Civilinė byla Nr. 3K-3-336/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00529-2009-4
Procesinio sprendimo kategorija 27.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Fotoakis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. V. ir E. G. ieškinį atsakovui UAB „Fotoakis“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo vaidmenį juridinio asmens veiklos tyrimo procese, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai S. A. V. ir E. G. kreipėsi į teismą prašydami atlikti UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimą. Ieškovai yra UAB „Fotoakis“ akcininkai, kuriems priklausančios akcijos sudaro 2/5 dalis bendrovės įstatinio kapitalo. Ieškovams kilo abejonių dėl bendrovės direktoriaus V. R. veiklos, todėl jie kreipėsi į direktorių, prašydami nutraukti netinkamą bendrovės veiklą, tačiau per nustatytą terminą bendrovės direktorius nepateikė jokio oficialaus atsakymo. Ieškovai nurodė, kad bendrovės direktorius pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 8 dalį, nes nebuvo sušaukti eiliniai visuotiniai bendrovės akcininkų susirinkimai. Taip pat buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, nes bendrovės direktorius atsisakė pateikti bendrovės akcininkams reikalingą informaciją. Ieškovai teigė, kad bendrovės darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai dideli atlyginimai ir taip direktorius pažeidė Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Be to, ieškovai nurodė, kad atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta daug finansinių pažeidimų. Esant šioms aplinkybėms ieškovai prašė atlikti bendrovės veiklos tyrimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi pradėjo atsakovo UAB „Fotoakis“ bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimą. 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimą buvo pavesta atlikti ekspertui UAB „Audito sistemos“.
Atsižvelgdami į eksperto išvadas ieškovai 2011 m. lapkričio 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl teismo taikytinų priemonių, nurodydami, kad, ekspertams konstatavus, jog atsakovo valdymo organo direktoriaus V. R. veikla yra netinkama, vienintelis būdas apginti mažumos akcininkų teises yra įpareigojimas atsakovui kreiptis į teismą dėl V. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir gautą žalos atlyginimą paskirstyti atsakovo kreditoriams ir akcininkams. Kaip nurodė ieškovai, toks teisių gynimo būdas įtvirtintas Civilinio kodekso 2.131 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Nagrinėjamu atveju buvo paskirtas atsakovo UAB „Fotoakis“ bei jos vienasmenio valdymo organo direktoriaus V. R. veiklos tyrimas. Šios veiklos tyrimo pobūdis nukreipia į atitinkamas teismo taikomas priemones, siekiant apginti asmenų, besikreipiančių į teismą dėl veiklos tyrimo, teises. Teismas nurodė, kad įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės nėra savitikslės, jomis yra užtikrinama, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Viena iš numatytų teismo taikytinų priemonių – juridinio asmens likvidavimas ir likvidatoriaus paskyrimas (CK 2.131 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo akcininkas ir vadovas V. R. jau priėmė sprendimą dėl atsakovo likvidavimo, kas yra ir viena iš teismo galimų taikyti priemonių ištyrus juridinio asmens veiklą, ieškovai šio sprendimo neginčijo, o tik prašo įpareigoti juridinį asmenį kreiptis į teismą dėl žalos iš trečiojo asmens išieškojimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, pasirinkdamas vieną iš teismo taikomų priemonių, iš esmės ieškinį pripažino. O ieškovų prašomas taikyti teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovą kreiptis į teismą dėl V. R. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir gautą žalos atlyginimą paskirstyti atsakovo kreditoriams ir akcininkams, nenumatytas nei CK 2.131 straipsnio 1 dalyje, nei kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą yra subjektyvi asmens teisė, kuri nepriklauso nuo kitų subjektų valios ar norų. Tik asmuo, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos gali kreiptis į teismą, niekas kitas už jį šios teisės įgyvendinti negali, taip pat negali priversti jos realizuoti (CPK 5 straipsnis). Teismas, pritaikęs tokį teisių gynimo būdą, kokio prašo ieškovai, pažeistų ne tik CPK, bet ir Konstitucijos nuostatas, suteikiančias asmeniui laisvę, kuri neabejotinai apima laisvę apsispręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eksperto rekomendacijos dėl žalos padarytos įmonei ir jos akcininkams išieškojimo iš valdymo organo gali būti įgyvendinamos patiems akcininkams kreipiantis į teismą, o ne įpareigojant tai padaryti kitą asmenį. Esant nurodytų aplinkybių