Civilinė byla Nr. 2-1586-894/2012
Proc. Nr. 2-05-3-10783-2011-3
Proc. sprendimo kategorija:
29.4; 113.8; 116.1; 116.4 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovui V. M., ieškovų atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Neringai Žukauskienei, atsakovės R. D. atstovei advokato padėjėjai Ugnei Matekonytei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei Ruibavičienei, nedalyvaujant ieškovei A. M., atsakovei R. D., trečiųjų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir A. M. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, R. D., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo išardyti tvorą ir nugriauti ūkinį pastatą
n u s t a t ė:
Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo:
? įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini);
? įpareigoti atsakovus – Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei (99/100 pastato dalys) ir R. D., a/k (duomenys neskelbtini) (1/100 pastato dalis), bei sutvarkyti statybvietę aplink šį pastatą. Atsakovams to nepadarius per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikti teisę ieškovams atlikti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, su teise ateityje išsiieškoti turėtas išlaidas iš atsakovų.
Ieškovai patikslintame ieškinyje bei V. M. ir ieškovų atstovė advokatė R. Gradauskienė teismo posėdyje nurodė, kad ūkinis pastatas, pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), (tačiau faktiškai esantis sklype adresu (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams – Kauno miesto Savivaldybei (99/100 dalys) ir R. D. (1/100 dalis (sudaranti 1,15 kv.m.)). Šis pastatas yra visiškai sugriuvęs. Aplink jį yra pilamos šiukšlės, sklinda nemalonus kvapas. Pastatas yra nenaudojamas ir apleistas jau tris dešimtmečius, tačiau iki šiol turto savininkai nesiėmė priemonių jo sutvarkyti, tuo pažeisdami ieškovų teises. Atlikus pastato ekspertizę, nustatyta, jog jis netenkina esminių statinio mechaninio atsparumo reikalavimų, pastatas naudojimui pagal paskirtį netinka, yra artimas griūčiai, turi būti nugriautas. Buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri raštu įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai imtis apsaugos priemonių dėl galimos pastato griūties pasekmių. Daiktinė teisė baigiasi, jei statinys žūsta. Jei pastatas kelia grėsmę, savininkas privalo jį suremontuoti arba nugriauti. 2008-12-10 ginčo ūkinis pastatas buvo aptvertas metaline tvora. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr. A-4693 99/100 dalis ūkinio pastato pripažinta netinkama (negalima) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo, Privatizavimo skyrius įpareigotas organizuoti šios nekilnojamojo daikto dalies privatizavimo procedūras. Ginčo pastato savininkai nevykdo statybos techniniuose reglamentuose įtvirtintų būtinų reikalavimų. Privatizavimo procesas iki šiol nebuvo pradėtas nepagrįstai motyvuojant, kad vyksta teisminiai ginčai dėl servitutų nustatymo sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo pastatas negali būti privatizavimo objektu, kadangi jo negalima laikyti nusidėvėjusiu daiktu, nes jis yra sugriuvęs. VĮ „Registrų centras“ ginčo pastatas yra įregistruotas, tačiau jis neatitinka pastato požymių. Nurodo, kad ieškovė yra sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Todėl tuo, kad šiame sklype faktiškai stovintis pastatas yra sugriuvęs ir neatitinka pastatui keliamų techninių norminių reikalavimų, yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Nors savivaldybė aptvėrė pavojingą pastatą tvora, šioje teritorijoje vis tiek veisiasi įvairūs graužikai, į teritoriją patenka vaikai ir benamiai, nes nuo šlaito pusės tvoros nėra. Prašoma nugriauti tvora pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t.y. negavus besiribojančio sklypo bendraturčių sutikimo, nesilaikant atstumų. Ji patenka ir į V. M. priklausančią žemės sklypo dalį bei remiasi į jam priklausantį pastatą. Dėl užtvertos tvoros ir sugriuvusio ūkinio pastato, kurio sugriuvusi dalis yra užvirtusi ant ieškovo namo sienos, ieškovas negali prieiti prie jam priklausančio namo sienų. Dėl šios priežasties negali atlikti savo pastato išorės remonto, jo apšiltinimo darbų. Kartu ieškovas nurodė, jog užtvėrus ginčo tvorą, jis negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1 t., 136-140 b.l.; 2 t., 66- 69 b.l.).
