Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-902-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00688-2020-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
O. C. 2020 m. vasario 1 d. apie 14.29 val. Vilniuje, Dzūkų – Panevėžio g. sankryžoje, vairavo automobilį Opel Signum, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. O. C. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.1 punkto reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
O. C. šiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 154 ir 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
O. C. teismo posėdžio metu pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl išgąsčio. Prieš tai vartojo alkoholį, nusprendė važiuoti pas tėvus ir susidūrė su kitu automobiliu (suko į dešinę ir apgadino kitą transporto priemonę). Po to, ji pasišalino iš eismo įvykio vietos, o grįžo į ją, kai paskambino vyras. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, nesutinka su automobiliui Mercedes Benz padarytos turtinės žalos dydžiu.
O. C. 2020 m. vasario 1 d. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad sutinka su administracinių nusižengimų padarymu (b. l. 1).
E. V. 2020 m. vasario 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną apie 14.27 val. jam priklausančiu automobiliu Mercedes Benz ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Dzūkų g., Rasų kapinių link. Dzūkų–Panevėžio g. sankryžoje į jo automobilio dešinę pusę atsitrenkė automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nuvažiavo link Rudaminos g. Po to atėjo akivaizdžiai girtas vyras, kuris paaiškino, kad į E. V. automobilį atsitrenkė jo žmona ir bandė susitarti, tačiau jau buvo iškviesta policija. Įvykio metu lijo lietus, E. V. greitis buvo apie 40 km/h (b. l. 7–8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2020 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną, patruliuojant su kolega vyriausiuoju patruliu A. M. (A. M.), buvo gautas pranešimas, kad Dzūkų–Panevėžio g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, o kaltininkas pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas E. V. paaiškino, kad į jo vairuojamą automobilį Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir pasišalino juodos spalvos automobilis. Jis parodė gatve einantį žmogų, kuris sukėlė eismo įvykį. Sulaikius įtariamąjį M. C. (M. C.), jis nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona O. C., kuri yra namuose ir neturi teisės vairuoti. Nukentėjusysis E. V. nematė, kas vairavo automobilį. M. C. susisiekė su žmona ir paprašė jos atvykti į eismo įvykio vietą. Atvykusi moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. O. C. prisipažino, kad vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama vairuotojo pažymėjimo, ir sukėlė eismo įvykį. Įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. O. C. pirmu pūtimu nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o antru – 3,03 promilių neblaivumas. Dėl vairavimo esant neblaiviai pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 3–4).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. priklausančio automobilio Mercedes Benz remonto kaina yra 1014,38 Eur (b. l. 16).
2020 m. vasario 1 d. eismo įvykio vietos schemoje pavaizduotas eismo įvykis, kurio metu Vilniuje, Dzūkų–Panevėžio g. sankryžoje automobilio Opel Signum vairuotoja atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz ir pasišalino. Taip pat nustatyta, kad automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, o automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis (b. l. 5–6).
2020 m. vasario 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu M. C. 15.58 val. buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, o 16.26 val. – 1,47 promilių neblaivumas. M. C. sutiko su tikrinimo rezultatais. Tokie patys tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 kvituose (b. l. 13).
2020 m. vasario 1 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu O. C. 16.18 val. buvo nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, o 16.41 val. – 3,03 promilių neblaivumas. Tokie patys tikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 kvituose (b. l. 12).
Pagal alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 patikros sertifikato Nr. 1142286 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 11).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad O. C. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus pačios O. C. sutikimą su administracinių nusižengimų padarymu, jos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūnės I. D. 2020 m. vasario 1 d. tarnybinį pranešimą, nukentėjusiojo E. V. rašytinį paaiškinimą, 2020 m. vasario 1 d. eismo įvykio vietos schemą, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros dėl automobilio remonto išlaidų kopiją.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.
KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.
Byloje nustatyta, kad O. C. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama šios teisės, be to, sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, sukėlė eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be kita ko, tai, kad O. C. sukėlė eismo įvykį, patvirtina E. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad Dzūkų– Panevėžio g. sankryžoje į jo vairuojamą automobilį Mercedes Benz atsitrenkė automobilis Opel Signum ir nuvažiavo. Po to prie nukentėjusiojo priėjo vyras, kuris paaiškino, kad avariją sukėlė jo žmona O. C., kuri vėliau atvyko į įvykio vietą ir pripažino vairavusi automobilį Opel Signum, nors neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Remiantis policijos pareigūnės I. D. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnai įvykio vietoje sulaikė galimai avariją sukėlusį vyrą, kuris nurodė, kad automobilį Opel Signum vairavo jo žmona O. C., kuri buvo namuose ir neturi teisės vairuoti transporto priemones. Iš 2020 m. vasario 1 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad Dzūkų–Panevėžio g. sankryžoje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Mercedes Benz dešinės pusės ratas, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis. Aplinkybę, kad automobiliui Mercedes Benz buvo padaryta žala įrodo byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, kurioje užfiksuota, kad automobilio Mercedes Benz remonto išlaidos yra 1014,38 Eur. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu O. C. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. To neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu.
Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 154 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad O. C. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
KET 219.1 punkte nustatyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad O. C. pasišalino iš eismo įvykio, kurį pati kaip vairuotoja sukėlė, vietos, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir buvo neblaivi. Eismo įvykio vietoje nerastas automobilio Opel Signum vairuotojas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad abiejų automobilių apgadinimai žymūs, todėl nėra pagrindo abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau pasišalino iš jo, užuot kvietus policiją. O. C. grįžo į eismo įvykio vietą tik todėl, kad jai paskambino šios vyras. Taigi, ji savo iniciatyva neturėjo tikslo grįžti į eismo įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad O. C. siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Tokią išvadą patvirtina tai, kad ji apskritai neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, jai buvo nustatytas neblaivumas (atvykę policijos pareigūnai O. C. pirmu pūtimu nustatė 2,93 promilių neblaivumą, o antru – 3,03 promilių neblaivumą). Todėl pripažintina, kad ji turėjo motyvą nelikti eismo įvykio vietoje. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 219.1 punkto reikalavimą.
Teismo posėdžio metu O. C. nesutiko, kad dėl jos neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1014,38 Eur dydžio žala ir teigė, kad automobiliui Mercedes Benz nebuvo padaryta tokio dydžio žala, be to, ji analogiškus administracinius nusižengimus jau buvo padariusi maždaug prieš pusę metų, tačiau tą kartą turtinė žala kitam automobiliui buvo tik 300 Eur. Pirma, teismas abejoja, ar O. C., būdama eismo įvykio vietoje sunkaus girtumo būsenos, galėjo tinkamai įvertinti, kokio dydžio ir vertės apgadinimus ji savo neteisėtais veiksmais galėjo sukelti. Antra, kiekvienas eismo įvykis yra individualus, automobilių markės ir apgadinimai skirtingi, todėl konkretaus įvykio metu sukelta žala gali skirtis. Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi byloje pateiktu oficialiu rašytiniu dokumentu, o ne subjektyviu, niekuo nepagrįstu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žalos vertinimu. Iš UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Mercedes Benz remonto darbų kaina yra 1014,38 Eur (b. l. 16), kurie viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Teismas neturi pagrindo netikėti minėtame dokumente pateikta informacija.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, O. C. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymas.
IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai
ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
O. C. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tuose pačiuose šio kodekso straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Be to, dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo jos atsakomybę sunkina tai, kad ji padarė administracinį nusižengimą būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Teismas, skirdamas O. C. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu; O. C. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus, jai nustatytas sunkus neblaivumas, taigi nėra abejonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kėlė pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui), jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: dirba, prieš maždaug pusę metų bausta administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, paskirta bauda nesumokėta (b. l. 2).
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta O. C. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų vidurkiams (atitinkamai 400 Eur ir 2200 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 16 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).
O. C., pasišalindama iš eismo įvykio, kurį pati sukėlė Vilniaus mieste dienos metu esant intensyviam eismui, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad maždaug prieš pusę metų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu O. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą. Be to, nagrinėjamo įvykio metu O. C. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Pastebėtina, kad ji teismo posėdžio metu pripažino, jog apskritai niekada nebuvo įgijusi tokios specialios teisės. Tai didina O. C. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes ji teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta vairuotoja, t. y. kurios įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę ir, praėjus visai nedaug laiko, pakartotinai sukėlė eismo įvykį, iš kurio vietos pasišalino. Nors 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu teismas neskyrė O. C. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau O. C. nepadarė jokių teigiamų išvadų ir toliau nesilaikė visuomenėje priimtų taisyklių. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. C. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą siekdama išvengti atsakomybės (dėl neblaivumo). Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, piktybiškai ir šis administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, nustatytas vieną O. C. atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinęs minėtus jos asmenybę apibūdinančius duomenis, nutaria O. C. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.
ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne administracinius nusižengimus padariusiai O. C., o UAB (duomenys neskelbtini). Tokią aplinkybę nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu. Taigi, atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
O. C. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
O. C. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, O. C. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
O. C. paskirtos 2200 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui, t. y. po 137,50 Eur (šimtą trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt euro centų) sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio
7 dalimi, O. C. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110290440.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Lukaitis