visetui bei atsižvelgiant į ieškovų prašomą taikyti teisių gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ekspertai, apibendrindami atlikto tyrimo rezultatus, nurodė, jog UAB „Fotoakis“ nuostolinga tipinė veikla tiriamu laikotarpiu neatitiko įmonės įstatuose numatyto veiklos tikslo, o UAB „Fotoakis“ direktorius V. R., turėjęs visus įgaliojimus veikti įmonės vardu, ne tik nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, tačiau sudarinėjo nuostolingus, įmonei nenaudingus sandorius, kurie pažeidė įmonės ir akcininkų interesus, sumažino jų nuosavybę. Teismas nurodė, kad juridinio asmens veiklos tyrimas susideda iš septynių etapų: 1) kreipimasis į juridinį asmenį; 2) pareiškimo padavimas teismui; 3) nutarties dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios priėmimas; 4) ekspertų skyrimas ir ekspertų darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nustatymas; 5) ekspertų atliekamas tyrimas ir tyrimo ataskaitos ir rekomendacijų pateikimas; 6) ekspertų ataskaitos ir rekomendacijos svarstymas; 7) priemonių taikymas. Atliekant UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimą buvo įgyvendinta tik dalis juridinio asmens veiklos tyrimo etapų. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradžios, skyrė ekspertus, išsprendė jų darbo apmokėjimo klausimą, ekspertai atliko tyrimą ir pateikė ataskaitą bei rekomendacijas, ekspertų ataskaita ir rekomendacijos buvo apsvarstytos teismo posėdyje, tačiau teismo nuomonė (pritarimas ar nepritarimas) dėl tokių išvadų nebuvo išdėstyta sprendime ir nebuvo išspręstas klausimas dėl priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, išklausęs ekspertų ir šalių nuomonę, gali pritarti arba nepritarti pateiktai ataskaitai ir teikiamoms rekomendacijoms. Pritaręs ataskaitai teismas turi spręsti dėl taikytinų priemonių pagal CK 2.131 straipsnį, o nepritaręs dėl naujų ekspertų paskyrimo, tačiau ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertų ataskaitoje nurodytų atlikto UAB „Fotoakis“ veiklos tyrimo rezultatų bei pateiktų rekomendacijų, nepasisakė nei dėl pritarimo, nei dėl nepritarimo dėl ekspertų ataskaitoje nurodyto juridinio asmens veiklos netinkamumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas sprendimas dėl atsakovo likvidavimo, nesudarė pagrindo teismui spręsti dėl atsakovo ieškinio pripažinimo, pasirinkus vieną iš teismo taikomų priemonių, ir ieškinį atmesti, ypač kai atsakovas neigia savo sutikimą su ieškovų ieškiniu. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tokio sprendimo likviduoti juridinį asmenį, kurio veikla galbūt buvo netinkama, įtaką atlikto juridinio asmens veiklos tyrimo rezultatų (juridinio asmens veiklos trūkumų pašalinimo) įgyvendinimo galimybei, parenkant CK 2.131 straipsnyje numatytas priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas dėl atsakovo likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo buvo priimtas pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime vienintelio dalyvavusio V. R. turimais balsais (50 procentų), todėl būtina papildomai išsiaiškinti kitų juridinio asmens dalyvių valią dėl likvidatoriaus paskyrimo, jei tai neprieštarautų viešajam interesui. Teismui nusprendus dėl juridinio asmens veiklos netinkamumo, pritarus ekspertų išvadoms ir pritaikius priemonę – likviduoti juridinį asmenį CK 2.131 straipsnio pagrindu, t. y. keičiant dabar esantį likvidavimo pagrindą, paskirtas likvidatorius turėtų vertinti ekspertų išvadose nurodytą informaciją dėl juridiniam asmeniui galbūt padarytos žalos ir spręsti dėl tokių pažeistų teisių gynimo teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismas negali spręsti dėl įpareigojimo kreiptis į teismą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas likviduojama UAB „Fotoakis“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Dėl teismo pareigos pritarti ar nepritarti ekspertų išvadoms
Kasatoriai nurodo nesutinką, kad pagal CK 2.131 straipsnio 1 dalį teismas visais atvejais yra įpareigotas pasisakyti dėl veiklos tinkamumo bei dėl to, ar pritaria ar nepritaria ekspertų išvadoms bei rekomendacijoms. Veiklos tinkamumo ar netinkamumo konstatavimas nėra juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas, o tik prielaida (sąlyga) tikslui – pritaikyti konkrečią priemonę – pasiekti. Atsižvelgiant į tai, juridinio asmens veiklos tinkamumo neaptarimas sprendime nėra ir negali būti laikomas pažeidimu, nes veiklos tinkamumas ar netinkamumas neturėtų jokios įtakos vieninteliam ir pagrindiniam bylos tikslui – priemonių taikymui. Be to, CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiklos netinkamumo atveju teismas gali, bet neprivalo taikyti vieną iš nurodytų priemonių.