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė kaip ginčo pastato savininkė, turi teisę pati savo nuožiūra spręsti klausimą dėl šio pastato naudojimo ir pasirinkti būdą kokius veiksmus atlikti su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tuo tarpu ieškovai siekia įpareigoti atsakovą ginčo pastatą nugriauti (t.y. pasirinkti konkretų ieškovo norimą būdą). Joks kitas asmuo negali priversti savininko atlikti veiksmus prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga viešojo intereso gynimui, tačiau ieškovai nėra tinkami subjektai reikšti reikalavimą dėl viešojo intereso gynimo. Tvora buvo aptverta, nes pastatas buvo avarinės būklės. Savininkas tinkamai įgyvendina savo teises, tą rodo tvoros aptvėrimas. Mano, kad ieškovai pilnai nepasinaudojo neteismine ginčo tvarka. Savivaldybė yra pradėjusi privatizavimo procedūras. Jeigu yra konkretus teisių pažeidimas, tai reikalavimas turi būti reiškiamas tik tokia apimtimi, kad pašalinti tą konkretų pažeidimą. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė R. D. nurodė, kad pripažinus pastato dalį netinkama naudoti dėl fizinio ir funkcinio nusidėvėjimo, atsakovas Kauno miesto savivaldybė, kaip pastato dalies savininkas, pasirinko vieną iš galimų alternatyvių tokio netinkamo naudoti turto panaudojimo būdų - parduoti pastato dalį. Todėl ieškovų reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovus nugriauti pastatą, sutvarkyti statybvietę yra visiškai nepagrįsti. Konstitucijoje yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamybės teisė, kuri be kita ko, reiškia, kad tik pats turto savininkas gali nuspręsti, kaip jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Ieškovai siekia priversti atsakovus pasirinkti konkretų nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą - pastato nugriovimą. Nėra pagrindo teigti kad pastatas yra pavojingas. Nėra pateikta įrodymų, apie tai, kad pastato teritorijoje pilamos šiukšlės ir sklinda nemalonus kvapas, veisiasi graužikai, patenka vaikai ir benamiai bei apie tai, kad ketinama atlikti remonto darbus. Todėl ieškovas nepagrįstai reiškia ieškinį.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nurodė, kad tvora ir ūkinis pastatas (griuvėsiai), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nėra Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės, tačiau patenka į valstybės saugomo Kauno miesto Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Prašo dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atsakovų išsakytus argumentus. Prašo ieškinį atmesti, nes yra reiškiamas neproporcingas reikalavimas. Paaiškino, jog nėra duomenų, kad pastatas yra lankomas žmonių ar kelia grėsmę, todėl remiantis paaiškinimais negalima išregistruoti nuosavybės. Prašo ieškinį atmesti.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašoma nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (1 t., 163-164 b.l.). Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos apie posėdį pranešta tinkamai (2 t., 48 b.l.). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, buvo gautas prašymas nagrinėti bylą teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant (2 t., 49 b.l.).
A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (2 t., 46 b.l.; CPK 51 str., 162(2) str. 2 d.). Teismas neturi duomenų apie jos neatvykimo priežastis. R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (2 t., 46 b.l.; CPK 51 str., 162(2) str. 2 d.). Teismas neturi duomenų apie jos neatvykimo priežastis. Byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant ieškovei (atstovaujamai advokatės R. Gradauskienės), atsakovei R. D. (atstovaujamai advokato padėjėjos U. Matekonytės) ir tretiesiems asmenims – Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (CPK 246 str. 1 d., 5 d.; 247 str. 2 d.).
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, jog ginčo ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini), 99/100 dalys nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (toliau ir – Savivaldybė), o 1/100 dalis – R. D. (1 t., 141-144 b.l.). Šis pastatas yra sugriuvęs (2 t., 35-36 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-23 įsakymu Nr. A-4693 ginčo ūkinio pastato 99/100 dalys pripažintos netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio ir funkcinio (technologinio) nusidėvėjimo turtu ir Savivaldybės Privatizavimo skyrius įpareigotas organizuoti šios nekilnojamojo daikto dalies privatizavimo procedūras. Nuo 2008-12-10 ūkinis pastatas aptvertas metalinių skydų tvora (1 t., 45-47, 72 b.l.). Kartu nustatyta, jog ginčo ūkinio pastato statyba yra baigta 1963 metais (1 t., 142 b.l.). Kadastrinių matavimų archyvinėje byloje pažymėti ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti ūkio pastatai – 2I1/p (duomenys neskelbtini) bei 4I1/p (duomenys neskelbtini) natūroje yra ties patys pastatai (prijungtos VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylos 30 lapas). Šis pastatas šiuo metu yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai stovi valstybei priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 27-28 b.l.), kurio dalis, t.y. 483 kv. m. (bendras sklypo plotas – 739 kv. m.) 2004-02-10 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 19/2004-0023 yra išnuomota ieškovei A. M. (1 t., 95, 145-146 b.l.). Atitinkamai ir tvora aplink pastatą faktiškai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) taip pat yra A. M. priklausantis pastatas-kavinė (2 t., 60-61 b.l.). Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 94 b.l.).
