, nes nebendrauja su vaikais jau daugiau nei pusantrų metų). Visi teiginiai dėl antstolės netinkamų veiksmų, kurie nebuvo skundžiami, laikytini nepagrįstais. Skolininkui paskirta bauda simbolinė, buvo tikimasi, kad jis supras savo pareigas ir pradės jas vykdyti. D. P. su vaikais nebendrauja nei taikos sutartyje nustatytu, nei kitu laiku.
28.6. Nustačius, kad tas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neprivalo jos laikytis ir gali elgtis savo nuožiūra, būtų iškreiptas tėvų teisių ir pareigų balansas, pažeistas vaikų interesų prioriteto principas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo su vaikais bendravimo tvarkos nevykdymo
29. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
30. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
31. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
32. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
34. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
35. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo D. P. kelia tėvo pareigos bendrauti su vaikais vykdymo klausimą. D. P. įsitikinęs, kad jis negali būti verčiamas vykdyti savo pareigą bendrauti su vaikais teismo nutarties, kuria patvirtinta jo ir R. T. taikos sutartis, vykdymo procese, už šios pareigos nevykdymą skiriant baudą CPK 771 straipsnio pagrindu. Tokiu atveju galimas tik tėvų valdžios apribojimo instituto taikymas. Be to, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis turi laikytis teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatytos tvarkos, priimdamas patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir į vykdymo procesą įtraukdamas vaiko teisių apsaugos instituciją. Bylą nagrinėję teismai nurodytus suinteresuoto asmens argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtinta suinteresuotų asmenų R. T. ir D. P. taikos sutartis, kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, D. P. mokamas išlaikymas vaikams, jo bendravimo su vaikais tvarka. Problema kilo dėl D. P. įsipareigojimo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį bendrauti su vaikais vykdymo – nustatyta, kad jis pagal nurodytą tvarką su vaikais bendravo tik iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. D. P. teigia, kad jis negali būti verčiamas bendrauti su vaikais, priešingu atveju vaikai dėl tokio bendravimo patirtų žalą.
37. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 29–34 punktuose nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl šių normų taikymo, nurodo, kad suinteresuotas asmuo D. P. turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Minėta, kad šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (nutarties 31 punktas). Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad vaikų bendravimas su tėvu neatitiktų jų interesų, darytų jiems žalą, taip pat kad jie būtų išreiškę aiškų nenorą bendrauti su tėvu.
38. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte įtvirtintos teismo sprendimų, kuriais nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo tvarkos, t. y. apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą nepranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, nesikreipė į ją dėl turimos informacijos pateikimo. Tačiau kasaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas kaip privalomas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nes toks patvarkymas surašomas ne visais tokio pobūdžio sprendimų nevykdymo atvejais. Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyta, kad prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką; išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kurio nevykdant antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo D. P., teikdamas kasacinį skundą, faktiškai gina ne vaikų, o savo interesą, grindžiamą nenoru vykdyti savo kaip tėvo pareigą bendrauti su vaikais. Byloje nenustatyta, kad, antstolei neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, būtų buvę pažeisti geriausi vaikų interesai. Dėl šios priežasties nustatytas pažeidimas vykdymo procese nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolei surašius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad tokios sankcijos – tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą. Tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan.
40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir kasacinio skundo argumentus, kad, sudarydamas taikos sutartį, D. P. tarėsi ne dėl pareigos, o dėl teisės bendrauti su vaikais įgyvendinimo tvarkos, ką, jo manymu, patvirtina taikos sutarties 4.8 punktas, taip pat kad jis nutraukė bendravimą su vaikais dėl objektyvių priežasčių, o tokia galimybė nustatyta būtent taikos sutarties 4.8 punkte. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.8 punktu, kuris vykdytinas kartu su kitais taikos sutarties punktais, R. T. ir D. P. susitarė, kad tuo atveju, jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, pastarasis laikas gali būti kompensuojamas jiems susitarus laisvu raštišku susitarimu šioje sutartyje nurodytomis ryšio priemonėmis; apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, vienas kitą privalo informuoti raštu nedelsdami, kai tik šios priežastys paaiškėja. Teismų byloje nenustatyta, kad D. P. neturėtų galimybės laikytis teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad D. P. nurodomos aplinkybės, dėl kurių jis nebendrauja su vaikais, neatleidžia jo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. D. P. nurodytos tokios aplinkybės kaip sveikatos sutrikimai, nuosavo būsto neturėjimas, kiti du nepilnamečiai vaikai ir pan. gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir su jais nebendrauti. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo būtų bandęs susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo su vaikais datos, taip pat nėra duomenų, kad su vaikais jis bendrautų kita nei nustatyta taikos sutartimi forma (pvz., telefonu, internetu ir pan.). Taigi pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pats D. P. nevykdė taikos sutarties 4.8 punkto. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.8 punkto paskirtis – kompensuoti D. P. dėl tam tikrų priežasčių prarastą bendravimo su vaikais laiką, o ne suteikti jam galimybę išvengti pareigos bendrauti su vaikais vykdymo.
41. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi D. P., esant priežasčių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo kaip tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti. Pažymėtina, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 10 punktu D. P. patvirtino, jog jam yra žinoma, kad pagal CPK nuostatas sudaryta ir teisme patvirtinta taikos sutartis tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, minėta, nuo taikos sutarties patvirtinimo D. P. apie pusę metų ją vykdė, t. y. su vaikais bendravo taikos sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi taikos sutartis, kuria būtų nustatyta galimybė tėvui nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais, prieštarautų imperatyviosioms CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teisės normoms ir viešajam interesui, todėl teismo negalėtų būti tvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti teisingu ir teisėtu kasaciniame skunde pateikto taikos sutarties aiškinimo.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas šioje byloje, pagrindo pakeisti ar panaikinti kasacine tvarka skundžiamą nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Suinteresuotas asmuo R. T. prašo priteisti iš suinteresuoto asmens D. P. 400 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,54 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetant kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš suinteresuoto asmens D. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,54 Eur (aštuonis Eur 54 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Dalia Vasarienė