- Dėl teismo diskrecijos taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą priemonę
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčytiną sprendimą, padarė išvadą, kad teismas turi absoliučią diskreciją parinkti taikytiną priemonę ir nėra saistomas ieškovo išreikštos pozicijos byloje. Kasatoriai nurodo, kad teismas negalėjo spręsti dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytos priemonės – juridinio asmens likvidavimas ir likvidatoriaus paskyrimas – taikymo, nes ieškovai teisminio proceso metu aiškiai nurodė, kad tokios priemonės taikymo nepageidauja ir ji yra netikslinga. Be to, atsakovas jau yra likviduojamas. Tai, kad ieškovai neatvyko į akcininkų susirinkimą ir vėliau nepaskundė sprendimo dėl atsakovo likvidavimo, nereiškia, kad teismas savo nuožiūra gali keisti juridinio asmens likvidavimo pagrindą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį, nurodydami, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtinas visapusiškas aplinkybių ištyrimas net tuo atveju, kai sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo jau yra priimtas, nes prireikus likvidavimo pagrindas turėtų būti keičiamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo vaidmens juridinio asmens veiklos tyrimo procese
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teismas, paskyręs ekspertus atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, turi vertinti ekspertų išvadą juridinio asmens veiklos tinkamumo aspektu ir ar turi teisę parinkti kitą, nei prašoma pareiškėjų, poveikio priemonę, nurodytą CK 2.131 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus.
Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Įstatymas nedetalizuoja sąvokų „yra pagrindas manyti“ ir „netinkamai veikė“ turinio. Kasacinis teismas, aiškindamas CK X skyriaus nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina taip, jog kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. O įstatymo formuluotė „yra pagrindas manyti“ nereikalauja teismo įsitikinimo dėl juridinio asmens netinkamos veiklos. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublika v. AB „Lietuvos dujos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-548/2013). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, priimdamas nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teismas analizuoja materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, t. y. ar yra pagrindas manyti, kad juridinio asmens valdymo organas ar jų narys netinkamai veikė (CK 2.124 straipsnis, 2.126 straipsnio 4 dalis). Nors tokia nutartimi netinkama veikla nėra konstatuojama, o tik preliminariai įvertinama jos tikimybė, šių aplinkybių įtraukimas į teismo vertinamas aplinkybes neleidžia jos laikyti vien procesinio pobūdžio nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublika v. AB „Lietuvos dujos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-548/2013). Taigi teismo paskirtų ir juridinio asmens veiklos tyrimą atlikusių ekspertų išvada neužbaigia juridinio asmens veiklos tyrimo proceso, o tik yra pagrindas teismui vertinti visus byloje surinktus įrodymus ir ekspertų nustatytas aplinkybes ir priimti sprendimą dėl juridinio asmens veiklos netinkamumo bei taikyti CK 2.131 straipsnyje nustatytas priemones. Kaip nurodyta pirmiau, teismas, pradėdamas juridinio asmens veiklos tyrimą, turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Tai yra teismo skiriamų ekspertų užduotis – patvirtinti ar paneigti teismo pradinę išvadą dėl galbūt netinkamos juridinio asmens veiklos. Jeigu teismas nesutinka su ekspertų pateiktomis išvados ir aplinkybių vertinimu, gali būti sprendžiamas klausimas dėl kitų ekspertų paskyrimo, tačiau toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nebaigė juridinio asmens veiklos tyrimo proceso, nes nevertino ekspertų išvados ir nepasisakė dėl juridinės asmens veiklos netinkamumo, todėl byla pagrįstai grąžinta į pirmosios instancijos teismą, kuris turi įvertinti ekspertų nustatytas aplinkybes juridinio asmens veiklos tinkamumo aspektu. Tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimo metu pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo, nereiškia, kad juridinio asmens veiklos tinkamumo klausimas yra išspręstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas likviduoti juridinį asmenį gali būti priimamas CK 2.106 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra ypač svarbus sprendžiant dėl likvidatoriaus paskyrimo ir juridiniam asmeniui galbūt padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje juridinio asmens dalyvių (o tiksliau vieno jų) sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą nėra pagrindas atmesti ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo pasisakyti dėl kitos nei ieškovai prašė poveikio priemonės – juridinio asmens likvidavimo, o tiksliau, likvidavimo pagrindo keitimo – juridiniam asmeniui taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašomos taikyti priemonės teismo nesaisto ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į bylos esmę, pritaikyti bet kurias iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, padėsiančių užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. A. v. UAB „Ad Locum“, bylos Nr. 3K-3-229/2010; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublika v. AB „Lietuvos dujos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-548/2013). Kaip pažymėta pirmiau, narinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo iš esmės, nebaigė juridinio asmens veiklos tyrimo proceso ir nepagrįstai ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, tinkamai aiškino ir taikė CK 2.131 straipsnį ir pagrįstai sprendė dėl galimos taikyti kitos, nei ieškovai prašė, poveikio priemonės.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.124-2.131 straipsnių nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinį skundą atmetant, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 56,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi paliekant nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį bylą yra grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimas kasaciniame teisme nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Rimvydas Norkus