Dėl reikalavimo nugriauti ūkinį pastatą
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 str.).
Teismas sprendžia, jog A. M., nebūdama žemės sklypo savininkė, aukščiau minėtu teisiniu pagrindu negali grįsti ieškinio reikalavimų.
Ieškovės ieškinys grindžiamas siekiu apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises (CK 4.103 str. 2 d.). Įrodinėjimo dalykas esant minėtam teisiniam pagrindui – statybos neteisėtumui dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimo – yra teisės aktų reikalavimų pažeidimas, t.y. kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2010). Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 str. 2 d.). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str. 3 d.).
Teismas vertina, jog ieškovų teisių pažeidimas dėl prašomo nugriauti ūkinio pastato negali būti grindžiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, nes šioje normoje išvardinti pažeidimai siejami su pastato (statinio) statybos laikotarpiu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje statyba apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, ginčo ūkinis pastatas nėra remontuojamas, rekonstruojamas ar griaunamas. Jo statyba buvo užbaigta 1963 metais. Vadinasi šio pastato statybos vykdymo metu Civilinio kodekso 4.103 straipsnio normos negaliojo, todėl negali būti taikomos.
Ieškovo V. M., kaip žemės sklypo (besiribojančio su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčio ir šiame sklype esančių namo (duomenys neskelbtini) bei 40/100 namo (duomenys neskelbtini) dalies savininko, ieškinys turi negatorinio ieškinio (CK 4.99 str.) požymių. Todėl siekdamas jam, kaip savininkui, priklausančių daiktinių teisių gynybos, ieškovas privalėjo įrodyti 1) savo nuosavybės teisę ir 2) neigiamą neleistiną poveikį žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir (ar) jame esančiam pastatui (duomenys neskelbtini) arba jam priklausančiai pastato (duomenys neskelbtini) daliai.
Byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog V. M. nuosavybės teise priklauso 509/789 žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) bei 40/100 pastato-gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 94 b.l.; 2 t., 53-55).
Ieškovo teigimu, nors ginčo pastatas ir buvo aptvertas tvora, tačiau toje teritorijoje vis tiek veisiasi graužikai. Kadangi nuo šlaito pusės tvora neužtverta, į teritoriją patenka vaikai ir benamiai. Pažymėtina, jog jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovai nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog po užtvėrimo į ginčo teritoriją toliau yra pilamos šiukšlės ir iš jos sklinda nemalonus kvapas. 2011-12-07 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t., 12-16 b.l.) patvirtina aplinkybę, kad ginčo ūkinis pastatas nėra pilnai užtvertas, todėl yra galimybė į jį patekti nuo šlaito pusės (ši aplinkybė pripažįstama ir 2010-10-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento rašte Nr. 301-2-177 (1 t., 38 b.l.)). Tačiau minėti įrodymai nepatvirtina fakto, kad šioje teritorijoje lankosi vaikai ir benamiai, o tuo labiau, neįrodo, kad tokie asmenys, patekdami į ginčo teritoriją, kokiu nors būdu pažeidžia ieškovo nuosavybės teises į gretimą sklypą, ant sklypų ribos stovintį namą (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini) dalį. Darytina išvada, kad V. M. neįrodė, jog prašomas nugriauti pastatas pats savaime sąlygoja kokius nors ieškovo nuosavybės teisės į besiribojančio žemės sklypo dalį ir jame esančių pastato ir pastato dalies pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Neįrodžius vienos iš būtinų aplinkybių – neigiamo neleistino poveikio ieškovui bendrąją daline nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) bei jame esantiems pastatui (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini) daliai, nėra pagrindo pripažinti ieškovo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo fakto.
