Civilinė byla Nr. 2-786-734/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45566-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.2.4.2; 116.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,
sekretoriaujant R. K.,
dalyvaujant ieškovei G. A. P.,
ieškovės atstovei advokatei R. J.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G.A. P. ieškinį atsakovui Č. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas, priimdamas sprendimą
n u s t a t ė:
teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir teismo prašė priteisti iš atsakovo 1355,89 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2013 m. balandžio mėn. ieškovė susitarė su atsakovu, kad atsakovas pagamins vestuvinius žiedus ieškovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovas pagamino vestuvinius žiedus, tačiau jie neatitiko užsakymo sąlygų, todėl ieškovė grąžino atgal žiedus atsakovui pataisyti. 2013 metų rudenį atsakovas nurodė, kad žiedus pametė. 2014-07-22 ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrį, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-28 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė 1355.89 Eur (4681,60 Lt) žalą, kurią sudaro 1730 Lt sumokėti atsakovui už vestuvinių žiedų pagaminimą, 2651,60 Lt už atsakovui pateiktą aukso laužą, skirtą vestuvinių žiedų gamybai. Ieškovė nurodo, kad pateikė 18,94 gramus 585 prabos raudonojo aukso, 2013 m. kovo-balandžio mėn. aukso už 1 gramą kaina buvo 140 Lt. 300 Lt sumokėti už 10 vienetų briliantų. Ieškovė teigė, jog vestuvinių žiedų gamybai buvo panaudoti ieškovės seneliams, proseneliams priklausę auksiniai juvelyriniai dirbiniai, kurie buvo pagaminti iš raudono rusiško aukso, dirbiniai buvo geros būklės, didžioji dalis jų - mažai nešioti. Ieškovė nurodo, kad auksiniai juvelyriniai dirbiniai buvo jos senelių ir prosenelių palikimas, kurį ieškovė brangino ir ketino panaudoti išimtinai savo ir sutuoktinio vestuvinių žiedų gamybai. Ieškovė nurodo, kad ji nuo 2013 metų rudens, tai yra metus laiko bando susisiekti su atsakovu ir gera valia tartis kaip išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovas atsisako ieškoti geranoriško sprendimo, slapstosi, neatsakinėja į ieškovės telefono skambučius. Ieškovė teigia, kad buvo priversta užsisakyti naujus vestuvinius žiedus, dėl susiklosčiusios situacijos patyrė didelių nepatogumų, stiprių išgyvenimų, nervinę įtampą, nusivylimą, kad atsakovas apgavo, pasinaudojo jos pasitikėjimu ir prarado vestuvinius žiedus. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą įvertino 1448,10 Eur (5000 Lt).
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti LR CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka i (b.l. 11), apie posėdį atsakovui buvo pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.), kadangi atsakovas apie jam iškeltą civilinę bylą yra informuotas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2013 m. balandžio mėn. ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas pagamins vestuvinius žiedus. Ieškovė davė atsakovui 18,94 gramus aukso laužo. Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad žiedai bus pagaminti už 2200 Lt – ieškovės sutuoktinis sumokėjo atsakovui 700 Lt ir 1030 Lt aukso laužu. Ieškovė liko skolinga 470 Lt, tačiau atsakovas nurodė, kad šių pinigų neims, nes ilgai gamino žiedus. Ieškovė 2014 m. gruodžio mėn. grąžino atsakovui pagamintus žiedus, kad šis žiedus pataisytų, nurodydama, kad žiedai pagaminti nekokybiškai. Atsakovas 2014 metų sausio mėnesį žiedus pametė, todėl negrąžino jų ieškovei.
Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ginčo šalis sieja vartojimo rangos sutartis. Vartojimo rangos sutarties esmė yra ta, jog pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (LR CK 6.672 str. 1 d.). CK 6.648 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos pagal buitinio užsakymo sutartį, tai kvite, kurį rangovas duoda užsakovui, sudarant sutartį turi būti nurodytas tikslus medžiagos pavadinimas, aprašymas ir jos įkainojimas, nustatytas šalių susitarimu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo aprašytos ir įkainotos atsakovui perduotos medžiagos (CPK 178 str.) Ši aplinkybė vertintina kaip ieškovės nerūpestingumas, dėl kurio atsakomybę turi prisiimti pati ieškovė. Ieškovės pateiktas raštelis nėra laikomas tinkamu įrodymų, nes nėra aišku kas jį surašė (b.l. 19-21), todėl teismas, nagrinėdamas bylą, šio raštelio nevertina ir vadovaujasi tik Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-28 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
LR CK 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu ko kita nenustato įstatymai ar rangos sutartis, tai darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą (CK 6.657 str.). Kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas prarado žiedus, todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovei patirtą žalą. Ieškovė nurodo, kad patyrė 1355.89 Eur (4681,60 Lt) žalą, kurią sudaro -1730 Lt sumokėti atsakovui už vestuvinių žiedų pagaminimą, 2651,60 Lt už atsakovui pateiktą aukso laužą, skirtą vestuvinių žiedų gamybai ir 300 Lt sumokėti už 10 vienetų briliantų.
Iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-28 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovas patvirtino, jog už žiedų pagaminimą ieškovės sutuoktinis sumokėjo 700 Lt ir 1030 Lt aukso laužu (b.l. 8-9). Todėl 501,04 Eur (1730 Lt) žala laikytina pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina ieškovei iš atsakovo.
Ieškovė nurodo, kad patirtą žalą taip pat sudaro 300 Lt sumokėti už 10 vienetų briliantų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinačių aplinkybę, jog briliantai buvo pirkti, todėl ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Byloje nekilo ginčo, jog ieškovė perdavė atsakovui 18,94 gramų aukso laužo. Ieškovė nurodo, kad 2013 m. balandžio mėnesį aukso rinkoje 1 gramas aukso kainavo 140 Lt, tai yra prekybos vietose raudonojo aukso juvelyrinių dirbinių (žiedų, grandinėlių, auskarų) vidutinės rinkos kainos už 1 gramą siekė 140 Lt, todėl atsakovas turėtų atlyginti 2651,60 Lt žalą, kuri atsirado už atsakovui pateiktą aukso laužą, skirtą vestuvinių žiedų gamybai (18,94 gr. x 140 Lt/gr.). Su ieškovės paskaičiuota perduoto aukso laužo verte nesutiktina. Ieškovė pati nurodo, kad atsakovui buvo perduotas aukso laužas, kuris turėjo būti panaudotas vestuvinių žiedų gamybai, todėl negalima perduoto aukso vertės skaičiuoti kaip naujų juvelyrinių dirbinių. Iš ieškovės pateikto 2015-04-17 UAB „Vesma“ informacinio pranešimo matyti, kad 585 prabos auksas superkamas po 20 Eur už gramą (b.l. 29), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 378,80 Eur patirta žala už perduotą auksą (18,94 gr. x 20 Eur/gr.)
iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 879,84 Eur (501,04 Eur + 3780,80 Eur) turtinė žala. Likusioje dalyje ieškovė reikalaviams dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė didelių nepatogumų, stiprių išgyvenimų, nervinę įtampą, nusivylimą, kad atsakovas apgavo, pasinaudojo jos pasitikėjimu ir prarado vestuvinius žiedus. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinę žalą reikia įrodyti, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas VĮ Šeškinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašas, nepatvirtina, jog išraše nurodyti ieškovės sveikatos sutrikimai yra susiję su vestuvinių žiedų praradimu (b.l. 18), kitų įrodymų neturtinei žalai pagrįsti ieškovė nepateikė (CPK 178 str.), todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 13), iš kurios matyti, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei patirta 324,24 Eur išlaidų. LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas patenkino 31,38 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 101,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (324,24 Eur x 31,38 proc.) bei 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.).
Vadovaujantis LR CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p. iš atsakovo priteistinos 3,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270-271 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 879,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (879,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei G. A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 101,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – Swedbank AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka užsuteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur žyminio mokesčio ir 3,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Vansevičienė