Pažymėtina, kad ieškovai nėra subjektai, teisės aktų įgalioti teisme ginti viešąjį interesą. Todėl, turėdami duomenų, jog ginčo teritorijoje lankosi asmenys ir dėl to kyla pavojus tų asmenų ir (ar) visuomenės saugumui, o taip pat ir dėl kraštovaizdžio taršos turėtų kreiptis į įgaliotas institucijas, kurios, esant pagrindui, galėtų ginti viešąjį interesą, įskaitant ir teisminę gynybą.
Kauno miesto Savivaldybės administracijai (toliau ir – Savivaldybės administracija) priskirta atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą, t.y. tikrinti, kaip statinio naudotojai vykdo teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 42 str.). Vadovaujantis Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo 2 punktu, ši priežiūra atliekama iki statinio naudojimo pabaigos (statinio išregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos) arba iki statinio griovimo darbų pradžios. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdama į grėsmės pobūdį, Savivaldybės administracija turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją, jei kyla pavojus aplinkai, asmens ar valstybės saugumui (Statybos įstatymo 42 str. 3 d. 1, 3 p.). Savivaldybės administracija privalo per visą ginčo pastato ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę kontroliuoti Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos“ (toliau ir – Reglamentas) laikymąsi (Reglamento 5, 7 p.). Vadinasi, Savivaldybės administracija turi pareigą išvengti statinio griūties, o jai įvykus, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statinys nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 10.4., 10.5. p.). Savivaldybė, kaip ginčo pastato naudotoja, iki statinio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos arba iki statinio griovimo darbų pradžios privalo rūpintis jo technine priežiūra. Be kita ko, ji privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdama į grėsmės pobūdį, privalo imtis priemonių žmonėms, aplinkai ir statiniui apsaugoti nuo galimų pasekmių, sustabdyti statinio naudojimą, uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia, – ir statinio sklype) (Reglamento 30, 33 p.). Vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog Savivaldybė ir R. D., būdamos ginčo pastato naudotojomis, turi besąlygišką pareigą rūpintis jo technine priežiūra (proporcingai jų naudojamai pastato daliai), o Savivaldybės administracija privalo atlikti ginčo pastato naudojimo priežiūrą.
Teismas konstatuoja, kad atsakovai nesilaiko Statybos įstatymo 40 straipsnyje bei statybos techniniuose reglamentuose nustatytų pastato techninės priežiūros reikalavimų, o iki 2008-12-10 (t.y., iki aptveriant teritoriją tvora) nesilaikė ir statinio saugos reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės pačios savaime nėra savarankiškas teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą – pastatą nugriauti.
Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant pastatytas statinys nugriaunamas: 1) savininko noru; 2) kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (po to, kai žemės sklypas ar jo dalis arba statinys paimamas visuomenės poreikiams) – per savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą laiką; 3) kai baigėsi laikino statinio naudojimo terminas; 4) kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką; 5) kai statinys pastatytas ar statomas savavališkai, – per Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatytą terminą; 6) kitais Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais; 7) teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytą terminą. Jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas. Kreiptis į teismą turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju bei statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais. Sistemiškai aiškinant aptartą įstatyminį reguliavimą, spręstina, jog, nustatę, kad ginčo pastato nusidėvėjimas ir keliama grėsmė yra pagrindas jį nugriauti, įgalioti viešojo administravimo subjektai privalo nustatyti terminą ir tik tuomet, kai statinio savininkas per nustatytą laiką nenugriovė statinio, atitinkamai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybės administracijos direktorius turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo.
Dėl reikalavimo nugriauti tvorą
Teismo posėdyje ieškovo ir advokatės R. Gradauskienės nurodytus argumentus, kad prašoma nugriauti tvora trukdo A. M. naudotis jai išnuomotu sklypu (2 t., 68 b.l.), teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tvora yra pastatyta ieškovei neišnuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje. Ieškovas teismo posėdyje teigė, jog tvorai statyti privalėjo būti gautas A. M. sutikimas (2 t., 68 b.l.). Šis ieškinio motyvas taip pat atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalaujama gauti besiribojančio žemės sklypo savininko, o ne valstybinės žemės sklypo dalies nuomininko (A. M. yra išnuomota 483 kv. m. sklypo (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 739 kv. m. (1 t., 95 b.l.) sutikimą.
Ginčo tvoros statybos metu (2008-12-10) galiojusios redakcijos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priedo 2 lentelės 12 punkte nurodyta, jog tvora yra nesudėtingas inžinerinis statinys. Šiame norminiame akte kartu nurodyta, jog bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti: 1) statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>) 315° ir (<) 45?) – ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 50% bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) (toliau – kiaurymių plotas); 2) statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse: ažūrinę tvorą, kurios kiaurymių plotas didesnis už 25%; 3) statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>) 135° ir (<) 225°) – tvoros tipas nereglamentuojamas.
Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovui V. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 94 b.l.). Ginčo tvoros viena kraštinė yra pritvirtinta prie ant sklypų skiriamosios ribos stovinčio ieškovui priklausančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 12-16 b.l.). Darytina išvada, jog atsakovas privalėjo gauti rašytinį gretimo sklypo savininko (savininkų) sutikimą tvoros pritvirtinimui prie ieškovo pastato sienos. Todėl 2008-12-10 aplink ginčo ūkinį pastatą pastatyta metalinių skydų tvoros dalis, besiremianti į ieškovo pastatą, buvo pastatyta nesant statybą leidžiančio dokumento (rašytinio gretimo sklypo savininko (savininkų) sutikimo), t.y. savavališkai.
Nurodytais motyvais A. M. ieškinys, reikštas Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pagrindu, šioje dalyje laikytinas įrodytu ir pagrįstu.
Minėta, jog ieškovo V. M., kaip žemės sklypo (besiribojančio su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčio ir šiame sklype esančio namo (duomenys neskelbtini) bei namo (duomenys neskelbtini) dalies savininko, ieškinys turi negatorinio ieškinio (CK 4.99 str.) bruožų.
Pažymėtina, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004-03-06 VĮ „Registrų centras“ įregistruota daiktinė teisė – servitutas. Šiuo servitutu, be kita ko, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkams suteikta teisė neatlygintinai naudotis sklypo, (duomenys neskelbtini) dalimi (1,0 m. nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (1 t., 145 b.l.). Todėl V. M., kaip žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčiui (1 t., 94 b.l.), privalo būti užtikrinta galimybė realiai naudotis aptartu servitutu, t.y. naudotis sklypo, (duomenys neskelbtini), dalimi (1,0 m. nuo pastato sienos) prieinant prie jam priklausančio viešpataujančiojo daikto – namo, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., 56-58 b.l.), esančio prie sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) skiriamosios ribos, jį prižiūrint ir remontuojant. 2011-12-07 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuotraukos patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad dėl užtvertos tvoros ir sugriuvusio ūkinio pastato teritorijoje esančių suvirtusių betono luitų, plytų, kitokių statybinių atliekų, ieškovas negali prieiti prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, todėl negali atlikti šio pastato išorės remonto ir apšiltinimo darbų (2 t., 12-16 b.l.). Konstatuotina, jog tvorai esant užtvertai iki pat minėto namo sienos bei už šios tvoros esančioje sklypo teritorijoje iki pat ieškovo namo sienos esant suvirtusioms plytoms, betono luitams bei kitokioms statybinėms atliekoms, ieškovas neturi objektyvios galimybės pasinaudoti jam priklausančia daiktine teise (servitutu). Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtoje VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje esančio žemės sklypo plano spręstina, jog užtvėrus ginčo tvorą, pro užtvertą namo, adresu (duomenys neskelbtini), pusę ieškovas negali patekti į jam bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, esančią šlaite.
Konstatuotina, jog galima daryti įtikinamą prielaidą, kad nepakeistos ginčo tvoros egzistavimas ir aptvertos teritorijos nesutvarkyta dalis (1,0 m. nuo pastato sienos), trukdantys prieiti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrint ir remontuojant, gali lemti, kad šis pastatas gali netekti stabilumo. Todėl ieškovas V. M. pagrįstai reikalauja pašalinti aukščiau aptartus jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.99).
Dėl kitų šalių argumentų, įskaitant ir susijusių su ginčo pastato privatizavimu, teismas nepasisako, kadangi laiko juos teisiškai nereikšmingais nagrinėjant ginčą pareikštų reikalavimų apimtyje.
Konstatavus V. M. nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad šios teisės galėtų būti apgintos vieninteliu būdu, t.y. nugriaunant ginčo tvorą. Priešingai, teismo nuomone, ieškinio reikalavimas nugriauti ginčo tvorą yra neproporcingas ir pažeistų atsakovo, kaip statinio savininko, teises labiau, nei yra būtina ieškovo teisėms apginti. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo tvora buvo aptverta Kauno miesto savivaldybei, kaip prašomo nugriauti ūkinio pastato 99/100 dalių valdytojai, siekiant užtikrinti pastato naudojimo priežiūros ir jo saugos reikalavimus, t.y. kad į pastato teritoriją nepatektų asmenys, kuriems dėl griūvančio pastato galėtų kilti grėsmė. Aplinkybę, kad dėl minėtos grėsmės pašalinimo į atsakovą ir kitas institucijas ne kartą kreipėsi ir patys ieškovai, įrodo byloje pateikti įvairių institucijų raštai (1 t., 16-17, 27-28, 30 b.l.). Spręstina, kad ieškovo teisės būtų apgintos užtikrinus V. M. galimybę naudotis servitutu namui prižiūrėti bei užtikrinus, kad ginčo pastato teritorijoje esančios statybinės atliekos ir tvora neribotų praėjimo į jam bendrąja daline nuosavybe priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, esančią šlaite. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.), taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principu, teismas sprendžia, jog visos ginčo tvoros aplink sugriuvusį pastatą išardymas, galėtų sukelti neigiamų padarinių visuomenei ir aplinkai, pažeistų atsakovo, kaip statinio savininko, teises labiau, nei yra būtina ieškovo teisėms apginti. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimas ? įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ginčo tvorą, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad nors ūkinis pastatas (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam aptverti pastatyta ginčo tvora, įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai jis yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Todėl ir ginčo tvora faktiškai yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas laiko, jog protingas terminas sprendimui įvykdyti būtų trys mėnesiai. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, Kauno miesto savivaldybė įpareigotina per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pusės 1,0 m. ilgio tvoros dalį.
Teismui konstatavus, jog dėl aplink ginčo ūkinį pastatą suvirtusių betono luitų, plytų, kitokių statybinių atliekų, ieškovas negali prieiti prie jam priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos ir tuo yra pažeidžiamos V. M. daiktinės teisės, patikslinto ieškinio reikalavimas – įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir R. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, pažymėtą plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę aplink šį pastatą – tenkintinas iš dalies. Kauno miesto savivaldybė ir R. D., proporcingai joms priklausančioms ūkinio pastato (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims, įpareigotinos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 1,0 m. atstumu nuo pastato, (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas.
Atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovai turi teisę atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas (CPK 273 str. 1 d.)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės R. D. atžvilgiu reikštas reikalavimas buvo tenkintas nedidele dalimi. Atsakovė R. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikta atstovavimo sutartis su advokato padėjėja Ugne Matekonyte (1 t., 126 b.l.). Atstovė surašė atsiliepimą (1 t., 175-178 b.l.), dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdyje (1 t. 147-149; 2 t., 17-19 b.l., 43-45 b.l., 2 t. 65 b.l.). Pateikta sąskaita-faktūra 1500,00 Lt sumai bei apmokėjimą patvirtinanti banko pavedimo kopija (2 t., 41-42 b.l.). Todėl, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimo daliai, atsakovei solidariai iš ieškovų kaip pagrįstos ir įrodytos priteistina 1450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, valstybės patirtos 51,24 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš ieškovų priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės naudai iš ieškovų A. M. ir V. M. priteistina po 23,06 Lt (dvidešimt tris litus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 3 dalis, Teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).
Kadangi R. D. atžvilgiu reikštas reikalavimas buvo tenkintas nedidele dalimi, iš jos nepriteistinos ieškovų išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovams A. M. ir V. M. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 27,40 Lt sumokėto (274 Ltx10 proc.) žyminio mokesčio dalis (1 t., 11, 55 b.l.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
- Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, į/k 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, LT-44251, Kaunas, per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pusės 1,0 m. ilgio tvoros dalį.
2) Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, į/k 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, LT-44251, Kaunas, ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LT-44260, Kaune, per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, proporcingai joms priklausančioms ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), 1,0 m. atstumu nuo pastato, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pašalinti statybines atliekas.
Atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir R. D. per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, ieškovams V. M. ir A. M. suteikiama teisė atlikti tuos veiksmus atsakovų lėšomis (proporcingai priklausančioms ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (pažymėtas plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalims), išieškant iš atsakovų reikiamas išlaidas.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovams A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į/k 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, LT-44251, Kaunas, priteisti 27,40 Lt (dvidešimt septyni litai 40 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Priteisti solidariai iš ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1450,00 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 23,06 Lt (dvidešimt tris litus 06 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė